- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1953-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20030-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas NPC“
- Atsakovas
- I. V., Ž. V.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas NPC“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas NPC“ ieškinį atsakovams I. V. ir Ž. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) ,,Mano būstas NPC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 73,99 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 3,62 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų vieną paiešką duomenų bazėje ir vieno registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 30 Eur už advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
2. Nurodė, kad UAB „Mano Būstas NPC“ teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys). Name (duomenys neskelbtini), buvo atlikti karšto vandens šilumokaičio keitimo darbai. Ieškovė privalėjo užtikrinti bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir atlikti šilumokaičio keitimo darbus (prakiurus šilumokaičiui). 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutarties 3.2.8. punktas numato, kad dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo, atnaujinimo ar rekonstravimo reikalingas savininkų sprendimas, jeigu tai nesusiję su bendrojo naudojimo objektų privalomaisiais reikalavimais. Remiantis 2016 m. gruodžio 30 d. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – STR) 94 punktu, asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių. Pagal STR 96 punktą, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei ir sveikatai, bendrojo naudojimo objektų valdytojai turi pareigą nedelsiant organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, buvo organizuoti privalomieji šilumokaičio keitimo darbai dėl namo bendrojo objektų užfiksuotų defektų pašalinimo. Administratorius už namo remonto/rekonstrukcijos darbus apmokestina CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Namo stogas, sienos bendrieji inžineriniai tinklai yra pastato bendrosios konstrukcijos, už kurias atsakovai kaip namo bendraturčiai turi prievolę prisidėti. Atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., priskaičiuotas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, yra 73,99 Eur. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko. mokėjimo paskirtyje Atsakovai nepateikia jokios informacijos, nenurodo PVM sąskaitos faktūros numerio, nedetalizuoja, už kurią paslaugą konkrečiai yra mokama, taip pat nenurodo, už kurią paslaugą mokėti yra atsisakoma – dėl šios priežasties ieškovei nebuvo įmanoma nustatyti, už kurią paslaugą konkrečiai yra mokama/nemokama, todėl buvo dengiamas seniausias įsiskolinimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai I. V. ir Ž. V. su ieškiniu nesutiko.
4. Nurodė, kad iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos yra matoma, kad atsakovų įsiskolinimas 2020 m. lapkričio mėn. buvo 105,27 Eur, tuo tarpu, šiuo metu sudaro 73,99 Eur. Atsakovams kas mėnesį yra priskaičiuojama po 15,64 Eur suma, kurią atsakovai moka. Ieškovės reikalaujamas tariamas įsiskolinimas galėjo susidaryti 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos faktūros Nr. NPCG190155823 ir 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. NPCG190205251 pagrindu. 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovė vienasmeniu sprendimu, nesuderinusi su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkais pakeitė karšto vandens šilumokaitį, o jo keitimo išlaidas padalino tarp daugiabučio namo savininkų, jas įtraukdama į kas mėnesį gyventojams išrašomas administravimo išlaidų sąskaitas. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovams pateikta sąskaita faktūra reikalavo sumokėti 101,93 + PVM, t. y. iš viso 123,34 Eur sumą už šilumokaičio keitimą. Tarp daugiabučio namo savininkų yra sudaryta ir galiojanti 2013 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutartis, kurios 4.2 p. numato, kad sprendimai dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros priimami visų sutarties dalyvių balsų dauguma. Daugiabučio namo gyventojams išreiškus savo nepasitenkinimą, ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau negu 2 mėnesiams po šilumokaičio pakeitimo, organizavo balsavimą dėl daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų panaudojimo, išlaidoms už šilumokaičio pakeitimą ieškovei kompensuoti. Atsakovai, kaip ir dauguma daugiabučio namo gyventojų, prieštaravo tokiam ieškovo pasiūlymui, tačiau ieškovė dalį patirtų išlaidų už šilumokaičio keitimą kompensavo iš daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų ir 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje faktūroje nurodė perskaičiuotą mokestį už šilumokaičio pakeitimą – 61,15 Eur + PVM, t. y. iš viso 73,99 Eur. Ieškovė, kaip daugiabučio namo savininkų paskirta, daugiabučio namo administratorė, negalėjo pati priimti sprendimo pakeisti šilumokaitį, kadangi tai yra daugiabučio namo savininkų teisė (CK 4.85 str. 1 d.), taigi ieškovė turėjo organizuoti daugiabučio namo savininkų susirinkimą, kurio metu būtų sprendžiamas šilumokaičio keitimo bei darbų sąmatos patvirtinimo klausimas. Šilumokaitis yra prietaisas skirtas karštam vandeniui gaminti. Šis prietaisas daugiabutyje buvo suprojektuotas ir sumontuotas namo statybų metu, ilgą laiką daugiabučio namo gyventojai patys sau gaminosi ir butams tiekė karštą vandenį. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ modernizavo daugiabučio namo šilumos tinklą, kiekviename bute įdiegė karšto vandens skaitiklį, nutolino jo parodymų nuskaitymo sistemą. Dėl to, šiuo metu daugiabučio namo gyventojai nesigamina sau karšto vandens šilumokaičio pagalba, o kiekvienas daugiabučio namo butas moka AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už pagamintą ir šiam butui pristatytą karštą vandenį. Taigi, visa šilumos tinklo dalis, tame tarpe ir šilumokaitis, yra ne daugiabučio namo savininkų nuosavybė, o AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybė. Šis objektas nėra daugiabučio namo dalis ir daugiabučio namo savininkams nepriklauso, o yra AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausančių šilumos tinklų dalis. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės pakeistas šilumokaitis yra priskiriamas prie daugiabučio namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklastančio turto. Kiekvienas butas moka konkrečiai už jo suvartotą bei jam pateiktą kaštą vandenį. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra tiekiamas karštas vanduo, o ne termofikatas, kurio pagalba yra prišildomas karštas vanduo. Gyventojai už karštą vandenį, pagal apskaitos prietaiso rodmenis, atsižvelgiant į suvartotą kiekį, moka tiesiogiai AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ne ieškovei ar daugiabučio namo savininkų bendrijai. Dėl to laikytina, kad šilumokaitis negali būti priskiriamas prie daugiabučio namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės, o, tikėtina, priklauso AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Teisę pakeisti šilumokaitį negavus visų daugiabučio namo gyventojų sutikimo, ieškovė grindžia tuo, kad šilumokaitis buvo prakiuręs ir tai kėlė grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei. Ieškovė neapteikė jokių paaiškinimų, kokiu būdu nustatyta, kad šilumokaičio gedimas kėlė pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. 2019 m. rugpjūčio 28 d. šilumokaičio defektavimo aktas, kuriame yra nurodyta, kad jį pasirašo komisija, yra pasirašytas vieno asmens S. Š.. Defektavimo akte taip pat nėra nurodyta, kad šio šilumokaičio nepakeitimas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, gedimas nėra detaliai aprašytas. Sąskaita turėjo būti pateikta AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ne namo gyventojams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu nusprendė: Ieškinį atmesti. Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“, į.k. 125596783 atsakovų I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1404,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“, į.k. 125596783 valstybės naudai 10,52 Eur pašto išlaidų.
6. Sprendime nurodė, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir tarp minėto daugiabučio namo butų savininkų 2013 m. sausio 15 d. yra sudaryta Jungtinės veiklos sutartis. 2019 m. rugsėjo ieškovė pakeitė karšto vandens šilumokaitį, atsižvelgdama į 2019 m. rugpjūčio 28 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą DA207335 ir 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovams pateiktoje PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. NPCG190155823 buvo įtraukta papildoma 101,93 Eur suma (be PVM) už karšto vandens šilumokaičio keitimą. 2019 m. lapkričio 25 d. buvo organizuotas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kurio 2.1 klausimu buvo balsuojama, ar sutinkama, kad apmokėjimui už šilumokaitį būtų naudojamos namo kaupiamosios lėšos, atsakovai tam nepritarė, tačiau ieškovė dalį jos patirtų išlaidų už šilumokaičio keitimą kompensavo iš daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje atsakovams jau nurodė perskaičiuotą mokestį už šilumokaičio pakeitimą – 73,99 Eur sumą. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų turinio nustatyta, kad būtent pastaroji atsakovų skola ir yra išlikusi laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (imtinai).
