Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas NPC“ ieškinį atsakovams I. V. ir Ž. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, buvo organizuoti privalomieji šilumokaičio keitimo darbai dėl namo bendrojo objektų užfiksuotų defektų pašalinimo ir administratorius už namo remonto / rekonstrukcijos darbus apmokestina CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Namo stogas, sienos, bendrieji inžineriniai tinklai yra pastato bendrosios konstrukcijos, už kurias atsakovai, kaip namo bendraturčiai, turi prievolę prisidėti apmokant susidariusias remonto skolas. Atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (imtinai) yra priskaičiuotas už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas ir tenkantis atsakovams 73,99 Eur sumai.

4. Atsakovai I. V. ir Ž. V. nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Pažymėjo, jog iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos yra matoma, kad atsakovų įsiskolinimas 2020 m. lapkričio mėn. buvo 105,27 Eur suma, o tuo tarpu šiuo metu sudaro 73,99 Eur sumą. Atsakovams kas mėnesį yra priskaičiuojama po 15,64 Eur suma, kurią atsakovai visada sumoka. Ieškovės reikalaujamas tariamas įsiskolinimas galėjo susidaryti tik 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. NPCG190155823 ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos - faktūros Nr. NPCG190205251 pagrindu.

5. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovė vienasmeniu sprendimu, nesuderinusi su daugiabučio namo (duomenys neskelbtiti), savininkais, pakeitė karšto vandens šilumokaitį, o jo keitimo išlaidas padalino tarp daugiabučio namo savininkų, jas įtraukdama į kas mėnesį gyventojams išrašomas administravimo išlaidų sąskaitas. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovams pateikta PVM sąskaita - faktūra reikalavo sumokėti 101,93 Eur + PVM sumą, t. y. iš viso 123,34 Eur sumą už šilumokaičio keitimą.

6. Nurodė, kad tarp daugiabučio namo savininkų yra sudaryta ir galiojanti 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutartis, kurios 4.2 p. nuostatos numato, jog sprendimai dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros yra priimami visų sutarties dalyvių balsų dauguma.

7. Daugiabučio namo gyventojams išreiškus savo nepasitenkinimą, ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau negu dviems mėnesiams po šilumokaičio pakeitimo, organizavo balsavimą dėl daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų panaudojimo, išlaidoms už šilumokaičio pakeitimą ieškovei kompensuoti. Atsakovai, kaip ir dauguma daugiabučio namo gyventojų, prieštaravo tokiam ieškovo pasiūlymui, tačiau ieškovė dalį patirtų išlaidų už šilumokaičio keitimą kompensavo iš daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje nurodė perskaičiuotą mokestį už šilumokaičio pakeitimą – 61,15 Eur + PVM, t. y. iš viso 73,99 Eur suma.

8. Pažymėjo, kad ieškovė, kaip daugiabučio namo savininkų paskirta daugiabučio namo administratorė, negalėjo pati priimti sprendimo pakeisti šilumokaitį, kadangi tai yra išimtinai tik daugiabučio namo savininkų teisė (CK 4.85 str. 1 d.), taigi, ieškovė turėjo organizuoti daugiabučio namo savininkų susirinkimą, kurio metu būtų sprendžiamas šilumokaičio keitimo bei darbų sąmatos patvirtinimo klausimas.

9. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovės pakeistas šilumokaitis yra priskiriamas prie daugiabučio namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklastančio turto. Kiekvienas butas moka konkrečiai už jo suvartotą bei jam pateiktą kaštą vandenį – gyventojams AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra tiekiamas karštas vanduo, o ne termofikatas, kurio pagalba yra prišildomas karštas vanduo. Be to, gyventojai už karštą vandenį pagal apskaitos prietaiso rodmenis atsižvelgiant į suvartotą kiekį moka tiesiogiai AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ne ieškovei ar daugiabučio namo savininkų bendrijai.

