- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-2781-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30918-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- T. M., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Fabeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Soscredit“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Bigbank AS“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, "Fabeta", EOS Credit Funding DAC, "Vilniaus vandenys", "Conlex', "Legal Balance", "Kokybės ženklas", UAB "Vilbeksa", "Vilniaus šilumos tinklai", "Bigbank AS" filialas, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, "Julianus Inkaso", "Telia Lietuva", "Ignitis, "Energijios skirstymo operatorius", "Vilniaus energija"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – T. M., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Fabeta“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilbeksa“, uždaroji akcinė bendrovė „Soscredit“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Bigbank AS“ filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, Z. K., D. Ž., akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, G. J., A. J., uždaroji akcinė bendrovė „Conlex“, „EOS Credit Funding DAC“, atstovaujamas uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjai E. M. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Stiprus žmogus“.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja J. Z. kreipėsi į teismą su prašymu dėl bankroto bylos E. M. nutraukimo. Prašyme nurodė, kad:
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš skolininkės E. M. pareiškėjai J. Z. priteisė 5 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 5 000 Eur netesybas. Ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo. Apie pareiškėjai E. M. iškeltą bankroto bylą sužinojo atsitiktinai; E. M. apie ketinimą iškelti jai bankroto bylą J. Z. neinformavo, pažeisdama Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią teisės normą;
2.2. pareiškėjos E. M. elgesys nuo pat 2018 metų iki šiol neatitinka sąžiningumo reikalavimų. 2018 m. sausio 31 d. tarp pareiškėjos J. Z. ir E. M. buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo pardavimo sutartis, tačiau dėl nesąžiningų E. M. veiksmų pagrindinė buto pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o J. Z. prarado 5 000 Eur avansą. E. M. tyčia nuslėpė informaciją apie kreditorę J. Z., o tai laikoma esminiu pažeidimu ir charakterizuoja sistemingus skolininkės E. M. nesąžiningus veiksmus;
2.3. pareiškėja E. M. nuslėpė ir pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė privalomų pateikti duomenų apie civilines bylas, kuriose jai buvo pareikšti reikalavimai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. papildomu sprendimu iš skolininkės E. M. priteistos 1 189,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas; šis sprendimas buvo apskųstas ir Vilniaus apygardos teismas tik 2022 m. vasario 22 d. nutartimi paliko galioti minėtą sprendimą bei priteisė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Apie vykstančias bylas skolininkė žinojo, todėl privalėjo šiuos duomenis pateikti bankroto bylą nagrinėjusiam teismui, tačiau to nepadarė. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismas nebuvo informuotas apie E. M. iškeltą bankroto bylą ir tokiu būdu buvo pažeistas FABĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas;
2.4. skolininkė E. M., turėdama daugiau nei 10 000 Eur skolą J. Z., neatliko nė vieno mokėjimo, nedėjo absoliučiai jokių pastangų skolai sumokėti. Toks skolininkės elgesys (neveikimas) nėra pateisinamas, o keldama bankroto bylą skolininkė tik siekia savo skolų nurašymo. Be to, nuo 2018 m. iki 2021 m. skolininkės neįvykdyti įsipareigojimai žymiai paaugo. Tokie skolininkės veiksmai grėsmingai didinant savo neįvykdytas prievoles ir vėliau keliant bankroto bylą taip pat turi būti vertinami sąžiningumo aspektu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į prašymą nutraukti bankroto bylą bankrutuojančio asmens E. M. bankroto administratorė UAB ,,Stiprus žmogus“ prašė pareiškėjos J. Z. prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmesti. Nurodė, kad:
3.1. teismas nėra patvirtinęs J. Z. finansinio reikalavimo, todėl ji neturi subjektinės teisės teikti prašymų šioje byloje, kol nėra išspręstas jos įtraukimo į bylą klausimas. Dėl šios priežasties kreditorės pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtas;
