- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-829-210/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02120-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- UAB „Saurida“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja S. Gerybienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02120-2012-6
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 12 d.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Saurida“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Saurida“ teismo prašė iš atsakovo A. D. priteisti 1058,70 Lt skolos, 63,00 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimus dėl skolos ir palūkanų priteisimo sumažino iki 900,00 Lt skolos ir 54,00 Lt palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog pasirašytas 2011 m. gegužės mėnesio kuro nurašymo aktas–kelionės lapas su jame nurašytais 186,86 l A95 markės benzino buvo išsiųstas ieškovui registruotu laišku 2011-05-12; kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama Vilniaus biuro darbuotojų skatinimui; ieškovo darbuotojai yra skatinami leidžiant jiems neatlygintinai įsipilti kuro ieškovo degalinėje; 2011-05-06 atsakovas gavo premiją ir už premijos sumą įsipylė benzino, kuris buvo nurašytas kartu su kitos kuro kortelės benzino kiekiu; 2011-05-10 kurą pylėsi ieškovo pardavimų vadybininkas T. N., kuriam išeinant iš darbo, ieškovas liko skolingas premijinius pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Priteisė iš atsakovo A. D. ieškovui UAB „Saurida“: 900,00 Lt skolos; 54,00 Lt palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-08-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 71,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad šalys 2010-05-26 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas ieškovo įmonėje (duomenys neskelbtini); 2010-05-27 šalys sudarė transporto priemonės nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį (toliau – Sutartis), kuria nuomotojas (atsakovas) perdavė nuomininkui (ieškovui) laikinai už užmokestį įmonės tikslams naudotis automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir suteikė to automobilio vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigojo už visas šias paslaugas tiekti kurą ir mokėti nuomos mokestį; atsakovas sutartimi įsipareigojo tiksliai pildyti kelionės lapus, nurodant nuvažiuotus atstumus kilometrais, kelionės tikslą ir visus kitus žymėjimus, pagal kelionės lapuose numatytas grafas; žymėti tik tuos atstumus, kurie buvo nuvažiuoti darbo reikalais, bendrovės interesais; užpildytus ir tinkamai pasirašytus kelionės lapus už praėjusi mėnesį Nuomininkui pateikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 5 dienos; apmokėti už tą iš bendrovės įsipilto kuro kiekį UAB „Saurida“ nustatytomis kainomis, kurio Nuomotojas nepagrindė atitinkamu Nuomininko interesais nuvažiuotų kilometrų skaičiumi pagal kelionės lapus; kurą neatlygintinai šia sutartimi apibrėžtam tikslui (a/m nuomos įmonės interesais) pilti tik iš Nuomininko arba A. K. ind. įmonei (įmonės kodas 6670206, reg. Žemaitijos g. 30-6, Mažeikiai) priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1.5-2.1.8 punktai); atsakovui buvo išduotos dvi kreditinės kuro kortelės: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis atsakovas naudojosi; 2011 m. gegužės mėnesį, panaudojant šias korteles iš ieškovės degalinės buvo įsigyta 233,37 l A-95 markės benzino už 1058,70 Lt.
Atsakovas ginčija ieškovo reikalaujamą priteisti skolos dydį, remdamasis aplinkybe, jog jis 2011-05-12 neva išsiuntė ieškovui užpildytą ir pasirašytą automobilio kuro sunaudojimo aktą už 2011 m. gegužės mėnesį, kuriame nurodė, jog per šį mėnesį nuvažiavo 2198 km ir sunaudojo 186,86 l kuro. Šiai aplinkybei įrodyti atsakovas pateikė automobilio kuro sunaudojimo akto kopiją bei AB Lietuvos paštas kvitą, iš kurio matyti, jog 2011-05-12 gavėjui UAB „Saurida“ buvo išsiųsta korespondencija. Ieškovas šiai aplinkybei paneigti pateikė UAB „Saurida“ gautų raštų registro lapo kopiją, iš kurios matyti, jog 2011-05-12 ir 2011-05-13 iš siuntėjo A. D. buvo gauti 3 prašymai: dėl įsakymo panaikinimo, dėl atostogų ir dėl reikalavimo Nr. 93-11 teisėtumo, pagrįstumo, naikinimo. Teismo vertinimu, AB Lietuvos paštas kvitas nėra pakankamas įrodymas aplinkybei, jog atsakovas įvykdė Sutarties 2.1.6 punkte nustatytą pareigą pateikti užpildytą ir tinkamai pasirašytą kelionės lapą, įrodyti, kadangi iš minėto kvito nesimato, kokia konkrečiai korespondencija buvo siunčiama ieškovui. UAB „Saurida“ gautų raštų registre atsakovo minimo kuro sunaudojimo akto (kelionės lapo) taip pat nėra. Todėl aplinkybę, jog atsakovas 2011-05-12 išsiuntė ieškovui užpildytą ir pasirašytą automobilio kuro sunaudojimo aktą už 2011 m. gegužės mėnesį, teismas laikė neįrodyta.