10. Dėl to yra laikytina, jog šilumokaitis negali būti priskiriamas prie daugiabučio namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios nuosavybės, o tikėtina priklauso AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Be to, ieškovė neapteikė jokių paaiškinimų, kokiu būdu nustatyta, kad šilumokaičio gedimas kėlė pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. šilumokaičio defektavimo aktas, kuriame yra nurodyta, jog jį pasirašo komisija, yra pasirašytas tik vieno asmens S. Š., t. y. jis yra priimtas iš esmės tik vieno asmens. Be to, defektavimo akte taip pat nėra nurodyta, kad šio šilumokaičio nepakeitimas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei bei gedimas nėra detaliai aprašytas, tokiu būdu sąkaitos turėjo būti pateiktos AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ne namo gyventojams.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų Ž. V. ir I. V. solidariai 73, 99 Eur skolą už laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 1 d. iki 2021 metų gegužės 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (73,99 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 450, 56 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis ieškovės UAB ,,Mano būstas NPC“ naudai.

12. Atsakovai Ž. V. ir I. V. pateikė teismui apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-711-643/2022 atsakovų apeliantų Ž. V. ir I. V. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė CK įtvirtintą skolų dengimo eiliškumo tvarką (CK 6.55 straipsnis), tačiau neišanalizavo susidariusios skolos prigimties, taiga, visiškai neanalizuodamas ir nevertindamas atsakovų atsikirtimų argumentų, tinkamai neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo. Atkreipė dėmesį, kad pačiame Defektavimo akte nurodyta : „rekomenduojama nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus“. Taigi, Defektavimo akte rekomenduojama visų pirma organizuoti sprendimų priėmimą, o ne nedelsiant keisti. Šios aplinkybės tinkamai įvertintos nebuvo.

14. Pažymėjo, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, jog AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kokia nors forma būtų įvertinusi šilumokaičio gedimą ar dėl jo pasisakiusi. Karštą vandenį kiekvieno buto savininkui gamina ir teikia AB „Vilniaus šilumos tinklai“, o ne daugiabučio namo gyventojai. Skundžiamame sprendime dėl šių argumentų visiškai nepasisakyta, jie neįvertinti, nenustatyta, ar ieškovės reikalavimai dėl šilumokaičio keitimo išlaidų reiškiami tinkamam subjektui, todėl nėra pagrindo teigti, kad atskleista bylos esmė, kadangi turi būti sprendžiama dėl tikslingumo įtraukti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ trečiuoju asmeniu bei pasiūlyti pateikti paaiškinimus, iš kurių būtų sprendžiama dėl atsakovų argumentų pagrįstumo.

15. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal šiuo metu byloje esančius duomenis ir pateiktus įrodymus nėra įmanoma objektyviai nustatyti, kokia skolos prigimtis, ar šilumokaitis buvo pakeistas pagrįstai, o taip pat, ar reikalavimas priteisti šilumokaičio keitimo išlaidas pagrįstai reiškiamas apeliantams. Siekiant nustatyti šias aplinkybes turi būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos visos nagrinėjamos bylos aplinkybės, traukiamas trečiasis asmuo, galimai gauti papildomi įrodymai ir šalių paaiškinimai.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir nustatė trečiajam asmeniui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ procesinį terminą pateikti teismui atsiliepimą į ieškovo UAB ,,Mano būstas NPC“ pateiktą ieškinį bei paaiškinti, ar AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kokia nors forma buvo įvertinusi šilumokaičio, esančio (duomenys neskelbtiti), gedimą ir ar dėl jo buvo pasisakiusi ; įpareigojo ieškovę UAB ,,Mano būstas NPC“ iki 2022 m. balandžio 22 d. (imtinai) sutikslinti ir sukonkretinti ieškinio faktinį pagrindą pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutarties reikalavimus bei pateikti rašytinius paaiškinimus ir visus turimus rašytinius įrodymus.

17. Ieškovė UAB ,,Mano būstas NPC“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovams atliekant mokėjimus ir nenurodžius atliekamų mokėjimų paskirties (CK 6.55 straipsnis), ieškovė šiomis sumomis dengė seniausias skolas, t. y. iki ieškinyje nurodyto periodo atsakovų nepadengtą skolą. Kadangi skolos dydis yra susidaręs ir už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas, tai gautos įmokos buvo skiriamos seniausiai skolai padengti, kuri buvo susidariusi už šilumokaičio keitimą.