Šalies argumentai
3.2. pareiškėjos prašymas dėl bankroto bylos E. M. nutraukimo atmestinas kaip iš esmės nepagrįstas. Nors skola pareiškėjai iš skolininkės E. M. priteista teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog pranešdama kreditoriams apie ketinimą iškelti bankroto bylą E. M. buvo tikra dėl skolos J. Z. egzistavimo. Pagal teismų praktiką pareiga informuoti kreditorius negali būti suabsoliutinama, todėl net jei būtų nustatyta, kad 2019 m. sausio 14 d. teismo sprendimas pranešimų kreditoriams siuntimo metu buvo įsiteisėjęs, pareiškėjai, ypač atstovaujamai profesionalas teisininko, ši informacija turėjo būti prieinama viešojoje erdvėje;
3.3. pranešimo apie ketinimą iškelti bankroto bylą neišsiuntimas pats savaime nesudaro pagrindo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. E. M. nesąžiningumas turi būti nustatytas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Ankstesni skolininkės veiksmai pagal kasacinio teismo praktiką neturi užkirsti kelio fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2021 m. gruodžio 9 d., teismas neturi pagrindo vertinti skolininkės elgesio sąžiningumo aspektu už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 9 d. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas nutraukti bankroto bylą tik tada, jei jis turėjo esminę įtaką asmens nemokumui. Šiuo atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl nekilnojamojo turto pardavimo nėra priežastiniu ryšiu susiję su skolininkės nemokumu. Skolininkės nemokumą nulėmė 2011 m. paskola iš UAB ,,Vilbeksa“, kurios pagrindinė skola iki šiol sudaro 24 545,81 Eur.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys (kreditoriai) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, UAB ,,Julianus Inkaso“, akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB ,,,Legal Balance“ atsiliepimuose nurodė, jog sutinka su prašymu nutraukti E. M. bankroto bylą, o G. J. ir A. J. šį klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja J. Z. 2022 m. spalio 5 d. pateikė papildomą raštą, kuriame nurodė, jog egzistuoja dar vienas įstatyminis pagrindas nutraukti J. Z. bankroto bylą – FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatytu terminu nebuvo pateiktas mokumo atkūrimo planas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi nutarė nutraukti pareiškėjos E. M. bankroto bylą.
7. Remdamasis Teismų informacine sistema LITEKO teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-606-808/2019, iš skolininkės E. M. kreditorei J. Z. buvo priteista 5 000 Eur skola ir 5 000 Eur netesybos, taip pat tenkinti išvestiniai reikalavimai dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ši teismo sprendimo dalis nebuvo apskųsta, ji įsiteisėjo 2019 m. vasario 15 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog skolininkė E. M. neinformavo kreditorės J. Z. apie ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjos sutuoktinio T. M. argumentus, jog kreditorė (J. Z.) nebuvo informuota apie ketinimą iškelti bankroto bylą dėl tuo metu neįsiteisėjusio 2019 m. sausio 14 d. teismo sprendimo, laikė nepagrįstais, nurodydamas, kad skolininkė E. M. negalėjo nesuprasti, jog neapskųsta 2019 m. sausio 14 d. teismo sprendimo dalis dėl bendros 10 000 Eur sumos priteisimo J. Z. iš skolininkės E. M. įsiteisėjo 2019 m. vasario 15 d. Taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jeigu skolininkė neinformavo kreditorės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dėl to, jog manė, kad teismo sprendimas dar buvo neįsiteisėjęs, ji turėjo pareigą apie iškeltą civilinę bylą informuoti teismą, kaip tai numatyta FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punkte.
8. Įvertinęs faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, jog pareiškėja E. M. pažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 4 dalies 7 punkto reikalavimus. Laikė, kad reikalavimai buvo pažeisti sąmoningai, elgiantis nesąžiningai ir siekiant neįtraukti į bankroto procesą kreditorės J. Z., aktyviai ginančios savo teises civilinėje byloje dėl įsiskolinimo priteisimo, ir turinčios daugiau nei 10 000 Eur reikalavimą E. M.. Tokiu būdu J. Z. buvo užkirsta galimybė dalyvauti bankroto procese, teikti savo argumentus dėl E. M. nesąžiningumo, turto vertės, bankroto administratoriaus kandidatūros. Kartu pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas E. M. yra vienas didžiausių (didesnis reikalavimas tik kreditorės UAB ,,Vilbeksa“ – 24 545,81 Eur).
