Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. C. ir V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir D. C. paskirta galutinė subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. gegužės 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, D. C. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš D. C. automobilio „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 150 Eur, nustatant, jog lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. balandžio 20 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, V. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš V. P. automobilio BMW 520d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 750 Eur, nustatant, jog lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiųjų R. P. ir A. U. civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš D. C. nukentėjusiajai R. P. priteista 165,19 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. U. priteista 2 141,47 Eur turtinei žalai atlyginti.

Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliams „Mercedes Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 520d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir transporto priemonės grąžintinos jų teisėtiems savininkams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, objektyviai ištirtos nuteistųjų nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės, tačiau skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo formos (bendrininkavimo sudėties) visa pareikštame kaltinime inkriminuotų veiksmų apimtimi nepasitvirtino. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis D. C. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neatskleidė objektyviųjų ir subjektyviųjų bendrininkavimo sudėties požymių visumos, visapusiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų pakankamumo, tokiu būdu analizuodamas byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingą ir įrodymais nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo atliktų veiksmų bendrumo, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl nuteistajam D. C. inkriminuoto veikimo bendrininkų grupe.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuteistojo D. C., pripažinusio savo kaltę dėl didelės vertės svetimo turto vagystės ir svetimo turto sugadinimo, pastarajam nurodžius šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. P., A. U., liudytojų A. P., S. V., patvirtinusių svetimo turto pagrobimo ir sugadinimo faktą, aptarto turto vertę, parodymus, bei nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūros protokolus, pareigūnų tarnybinius pranešimus, juos palyginęs tarpusavyje, konstatavo, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. C., suvokdamas savo veiksmų pobūdį, jų galimas pasekmes, siekdamas neteisėtai pasisavinti ir disponuoti svetimu turtu, pagrobė didelės vertės – 23 505,92 Eur, svetimą turtą, bei sugadino svetimą 567,29 Eur vertės turtą. Kartu pirmosios instancijos teismas nustatė, jog svetimo turto vagystę nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe, kadangi byloje pasitvirtino ir kitų, nenustatytų asmenų, dalyvavimas įgyvendinant vagystę.

11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog svetimo turto vagystę nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pasitvirtino ir kitų, nenustatytų asmenų, dalyvavimas įgyvendinant vagystę, kadangi minėta išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas su nenustatytais asmenimis, grindžiama formaliu argumentu, jog iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamos vagystės planavimas, techninis pasirengimas yra visiškai nustatytas tik D. C. veiksmuose, tačiau kitų nenustatytų asmenų atžvilgiu pasitvirtino dalyvavimas įgyvendinant vagystę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo veiksmų bendrumą, veikiant bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, byloje nėra.

12. Šiame kontekste pastebėtina, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję. Analizuojant baudžiamojoje byloje esančius pirminius duomenis matyti, kad įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrint teritoriją buvo užfiksuotas prie traktorių išmindytas sniegas, batų pėdsakai, vedantys link tvoros, už kurios, sniege, matosi pėdsakai, vedantys link plento. Sekant pėdsakais, priėjus plentą, kelkraštyje nustatyti automobilio ratų pėdsakai, prie kurių dingsta dviejų asmenų batų pėdsakai (t. 1, b. l. 20). Tęsiant ikiteisminį tyrimą buvo priimtas prokuroro nutarimas panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje, kurios pagrindu buvo tiriama versija, jog pagrobiant didelės vertės turtą galėjo dalyvauti įtariamieji V. J., A. M., nuteistieji V. P., D. C., be kita ko, buvo panaudota informacija dėl nuteistųjų D. C., V. P., įtariamojo V. J. atžvilgiu vykdomos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. balandžio 28 d. (t. 2, b. l. 106-107). Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę buvo nustatyta, jog įtariamasis V. J. telefoninių pokalbių metu tarėsi dėl naujų traktorių įrangos realizavimo (t. 2, b. l. 114), o atlikus įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotinių analizę buvo nustatyta, kad kartu su D. C., V. J. 2019 m. vasario 4 d. nuo 17.08 val. iki 17.10 val. buvo prisijungęs prie bazinės stoties (celės), veikiančios vagystės vietoje, o šių asmenų naudojami telefonai išsijungė tuo pačiu metu 2019 m. vasario 4 d. 21.26 val. (t. 2, b. l. 143).

13. Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje A. M. atžvilgiu buvo priimtas nutarimas panaikinti jo procesinę padėtį, nustačius, kad pastarasis byloje buvo įvestas kaip įtariamasis dėl techninės klaidos (t. 4, b. l. 21). Ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, įtariamųjų V. P. ir V. J. atžvilgiu 2019 m. gegužės 16 d. prokuroro nutarimu taip pat buvo nutrauktas (t. 4, b. l. 22-24). Nutarime konstatuota, jog byloje esančiose telefonų išklotinėse, telefoninių pokalbių pasiklausymo suvestinėse užfiksuotas V. J., D. C. susitikimo faktas neįrodo V. J. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Tokiu būdu, nustačius, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių V. P. ir V. J. kaltę dėl didelės vertės svetimo turto vagystės bei svetimo turto sugadinimo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę. Po ko 2019 m. gegužės 22 d. prokuroro nutarimu nustačius, kad su nuteistuoju D. C. visi reikiami procesiniai veiksmai yra atlikti, siekiant užtikrinti, kad nusikalstamos veikos būtų kuo greičiau ir išsamiau atskleistos, ikiteisminis tyrimas buvo atskiras nenustatytų asmenų atžvilgiu suteikiant tyrimui naują numerį (t. 4, b. l. 161-162). Taigi, remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pradinėje stadijoje iškelta versija dėl aukščiau aptartų asmenų veiksmų bendrumo objektyviais bylos duomenimis nepasitvirtino, dėl ko dalies asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tęsiamas nenustatytų asmenų atžvilgiu neindividualizuojant kokius veiksmus jie galėjo atlikti ar atliko. Nepaisant to, nuteistajam D. C. buvo inkriminuotas veikimas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistajam inkriminuotas veikimas su nenustatytais asmenimis iš esmės grindžiamas byloje užfiksuotais asmenų pėdsakais, t. y. ikiteisminį tyrimą organizavusio ir jam vadovavusio prokuroro vertinimu bendrininkavimo faktą šioje byloje pagrindžia įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti dviejų asmenų pėdsakai (t. 6, b. l. 76).

14. Vertinant įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, iš tiesų matyti, jog įvykio vietoje matomi nenustatytų asmenų batų pėdsakai, vedantys link kelkraštyje esančių transporto priemonės ratų pėdsakų (t. 1, b. l. 20), o įvykio vietos apžiūros priede (fotolentelėje) matomi skirtingi batų protektoriai atspausti sniege (t. 1, b. l. 26-27). Nepaisant to, byloje minėti pėdsakai nebuvo ištirti, t. y. juos palikę asmenys nebuvo identifikuoti, taigi, šie pėdsakai negali būti susieti su kitais byloje esančiais įrodymai ir savaime negali paneigti byloje esančių nuteistojo parodymų remiantis kuriais šis, veikdamas vienas, peršokęs geležinę tvorą, išdaužęs traktorių langus, įlipęs į vidų, pagrobė jo sudėtines dalis, po ko viską sudėjo į turėtą juodą maišą, kurį permetė per tvorą, o peršokęs tvorą nuėjo link savo transporto priemonės „Mercedes Benz“ ir grįžo namo.

15. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, bendrininkavimas iš esmės yra padaromas bendromis dviejų ar daugiau asmenų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, pastangomis, o bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Šiame kontekste pastebėtina tai, jog nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodoma, jog bendrininkavimas su nenustatytais asmenimis yra galimas, tačiau pažymėtina tai, jog bendrininkavimas, kaip ir kiti nusikalstamos veikos teisiniai požymiai, reikalauja įrodinėjimo ir negali būti nustatomas vadovaujantis prielaidomis.