18. Ieškovė pažymėjo, kad išsamią ieškinio sumos detalizaciją sudaro : 2020 m. lapkričio mėn. sąskaitos dydis sudarė 15,64 Eur sumą ; kadangi atsakovam buvo likęs įsiskolinimas, tai 89,63 Eur suma buvo paskirstyta tokia tvarka : 73,99 Eur skola bei 15,64 Eur einamoji sąskaita (73,99 Eur + 15,64 Eur = 89,63 Eur) ; pagal CK 6.55 str. nuostatas yra dengiama seniausia skola, t. y. yra dengiama skola, kuri susidariusi už šilumokaičio keitimą (73,99 Eur – 15,64 Eur = 58,35 Eur suma), todėl atsižvelgiant į tai (58,35 Eur (skolos likutis) + 15,64 Eur (einamoji sąskaita) = 73,99 Eur) periodo skola sudaro 73,99 Eur sumą ; 2020 m. gruodžio mėn. sąskaitos dydis sudarė 15,64 Eur suma ; likęs įsiskolinimas už suteiktas paslaugas lapkričio mėn. sudarė 73,99 Eur sumą ; atsakovai gruodžio mėn. sumokėjo 15,64 Eur sumą, todėl pagal CK 6.55 str. nuostatas yra dengiama seniausia skola, t. y. yra dengiama skola, kuri susidariusi už šilumokaičio keitimą (58,35 Eur – 15,64 Eur = 42,71 Eur), kita skolos dalis už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas 15,65 Eur suma, todėl atsižvelgiant į tai (58,35 Eur (skolos likutis) + 15,64 Eur (einamoji sąskaita) = 73,99 Eur) periodo skola sudaro 73,99 Eur sumą ; 2021 m. sausio mėn. sąskaitos dydis sudarė 15,64 Eur sumą ; likęs įsiskolinimas už suteiktas paslaugas sausio mėn. sudarė 73,99 Eur sumą, todėl pagal CK 6.55 str. nuostatas yra dengiama seniausia skola, t. y. yra dengiama skola, kuri susidariusi už šilumokaičio keitimą (42,71 Eur – 15,64 Eur = 27,07 Eur), kita skolos dalis administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas 31,28 Eur suma, todėl atsižvelgiant į tai (58,35 Eur (skolos likutis) + 15,64 Eur (einamoji sąskaita) = 73,99 Eur) periodo skola sudaro 73,99 Eur sumą ; 2021 m. vasario mėn. sąskaitos dydis sudarė 15,64 Eur suma, likęs įsiskolinimas už suteiktas paslaugas vasario mėn. sudarė 73,99 Eur sumą, todėl pagal CK 6.55 str. nuostatas yra dengiama seniausia skola, t. y. yra dengiama skola, kuri susidariusi už šilumokaičio keitimą (27,07 Eur – 15,64 Eur = 11,43 Eur), kita skolos dalis už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas 46,92 Eur, todėl atsižvelgiant į tai (58,35 Eur (skolos likutis) + 15,64 Eur (einamoji sąskaita) = 73,99 Eur) periodo skola sudaro 73,99 Eur sumą ; 2021 m. kovo mėn. sąskaitos dydis sudarė 15,64 Eur sumą, likęs įsiskolinimas už suteiktas paslaugas kovo mėn. sudarė 73,99 Eur sumą, todėl pagal CK 6.55 str. nuostatas yra dengiama seniausia skola, t. y. yra dengiama skola, kuri susidariusi už šilumokaičio keitimą, administravimo, eksploatavimo bei techninę priežiūra (11,43 Eur + 62,56 Eur = 73,99 Eur), pirmą padengiama šilumokaičio skola bei dalis už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas 73,99 Eur – 15,64 Eur = 58,35 Eur), todėl atsižvelgiant į tai (58,35 Eur (skolos likutis) + 15,64 Eur (einamoji sąskaita) = 73,99 Eur) periodo skola sudaro 73,99 Eur suma ; 2021 m. balandžio mėn. sąskaitos dydis sudarė 15,64 Eur sumą, likęs įsiskolinimas už suteiktas paslaugas vasario mėn. sudarė 73,99 Eur sumą, todėl pagal CK 6.55 str. nuostatas yra dengiama seniausia skola, t. y. yra dengiama skola, už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas (73,99 Eur – 15,64 Eur = 58,35 Eur), todėl atsižvelgiant į tai (58,35 Eur (skolos likutis) + 15,64 Eur (einamoji sąskaita) = 73,99 Eur) periodo skola sudaro 73,99 Eur sumą ; 2021 m. gegužės mėn. sąskaitos dydis sudarė 15,64 Eur sumą, likęs įsiskolinimas už suteiktas paslaugas gegužės mėn. sudarė 89,63 Eur sumą, todėl pagal CK 6.55 str. nuostatas yra dengiama seniausia skola, t. y. yra dengiama skola, už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas (73,99 Eur – 15,64 Eur = 58,35 Eur), todėl atsižvelgiant į tai (58,35 Eur (skolos likutis) + 15,64 Eur (einamoji sąskaita) = 73,99 Eur) periodo skola sudaro 73,99 Eur sumą ; taigi, ieškinio 73,99 Eur suma sudaro išlaidos už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas, kadangi atsakovai atlikdami mokėjimus jų nedetalizavo, todėl remiantis CK 6.55 str. nuostatomis buvo dengiama seniausia skola.