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjos E. M. elgesį vertino sąžiningumo aspektu ir nurodė, kad tuo atveju, jei iki nutarties iškelti skolininkei E. M. bankroto bylą būtų paaiškėjusi ši informacija (kad E. M. elgdamasi nesąžiningai neinformavo kreditorės apie inicijuojamą bankroto procesą; nepateikė visos informacijos teismui), tai sudarytų pagrindą atsisakyti jai iškelti bankroto bylą. Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo vėliau, yra pagrindas spręsti dėl bankroto bylos E. M. nutraukimo.
10. Vertino, kad bankrutuojančio asmens E. M. akivaizdų nesąžiningumą liudija ne tik vieno iš didžiausių kreditorių neinformavimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismui neatskleista informacija apie nagrinėjamas bylas, tačiau ir kiti jos veiksmai. Įvertinęs su skolininkės E. M. nurodytu kreditoriumi UAB ,,SOScredit“ susijusias faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad teismui pateikta ir melaginga informacija apie turimus pradelstus įsiskolinimus. Pažymėjo, kad nagrinėjant bankroto bylos nutraukimo klausimą, E. M. sutuoktinis, prašydamas nenutraukti bankroto bylos ir įrodinėdamas sutuoktinės E. M. sąžiningumą, nurodė, kad E. M. turi turto, iš kurio bus galima padengti visų kreditorių įsiskolinimą, minėto buto vertė yra apie 160 000 Eur, kai tuo tarpu skolininkė pareiškime nurodė turimo turto vertę 55000 Eur. Atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju skolininkės turto užtektų pradelstiems įsiskolinimams padengti ir ji neatitiktų nemokaus asmens statuso. Teismas teikiamą melagingą informaciją apie pradelstus įsipareigojimus, nepateiktą informaciją apie nagrinėjamas bylas, kuriose bankrutuojančiam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, keičiamą informaciją apie turimo turto vertę priklausomai nuo bankroto proceso stadijos, laikė kaip pakankamą konstatuoti, jog E. M. yra nesąžininga ir bankroto procesą inicijavo siekdama skolų nurašymo, o ne savo mokumo atkūrimo ir siekio bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
11. Nurodydamas, kad skolininkės nemokumas buvo nustatytas ir neįtraukus į pradelstus įsiskolinimus J. Z. reikalavimo, teismas taip pat sprendė atsižvelgti į įsiskolinimo J. Z. susidarymo aplinkybes, vertinant, ar yra pagrindas nutraukti E. M. bankroto bylą dėl jos nesąžiningumo.
12. Pareiškėjos J. Z. prašymą nutraukti bankroto bylą tuo pagrindu, jog per įstatymo nustatytą terminą teismui nebuvo pateiktas mokumo atkūrimo planas, teismas laikė nepaghrįstu. Nurodė, kad terminas mokumo atkūrimo planui pateikti nėra suėjęs, todėl nėra pagrindo nutraukti bankroto bylą šiuo pagrindu (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
13. Apeliantė E. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo atmesti. Nurodo, kad:
13.1.teismas nepagrįstai, nenustatęs piktnaudžiavimo, apribojo pareiškėjos konstitucinę teisę bankrutuoti dėl beviltiškos finansinės padėties;
13.2. teismas nepagrįstai pareiškėjos elgesį vertino kaip nesąžiningą, remdamasis išnagrinėta civiline byla bei pareiškėjos J. Z. neinformavimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo aplinkybe. Kadangi neturi teisinio išsilavinimo ir specialių žinių, procesinius dokumentus rengė advokatė, su kuria sudaryta teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta. Nurodo, kad pasikliovė pasirinkta teisininke bei jos atliekamais veiksmais, teismas teismo posėdyje aiškinosi visas aplinkybes, todėl advokatei nesurinkus visų reikiamų dokumentų negali prisiimti atsakomybės ir būti kaltinama nesąžiningumu ar piktnaudžiavimu bei siekiu nuslėpti paaiškėjusius duomenis;
Žemesnės instancijos teismas
13.3. teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos, o apie tai pranešė sutuoktinis T. M.. Teismas nepagrįstai vertino sutuoktinio T. M. paaiškinimus, kadangi jie laikytini tik pamąstymais, o ne apeliantės nuomonės išraiška;
13.4. iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo J. Z. nebuvo kreditorė, apie jos inicijuotas civilines bylas nebuvo žinoma ir jose apeliantė nedalyvavo, teismų procesinių sprendimų negavo ir apie juos nebuvo informuota. Todėl apeliantė negalėjo teismo informuoti apie tai, kas nebuvo jai žinoma.
