Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-118-399/2017 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei D. B. prašydama nutraukti terminuotą buto, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartį sudaryta su atsakove prieš terminą, priteisti iš atsakovės 1 137,55 Eur skolą už buto nuomą bei komunalinius patarnavimus ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. spalio 3 d. ieškovė su atsakove sudarė namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį iki 2016 m. balandžio 4 d., pagal kurią ji atsakovei išnuomojo vidinėje kiemo pusėje esantį kotedžą su pilnu apstatymu. Pagal sutartį atsakovė kas mėnesį turėjo mokėti 377 Eur nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Už nuomą atsakovė sumokėjo iki 2015 m. gruodžio 3 d., o už komunalinius mokesčius iki 2015 m. lapkričio 3 d. Vėliau atsakovė pradėjo neatsakyti į telefono skambučius, nemokėjo komunalinių mokesčių ir už nuomą. Ieškovė 2015 m. gruodžio pradžioje nuvykusi į nuomojamą butą, suprato, kad atsakovė jau išsikrausčiusi, tačiau durų spyna buvo pakeista ir ji įeiti į butą negalėjo. Tik 2015 m. gruodžio 3 d. ieškovė patekusi į namą pamatė, kad yra dingę jai priklausančių daiktų, atsakovė buvo pakeitusi namo apsaugos kodą, todėl teko kreiptis į apsaugos bendrovę, kad pakeistų kodą. Nurodė, kad atsakovė nutraukė nuomos sutartį, tačiau neatlaisvino nuomojamų patalpų, todėl iš jos turi būti priteista 1 137,55 Eur nuomos mokesčio iki 2016 m. vasario 3 d. ir nesumokėti komunaliniai mokesčiai.Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ją su ieškove nuomos santykiai sieja ne nuo 2015 m. spalio 3 d., bet nuo 2014 m. liepos 19 d., kai jos sudarė terminuotą nuomos sutartį. Pagal šią sutartį atsakovė ieškovei 2014 m. liepos 19 d. sumokėjo 1 400 Lt užstatą ir susitarė, kad patalpas nuomosis nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 20 d. Nurodė, kad ieškovės baldai buvo sudėvėti ir naudojimui netinkami, todėl susitarė su ieškove, jog ji išsineš savo baldus, o atsakovė atsiveš savus. Nurodė, jog nuomos sutartį sudarė pusei metų, kadangi ketino išsikraustyti ir apie tai informavo ieškovę. Atsakovė nuo 2015 m. gruodžio 1 d. išsikėlė iš namo ir ieškovė apie tai žinojo, kadangi internete paskelbė, jog nuo 2015 m. gruodžio 3 d. išnuomoja ginčo patalpas. Nurodė, kad ginčo patalpas prižiūrėjo ir jas pagerino. Nurodė, kad signalizacijos apsaugos kodas buvo pakeistas dėl to, kad visiškai išsikrovė signalizacijos mechanizmo akumuliatorius, ir apsaugos firmos darbuotojai atvykę jį pakeitė, tuo pačiu pakeisdami ir apsaugos kodą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu bylą dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo nutraukė, kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 075,02 Eur ir 7 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės valstybei 40,61 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 19 d. ir 2015 m. spalio 3 d. ieškovė su atsakove sudarė terminuotas nuomos sutartis. Ieškovė prašė nutraukti 2015 spalio 3 d. sudarytą terminuotą nuomos sutartį prieš terminą, tačiau 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje šio reikalavimo atsisakė, kadangi nuomos sutarties terminas buvo šalių sutartas iki 2016 m. balandžio 3 d. ir yra pasibaigęs. Teismas ieškovės reikalavimo atsisakymą priėmė, nes jis neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ir šioje dalyje bylą nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).Teismas šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip vartojimo nuomos sutartį (CK 6.504 str.). Nurodė, kad pagal CK 6.499 straipsnio nuostatas nuomos sutarčiai pasibaigus, atsakovė privalėjo ieškovei grąžinti išnuomotas patalpas. Teismas