16. Kaip minėta, nuteistasis D. C. apie veikimą kartu su nenustatytais asmenimis parodymų nedavė, o byloje esančių pavienių įrodymų – neidentifikuotų asmenų batų pėdsakų, telefoninių pokalbių išklotinių, kurios savaime negali patvirtinti, jog būtent telefono savininkas buvo nustatytoje vietoje, nesuteikia pagrindo daryti kategorišką išvadą dėl nenustatytų asmenų dalyvavimo su D. C. padarant nusikalstamas veikas, be kita ko, jų indėlio į padarytą veiką ar tyčios bendrumo, kadangi, kaip jau minėta, nustatant asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką, prielaidomis remtis draudžiama. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenimis iš esmės nėra galimybės ne tik nustatyti nenustatytų asmenų pakaltinamumo ar amžiaus, bet ir nėra galimybės nustatyti bendrininkavimo objektyviųjų požymių – galimų minėtų asmenų atliktų veiksmų. Taip pat byloje iš esmės neginčytinai nenustatytas ir jų dalyvavimas nusikalstamos veikos padarymo vietoje. Priešingai, byloje surinkti duomenys, rodo, jog buvo patikimai nustatytos tik nuteistojo D. C. sąsajos su jam inkriminuota nusikalstama veika, tačiau byloje nėra duomenų, rodančių nenustatytų asmenų indėlio į D. C. veiksmus. D. C. inkriminuotos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad jis veikė vienas, nes, įvertinus nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, nuteistojo nurodomas nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybes, jų padarymas buvo galimas ir vien tik nuteistojo veiksmais.

17. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis D. C. nusikalstamas veikas padarė, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, nepagrįsta, nes neginčytinai neįrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, dėl ko visos abejonės turėjo būti aiškinamos nuteistojo naudai. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pakeičiant apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį, pašalinant kaltinime nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis D. C. nusikaltimus padarė, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, (BPK 328 straipsnio 1 punktas), dėl ko nurodyta baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė panaikintina.

Dėl nuteistajam D. C. paskirtos bausmės.

18. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – baudą, laisvės apribojimą, laisvės atėmimą iki dvejų metų.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs D. C. asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už dviejų tyčinių nusikaltimų (BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje) padarymą paskyrė galutinę subendrintą bausmę ? laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Teisėjų kolegijos vertinimu paskirtoji bausmė D. C. nėra per griežta net ir panaikinus vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikimą bendrininkų grupe). Teisėjų kolegija tokią išvadą daro atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis D. C. padarė du tyčinius nusikaltimus nuosavybei – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, nusikaltimai baigti, byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. C. ne kartą teistas, taip pat ir už nusikaltimų nuosavybei padarymą (past. – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskutinį kartą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo), baustas ir administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą (t. 4, b. l. 89-90), nuteistasis nedirba, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, su sugyventine augina mažametį vaiką.

20. Įvertindama aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgdama į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam D. C. paskirtos laisvės apribojimo bei laisvės atėmimo bausmės, jo elgesio nekeičia bei nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nuteistasis, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, nepraėjus metams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vėl padarė naujus tyčinius nusikaltimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Sistemingai daromos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai rodo tai, jog nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, kurių dydžiai, nustatyti mažesni nei šių bausmių rūšių vidurkiai (BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis 4 metai, 1 mėnuo ir 15 dienų; BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis 1 metai, 1 mėnuo ir 15 dienų) atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskiriant švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę.

21. Apeliantas prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal veikos padarymo metu galiojusią (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 (TAR, 2017, Nr. 2017-15859) redakcija) ir šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 2 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 (TAR, 2019, Nr. 2019-11177) redakcija) teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Nuteistasis D. C. yra pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nuteistajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kita vertus, vadovaujantis minėto straipsnio 3 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

22. Vertindama galimybę nuteistajam iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis nesunkų ir sunkų tyčinį kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei padarė esant sunkinančiai aplinkybei, kelis kartus būdamas teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, taigi šios rūšies nusikalstamų veikų darymas nelaikytinas atsitiktiniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes, todėl skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis iš karto prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ar nuteistojo siekis išlaikyti teigiamus socialinius ryšius, nėra pakankami išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti iš dalies atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų pobūdį, jo polinkį daryti teisės pažeidimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl V. P. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje.

23. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi, taikant BK 189 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininko įgytas, naudotas ar realizuotas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu (padarius vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, sukčiavimą ar kitą nusikalstamą veiką), o kaltininkas žinojo apie nusikalstamą jo gavimo būdą. Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu įgyto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ar kai šis turtas yra didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuteistųjų V. P., D. C. parodymus, pastarųjų kontroliuojamų pokalbių telefonu suvestines, pareigūnų tarnybinius pranešimus, D. C. skambučių registro išrašus, daiktų apžiūros, kratos protokolus bei kitą rašytinę bylos medžiagą, juos palyginęs tarpusavyje nustatė, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. P. tyčia pasikėsino padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje – pasikėsino realizuoti didelės vertės – 23 505,92 Eur, nusikalstamu būdu gautą turtą, tačiau šios veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame iš esmės yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kaltinamąjį pripažįstant kaltu, skunde iš esmės pateikiant savą jų vertinimą.

25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad, nors nuteistasis V. P. kategoriškai neigė kaltę dėl jam inkriminuoto pasikėsinimo realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, nurodydamas, jog nuteistojo D. C. buvo paprašytas atvežti juodą maišą kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, nežinodamas šio maišo turinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje V. P. kaltė, D. C. įvykdžius 23 505,92 Eur vertės navigacijų vagystę, po ko šiam radus pirkėją ir sutarus pagrobtas navigacines sistemas realizuoti, vykdant bendrą sumanymą, atvežant pagrobtas navigacines sistemas, pasikėsino šias navigacines sistemas realizuoti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, todėl šiuo atveju byloje surinktų netiesioginių įrodymų visumos pagrindu, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, prieita pagrįstos išvados, jog nuteistasis V. P. pasikėsino realizuoti nusikalstamu būdu įgytą didelės vertės svetimą turtą.

26. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nuteistasis D. C. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pripažino, jog pagrobtas svetimas turtas – navigacijos įranga, gulėjo pas jį apie 2 mėnesius, o radęs pirkėją (policijos pareigūną, atliekantį nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), ketino pagrobtą turtą realizuoti. Nuteistasis parodė, jog, norėdamas apsidrausti, paprašė savo sesers sugyventinio V. P. atvežti juodą maišą, kuriame buvo pagrobta navigacinė sistema. Sutarė su V. P. susitikti prie (duomenys neskelbtini) degalinės, stovėjimo aikštelėje, tačiau pažymėjo, kad V. P. nežinojo šio maišo turinio. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nuteistasis V. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Pastarasis nurodė, jog 2019 m. pradžioje D. C. paprašė jo nuvažiuoti ir paimti iš angaro maišą. D. C. pasakė paimti maišą iš angaro vidaus, paaiškino kur. Nuteistasis minėtą maišą rado ir įsidėjo į savo transporto priemonės bagažinę. Maišas buvo juodas, užrištas. Turėjo tą maišą vežti į Avižienius, kur jam nuvykus atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė.

27. Analizuojant pastarųjų asmenų parodymus pastebėtina tai, jog nuteistuosius sieja artimi ryšiai: nuteistasis V. P. pripažino, jog nakvoja šeimomis vieni pas kitus, naudojasi vieni kitų telefonais ir kt. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šių asmenų parodymai prieštarauja objektyviems byloje esantiems įrodymams pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo V. P. parodymų turinys nulemtas šio siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nuteistasis D. C., siekia padėti nuteistajam V. P. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BK 189 straipsnį neatsako asmenys, kurie patys padarė nusikalstamą veiką ir pasisavino svetimą turtą. Taigi, šiuo atveju D. C., pagrobęs svetimą didelės vertės turtą, įgijęs galimybę neteisėtai savo nuožiūra disponuoti svetimu turtu, pagal BK 189 straipsnį neatsako. Todėl, šiuo atveju pastarojo parodymai, nesusiję su jam pareikštu kaltinimu, nepaneigia byloje nustatytos jo baudžiamąją atsakomybės švelninančios aplinkybės, jog šis prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, kartu neriboja ir pirmosios instancijos teismo galimybės nesivadovauti prieštaringa nuteistojo parodymų dalimi bei nepaneigia šio argumentavimo nuoseklumo, kadangi byloje turi būti įvertintas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą. Nepaisant to, šiuo aspektu, priešingai nei nuteistojo D. C. veiksmai, V. P. veika – nusikalstamu būdu įgyto didelės vertės turto realizavimas, veikiant kartu su šį turtą pagrobusiu nuteistuoju, pagrįstai vertinama BK 189 straipsnio 2 dalies sudėties požymių kontekste. Teisėjų kolegija pastebi, jog nustatomojoje dalyje aprašant V. P. veiksmus dėl žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo, pavartotos perteklinės formuluotės dėl veikimo bendrai su D. C., turint bendrą tikslą gauti turtinės naudos, nes D. C. kaltės klausimas dėl šios veikos nesprendžiamas. Įvertinus tai, iš nustatomosios dalies šalintini žodžiai „veikdamas bendrai su D. C., turėdami tikslą gauti turtinės naudos“. Šių aplinkybių pašalinimas nesunkina V. P. teisinės padėties.