Atsiliepimas
14. Tretieji asmenys Transporto priemonių draudikų biuras ir UAB „Legal Balance“ atsiliepimuose su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.
15. Pareiškėjos bankroto administratorė UAB „Stiprus žmogus“ atsiliepime prašo apeliantės atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad:
15.1. nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog pareiškėja pareiškimo bei pranešimų kreditoriams apie ketinimą išsikelti bankroto bylą rengimo metu buvo tikra dėl skolos kreditorei egzistavimo. Nors žala kreditorės naudai priteista 2019 m. sausio 14 d. teismo sprendimu, kreditorė nepateikė įrodymų (pvz., teismo sprendimo adoc dokumento), iš kurio būtų galima nustatyti, kada teismo sprendimas tapo galutiniu, be to, nepateikti ir duomenys apie pradėtą priverstinį išieškojimą ar kitokius aktyvius veiksmus, siekiant išsiieškoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą;
Atsiliepimas
15.2. FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga informuoti kreditorius negali būti suabsoliutinama. Neinformavus kreditoriaus apie ketinimą kelti bankroto bylą, kreditoriaus teisės ir interesai bei kreditorių lygiateisiškumo principai nėra pažeidžiami ir dėl to, kad pagal FABĮ nuostatas informacija apie priimtą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą yra skelbiama viešai specialioje interneto svetainėje (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis, 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas.). Taigi net jei nagrinėjamu atveju būtų nustatyta, kad kreditorės minėtas teismo sprendimas pranešimų kreditoriams apie ketinimą kelti bankroto bylą siuntimo metu jau būtų buvęs įsiteisėjęs, kreditorei, atstovaujamai profesionalaus teisininko, ši informacija turėjo būti prieinama viešojoje erdvėje. Todėl vien pranešimo neišsiuntimas kreditorei pats savaime nesudaro pagrindo nutraukti fizinio asmens bankroto bylos. Kita vertus, kreditorė turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino pateikti finansinį reikalavimą atnaujinimo ir įtraukimo į kreditorių sąrašą;
15.3. pagal nuoseklią ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjos elgesys per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jos nemokumui, o ankstesni pareiškėjos veiksmai, sandoriai neturi užkirsti kelio fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Nagrinėjamu atveju kreditorės nurodomos aplinkybės įvyko anksčiau nei 3 metų laikotarpis iki pareiškimo priėmimo teisme dienos. Be to, žala kreditorei neturi esminės įtakos pareiškėjos nemokumui (nemokumą nulėmė 2011 paskola iš UAB „Vilbeksa“, kuri sudaro 24 545,81 Eur), todėl iš šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti pareiškėjos nesąžiningumo.