nustatė, kad atsakovė iš patalpų išsikėlė prieš terminą, t. y. 2015 m. gruodžio 3 d., tačiau patalpų ir rakto pagal priėmimo-perdavimo aktą ieškovei neperdavė ir pilnai neatlaisvino patalpų. Teismo vertinimu, atsakovė toliau laikydama savo baldus ieškovės patalpose, elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu ir kliudė patalpomis naudotis ieškovei pagal tiesioginę paskirtį, tuo pažeidė ieškovės interesus bei jos tikslą gauti pelną, nuomojant minėtas patalpas (CK 6.158 str.). Teismas nurodė, kad atsakovė iš nuomojamų patalpų išsikėlė prieš terminą, todėl užstatas liko ieškovei kaip netesybos dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, nes sutartyje buvo numatyta, kad nutraukus sutartį pirma laiko, užstatas negrąžinamas. Teismas nustatė, kad atsakovė 2015 m. lapkričio mėnesį kotedže gyveno, o išsikeldama savo baldų iš ieškovės patalpų neišsivežė, todėl sprendė, kad atsakovė ieškovei privalo sumokėti 754 Eur nuomos mokestį už gruodžio ir sausio mėnesius kadangi atsakovės daiktai kotedže vis dar buvo iki 2017 m. vasario 1 d., ir 302,87 Eur komunalinius mokesčius už lapkričio mėnesį sumokėti tris mėnesius. Teismas nurodė, kad iš atsakovės turi būti priteistas 18,15 Eur mokestis už objekto apsaugos gamyklinio kodo atstatymą, kadangi šį mokestį ieškovė sumokėjo todėl, kad atsakovė, gyvendama kotedže, pakeitė apsaugos kodą ir nepranešė apie tai ieškovei. Teismas konstatavo, kad iš atsakovės ieškovei turi būti iš viso priteista 1 075,02 Eur.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovei iš atsakovės priteista 1 075,02 Eur suma, ir šią ieškinio dalį atmesti visiškai; iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme, bei priteisti iš ieškovė atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas, padaręs teisingą išvadą dėl bylos šalis siejusių teisinių santykių kvalifikacijos, neaiškino ir netaikė materialinės teisės normų, reglamentuojančių gyvenamosios patalpos (vartojimo) nuomos teisinius santykius, o taikė tik bendrąsias nuomos teisinius santykius reglamentuojančias normas, elgėsi taip, lyg šios bylos šalys būtų lygiaverčiai didelę patirtį nuomos teisiniuose santykiuose turintys verslininkai. Teismas gyvenamosios patalpos (vartojimo) nuomos teisiniuose santykiuose reikalavo itin aukšto atsakovės elgesio standarto, kuris būdingas didelę patirtį ir kvalifikaciją šiuose teisiniuose santykiuose turinčiam asmeniui, nors nagrinėjamu atveju turėjo būti atvirkščiai; Visas ginčo sutartis iš anksto parengusi pasirašymui pateikdavo ieškovė, o pasirašymo metu jas taisydavo ranka. Prie šių sutarčių nebuvo sudarytas ir pridėtas joks priėmimo – perdavimo aktas, kuriame būtų užfiksuotos faktinės aplinkybės dėl gyvenamųjų patalpų perdavimo atsakovei. Ieškovė, užsiimanti gyvenamųjų patalpų nuoma verslininkė, tarp šalių prasidedant gyvenamosios patalpos nuomos teisiniams santykiams, nesuformavo praktikos gyvenamųjų patalpų perdavimą užfiksuoti atitinkamu dokumentu – priėmimo – perdavimo aktu;Gyvenamųjų patalpų perdavimo akto nesudarymas nereiškė, kad atsakovei nebuvo perduotos gyvenamosios patalpos laikinam valdymui ir naudojimui, tačiau lygiai taip pat gyvenamųjų patalpų grąžinimo akto nesudarymas nereiškė, kad atsakovė nuo 2015 m. gruodžio 3 d. iš gyvenamųjų patalpų neišsikėlė. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovei apie gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą buvo pranešta iš anksto (2015 m. lapkričio mėnesio pradžioje), o atsakovė su šeima faktiškai iš gyvenamųjų patalpų išsikėlė nuo 2015 m. gruodžio 3 d., nėra. Tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atlaisvino gyvenamąsias patalpas. Teismas atsakovės veiksmus išsikeliant iš gyvenamųjų patalpų vertino kaip nesąžiningus, nes ji jose paliko savo didelių gabaritų daiktų ir tokiu būdu kliudė Ieškovei naudotis patalpomis pagal tiesioginę paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra gyvenamųjų patalpų nuomos verslininkė – profesionalė, būtent ieškovė turėjo pareigą organizuoti gyvenamųjų patalpų grąžinimo procedūrą ir rūpintis tinkamu jos įforminimu. To ieškovei neatlikus ir kilus ginčui, ar atsakovė pareigą grąžinti patalpas įvykdė tinkamai, visi neaiškumai ir likusios abejonės turi būti aiškinamos atsakovės, kaip vartotojos, naudai; Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė ir jo šeimos nariai po 2015 m. gruodžio 3 d. išsikėlimo ruošėsi netrukus grįžti į gyvenamąsias patalpas ir išsivežti jiems priklausančius stambių gabaritų daiktus, nes tam reikėjo specialaus transporto. Atsakovė, tiek liudytojas S. Č. nurodė, kad 2015 m. gruodžio 3 d. ieškovei buvo perduoti gyvenamosios patalpos raktai ir ji informuota, kad stambių gabaritų daiktus jis atvyks pasiimti kitą dieną. S. Č. atvykus kitą dieną ieškovė, supykusi dėl to, kad atsakovė 2015 m. spalio 3 d. sutartį nutraukė prieš terminą, jo neįsileido. Vėliau S. Č. dar kartą vyko pasiimti jam ir atsakovei priklausiančių stambių gabaritų daiktų 2015 m. gruodžio 6 d., pamatė, kad jam ir atsakovei priklausantys daiktai (baldai) ieškovės buvo išnešti ir palikti lauke. Dėl oro sąlygų poveikio (kritulių ir drėgmės) šie daiktai buvo apgadinti, dėl ko atsakovė nusprendė jų nepasiimti, nes jų naudoti pagal paskirtį bus neįmanoma. Nurodytas aplinkybes patvirtina AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo pateikta medžiaga. Dėl to, kad po atsakovės išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų pas ieškovę liko atsakovei ir jos šeimai priklausantys stambių gabaritų daiktai yra ieškovės netinkamo ir nesąžiningo elgesio pasekmė. Teismas nepagrįstai visą kaltę dėl taip susiklosčiusios situacijos perkėlė atsakovei, laikydamas, kad ji esą elgėsi nesąžiningai; CK 6.580 str. 4 d. 1 p. numato, kad negalioja gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, kurios nustato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės, į ką teismas visiškai neatsižvelgė; Teismas, priteisdamas iš atsakovės 302,87 Eur už 2015 m. lapkričio mėnesio komunalinius mokesčius, rėmėsi ieškovės telefoninėse žinutėse nurodyta pinigų suma. Byloje neegzistuoja joks kitas dokumentas, pagrindžiantis tokį komunalinių mokesčių už 2015 m. lapkričio mėnesį dydį. Neaišku dėl kokių priežasčių ir kokiu pagrindu, teismas išsprendė ne atsakovės, kaip vartotojos, o ieškovės naudai. Teismas perkėlė atsakovei visą su ieškovės gyvenamųjų patalpų nuomos verslu susijusią riziką. Po kiekvienų nuomininkų išsikeldinimo ieškovė kreipiasi į draudimo bendroves, prašydama jai atlyginti tariamą žalą, padarytą nuomininkų, kas dar kartą patvirtina, kad tai yra jos verslo rizika, kuri nagrinėjamoje byloje buvo perkelta atsakovei;Neaišku, kokiu pagrindu ieškovei buvo priteistos išlaidos dėl 18,15 Eur mokesčio už apsaugos (signalizacijos) kodo atstatymą, jeigu bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir liudytojas S. Č. paaiškino, kad jie jokio objekto signalizacijos apsaugos kodo nekeitė, o ši situacija susiklostė dėl to, kad atsakovei ir jos šeimai gyvenant šiose patalpose suveikus signalizacijai nusėdo jos veikimą be elektros energijos užtikrinantis akumuliatorius, dėl ko ir atsidaro pokyčiai apsaugos sistemos programinėje įrangoje, susiję su apsaugos kodu. Šiuo atveju ieškovei priklausančio turto atsitiktinio sugedimo riziką teismas perkėlė ne ieškovei, o atsakovei, nors ji yra vartotoja;Teismas, atmesdamas atsakovės reikalavimą įskaityti 377 Eur depozitą (užstatą) 2015 m. spalio 3 