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovams atliekant mokėjimus ir nenurodžius atliekamų mokėjimų paskirties, ieškovė šiomis sumomis dengė seniausias skolas, t. y. iki ieškinyje nurodyto periodo atsakovų nepadengtą skolą ir kadangi skolos dydis yra susidaręs ir už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas, tai gautos įmokos buvo skiriamos seniausiai skolai padengti, kuri buvo susidariusi už šilumokaičio keitimą. Atsakovai nurodė, kad jie kas mėnesį (kartais vėluodami, tačiau nuosekliai ir sistemiškai) mokėjo 15,64 Eur sumą, t. y. tik už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas, ir jų veiksmai, sužinojus apie prie sąskaitos prisidėjusias išlaidas už šilumokaičio keitimą, t. y. telefonu išreiškus ieškovei prieštaravimus dėl šios skolos apmokėjimo, o taip pat išreiškus prieštaravimus raštu balsavimo biuletenyje, o taip pat ir į jų sistemingą 15,95 ir 15,64 Eur sumos mokėjimą nemokant už pakeistą šilumokaitį, įrodo tą aplinkybę, jog atsakovai atliko mokėjimus tik už administravimo, šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugas bei kaupiamąsias lėšas, specialiai atsakovams nemokant susidariusios ginčijamos skolos už šilumokaičio keitimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog pačios ieškovės atsakovams pateiktose sąskaitose yra nurodyta paskirtis - už administravimo paslaugas, 15,64 Eur suma arba 15,95 Eur suma, kaip kaupiamosios lėšos ir karšto vandens bei šildymo sistemų priežiūra ir kiekvienoje sąskaitoje yra nurodyta, kiek yra sumokėta praeitą mėnesį, o nuo šilumokaičio keitimo neapmokėta suma yra įrašyta kaip skola ir sąskaitose nėra nurodyta kokiu būdu yra paskirstoma iš atsakovų gauta paskutinė įmoka. Priešingai, negu teigia ieškovė, iš pačios sąskaitos turinio galima suprasti, jog atsakovų atliktos įmokos yra užskaitomos kaip mokėjimas už administravimo, šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugas bei kaupiamosios lėšos, o neapmokėta suma už šilumokaitį vis persikelia į kitą mėnesį.
9. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog atsakovai savo mokėjimus pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas - faktūras atlieka per „Perlas“ terminalą arba AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, todėl darytina išvada, kad atliekant mokėjimus tokiu būdu negalima koreguoti mokėjimo paskirties, kadangi pateikus sąskaitą apmokėjimui terminalo darbuotojas skanuoja sąskaitoje nurodytą brūkšninį kodą ir joksai kitas variantas šiuo atveju nėra galimas. Šiuo atveju atsakovai tiek savo konkliudentiniais veiksmais, tiek žodžiu bei raštu buvo ieškovei pilnai išreiškę savo nesutikimą mokėti reikalaujamą ginčo skolą už šilumokaičio keitimą, tačiau atlikdami mokėjimus atsakovai neturėjo jokios galimybės nurodyti už ką konkrečiai jie moka, nors atsakovai savo mokėjimus atliko tik už einamąsias paslaugas ir visiškai nemokėjo už šilumokaičio keitimą, todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovų atlikti mokėjimai negalėjo būti ieškovės įskaityti kaip mokėjimai už šilumokaičio keitimą.