3. Pareiškėja J. Z. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
16.1. teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog apeliantė pažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir tokie pažeidimai yra reikšmingi, jie nebuvo atsitiktiniai, o sąlygoti sąmoningo pareiškėjos elgesio, todėl negali būti laikomi sąžiningais. Teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą pareiškėja pateikė neteisingą informaciją apie savo įsipareigojimus ir turtą;
16.2. apeliantės argumentus apie tai, kad neva nežinojo apie ginčą su kreditore, paneigia akivaizdūs apeliantės procesiniai veiksmai, apie kuriuos įrodymus kreditorė pateikė teismui (pvz. 2018 m. spalio 14 d. prašymas nušalinti teismą). Taigi apeliantė žinojo ir suprato apie jai iškeltą civilinę bylą, jos eigą bei rezultatus (taip pat ir teismo sprendimą bei jo įsiteisėjimą);
16.3. priešingai nei įrodinėja apeliantė, ji sąmoningai nėra įgyvendinusi FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Žinodama apie kreditorę ir jos reikalavimo pagrindą, apeliantė nesilaikė fizinių asmenų bankroto bylų kategorijai nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nėra tinkamai įgyvendinusi įstatyme nustatytos ikiteismines tvarkos, dėl kurios privalomumo ne kartą pasisakyta ir teismų praktikoje. Tokiu būdu apeliantė kartu nuslėpė ir kreditorės egzistavimo faktą nuo teismo, nepateikdama jokių duomenų nei prie pareiškimo teikiamo kreditorių sąrašo, nei prie informacijos apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, nors tarp šalių buvo nagrinėjama byla dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantės. Dėl apeliantės veiksmų pareiškėja neturėjo galimybės įgyvendinti kreditoriaus teisės reikšti argumentuotus atsikirtimus, lygiateisiškai gintis savo interesus, teisę teikti įrodymus, teisės siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą, skųsti teismo procesinį sprendimą ir kt., taip esmingai iškraipant įrodinėjimo procesą ir esmę apeliantei palankia linkme;
16.4. apeliantės nesąžiningumas ir su FABĮ reikalavimais bei tikslais nesuderinamas elgesys yra sistemingas ir pasireiškė tęstinį laikotarpį. Visų pirma apeliantė teismui teikė neteisingus duomenis apie savo įsipareigojimus, juos nesąžiningai reikšmingai padidindama. Apeliantė jau nuo 2021 m. balandžio mėn. žinodama, jog UAB „SOScredit“ nebėra jos kreditorius, sąmoningai 2021 m. lapkričio 10 d. pareiškime bei 2021 m. lapkričio 16 d. patikslintame pareiškime įtraukė šį asmenį į kreditorių sąrašą su net 28 037,65 Eur reikalavimu, nesąžiningai sukurdama regimybę apie tariamą savo nemokumą. Tuo tarpu teismas konstatavo apeliantės nemokumą tik įvertinęs neegzistuojantį ir nesąžiningai apeliantės įtrauktą kreditoriaus reikalavimą. Antra, apeliantė teikdama netikslius duomenis apie savo turtą tikėjosi išvengti vykdymo proceso, bankroto procesu apeinant antstolių administruojamą vykdymo procesą;
16.5. pareiškėjos skola kreditorei susidarė nesąžiningu būdu, o pareiškėja nedėjo jokių pastangų sugrąžinti bent dalį skolos kreditorei. Nors apeliantės nesąžiningi veiksmai formaliai kreditorės atžvilgiu buvo atlikti anksčiau nei trys metai skaičiuojant nuo pareiškimo dienos, tačiau jie pagrįstai ir teisingai vertinti sąžiningumo aspektu. Apeliantė ne tik kad nedėjo jokių pastangų grąžinti skolą, tačiau apeliantės neįvykdyti įsipareigojimai reikšmingai augo, kas taip pat patvirtina apeliantės nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
5. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutarties, kuria nustačius pareiškėjos neatskleistas aplinkybes kreipiantis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo (paaiškėjus nesąžiningumui), nutraukta fiziniam asmeniui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Stiprus žmogus“. Nustatyta, jog pareiškėjos kreditorė J. Z. pateikė teismui pareiškimą dėl iškeltos bankroto bylos pareiškėjai nutraukimo, įrodinėdama FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios teisės normos pažeidimą bei pareiškėjos nesąžiningus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjos E. M. veiksmus bei jos kreditorės įrodinėjamas aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėja nuo pat bankroto proceso inicijavimo pradžios buvo nesąžininga, nevykdė FABĮ nustatytų įsipareigojimų, pateikė teismui klaidingą informaciją apie turimus kreditorius, ir sprendė, kad šios aplinkybės, paaiškėjusios fizinio asmens bankroto eigoje, sudaro pagrindą nutraukti E. M. bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktai; FABĮ 1 straipsnio 1 dalis; FABĮ 4 straipsnio 2 dalis ir 4 dalies 7 punktas).