28. Toliau analizuojant nuteistųjų parodymus, matyti, jog jie ne tik prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, bet kartu ir savaime yra prieštaringi. Nors nuteistasis D. C. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neigė, jog V. P. žinojo, kad šis ketina realizuoti pagrobtą turtą, tuo pačiu nuteistasis parodė, jog, norėdamas apsidrausti, manydamas, kad nepažįstamas asmuo gali apgauti jį, prašė, kad V. P. vyktų kartu ir atsistotų toliau, šiam susitinkant su pirkėju – ne mažiau dviejų kartų, po to paprašė V. P., kad šis nuvažiuotų iki (duomenys neskelbtini), paimtų juodą maišą ir lauktų prie degalinės. Vertinant pastarojo parodymus pastebėtinas ir šių nenuoseklumas – ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. C. tiesiogiai nurodė, jog nuteistojo V. P. paprašė atvežti iš traktoriaus „John Deere“ visas tris pavogtas navigacijas (t. 4, b. l. 42). Sugretinus pastarųjų parodymus su byloje esančiais kratų, kurios buvo atliktos nuteistųjų sulaikymo metu, protokolais, svarbu ir tai, jog, nors V. P. ir D. C. teigia, kad buvo vienas juodos spalvos surištas maišas, visgi nuteistojo V. P. automobilio BMW 520D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos protokole (t. 3, b. l. 95-99) užfiksuota, jog automobilio bagažinėje plastikiniuose maišuose (2 vienetai) buvo rasta ir paimta traktorių navigacinė įranga, susidedanti iš 4 dalių – 2 blokai ir 2 monitoriai. Protokolo priede – V. P. automobilio kratos fotolentelėje (t. 1, b. l. 33-42) užfiksuoti 2 maišai – baltas ir juodas, šie maišai neužrišti, jokios priemonės, kurios galėjo būti panaudotos šiems užrišti, neužfiksuotos. Priešingai, maišai su navigacine sistema praviri, matyti navigacinės sistemos įranga, kas patvirtina, jog nuteistasis V. P. negalėjo nežinoti jo paties gabenamų maišų turinio.

