Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 19 d. ir 2015 m. spalio 3 d. ieškovė su atsakove sudarė terminuotas nuomos sutartis (1 t., b. l. 8, 9, 45, 46, 2 t., 16, 17). Laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. sausio mėnesio buvo išrašytos sąskaitos pagal skaitliukų rodmenis už komunalinius mokesčius bei suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 11–28). Ieškovė atsakovei išrašydavo prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus (1 t., b. l. 10). 2014 m. spalio 14 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl turto apgandimo dėl nuomininkų kaltės (1 t., b. l. 170, 171). Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis dėl nuomos, komunalinių mokesčių sumokėjimo bei išsikraustymo iš nuomojamų patalpų (1 t., b. l. 53–77, 116–155, 3 t., 6–109). Ieškovė apie kotedžo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą paskelbė interneto tinklapyje, nurodė, jog namas atsilaisvins nuo 2015 m. gruodžio 3 d. (1 t., b. l. 47–52, 3 t., 110–127). Byloje pateiktos kotedžo, adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kuriose užfiksuoti atsakovų palikti namo bei jame buvusių baldų, daiktų apgadinimai (1 t., b. l. 96–114, 2t., b. l. 75). 2015 m. gruodžio 12 d. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centrinis policijos komisariatas nutartimi atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl apgadinto turto, negrąžintų baldų ir negrąžintų katilinės raktų (1 t., b. l. 172–177). AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė žalų reguliavimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos kopiją (2 t., b. l. 6–32). AB „Lietuvos draudimas“ pateikė žalos administravimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014 m. spalio 3 d. įvykio (2 t., 43–55).

Ieškovė prašė nutraukti 2015-10-04 sudarytą terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, tačiau 2017-04-03 teismo posėdyje šio reikalavimo atsisakė (3 t., b. l. 149). Nurodė, jog nuomos sutarties terminas buvo šalių sutartas iki 2016-04-03, todėl nuomos sutartis šiai dienai jau yra pasibaigusi.

Ieškovės atsisakymas nuo šio ieškinio reikalavimo priimtinas, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 3 str. 6 d., 42 str. 1 d., 2 d., 140 str. 1 d., CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina vartojimo nuomos sutartimi, kadangi sutarties šalys ir dalykas atitinka vartojimo sutarčiai būdingus požymius: nuomotoja (ieškovė) yra verslininkė, užsiimanti patalpų nuomos verslu, o nuomininkė (atsakovė) - fizinis asmuo. Sutartis buvo skirta nuomininkės asmeniniams (draugų) poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (CK 1.39 str. 1 d., 6.504 str.). Nuomos sutartis yra sutartis dėl daikto perdavimo laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, jam kyla CK nustatytų teisinių padarinių – nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“; bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. likviduojama UAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; kt.). Toks išaiškinimas svarbus keletu aspektų. Pirma, sprendžiant dėl nuomotojo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius, nuomininkui pavėlavus grąžinti daiktą, pagrįstumo, būtina nustatyti daikto grąžinimo nuomotojui momentą. Antra, remiantis nurodytu išaiškinimu, darytina išvada, kad nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto (pastato, statinio, įrenginio) nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-37/2011).

Byloje nustatyta, kad 2015-10-03 ieškovė R. V. ir atsakovė D. B. sudarė rašytinę kotedžo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, nustatydamos terminą iki 2016-04-03 (b. l. 8–9, 1 t.). Pagal CK 6.499 straipsnio nuostatas nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo nuomotojui grąžinti daiktą. Byloje įrodyta, kad atsakovė iš patalpų išsikėlė prieš terminą, t. y. 2015-12-03, tačiau patalpų perdavimo–priėmimo akto šalys nepasirašė. Kaip nurodė ieškovė, atsakovė su šeima išsikėlė, tačiau patalpų ir rakto pagal priėmimo-perdavimo aktą jai neperdavė. Tik 2015-12-03 atsakovės draugas S. Č. pakeitė durų spynos širdelę ir grąžino ieškovei patalpų raktus. Nuomininkė išsikeldama iš nuomojamų patalpų, jose paliko savo didelių gabaritų daiktus: juodos spalvos trijų dalių minkštą svetainės kampą ir seną rusvos spalvos sofą. Atsakovė neginčijo, jog minėti baldai yra palikti pas ieškovę. Atsakovė nurodė, jog nespėjo tų baldų išsivežti iš patalpų, nes ieškovė juo išnešė į lauką ir paliko. Dėl aplinkos poveikio jie buvo sugadinti, todėl atsakovė jų nebeėmė.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog atsakovė, išsikraustydama iš kotedžo paliko dalį savo baldų ir neatlaisvino pilnai ieškovės patalpų. Tai įrodo ieškovės 2015-12-03 (b. l. 46, 3 t.), 2015-12-05 (b. l. 37–38, 3 t.), 2015-12-08 (b. l. 33–34, 36, 3 t.), 2015-12-19, 2016-01-19, 2016-01-22, 2016-01-29, 2016-01-30 atsakovei siųstos žinutės telefonu dėl baldų išvežimo (b. l. 57, 70–71, 73–75, 77, 1 t., b. l. 6, 8, 3 t.). Tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 99–100, 1 t.) bei liudytojos A. D. paaiškinimai. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė jai trukdė išsivežti baldus. Taigi, atsakovės daiktai buvo laikomi pas ieškovę per visą ieškinyje nurodytą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2015-12-03 iki 2016-02-03, už kurį atsakovė nemokėjo. Teismo vertinimu, atsakovė toliau laikydama savo baldus ieškovės patalpose elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu ir kliudė patalpomis naudotis ieškovei pagal tiesioginę paskirtį (b. l. 41–43, 3 t.), tuo pažeidė ieškovės interesus bei jos tikslą gauti pelną, nuomojant minėtas patalpas (CK 6.158 straipsnis).