9. Apeliantė su tokiom pirmosios instancijos teismo išvadom nesutinka, įrodinėdama, jog pasikliovė teisinę pagalbą teikiančios advokatės profesionalumu, o apie tai, kad J. Z. iki pareiškimo pateikimo teismui inicijavo civilines bylas, jai nebuvo žinoma. Todėl įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bankroto bylą.
10. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalį šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, jog fizinio asmens bankroto bylos eiga visuomet bus sklandi ir visais atvejais galutinai (iš esmės) bus išspręstos nemokaus fizinio asmens finansinės problemos. Praktikoje gali susiklostyti aplinkybės, kuomet fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, fizinio asmens bankroto bylos eigos ar užbaigimo stadijos dėl tam tikrų priežasčių (pvz., skolininko nesąžiningumo, procedūrinių taisyklių nesilaikymo ar pažeidimo bei pan.) gali būti ir neįgyvendintos arba apskritai paaiškėti, jog bankroto byla negalėjo būti iškelta, arba atsirado (paaiškėjo) sąlygos, kurioms esant iškelta bankroto byla turi būti nutraukiama.
12. FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje išvardinti atvejai, kuomet teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra nors viena iš minėtoje dalyje nurodytų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas apeliantės bankroto bylą nutraukė remdamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktais, t. y. fizinis asmuo nevykdo kitų šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir kitais šio įstatymo nustatytais atvejais. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties matyti, jog minėtais pagrindais nutraukti bankroto bylą sudarė nustatytos paaiškėjusios aplinkybės, t. y. nesilaikymas imperatyvios tvarkos informuoti visus kreditorius FABĮ nustatytu terminu apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos, klaidingos informacijos, numatytos FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodymas.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Asmens nesąžiningumas kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinas atsižvelgiant į FABĮ tikslus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-516/2014).
14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo argumentais, kuriais remdamasis teismas padarė išvadą dėl apeliantės nesąžiningumo.
15. Visų pirma pažymėtina, kad FABĮ 4 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai fizinio asmens pareiškimui iškelti bankroto bylą. Tarp minėtų reikalavimų FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus ikiteisminės procedūros reikalavimas, pagal kurį ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. FABĮ jokių išimčių, jog kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebūtina informuoti kreditorių (ar ne visus kreditorius), nenumato. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostata dėl kreditorių informavimo yra imperatyvi, todėl turi būti įgyvendinta besąlygiškai. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorė J. Z. yra viena didžiausių kreditorių (po UAB „Vilbeksa“), todėl minėtos kreditorės neinformavimu buvo užkirsta galimybė jai dalyvauti bankroto procese. Tokia privaloma ikiteisminės tvarkos reikšmė aptarta ir kasacinio teismo, nurodant, jog neinformavus kreditorių apie procesą būtų pažeidžiamos jų galimybės ginti savo teises (2017 m. rugsėjo 22 d. praktikos apžvalga bylose dėl fizinių asmenų bankroto Nr. AC-46-1. Teismų praktika. 2017, 46, p. 551-592 (2.1 apžvalgos dalis). Todėl bankroto administratorės vertinimas, jog neturėtų būti suabsoliutinamas kreditoriaus informavimas, nėra suderinamas su imperatyvioms įstatymo nuostatom bei teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais.
16. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nekyla ginčo dėl to, jog J. Z. nebuvo pranešta apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėtos aplinkybės neneigia ir apeliantė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, jog apeliantės argumentai, kuriais ji remiasi atskirajame skunde siekdama pateisinti neinformavimo aplinkybę, neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai atsakomybę siekia perkelti procesinius dokumentus galimai rengusiai advokatei, kadangi apie savo kreditorius geriausiai žino ne kas kitas, o pati apeliantė, todėl ji, bendradarbiaudama su teisines paslaugas teikiančia atstove bei pavesdama jai parengti procesinius dokumentus teismui, ir turi pareigą ją informuoti apie savo kreditorius. Dar daugiau, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad už apeliantės teisingos informacijos nepateikimą yra atsakingas ir apeliantės pareiškimą nagrinėjęs teismas, juolab kad apeliantė nei apie kreditorę, nei apie civilinės bylos nagrinėjimą neinformavo teismo ir rengtuose procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina, kad pareiga pateikti teisingus bei išsamius duomenis tenka visgi į teismą besikreipiančiai pareiškėjai (FABĮ 4 straipsnio 4 dalis).