Atsiliepimas
Atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti paaiškinimai apie tai, jog tam tikra dalis 2011 m. gegužę jo įsigyto kuro jam buvo skirta kaip premija, tam tikra dalis – kaip premija kitam UAB „Saurida“ darbuotojui, nėra pagrįsti įrodymais, todėl teismas jais nesirėmė.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi byloje esama įrodymų, jog atsakovas, naudodamasis jam išduotomis kreditinėmis kuro kortelėmis, 2011 m. gegužės mėnesį iš ieškovui priklausančios degalinės įsigijo 233,37 l A-95 markės benzino už 1058,70 Lt, tačiau nėra patikimų įrodymų, jog ieškovui buvo pateiktas tinkamai pasirašytas kelionės lapas, pateisinantis šias kuro sąnaudas, teismas laikė, jog atsakovas pažeidė Sutarties 2.1.5, 2.1.6 punktuose numatytus įsipareigojimus, todėl privalo įvykdyti Sutarties 2.1.7 numatytą pareigą apmokėti už tą iš bendrovės įsipilto kuro kiekį UAB „Saurida“ nustatytomis kainomis, kurio Nuomotojas nepagrindė atitinkamu Nuomininko interesais nuvažiuotų kilometrų skaičiumi pagal kelionės lapus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio reikalavimą priteisti 900,00 Lt dydžio skolą bei 54,00 Lt dydžio palūkanas teismas laikė pagrįstu byloje esančiais įrodymais, todėl tenkino visa apimtimi.
Iš atsakovo ieškovui priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-08-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. D. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Apeliantas mano, kad byla išnagrinėta šališkai, eliminuojant atsakovo galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose. Laiko, kad byla turėjo būti nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme. Pažymi darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies, gynimo būtinybę.
2. Apelianto įsitikinimu teismo šališkumas pasireiškė nepagrįstu absoliučios tiesos argumentavimu, jog AB Lietuvos paštas kvitas nėra pakankamas įrodymas aplinkybei, jog atsakovas įvykdė Sutarties 2.1.6 punkte nustatytą pareigą pateikti užpildytą ir tinkamai pasirašytą kelionės lapą, bet konstatuodamas jog, UAB „Saurida“ išrašas iš gautos korespondencijos yra neginčijama tiesa.
3. Teismas ignoravo argumentą, jog dalis kuro buvo išmokėta ne atsakovui, o ieškovės vadybininkui T. N.. Tai, kad šis darbuotojas nebuvo iškviestas liudytoju ar pareikalautas jo raštiškas paaiškinimas, apeliantui kelia teismo šališkumo klausimą nes teismas nešalino prieštaravimų, bet užėmė vienos šalies poziciją.