Atsakovės atstovas nurodė, jog ieškovė iš atsakovės buvo paėmusi 377 Eur užstatą, todėl turi jį grąžinti, tačiau priešieškinio šioje byloje dėl užstato grąžinimo nereiškė. Sutarties pabaigoje nurodyta, jog nutraukus sutartį pirma laiko, užstatas negrąžinamas. Kadangi atsakovė iš nuomojamų patalpų išsikėlė prieš terminą, užstatas liko ieškovei kaip netesybos dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą. Teismas konstatuoja, kad atsakovė lapkričio mėnesį kotedže gyveno, o išsikeldama savo baldų iš ieškovės patalpų neišsivežė, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas – atsakovė ieškovei privalo sumokėti 754 Eur nuomos mokestį už gruodžio ir sausio mėnesius.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 383,55 Eur skolą už komunalinius patarnavimus ir kitas paslaugas (b. l. 5, 1 t.), nurodė, jog komunalinius mokesčius atsakovė sumokėjo tik už 2015 m. spalio mėnesį. Kadangi atsakovės daiktai kotedže vis dar buvo iki 2017-02-01, todėl ji turi sumokėti komunalinius mokesčius už tris mėnesius.

Teismui nustačius, kad nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai, tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti nuomotą daiktą, nuomotojas įgyja teisę į nuomos mokesčio ir kitų nuostolių už uždelstą laiką grąžinti daiktą atlyginimą (CK 6.499 straipsnio 2 dalis). Atsakovė 2015 m. lapkričio mėnesį nuomojamose patalpose gyveno, naudojosi komunaliniais patarnavimais, todėl privalo už juos sumokėti. Kaip pati ieškovė 2015-12-01 pranešė telefono žinute atsakovei, visi lapkričio mėnesio mokesčiai sudarė 302,87 Eur (b. l. 131, 1 t.), todėl ši suma iš atsakovės ir priteistina, nes byloje nėra ginčo, jog atsakovė nuomos santykius nutraukė nuo 2015-12-03. Taip pat iš atsakovės priteistinas 18,15 Eur mokestis už objekto apsaugos gamyklinio kodo atstatymą (b. l.26, 1 t.). Šį mokestį ieškovė sumokėjo todėl, kad atsakovė, gyvendama kotedže, pakeitė apsaugos kodą ir nepranešė apie tai ieškovei. Už pradinio apsaugos kodo atstatymą ieškovė sumokėjo 18,15 Eur. Tai patvirtina šalių susirašinėjimas ir PVM sąskaita faktūra (b. l. 56, 26, 1 t.). Šių faktinių aplinkybių atsakovė nenuginčijo, todėl ši suma taip pat priteistina iš atsakovės.

Komunalinius mokesčius skaičiuoti už laikotarpį, kai asmuo komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo, nėra teisinio pagrindo. Be to, byloje įrodyta, jog ieškovė nuo 2015-12-03 jau pateko į nuomojamas patalpas, jas valė, tvarkė, todėl už jos naudotas komunalines paslaugas (elektrą, vandenį) atsakovė neturi pareigos mokėti. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovė, atsakovei nutraukus nuomos teisinius santykius, turėjo galimybę nutraukti sutartis su kitais paslaugų teikėjais (TV, internetas, apsauga, šiukšlių išvežimas). Pažymėtina ir tai, kad ieškovės nuostolius už šį laikotarpį padengia ir iš atsakovės priteistas nuomos mokestis iki 2017-02-01.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 1075, 02 Eur.

Teismas atmeta atsakovės atstovo argumentą, kad byloje atsakovu turėjo būti įtrauktas ir S. Č., nes ieškovas pats pasirenka, kurį asmenį traukti byloje atsakovu, be to, bylos nagrinėjimo metu pats liudytojas S. Č. patvirtino, jog 2015-10-14 nuomos sutarties jis nesudarė, tik kažkurį vakarą grįžęs namo sužinojo, kad ją sudarė D. B..

2017-04-04 ieškovė pateikė teismui ieškinio papildymus patikslinimus, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie pateikti jau bylą išnagrinėjus iš esmės ir teismui išėjus priimti teismo sprendimą.

Ieškinį patenkinus iš dalies (95 proc.), ieškovei iš atsakovės proporcingai priteistinas 32 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 7). Atsakovei iš ieškovės proporcingai priteistina 25 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 61). Atlikus minėtų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 7 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos, kadangi jų dydis (2,13 Eur) mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Iš atsakovės valstybei proporcingai priteistinos 40,61 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Bylą dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1075,02 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus 2 ct) ir 7 Eur (septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40,61 Eur (keturiasdešimt eurų 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.