17. Antra, apeliacinės instancijos teismo neįtikino ir apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai, kad jai nebuvo žinoma nei apie J. Z. kaip apie kreditorę nei apie J. Z. inicijuotas teismines bylas apeliantei. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir įvertino argumentus, kuriais buvo siekiama pateisinti kreditorės J. Z. neinformavimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl apeliacinės instancijos teismas jiems pritardamas nekartoja. Atkreiptinas tik dėmesys į tai, kad kreditorės neinformavimo priežastys buvo aiškinamos skirtingai. Apeliantės sutuoktinis teismo posėdyje nurodė, jog apeliantė neinformavo, kadangi nežinojo tokio reikalavimo. Tuo tarpu pati apeliantė atskirajame skunde remiasi argumentu, kad J. Z. iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo apeliantės kreditorė, o apie inicijuotas bylas apskritai nežinojo. Taigi, viena vertus, kreditorės neinformavimo aplinkybė grindžiama skirtingomis priežastimis. Kita vertus, iš J. Z. pateiktų dokumentų prie prašymo nutraukti bankroto bylą matyti, kad pareiškėjai apie teisminius procesus buvo žinoma, kadangi buvo reiškiami procesiniai prašymai nagrinėjamoje civilinėje byloje (pvz. buvo reiškiamas nušalinimas). Taigi laikytina, kad apeliantė ir atskirajame skunde nepateikė svarių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad nei apie kreditorę J. Z., nei apie civilinius procesus jai nebuvo žinoma ir tai pateisina imperatyvios ikiteisminės procedūros nesilaikymą kreditorės J. Z., kurios reikalavimas pareiškėjai yra vienas didžiausių, atžvilgiu.
18. Trečia, apeliacinės instancijos teismas laiko svarbia aplinkybe ir tai, kad pareiškime E. M. kaip vieną iš kreditorių nurodė UAB ,,SOScredit“ (pareiškėjos teigimu, reikalavimas sudaro apie 18 138,93 Eur), kai tuo tarpu vėliau pareiškėja nurodė, jog minėtas kreditorius neturi pareiškėjai reikalavimo teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo būti žinoma, kad UAB ,,SOScredit“ nėra jos kreditorius (teikdama 2022 m. balandžio 13 d. atskirąjį skundą pareiškėja kaip priedą pateikė ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-758-803/2021). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėto kreditoriaus ir jo reikalavimo, kaip vieno didžiausių, nurodymas turėjo reikšmę pirmosios instancijos teisme vertinant pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų dydį, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą. Taigi toks klaidingas kreditoriaus nurodymas taip pat nėra suderinamas su pareiškėjos sąžiningumu ir FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta įstatymo paskirtimi. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje aiškiai nurodoma, jog asmens sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją padėtį (pvz. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt.), vertintinas kaip trukdymas teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
19. Neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui aplinkybė, jog apeliantė nedalyvavo 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje. Kadangi apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjai buvo pranešta tinkamai, prašymas atidėti teismo posėdį nepateiktas, o dalyvavę byloje asmenys neprieštaravo dėl prašymo nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjai (taip pat kartu ir kitiems neatvykusiems asmenims), buvo nuspręsta, kad nėra procesinių kliūčių nagrinėti J. Z. prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik išimtinai pareiškėjos sutuoktinio paaiškinimais, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pareiškėjos J. Z. prašyme nutraukti bankroto bylą nurodytus argumentus vertino ir išvadas padarė atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą.
20. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pagrįstai konstatavo, jog apeliantė pažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, 4 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir tokie pažeidimai yra reikšmingi. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti apeliantės atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.