10. Daugiabučio namo savininkų yra sudaryta ir galiojanti 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutartis, kurios 4.2 p. nuostatos numato, jog sprendimai dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros yra priimami visų sutarties dalyvių balsų dauguma. Daugiabučio namo gyventojams išreiškus savo nepasitenkinimą, ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau negu dviems mėnesiams po šilumokaičio pakeitimo, organizavo balsavimą dėl daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų panaudojimo, išlaidoms už šilumokaičio pakeitimą ieškovei kompensuoti. Atsakovai, kaip ir dauguma daugiabučio namo gyventojų, prieštaravo tokiam ieškovės pasiūlymui, tačiau ieškovė dalį patirtų išlaidų už šilumokaičio keitimą kompensavo iš daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje nurodė perskaičiuotą mokestį už šilumokaičio pakeitimą – 61,15 Eur + PVM, t. y. iš viso 73,99 Eur suma.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu ieškovė, kaip daugiabučio namo savininkų paskirta daugiabučio namo administratorė, negalėjo pati priimti sprendimo pakeisti šilumokaitį, kadangi tai yra išimtinai tik daugiabučio namo savininkų teisė (CK 4.85 str. 1 d.). Ieškovė privalėjo suorganizuoti daugiabučio namo savininkų susirinkimą, kurio metu būtų sprendžiamas šilumokaičio keitimo bei darbų sąmatos patvirtinimo klausimas.
12. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė į šią civilinę bylą nepateikė ir jokių įrodymų bei paaiškinimų, kokiu būdu ir metodais buvo nustatyta, kad šilumokaičio gedimas kėlė pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. šilumokaičio defektavimo akto turinio matyti, kad jame yra nurodyta, jog jį pasirašo komisija, tačiau šis aktas yra pasirašytas tik vieno asmens, t. y. jis yra priimtas vienasmeniškai. Be to, šiame defektavimo akte taip pat nėra nurodyta ir esminė aplinkybė, kad šio šilumokaičio nepakeitimas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, o šilumokaičio gedimas nėra detaliai aprašytas ir detalizuotas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. e2-12979-599/2022 panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo už suteiktas administravimo, šilumos ūkio priežiūros paslaugas bei kaupiamąsias lėšas už laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 01 d. iki 2021 metų gegužės 31 d. Atsakovai gindamiesi nuo reikalavimai laikėsi pozicijos, jog skola yra susidariusiu už šilumokaičio keitimą. Teismas taip pat laikėsi pozicijos, jog pareikštas reikalavimas yra iš esmės susijęs su išlaidų priteisimu iš šilumokaičio keitimą (nepaisant to, jog ieškovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs). Tačiau ieškinio dalykas nėra susijęs su skolos priteisimu už šilumokaičio keitimą. T. y. ieškovas nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl nurodytų išlaidų priteisimo bei jų nereikalauja atlyginti iš atsakovų. Todėl teismas neturėjo jokių teisinių prielaidų vertinti aplinkybių susijusių su šilumokaičio išlaidų priteisimu, kurios į pareikšto ieškinio dalyką nepateko.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovo vertinimu, tokia formuojama teismų praktika yra ydinga, nes nėra užtikrinamas teisinis stabilumas, kadangi atsakovai gindamiesi nuo pareikšto reikalavimo, gali ginčyti visai kitas selektyviai pasirinktas aplinkybes, nesusijusias su ieškinio dalyku, kurios neva turėtų įrodyti ieškinio nepagrįstumą. Kitaip tariant, atsakovams byloje nuginčijus susidariusias išlaidas už šilumokaičio keitimą (kurio ieškovas nereikalavo atlyginti), teismas nepriteisė išlaidų ir už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktų paslaugų suteikimą (būtent tai ir sudarė ieškinio dalyką).
13.3. Teismas turėjo pareigą išsiaiškinti ar ieškovas gautais mokėjimais pagrįstai dengė seniausias skolas (o ne einamąsias išlaidas), tačiau tokių veiksmų neatliko ir šias aplinkybes išnagrinėjo formaliai. Kitaip tariant, ieškovas atsakovų gautais mokėjimais padengė seniausias skolas, t. y. susidariusias išlaidas už šilumokaičio keitimą, todėl faktiškai susidariusi skola yra ir buvo būtent už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas.