19. Į teismo posėdį ieškovės atstovas advokato padėjėjas M. B. neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ieškovės atstovui advokato padėjėjui M. B. yra pranešta tinkamai, teisme gautas prašymas atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi minėtas atstovas yra užimtas kitoje byloje.

20. Teismas daro išvadą, kad ieškovės atstovo advokato padėjėjo M. B. šis prašymas yra atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi ši teismo posėdžio data buvo asmeniškai suderinta teismo su abiejų šalių atstovais ir buvo gautas šalių atstovų žodinis patvirtinimas, jog ši teismo posėdžio data tinka tiek šalims, tiek šalių atstovams, todėl toksai nesavalaikis prašymas yra traktuotinas tik kaip siekis užvilkinti šios civilinės bylos ir taip jau ilgai užtrukusį nagrinėjimą iš esmės.

21. Šiuo atveju teismas ieškovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį nurodytą priežastį nepripažįsta svarbia priežastimi ir siekiant, kad tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas iš esmės, nepriima pagal LR CPK nuostatas sprendimo už akių, kuriame yra tik formaliai tiriami rašytiniai įrodymai, bei taip pat ir nepalieka ieškovės ieškinį nenagrinėtą, o nagrinėja šią civlinę bylą iš esmės, nedalyvaujant ieškovės atstovui.

22. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

23. Nurodė, kad šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo namo inžinerinė dalis. Šilumos punktas yra pastato?šildymo?ir karšto vandens sistemos įrenginys, užtikrinantis tinkamos temperatūros karšto vandens ir šilumos paskirstymą į kiekvieną butą ir patalpą.

24. Vadovaujantis LR ŠŪĮ 20 straipsnio nuostatomis, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

25. Be to, teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.

26. Pažymėtina tai, kad pagal LR ŠŪĮ 20 straipsnio 2 d. nuostatas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui <...>, t. y. trečiasis asmuo nebuvo atsakingas už šilumos punkto eksploatavimą. Be to, trečiasis asmuo neturėjo pareigos ir negalėjo eksploatuoti šilumos punkto ir jame esančių įrenginių, be to, patikrinus turimus duomenis, informacijos jog trečiasis asmuo būtų tikrinęs nagrinėjamoje byloje aptariamą šilumokaitį, nerasta.

27. Į teismo posėdį trečiojo asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui yra pranešta tinkamai, teisme gautas prašymas šią civilinę bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

28. Atsakovai I. V. ir Ž. V. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tiek atsakovai, tiek kiti daugiabučio namo gyventojai gavę sąskaitas su pridėtomis išlaidomis už šilumokaičio keitimą iš karto ieškovei išreiškė savo nepasitenkinimą, t. y. ieškovei buvo žinoma apie atsakovų ir kitų daugiabučio gyventojų nesutikimą su ieškovės reikalavimu atlyginti išlaidas už pakeistą šilumokaitį. Be to, taip pat ieškovės į bylą pateiktoje skolų valdymo ataskaitoje atsispindi atsakovų ieškovei atliktų įmokų mokėjimo tendencija 2020-11 – 2021-06 laikotarpyje (imtinai).

29. Iš nurodytos ataskaitos turinio matyti, jog atsakovai kas mėnesį (kartais vėluodami, tačiau nuosekliai ir sistemiškai) mokėjo 15,64 Eur sumą, t. y. už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas.