29. Nustatant nagrinėjamos nusikalstamos veikos chronologiją matyti, kad po D. C. padarytos vagystės, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. 17.00 val. iki 2019 m. vasario 5 d. 8.00 val., nuteistojo V. P. naudojamo telefono „V“ programoje yra tarpusavio elektroniniai susirašinėjimai su adresatu „A“ (2019 m. balandžio 4 d. V. P. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolas). 2019 m. vasario 17 d. 17.01 val. iš šio adresato buvo gautas pranešimas su vaizdo nuotrauka, kurioje užfiksuotos pagrobtos žemės ūkio transporte naudojamos navigacinės sistemos, o siuntėjo numeris atitinka nuteistojo D. C. naudojamą telefono numerį. Pastebėtina ir tai, jog minėtame apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės – tą dieną įvykę pokalbiai su minėtu kontaktu, paneigia nuteistųjų iškeltas versijas, jog D. C. galėjo paimti V. P. telefoną ir nufotografuoti navigacijas, kadangi, visų pirma, nuotraukos buvo išsiųstos būtent iš nuteistojo D. C. naudojamo telefono, antra, tarp minėtų kontaktų tą dieną vyko pokalbiai, taigi, D. C. ir V. P. kontaktavo šiais telefonais minėtą dieną, todėl pastariesiems buvo žinomas nuotraukos persiuntimo faktas ir tikslas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. P. telefono „M“ programoje užfiksuotas ir nuteistojo susirašinėjimas su kontaktu R. G., kurio metu 2019 m. kovo 18 d. 17.10 val. R. G. atsiuntė nuotrauką su ranka darytais įrašais „John Deere“ ir surašytais įrangos pavadinimais ir su kaina, po to pastarasis atsiunčia žinutę su įrašu: „55 000 uz viska man reik“. Minėtą dieną programoje „T“ taip pat buvo užfiksuotas 2019 m. kovo 18 d. susirašinėjimas su kontaktu „A“ (naudotojas – D. C.), nustatyti skambučiai (t. 1, b. l. 98-103). Aptartos aplinkybės rodo tai, jog nuteistasis V. P. po 2019 m. vasario 4 d. – 2019 m. vasario 5 d. nuteistojo D. C. padarytos vagystės aktyviai domėjosi traktorių „John Deere“ įranga, jos verte.

30. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių išklotinės analizę, analizuojant V. P. naudojamo telefono numerio išklotinę buvo nustatyta, kad 2019 m. kovo 19 d. 17.43 val. jis susiskambino su D. C. naudojamu telefono numeriu, o 19.20 val. jis buvo prisijungęs prie bazinės stoties, veikiančios teritorijoje, kurioje vyko D. C. susitikimas dėl iš traktorių „John Deere“ pavogtos elektroninės valdymo įrangos pardavimo. 2019 m. kovo 20 d., nuo 12.21 val. iki 12.31 val., nuteistasis V. P. buvo prisijungęs prie bazinės stoties, veikiančios teritorijoje, kurioje vyko antrasis susitikimas, kuriame dalyvavo D. C., dėl iš traktorių „John Deere“ pavogtos elektroninės valdymo įrangos pardavimo. Taip pat nustatyta, jog V. P. naudojamas telefono numeris nuo 13.17 val. iki jo sulaikymo veikė teritorijoje, kurioje turėjo įvykti vogtos elektroninės valdymo įrangos sandoris, po ko nuteistieji buvo sulaikyti (t. 2, b. l. 143). Nuteistojo V. P. aktyvų dalyvavimą, kartu su nuteistuoju D. C. siekiant realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, patvirtina ir byloje esantys slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai. Šiuose protokoluose užfiksuota, jog tiek 2019 m. kovo 20 d., tiek 2019 m. kovo 21 d. nuteistojo D. C. susitikimo su pirkėju – policijos pareigūnu, atliekančiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, metu dalyvavo nuteistasis V. P. (t. 3, b. l. 17-19), kaip pirmosios instancijos teisme nurodė nuteistasis D. C., V. P. vyko kartu ir atsistodavo toliau, kad jo neapgautų. Nuteistųjų D. C. ir V. P. veiksmų bendrumą iliustruoja ir 2019 m. kovo 21 d. slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokole užfiksuota aplinkybė, jog 2019 m. kovo 20 d. Vilniuje prie prekybos centro „K“, įvykus nusikalstamus veiksmus imituojančio policijos pareigūno R. G. ir nuteistojo D. C. susitikimui, pokalbio metu pareigūnui derantis dėl traktorių įrangos kainos, D. C. nurodė, jog jis veikia ne vienas, dėl to negali parduoti prekių pigiau (t. 3, b. l. 18-19). Analogiškos aplinkybės dėl nuteistojo V. P. dalyvavimo nuteistojo D. C. susitikimų metų užfiksuotos ir 2019 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atliktos užduoties, kuriame užfiksuotas D. C. slaptas sekimas (t. 3, b. l. 34).

31. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankami išvadai, jog nuteistasis V. P. žinojo, kad traktorių navigacinės sistemos įranga buvo pagrobta D. C., ir žinodamas šią informaciją, jis minėtą įrangą gabeno savo transporto priemone ir pasikėsino šią įrangą realizuoti. Taigi, V. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju išvadą, jog V. P. veikė tyčia, pagrindžia tai, kad po D. C. padarytų nusikaltimų šis aktyviai bendravo su V. P., kaip minėta, siuntė jam pagrobto turto nuotraukas, po ko sekė šių asmenų telefoniniai pokalbiai, be kita ko, naudojantis telefonuose įrengtomis aplikacijomis. Kaip nurodė D. C., jam du mėnesius ieškant pavogtos traktorių navigacinės sistemos įrangos pirkėjo, V. P. tuo metu domėjosi vogta traktorių įranga, jos kainomis, o D. C. radus galimą pirkėją – policijos pareigūną, atliekantį nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, būtent V. P. dalyvavo visų susitikimų metu – šiuos susitikimus, nuteistojo D. C. prašymu, stebėjo. Po ko, sutarus konkretų pagrobto turto realizavimo laiką ir vietą, nuteistasis V. P. vogtą traktorių įrangą atgabeno, iš esmės ketindamas tiesiogiai perduoti pagrobtą turtą pirkėjui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl to, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

32. Byloje nustatytos aplinkybės iliustruoja tai, kad V. P. žinojo D. C. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – specifinės žemės ūkio technikos gavimo būdą, numatė pagrobto turto galimą vertę, taigi, žinojo, kad ketina realizuoti – parduoti didelės vertės nusikalstamu būdu įgytą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrobtų daiktų vertę iš dalies netiesiogiai patvirtina ir byloje pateiktas pavogtos navigacinės sistemos dalių sąrašas, kuris iš esmės parodo pagrobto turto sudedamąsias dalis, iliustruoja jų skaičių, atitinkamai, pagrobtos įrangos parametrus, jos matmenis, be kita ko, ir tai, kad maišo turinys galėjo būti apčiuopiamas šį nuteistajam nešant į savo transporto priemonę, kraunant į bagažinę. Byloje nustatytas nuteistojo V. P. susirašinėjimas su nenustatytu asmeniu, kurio metu už analogiško traktoriaus „John Deere“ įrangos dalis buvo prašoma 55 000 Eur, aptartas nuteistojo aktyvus bendravimas su D. C., leidžia spręsti, kad V. P. suvokė, jog neteisėtai įgytas ir realizuojamas turtas buvo didelės vertės. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. P. iškeltą versiją pagrįstai įvertino, kaip neatitinkančią tikrovės, ir pagrįstai konstatavo tiek jo, tiek D. C. parodymų prieštaringumą bylos medžiagai, o tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ar šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

33. Apelianto teigimu, nuteistajam pareikštas kaltinimas, neatitiko BPK 219 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-7-198/2008, 2K-42-942/2016). Kaip matyti iš nuteistajam V. P. pareikšto kaltinimo, jame nurodyta veikos padarymo vieta, laikas, nusikalstamos veikos padarymo būdas, atlikti veiksmai, stadija. Taigi, kaltinime atskleisti būtinieji objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymiai aiškiai nurodant, jog nusikaltimo dalykas yra gautas nusikalstamu būdu, nuteistajam inkriminuojant alternatyvųjį veikos požymį – turto realizavimą, o kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už padarytą veiką. Be to, byloje nėra duomenų, jog buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, o kaltinimo turinio defektai iš esmės yra siejami su byloje esančių duomenų pakankamumu, teigiant, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimą lėmė prielaidos.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamas nuosprendis, surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, byloje atskleisti nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų būtinieji požymiai, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, nuteistojo kaltės bei veikos kvalifikavimo pagrįstos byloje išsamiai ir nešališkai ištirtų bei teisingai įvertintų įrodymų pagrindų, juos susiejus į vientisą loginę grandinę, todėl jį naikinti nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas aplinkybes, jog nuteistasis D. C. veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis;

panaikinti nustatytą D. C. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant V. P. veiksmus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymo, žodžius „veikdamas bendrai su D. C., turėdami tikslą gauti turtinės naudos“.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.