d. sutarties sąlygos, kad nutraukus sutartį pirma laiko užstatas negrąžinamas, nevertino CK 6.228⁴ str. įtvirtintų nesąžiningomis sutarčių sąlygomis laikomų kriterijų kontekste, t. y. 2 d. 4 p. pagrindu, sakančiu, kad nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga yra tuomet, kai verslininkui suteikiama teisė negrąžinti vartotojui iš šio gautų sumų, kai vartotojas nusprendžia nesudaryti sutarties ar jos nevykdyti. Teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, ne tik negynė atsakovės kaip silpnesnės vartojimo teisinių santykių šalies teisėtų interesų, bet ir sudarė galimybes ieškovei praturtėti atsakovės sąskaita, nors atsakovė 2014 m. liepos 19 d. rezervavimo bei 2014 m. spalio 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis įvykdė tinkamai, tačiau pagal jas sumokėtas užstatas jai nebuvo grąžintas;Ieškovė atsakovei per visą nuomos teisinių santykių laikotarpį nuomos mokesčius ir komunalinius mokėjimus priimdavo grynaisiais, neišrašydama jokio tai patvirtinančio dokumento, todėl atsakovė net neturėtų galimybės įrodyti, kad ji sąžiningai vykdė tarpusavio gyvenamosios nuomos vartojimo sutartinius įsipareigojimus. Toks ieškovės, kaip verslininkės, o ne atsakovės, kaip vartotojos, elgesys teismo turėjo būti įvertintas kaip nesąžiningas, sukeliantis daug problemų atsakovei įrodinėti buvusias faktines aplinkybes, todėl ieškinys turėjo būti atmestas visiškai. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuomininko pareigos kompensuoti nuomotojo patirtus praradimus dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo.Byloje nustatyta, kad 2015-10-03 ieškovė R. V. ir atsakovė D. B. sudarė rašytinę kotedžo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, nustatydamos terminą iki 2016-04-03 (b. l. 8–9, 1 t.). Atsakovė iš patalpų išsikėlė prieš terminą, t. y. 2015-12-03, tačiau patalpų perdavimo–priėmimo akto šalys nepasirašė. 2015-12-03 atsakovės draugas S. Č. pakeitė durų spynos širdelę ir grąžino ieškovei patalpų raktus. Nuomininkė išsikeldama iš nuomojamų patalpų, jose paliko savo didelių gabaritų daiktus: juodos spalvos trijų dalių minkštą svetainės kampą ir seną rusvos spalvos sofą. Teismo vertinimu, atsakovė toliau laikydama savo baldus ieškovės patalpose elgėsi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu ir kliudė patalpomis naudotis ieškovei pagal tiesioginę paskirtį, tuo pažeidė ieškovės interesus bei jos tikslą gauti pelną, nuomojant minėtas patalpas (CK 6.158 straipsnis), todėl sprendė, kad atsakovė ieškovei privalo sumokėti 754 Eur nuomos mokestį už gruodžio ir sausio mėnesius bei komunalinius mokesčius už 2015 m. lapkričio mėnesį – 302,87 Eur, kadangi šiuo metu atsakovė nuomojamose patalpose gyveno. Taip pat iš atsakovės priteisė 18,15 Eur mokestį už objekto apsaugos gamyklinio kodo atstatymą, iš viso 1075,02 Eur. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo atsakovės veiksmus išsikeliant iš gyvenamųjų patalpų vertino kaip nesąžiningus, nes pati ieškovė turėjo pareigą organizuoti gyvenamųjų patalpų grąžinimo procedūrą ir rūpintis tinkamu jos įforminimu. To ieškovei neatlikus, visi neaiškumai ir likusios abejonės turi būti aiškinamos atsakovės, kaip vartotojos, naudai. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 754 Eur nuomos mokestį, o priteisdamas iš atsakovės 302,87 Eur už 2015 m. lapkričio mėnesio komunalinius mokesčius, nepagrįstai rėmėsi ieškovės telefoninėse žinutėse nurodyta pinigų suma ir be pagrindo priteisė ieškovei 18,15 Eur mokesčio už apsaugos (signalizacijos) kodo atstatymą.CK 6.499 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius (CK 6.449 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – atsakovei siųstų žinučių turinį dėl baldų išvežimo, nuotraukas, liudytojos A. D. paaiškinimus – padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, išsikraustydama iš kotedžo paliko dalį savo baldų ir neatlaisvino pilnai ieškovės patalpų. Atsakovės daiktai buvo laikomi pas ieškovę per visą ieškinyje nurodytą ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2015-12-03 iki 2016-02-03, už kurį atsakovė nemokėjo, todėl pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 754 Eur nuomos mokestį už 2015 m. gruodžio ir 2016 m. sausio mėnesius. Priimdamas sprendimą dėl šio reikalavimo dalies, pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; ir kt.).Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė nespėjo išsivežti iš patalpų jai priklausančius daiktus, nes ieškovė pati juos išnešė ir paliko lauke. Dėl oro sąlygų poveikio (kritulių ir drėgmės) šie daiktai buvo apgadinti, dėl ko atsakovė nusprendė jų nepasiimti, nes jų naudoti pagal paskirtį bus neįmanoma. Nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo pateikta medžiaga. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes iš byloje esančios apeliantės nurodytos medžiagos (t. 2, b. l. 6-32) matosi, kad ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę dėl jai priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Pažymėtina, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas 2015 m. gruodžio 21 d. raštu (t. 2, b. l. 20) ieškovei atsakė, kad turtas buvo apgadintas dėl su draudėju susijusių asmenų – nuomininkų veiklos, jų padaryti nuostoliai nėra atlyginami, kadangi nėra draudžiama tokia rizika. Iš šių duomenų matosi, kad draudimo bendrovė nustatė, jog buvo apgadintas ieškovės turtas, tačiau pateiktos medžiagos duomenys niekaip neįrodo, kad ieškovė išnešė atsakovės baldus į lauką ir dėl oro sąlygų poveikio jie buvo sugadinti.Byloje nustatyta, kad atsakovė 2015 m. lapkričio mėnesį nuomojamose patalpose gyveno, naudojosi komunaliniais patarnavimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė privalo už juos sumokėti. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą dėl priteistų iš atsakovės komunalinių mokesčių dydžio, yra pagrindas iš dalies sutikti su skundo argumentu, kad teismas priteisdamas iš atsakovės 302,87 Eur mokesčius už 2015 m. lapkričio mėnesį, rėmėsi tik ieškovės telefoninėse žinutėse nurodyta pinigų suma, kurios nepagrindžia visų mokesčių. Tačiau teismas sprendžia ir vertina į bylą pateiktus ir kitus įrodymus, kurie patvirtina komunalinių mokesčių dydį. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo išaiškinimuose, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).Šalių sudarytoje nuomos sutartyje nurodyta, kad atsakovė iki ateinančio mėnesio 25 dienos turi sumokėti už patarnavimus: vandenį, elektrą, dujas, kabelinę televiziją. Nors telefono žinutėje (t.1, b. l. 131) ieškovė nurodė, kad už dujas reikia mokėti 189 Eur (skaitliuko parodymai nuo 7625-7175x0.42), tačiau kitoje žinutėje ieškovė nurodo, kad už lapkričio mėnesį iki gruodžio 3 d. pagal dujų skaitliuko parodymus (7625 – 7353) reikia mokėti 114,24 Eur (t. 1, b.l. 54) Teismas laiko, kad būtent ši nurodyta suma yra teisinga, nes pagal 2015 m. spalio 27 d. duomenis dujų skaitliuko parodymas buvo 7353 (t. 1, b. l. 117), todėl su abonentiniu mokesčiu 3,99 Eur iš viso už dujas atsakovė privalo sumokėti 118,23 Eur. Iš UAB „Kauno vandenys“ sąskaitos (t. 1, b. l. 12) matosi, kad sąskaita išrašyta už 2015 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas, t.y. tuomet, kai atsakovė ieškovės patalpose jau negyveno, todėl nesant duomenų už 2015 m. lapkričio mėnesį suvartotą šalto vandens kiekį, nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomų 26,95 Eur už šaltą vandenį. Ieškinio pareiškime