30. Pažymėjo, kad atsakovų veiksmai, sužinojus apie prie sąskaitos prisidėjusias išlaidas už šilumokaičio keitimą, t.y. telefonu išreiškus ieškovei prieštaravimus dėl šios skolos apmokėjimo, o taip pat išreiškus prieštaravimus raštu balsavimo biuletenyje, o taip pat ir į jų sistemingą 15,95 ir 15,64 Eur sumos mokėjimą nemokant už pakeistą šilumokaitį, įrodo tai, jog atsakovai atliko mokėjimus tik už administravimo, šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugas bei kaupiamąsias lėšas, specialiai atsakovams nemokant susidariusios skolos už šilumokaičio keitimą.

31. Šiuo aspektu taip pat yra svarbu pažymėti, kad pačios ieškovės atsakovams pateiktose sąskaitose yra nurodyta paskirtis - už administravimo paslaugas, 15,64 Eur suma arba 15,95 Eur suma, kaip kaupiamosios lėšos ir karšto vandens bei šildymo sistemų priežiūra. Be to, taip pat kiekvienoje sąskaitoje yra nurodyta, kiek yra sumokėta praeitą mėnesį, o nuo šilumokaičio keitimo neapmokėta suma yra įrašyta kaip skola ir sąskaitose nėra nurodyta kokiu būdu yra paskirstoma iš atsakovų gauta paskutinė įmoka bei netgi priešingai, negu teigia ieškovė, iš pačios sąskaitos turinio galima suprasti, jog atsakovų atliktos įmokos yra užskaitomos kaip mokėjimas už administravimo, šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugas bei kaupiamosios lėšos, o neapmokėta suma už šilumokaitį vis persikelia į kitą mėnesį.

32. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsakovai mokėjimus pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas -faktūras atlieka per „Perlas“ terminalą arba AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, kas taip pat yra matoma iš teikiamų mokėjimų ir atliekant mokėjimus tokiu būdu negalima koreguoti mokėjimo paskirties, t. y. pateikus sąskaitą apmokėjimui prie terminalo dirbantis darbuotojas skanuoja sąskaitoje nurodytą brūkšninį kodą ir joks kitas variantas nėra galimas. Be to, taip pat yra galimybė tik patikslinti sumą, tačiau negalima keisti mokėjimo paskirties ir daugiau jokių mokėjimo duomenų keisti nėra galimybės.

33. Atsižvelgiant į tai, atsakovai atlikdami mokėjimus neturėjo galimybės nurodyti už ką konkrečiai jie moka, tačiau kaip jau yra nurodyta, tai kad atsakovai savo mokėjimus atliko tik už einamąsias paslaugas ir nemokėjo už šilumokaičio keitimą, patvirtina atsakovų reguliariai mokama suma. Taigi, atsakovų atlikti mokėjimai negalėjo būti ieškovės įskaityti kaip mokėjimai už šilumokaitį, dėl to pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė nepagrįstas išvadas ir ieškovės ieškinį tenkino nepagrįstai.

34. Pažymėjo, kad iš bylos esmės yra akivaizdu, jog atsakovų skola ieškovei susidarė už ieškovės vienašališkai pakeistą šilumokaitį bei tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs išimtinai tik su už šilumokaičio keitimą iš atsakovų reikalaujama ginčijama suma.

35. Atsakovų teigimu, šiuo atveju ginčas tarp šalių yra kilęs ne dėl šildymo sistemos eksploatavimo, tačiau dėl jos, o konkrečiai dėl šilumokaičio gedimo ir jo keitimo. Kaip jau ne kartą buvo nurodoma šios bylos nagrinėjimo metu, atsakovai ir kiti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtiti), gyventojai, nėra karšto vandens gamintojai, t. y. šio namo gyventojai karštą vandenį, kaip pagamintą galutinį produktą, perka būtent iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“, ką patvirtina ir atsakovų į šią civilinę bylą pateiktos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ PVM sąskaitos - faktūros.

36. Vadovaujantis LR ŠŪĮ 16 str. 4 d. nuostatomis, karšto vandens pirkimo - pardavimo riba šiuo atveju yra atsakovų bute įrengtas apskaitos prietaisas, o kas yra įrengta iki šio prietaiso negali būti laikoma atsakovų ar kitų namo gyventojų nuosavybe bei iš esmės jiems negali būti perkeliama šių įrenginių priežiūros ir remonto pareiga. Be to, iš esmės analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir LR ŠŪĮ nuostatose.

37. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą yra akivaizdu, jog trečiajam asmeniui, t. y. kaip karšto vandens tiekėjui, kaip karšto vandens tiekimo sistemos savininkui, ir kilo pareiga remontuoti šilumos sistemos gedimą ir atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovė, nustačiusi šilumokaičio gedimą, jo remontą turėjo derinti ir sąskaitą pateikti trečiajam asmeniui, o ne atsakovams ir kitų daugiabučio namo butų savininkams, todėl ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.

38. Teismo posėdžio metu atsakovas I. V. argumentus, išdėstytus savo procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

39. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas advokato padėjėjas Albert Barkovskij argumentus, išdėstytus atsakovų procesiniuose dokumentuose, palaikė pilnai ir prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

40. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė teikia namo, esančio adresu (duomenys neskelbtiti), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir tarp minėto daugiabučio namo butų savininkų 2013 m. sausio 15 d. yra sudaryta Jungtinės veiklos sutartis.

41. 2019 m. rugsėjo ieškovė pakeitė karšto vandens šilumokaitį, atsižvelgdama į 2019 m. rugpjūčio 28 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą DA207335 ir 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovams pateiktoje PVM sąskaitoje - faktūroje Nr. NPCG190155823 buvo įtraukta papildoma 101,93 Eur suma (be PVM) už karšto vandens šilumokaičio keitimą.

42. 2019 m. lapkričio 25 d. buvo organizuotas butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kurio 2.1 klausimu buvo balsuojama, ar sutinkama, kad apmokėjimui už šilumokaitį būtų naudojamos namo kaupiamosios lėšos, tačiau atsakovai tam nepritarė, tačiau ieškovė dalį jos patirtų išlaidų už šilumokaičio keitimą kompensavo iš daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje atsakovams jau nurodė perskaičiuotą mokestį už šilumokaičio pakeitimą – 73,99 Eur sumą.

43. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų turinio nustatyta, kad būtent pastaroji atsakovų skola ir yra išlikusi laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. (imtinai).

44. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

45. Sutinkamai su LR CPK nuostatomis šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

46. Iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl tos aplinkybės, ar atsakovai privalo / neprivalo mokėti ieškovei už karšto vandens šilumokaičio keitimą.

47. Pažymėtina tai, kad atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus visus argumentus, teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo šalis konkrečiu nustatytu procesiniu terminu pateikti į šią civilinę bylą visus šalių turimus įrodymus bei paaiškinimus pagal apeliacinės instancijos nutartį (LR CPK 176 str. – 179 str.).

48. Be to, šalis šioje civilinėje byloje atstovauja profesionalūs teisininkai, t. y. advokatų padėjėjai, todėl teismas ir nustatė dar papildomą terminą šalims pateikti visus turimus papildomus įrodymus, pagrindžiančius tiek ieškinį, tiek atsiliepimą į ieškinį, tokiu būdu darytina išvada, jog teismas šiuo atveju išnaudojo visas procesines galimybes šalims tinkamai realizuoti savo procesines teises ir teismas šiuo atveju vertina byloje šalių pateiktų įrodymų visetą, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo bei rungtyniškumo principais (LR CPK 176 str. – 179 str.).

49. Ieškovė nurodė, kad atsakovams atliekant mokėjimus ir nenurodžius atliekamų mokėjimų paskirties, ieškovė šiomis sumomis dengė seniausias skolas, t. y. iki ieškinyje nurodyto periodo atsakovų nepadengtą skolą ir kadangi skolos dydis yra susidaręs ir už administravimo, kaupiamųjų lėšų, šildymo ir karšto vandens priežiūros suteiktas paslaugas, tai gautos įmokos buvo skiriamos seniausiai skolai padengti, kuri buvo susidariusi už šilumokaičio keitimą.

50. Atsakovai nurodė, kad jie kas mėnesį (kartais vėluodami, tačiau nuosekliai ir sistemiškai) mokėjo 15,64 Eur sumą, t. y. tik už ieškovės teikiamas administravimo paslaugas, ir jų veiksmai, sužinojus apie prie sąskaitos prisidėjusias išlaidas už šilumokaičio keitimą, t. y. telefonu išreiškus ieškovei prieštaravimus dėl šios skolos apmokėjimo, o taip pat išreiškus prieštaravimus raštu balsavimo biuletenyje, o taip pat ir į jų sistemingą 15,95 ir 15,64 Eur sumos mokėjimą nemokant už pakeistą šilumokaitį, įrodo tą aplinkybę, jog atsakovai atliko mokėjimus tik už administravimo, šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugas bei kaupiamąsias lėšas, specialiai atsakovams nemokant susidariusios ginčijamos skolos už šilumokaičio keitimą.