4. Teismas nepagrįstai suabejojo, jog kuru mokamos premijos, nesidomėjo kodėl darbuotojų atlygiai minimalūs, o kuro per jų automobilius nurašoma tokie kiekiai, kurių išvažinėti per mėnesį neįmanoma fiziškai. Atsakovas teikė teismui vykdytų degalinių tikrinimų darbuotojų paaiškinimus, iš kurių aišku, kad kuras naudojamas įmonės reikmėms ir įmonės degalinių vizitams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Saurida“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas pats ignoravo vykstantį teisminį procesą, todėl pažeidė LR CPK 7, 8 str. įtvirtintus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, bendradarbiavimo principus, ko pasėkoje apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Apelianto argumentas, jog teismas buvo šališkas, nes nepakvietė liudytoju T. N., turėtų būti atmestinas kaip prieštaraujantis bylos medžiagai ir LR CPK nuostatoms. Faktas, jog byla buvo nagrinėjama Mažeikių rajono apylinkės teisme, negali būti laikoma pateisinama priežastimi atsakovui nedalyvauti teismo posėdžiuose. Teismo posėdyje buvo išsamiai ištirtos aplinkybės, susijusios su kuro įsipylimu, buvo išanalizuota, jog A. D. turėjo dvi kreditines kuro korteles; jog jis buvo susipažinęs su 500 Lt/mėn. kuro norma; jog jis 2013-05-01 - 2013-05-11 laikotarpiu įsipylė kuro už 1058,70 Lt, tad per trečdalį mėnesio įsipylė tris kartus daugiau kuro, nei anksčiau įsipildavo per mėnesį. Teisminio proceso metu UAB „Saurida“ atsižvelgė į A. D. pateiktus 2011 m. gegužės mėn. vykdytų degalinių tikrinimų paaiškinimus, ir netgi sumažino ieškinio sumą nuo 1058,70 Lt iki 900 Lt, darydama prielaidą jog darbuotojas gal būt iš tikro sunaudojo darbo reikmėms kuro už 158,70 Lt. Todėl apeliaciniame skunde pateikiamas argumentas, jog teismas neatsižvelgė į A. D. pateiktus 2011m. gegužės mėn. vykdytų degalinių tikrinimų paaiškinimus, yra nepagrįstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, nes byla išnagrinėta šališkai, eliminuojant atsakovo galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, neiškvietė ir neapklausė liudytojo T. N., nesivadovavo vykdytų degalinių tikrinimų darbuotojų paaiškinimais, be to, mano, kad byla turėjo būti nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teisme.
Dėl teismo šališkumo
Šiuo atveju apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių faktinių aplinkybių dėl teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmosios instancijos teisme, šališkumo objektyviąja prasme, t.y. kad egzistuotų LR CPK 65 straipsnio 1 dalyje numatyti teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) pagrindai. Apelianto nurodomos aplinkybės, esą patvirtinančios teisėjos šališkumą susiję išskirtinai su teismo veiksmais procese, t.y. eliminuojant atsakovo galimybę dalyvauti teismo posėdžiuose, neįvykusios liudytojo apklausos, netinkamo įrodymų vertinimo ir bylos teismingumo.
Dėl galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose
LR CPK 42 straipsnyje be kitų teisių ir pareigų numatyta, kad šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo paskyręs tris teismo posėdžius 2013 m. vasario 6 d., 2013 m. balandžio 16 d. ir 2013 m. gegužės 24 d., iš kurių pirmasis atsakovo prašymu dėl galimybės susirasti atstovą, buvo atidėtas. Dėl dalyvavimo kituose teismo posėdžiuose, apeliantas pranešimuose nurodė, skirti papildomo laiko gynėjo paieškoms arba bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant (74, 90 b. l.). Šios aplinkybės teismui leidžia teigti, kad apeliantas turėjo galimybę pats dalyvauti teismo posėdžiuose ar per susirastą atstovą, tačiau ja nepasinaudojo, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovo eliminavimo dalyvauti teismo posėdžiuose.
Dėl liudytojo apklausos
Nepagrįstai apeliantas teismo šališkumą grindžia subjektyviosiomis aplinkybėmis, tai yra išankstiniu neigiamu nusistatymu, tendencingumu procese renkant ir vertinant įrodymus. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad teismas vienai iš proceso šalių buvo neobjektyvus ir šališkas. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą, abejoms šalims sudarė vienodas sąlygas ir galimybes pateikti ar rinkti įrodymus, įskaitant atsakovui pareikšti prašymą dėl liudytojo T. N. apklausos. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas tokio prašymo byloje nėra pareiškęs, todėl nepagrįstai apeliantas remiasi argumentu dėl neįvykusios liudytojo apklausos.
Dėl teismingumo
Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde apeliantas vėl kelia nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą šioje byloje. Teismas pažymi, kad pareikštas ieškovo ieškinys yra ne dėl darbo santykių, o kylantys iš sutartinių santykių dėl konkrečios sutarties vykdymo, todėl apeliantas nepagrįstai akcentuoja darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies, gynimo būtinybę. Paminėtina ir tai, kad šalys sudarydamos transporto priemonės nuomos sutartį, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, susitarė dėl teismingumo, tai yra ginčą nagrinėti pagal ieškovo buveinės vietą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad sutarties sąlyga, nustatanti šalių ginčų sprendimo teismingumo klausimą, būtų pripažinta negaliojanti. Be to, šis klausimas išspręstas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi (48 b. l.).