13.4. Ieškovas teisėtai bei pagrįstai įskaitė atsakovų gautas įmokas už seniausius skolos laikotarpius. CK 6.55 str. 2 d. numatyta, jog jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
13.5. Atsakovai pavedimuose nenurodydavo mokėjimo paskirties (dėl to ginčo byloje nebuvo), todėl ieškovas turėjo teisę užskaityti seniausias skolas. Teismo argumentai, jog atsakovai savo valią buvo išreiškę telefonu arba konkliudentiniais veiksmais neįrodo, jog ieškovas turėjo objektyvių pagrindų gautas įmokas įskaityti kitokia tvarka (apskritai nėra aišku, ar toks žodinis pakalbis įvyko, jeigu įvyko, nėra aiškus jo turinys). Arba tai, jog ieškovas iš atsakovų elgesio turėjo suvokti, jog atsakovai nesutinka sumokėti už šilumokaičio keitimo išlaidas, taip pat neįrodo, jog ieškovas buvo aiškiai ir konkrečiai informuotas apie įmokų įskaitymą.
13.6. Bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos priteisimas už suteiktas administravimo, šilumos ūkio priežiūros paslaugas bei nesumokėtas kaupiamąsias lėšas, todėl kilusiam ginčui yra teisiškai reikšmingos aplinkybės susijusios su šių išlaidų priteisimu., t. y. jų pagrįstumu, apskaičiavimu ir pan.
13.7. Šilumokaitis priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų. Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 44 p. yra numatyta, jog šilumos punktas, tai prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai).
13.8. Šilumokaičio remonto darbai buvo būtini bei privalomi. Ieškovas nesutinka su teismo argumentu, kad išimtinai tik namo savininkai gali priimti sprendimus dėl šilumokaičio keitimo. Tai prieštarauja pirmiausiai CK 4.83 str. 4 d., kurioje yra imperatyviai įtvirtinta, jog savininkas negali atsisakyti apmokėti išlaidų, kurios yra susijusios privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pateiktoje 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutarties 3.2.8. p. numato, kad dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo, atnaujinimo ar rekonstravimo reikalingas savininkų sprendimas, jeigu tai nesusiję su bendrojo naudojimo objektų privalomaisiais reikalavimais.
13.9. Privalomieji reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal reglamento 84 p. nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai, nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Reglamente nėra numatyta, jog privalomieji darbai galėtų būti tik tie, kurie neva galėtų kelti grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Akivaizdu, jog esant šilumokaičio defektui / gedimui, šilumos sistemos veikimas nėra galimas. Todėl nėra abejonės, jog atlikti darbai buvo būtini bei priskirtini privalomiesiems. Dėl šių priežasčių, namo savininkų pritarimas nėra būtinas.
13.10. Teismas neteisėtai apribojo ieškovo teisę būti išklausytam. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjime dalyvavo nuo jos pirminės stadijos. Tuo tarpu, bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, teismo posėdžio data su atstovu nebuvo suderinta, buvo skirta teismo nuožiūra. Byloje pateikti įrodymai, vienareikšmiškai patvirtina, jog ieškovo atstovas negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose.
Atsiliepimas
14. Atsakovai Ž. V. ir I. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas bylos nagrinėjimo ribų neperžengė. Ieškovas teigdamas, kad klausimai su šilumokaičio keitimu nepatenka i šios bylos nagrinėjimo ribas, visuose savo ankstesniuose dokumentuose savo pozicija pirmiausia gynė argumentais, kodėl šilumokaitis turėjo būti pakeistas ir kodėl atsakovas privalėjo už tai sumokėti taip sutikdamas su faktine aplinkybe, kad visgi ginčas vyksta būtent dėl skolos susijusios su šilumokaičio keitimu, o ne tiesiog su apskritai administravimo išlaidoms.