51. Teismas daro išvadą, kad visgi yra pilnai sutiktina su atsakovų argumentais apie tai, jog pačios ieškovės atsakovams pateiktose sąskaitose yra nurodyta paskirtis - už administravimo paslaugas, 15,64 Eur suma arba 15,95 Eur suma, kaip kaupiamosios lėšos ir karšto vandens bei šildymo sistemų priežiūra ir kiekvienoje sąskaitoje yra nurodyta, kiek yra sumokėta praeitą mėnesį, o nuo šilumokaičio keitimo neapmokėta suma yra įrašyta kaip skola ir sąskaitose nėra nurodyta kokiu būdu yra paskirstoma iš atsakovų gauta paskutinė įmoka. Priešingai, negu teigia ieškovė, iš pačios sąskaitos turinio galima suprasti, jog atsakovų atliktos įmokos yra užskaitomos kaip mokėjimas už administravimo, šildymo ir karšto vandens priežiūros paslaugas bei kaupiamosios lėšos, o neapmokėta suma už šilumokaitį vis persikelia į kitą mėnesį, todėl ieškovės argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

52. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, jog atsakovai savo mokėjimus pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas - faktūras atlieka per „Perlas“ terminalą arba AB „Lietuvos paštas“ skyriuje, kas yra matoma iš teikiamų mokėjimų, todėl darytina išvada, kad atliekant mokėjimus tokiu būdu negalima koreguoti mokėjimo paskirties, kadangi pateikus sąskaitą apmokėjimui terminalo darbuotojas skanuoja sąskaitoje nurodytą brūkšninį kodą ir joksai kitas variantas šiuo atveju nėra galimas.

53. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovai tiek savo konkliudentiniais veiksmais, tiek žodžiu bei raštu buvo ieškovei pilnai išreiškę savo nesutikimą mokėti reikalaujamą ginčo skolą už šilumokaičio keitimą, tačiau atlikdami mokėjimus atsakovai neturėjo jokios galimybės nurodyti už ką konkrečiai jie moka, nors atsakovai savo mokėjimus atliko tik už einamąsias paslaugas ir visiškai nemokėjo už šilumokaičio keitimą, todėl darytina išvada, jog atsakovų atlikti mokėjimai negalėjo būti ieškovės įskaityti kaip mokėjimai už šilumokaičio keitimą.

54. Atsakovai taip pat nurodė, kad atsakovai ir kiti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtiti), gyventojai, nėra karšto vandens gamintojai, t. y. šio namo gyventojai karštą vandenį, kaip pagamintą galutinį produktą, perka būtent iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“, ką patvirtina ir atsakovų į šią civilinę bylą pateiktos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ PVM sąskaitos - faktūros. Ir vadovaujantis LR ŠŪĮ 16 str. 4 d. nuostatomis, karšto vandens pirkimo - pardavimo riba šiuo atveju yra atsakovų bute įrengtas apskaitos prietaisas, o kas yra įrengta iki šio prietaiso negali būti laikoma atsakovų ar kitų namo gyventojų nuosavybe bei iš esmės jiems negali būti perkeliama šių įrenginių priežiūros ir remonto pareiga. Be to, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą yra akivaizdu, jog trečiajam asmeniui, t. y. kaip karšto vandens tiekėjui, kaip karšto vandens tiekimo sistemos savininkui, ir kilo pareiga remontuoti šilumos sistemos gedimą ir atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, ieškovė, nustačiusi šilumokaičio gedimą, jo remontą turėjo derinti ir sąskaitą pateikti trečiajam asmeniui, o ne atsakovams ir kitų daugiabučio namo butų savininkams, todėl ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.

55. Teismas daro išvadą, kad ieškovė nepaneigė aukščiau nurodytų atsakovų argumentų ir byloje įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, taip pat nėra pateikta (LR CPK 176 str. – 179 str.).