Dėl įrodymų vertinimo
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismo šališkumas pasireiškė nepagrįstu absoliučios tiesos argumentavimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų, vertinant įrodymus, teisės normų pažeidimų. Teismo nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs, todėl apeliacinio skundo argumentas, dėl teismo šališkumo vertinant įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad apelianto nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia teismo šališkumą, neįrodyti. Teismo veiksmai bylos nagrinėjimo metu iš esmės atitinka CPK reikalavimus, todėl abejoti pirmosios instancijos teismo šališkumu nėra jokio pagrindo.
Dėl akto išsiuntimo ieškovui
Apeliantas nesutina su teismo išvada, kad AB Lietuvos paštas kvitas nėra pakankamas įrodymas aplinkybei, jog atsakovas įvykdė Sutarties 2.1.6 punkte nustatytą pareigą pateikti užpildytą ir tinkamai pasirašytą kelionės lapą.
Pažymėtina, kad atsakovo 2011-05-12 pateiktas AB Lietuvos paštas kvitas nepatvirtina būtent 2011-05 mėn. automobilio kuro sunaudojimo akto išsiuntimo ieškovui, nes iš jo nesimato koks konkrečiai dokumentas buvo siųstas. Be to, UAB „Saurida“ gautų raštų registro duomenys patvirtina, kad 2011-05-12 ir 2011-05-13 iš siuntėjo A. D. buvo gauti 3 prašymai: dėl įsakymo panaikinimo, dėl atostogų ir dėl reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, pagrįstumo, naikinimo. Apeliantas pateikdamas AB Lietuvos paštas išsiuntimo kvitą kartu su 2011 m. gegužės mėnesio automobilio kuro akto sunaudojimo akto kopija, nenurodė jokių argumentų, kodėl ant akto kopijos yra jo paties originalūs parašai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybę, jog atsakovas 2011-05-12 išsiuntė ieškovei užpildytą ir pasirašytą automobilio kuro sunaudojimo aktą už 2011 m. gegužės mėnesį, laikė neįrodyta.
Dėl kuro panaudojimo
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo, jog kuru buvo mokamos premijos, nesidomėjo, kodėl darbuotojų atlygiai minimalūs, o kuro per jų automobilius nurašoma tokie kiekiai, kurių išvažinėti per mėnesį neįmanoma fiziškai. Teismas pažymi, kad CPK 178 straipsnis numato, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, todėl atsakovui nepakanka nurodyti tik argumentus, o būtina juos pagrįsti įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012), teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
Teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes susijusias su kuro įsipylimu. Nustatyta, kad atsakovas turėjo dvi kreditines kuro korteles, buvo supažindintas su 500 Lt/mėn. kuro norma; 2013-05-01–2013-05-11 laikotarpiu įsipylė kuro už 1058,70 Lt, tai yra daugiau nei anksčiau įsipildavo per mėnesį. Ieškovas atsižvelgė į atsakovo pateiktus 2011 m. gegužės mėn. vykdytų degalinių tikrinimų paaiškinimus, taip sumažindamas sumažino ieškinį iki 900 Lt, darydamas prielaidą jog darbuotojas gal būt iš tikro sunaudojo darbo reikmėms kuro už 158,70 Lt. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į jo pateiktus 2011m. gegužės mėn. vykdytų degalinių tikrinimų paaiškinimus, yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje aiškintos aplinkybės, ar T. N. galėjo įsipilti kuro, pasinaudodamas atsakovo A. D. kuro kortele, tačiau ieškovo buvo paneigtos nurodant, kad įmonėje draudžiama kurą pilti svetimiems asmenims.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus vertino kaip visumą, nei vieno nepagrįstai neišskyrė iš kitų ir suteikė jiems vienodą įrodomąją reikšmę. Akcentuotina ir tai, kad atsakovo apeliaciniame skunde naujų pirmosios instancijos teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta, nepateikta jokių leistinų ir nenuginčijamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.
Teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Šalys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jos iš šalių nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.