14.2. Ieškovas neteisėtai bei nepagrįstai įskaitė atsakovų gautas įmokas už seniausius skolos laikotarpius. Ieškovas akivaizdžiai bando ignoruoti aiškiai išreikštą atsakovų valią bei veiksmus, kuriais atsakovai parodo už ką buvo mokėta (susiformavęs tęstinumas) ir kas atsakovų manymu nepriklauso mokėti. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovai mokėjo 15,64 Eur sumą nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.(imtinai), iš to gaunama suma 15,64 (mėnesinis administravimo paslaugų įmoka) * 7 mėnesiai (2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.) = 109,48 Eur. Iš šio paskaičiavimo yra aišku, kad įmokos daromos už administracines paslaugas, o ne už šilumokaitį. Ieškovas visiškai ignoruoja faktą, kad be jau minėtų veiksmų parodančių už ką buvo mokama, bei dėl ko konkrečiai kilo ginčas, yra tai, kad tiek atsakovai, tiek kiti daugiabučio namo gyventojai gavę sąskaitas su pridėtomis išlaidomis už šilumokaičio keitimą iš karto ieškovui išreiškė savo nepasitenkinimą, t.y. ieškovui buvo žinoma apie atsakovų ir kitų daugiabučio gyventojų nesutikimą su ieškovu reikalavimu atlyginti išlaidas už pakeistą šilumokaitį.
14.3. Ieškovas, nustatęs šilumokaičio gedimą, jo remontą turėjo derinti ir sąskaitą pateikti trečiajam asmeniui, o ne atsakovams ir kitų daugiabučio namo butų savininkams. Defektavimo akte rekomenduojama visų pirma organizuoti sprendimų priėmimą, o ne nedelsiant keisti. Šios aplinkybės tinkamai įvertintos nebuvo. Todėl akivaizdu, kad ieškovas, kaip daugiabučio namo savininkų paskirta daugiabučio namo administratorė, negalėjo pati priimti sprendimo pakeisti šilumokaitį, kadangi tai yra išimtinai tik daugiabučio namo savininkų teisė (CK 4.85 str. 1 d.) ir ieškovas privalėjo suorganizuoti daugiabučio namo savininkų susirinkimą, kurio metu būtų sprendžiamas šilumokaičio keitimo bei darbų sąmatos patvirtinimo klausimas.
14.4. Teismas niekaip neapribojo ieškovės teisės būti išklausytam. Abiem šalims atstovavo savo srities profesionalai, kuriems keliami papildomi reikalavimai dėl atidumo, atsakingumo ir kt. Akivaizdu, kad ieškovas nebuvo pakankamai suinteresuotas ginti savo teises bei manydamas, kad pateiktų argumentų užtenka laimėti bylą, tiesiog nusprendė nedalyvauti teismo posėdyje, nors prieš tai buvo aptariami keli variantai, kada surengti minėtą posėdį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovų, buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkų, pareigos sumokėti namo administratoriui už laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 1 d. iki 2021 metų gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Tarp minėto daugiabučio namo savininkų yra sudaryta 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutartis.
19. 2019 m. rugsėjo ieškovė, atsižvelgdama į 2019 m. rugpjūčio 28 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą DA207335, pakeitė karšto vandens šilumokaitį.
20. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovams pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. NPCG190155823 buvo įtraukta papildoma 101,93 Eur suma (be PVM) už karšto vandens šilumokaičio keitimą.
21. 2019 m. lapkričio 25 d. buvo organizuotas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kurio 2.1 klausimu buvo balsuojama, ar sutinkama, kad apmokėjimui už šilumokaitį būtų naudojamos namo kaupiamosios lėšos, atsakovai tam nepritarė.
22. Ieškovė dalį jos patirtų išlaidų už šilumokaičio keitimą kompensavo iš daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų ir 2019 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje faktūroje nurodė perskaičiuotą mokestį už šilumokaičio pakeitimą – 73,99 Eur. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad būtent pastaroji skola yra išlikusi laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d., kadangi byloje nėra ginčo, kad einamuosius mokėjimus (apie 15,64 Eur/mėn.) atsakovai sumokėdavo.
23. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį atmetė. Teismas atmesdamas ieškinį be kita ko, nurodė, kad atsakovai už suteiktas administravimo, šilumos ūkio priežiūros paslaugas bei kaupiamąsias lėšas už laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 01 d. iki 2021 metų gegužės 31 d. yra atsiskaitę, o ieškovas atsakovų mokėjimais negalėjo dengti šilumokaičio keitimo išlaidų.
24. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo už suteiktas administravimo, šilumos ūkio priežiūros paslaugas bei kaupiamąsias lėšas už laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 01 d. iki 2021 metų gegužės 31 d. Atsakovai gindamiesi nuo reikalavimai laikėsi pozicijos, jog skola yra susidariusiu už šilumokaičio keitimą. Teismas taip pat laikėsi pozicijos, jog pareikštas reikalavimas yra iš esmės susijęs su išlaidų priteisimu už šilumokaičio keitimą (nepaisant to, jog ieškovas tokio reikalavimo nebuvo pareiškęs). Tačiau ieškinio dalykas nėra susijęs su skolos priteisimu už šilumokaičio keitimą. T. y. ieškovas nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl nurodytų išlaidų priteisimo bei jų nereikalauja atlyginti iš atsakovų. Todėl teismas neturėjo jokių teisinių prielaidų vertinti aplinkybių susijusių su šilumokaičio išlaidų priteisimu, kurios į pareikšto ieškinio dalyką nepateko.
25. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent ieškovei tenka procesinė pareiga ieškinio dalyku ir pagrindu apibrėžti nagrinėjamo ginčo ribas, o tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Todėl sutiktina su ieškovu, kad jam kategoriškai teigiant, jog jis nereikalauja priteisti iš atsakovų įsiskolinimo už šilumokaičio keitimą, o prašo tik priteisti galimą įsiskolinimą už suteiktas administravimo, šilumos ūkio priežiūros paslaugas bei kaupiamąsias lėšas, atskirai nevertinant aplinkybių susijusių su šilumokaičio išlaidų priteisimu, būtina patikrinti tik tai, ar atsakovai už suteiktas administravimo, šilumos ūkio priežiūros paslaugas bei kaupiamąsias lėšas už laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 01 d. iki 2021 metų gegužės 31 d. yra atsiskaitę ir ar ieškovas atsakovų mokėjimais galėjo dengti šilumokaičio keitimo išlaidas.
26. CK 6.55 str. straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
27. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai balsavo prieš šilumokaičio išlaidų apmokėjimą, bei telefonu ieškovui nurodė, jog už jo pakeitimą nemokės. Atsakovai sistemingai kas mėnesį mokėjo 15,64 Eur, ar 15,95 Eur sumas tik už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas. Tai įrodo, jog atsakovai mokėdami įmokas pakankamai aiškiai nurodė kreditoriui, kurią iš skolų jie grąžina.
28. Atsakovai savo mokėjimus pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas - faktūras atlieka per „Perlas“ terminalą arba AB „Lietuvos paštas“ skyriuje. Tai matoma iš teikiamų mokėjimų. Atliekant mokėjimus tokiu būdu negalima koreguoti mokėjimo paskirties, kadangi pateikus sąskaitą apmokėjimui terminalo darbuotojas skanuoja sąskaitoje nurodytą brūkšninį kodą ir joks kitas variantas šiuo atveju nėra galimas. Be to, ieškovės atsakovams pateiktose sąskaitose yra nurodyta paskirtis - už administravimo paslaugas, 15,64 Eur suma arba 15,95 Eur suma, kaip kaupiamosios lėšos ir karšto vandens bei šildymo sistemų priežiūra. Kiekvienoje sąskaitoje yra nurodyta, kiek yra sumokėta praeitą mėnesį, o nuo šilumokaičio keitimo neapmokėta suma yra įrašyta kaip skola ir sąskaitose nėra nurodyta kokiu būdu yra paskirstoma iš atsakovų gauta paskutinė įmoka.
29. Taigi atsakovai tiek savo konkliudentiniais veiksmais, tiek žodžiu bei raštu buvo ieškovei pilnai išreiškę savo nesutikimą mokėti reikalaujamą ginčo skolą už šilumokaičio keitimą, todėl darytina išvada, jog atsakovų atlikti mokėjimai negalėjo būti ieškovės įskaityti kaip mokėjimai už šilumokaičio keitimą.
30. Tai reiškia, kad atsakovai pagal ieškovo aiškiai išreikštą reikalavimą atsiskaityti už laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 1 d. iki 2021 metų gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra visiškai atsiskaitę.
31. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas savo ieškinio pagrįstumo neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovės ieškinį atmetė.
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
33. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.