pateiktame teismui 2016 m. vasario 09 d. už sunaudotą elektros energiją ieškovė prašė pagal skaitliuko parodymus (t. 1, b. l. 14) priteisti 28,10 eurų, kas atitinka pinigų sumą nurodytą 2016 m. gruodžio mėn. siųstoje žinutėje (t.1, b. l. 55), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad už sunaudotą elektros energiją atsakovė privalo sumokėti 28,10 Eur. Už kabelinę televiziją numatytas vieno mėnesio mokestis 5,69 Eur. Kadangi kitokių mokesčių pagal šalių sudarytą sutartį nenumatyta, todėl teismas sprendžia, kad pagrįstas ir įrodytas nesumokėtų mokesčių dydis yra 152,02 Eur. Taip pat iš atsakovės pagrįstai priteista ieškovei 18,15 Eur mokesčio už apsaugos signalizacijos kodo atstatymą (t. 1, b. l. 26), nes atsakovė neįrodė, kad nusėdo apsaugos signalizacijos veikimą be elektros energijos užtikrinantis akumuliatorius.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal šalių sudarytą sutartį ieškovė iš atsakovės buvo paėmusi 377 Eur užstatą, kurio negrąžino. Nors sutarties sąlygoje nurodyta, kad nutraukus sutartį pirma laiko užstatas negrąžinamas, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios sąlygos nevertino kaip nesąžiningos. Teismas konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nebuvo pareiškusi priešieškinio dėl užstato gražinimo, be to, atsakovė iš nuomojamų patalpų išsikėlė prieš terminą, todėl sumokėtas užstatas ieškovei pagrįstai liko kaip netesybos dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovės pagrįsti nuostoliai sudaro 924,17 Eur, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti - priteistą 1075,02 Eur sumą sumažinant iki 924,17 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Teismo sprendimą pakeitus yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Priteistą iš atsakovės pinigų sumą sumažinus iki 924,17 Eur, laikytina, kad ieškinys patenkintas 81 proc. Ieškovė paduodama ieškinio pareiškimą yra sumokėjusi 34,14 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 7), todėl jai iš atsakovės priteistina 27,65 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė byloje turėjo 500 Eur atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 60-61), todėl jai iš ieškovės yra pagrindas priteisti 95 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus minėtų sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 67,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai proporcingai perskirstomos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 24 Eur žyminio mokesčio. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas 14 proc., todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 3,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).Iš šalių išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinėje instancijoje nepriteistinos, kadangi jų dydis yra mažesnis už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti:

R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) iš D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 1075,02 Eur skolą sumažinti iki 924,17 Eur.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 7 Eur bylinėjimosi išlaidų panaikinti.

Papildyti Kauno apylinkės 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį tokia formuluote:

Priteisti iš R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) 67,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme ir 3,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš R. V. a. k. (duomenys neskelbtini) 8,11 Eur išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Iš D. B. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą valstybei 40,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumažinti iki 34,61 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.