56. Trečiasis asmuo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nurodė, kad vadovaujantis LR ŠŪĮ 20 straipsnio nuostatomis, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Be to, pagal LR ŠŪĮ 20 straipsnio 2 d. nuostatas, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui <...>, t. y. trečiasis asmuo nebuvo atsakingas už šilumos punkto eksploatavimą ir trečiasis asmuo neturėjo pareigos bei negalėjo eksploatuoti šilumos punkto ir jame esančių įrenginių, o patikrinus turimus duomenis, informacijos, jog trečiasis asmuo būtų tikrinęs nagrinėjamoje byloje aptariamą šilumokaitį, taip pat nerasta.

57. Teismas daro išvadą, kad tretysis asmuo AB “Vilniaus šilumos tinklai” šiuo atveju visiškai nėra susijęs nei su ginčo šilumokaičio eksploatavimu, nei su jo keitimu, o taip pat nėra ieškovės paneigti ir atsakovų nurodyti argumentai, t. y. kad atsakovai nėra karšto vandens gamintojai ir namo gyventojai karštą vandenį, kaip pagamintą galutinį produktą, perka būtent iš trečiojo asmens AB „Vilniaus šilumos tinklai“, ką patvirtina ir atsakovų į šią civilinę bylą pateiktos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ PVM sąskaitos – faktūros (LR CPK 176 str. – 179 str.).

58. Atsakovai taip pat nurodė, kad tarp daugiabučio namo savininkų yra sudaryta ir galiojanti 2013 m. sausio 15 d. Jungtinės veiklos sutartis, kurios 4.2 p. nuostatos numato, jog sprendimai dėl daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros yra priimami visų sutarties dalyvių balsų dauguma. Daugiabučio namo gyventojams išreiškus savo nepasitenkinimą, ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau negu dviems mėnesiams po šilumokaičio pakeitimo, organizavo balsavimą dėl daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų panaudojimo, išlaidoms už šilumokaičio pakeitimą ieškovei kompensuoti. Atsakovai, kaip ir dauguma daugiabučio namo gyventojų, prieštaravo tokiam ieškovės pasiūlymui, tačiau ieškovė dalį patirtų išlaidų už šilumokaičio keitimą kompensavo iš daugiabučio namo savininkų sukauptų lėšų ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitoje - faktūroje nurodė perskaičiuotą mokestį už šilumokaičio pakeitimą – 61,15 Eur + PVM, t. y. iš viso 73,99 Eur suma.

59. Teismas pilnai sutinka su atsakovų argumentais apie tai, kad ieškovė, kaip daugiabučio namo savininkų paskirta daugiabučio namo administratorė, negalėjo pati priimti sprendimo pakeisti šilumokaitį, kadangi tai yra išimtinai tik daugiabučio namo savininkų teisė (CK 4.85 str. 1 d.) ir ieškovė privalėjo suorganizuoti daugiabučio namo savininkų susirinkimą, kurio metu būtų sprendžiamas šilumokaičio keitimo bei darbų sąmatos patvirtinimo klausimas, todėl ieškovės argumentai, kad ieškovė visgi turėjo teisę vienasmeniškai priimti sprendimą be namo gyventojų sutikimo, yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

60. Atsakovai taip pat nurodė aplinkybę, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog ieškovės pakeistas šilumokaitis yra priskiriamas prie daugiabučio namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, be to, kiekvienas butas moka konkrečiai už jo suvartotą bei jam pateiktą karštą vandenį AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir yra tiekiamas karštas vanduo, o ne termofikatas, kurio pagalba yra prišildomas karštas vanduo.

61. Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovė į šią civilinę bylą nepateikė ir jokių įrodymų bei paaiškinimų, kokiu būdu ir metodais buvo nustatyta, kad šilumokaičio gedimas kėlė pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei ir tokių įrodymų šioje civilinėje byloje taip pat nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.).

62. Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. šilumokaičio defektavimo akto turinio matyti, kad jame yra nurodyta, jog jį pasirašo komisija, tačiau šis aktas yra pasirašytas tik vieno asmens S. Š., t. y. jis yra priimtas iš esmės tik vieno asmens, vienasmeniškai. Be to, šiame defektavimo akte taip pat nėra nurodyta ir esminė aplinkybė, kad šio šilumokaičio nepakeitimas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei bei šilumokaičio gedimas nėra detaliai aprašytas ir detalizuotas.

63. Teismas daro išvadą, kad ieškovė į šią civilinę bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų ir šioje civilinėje byloje neįrodė tų esminių aplinkybių, jog šilumokaitis buvo avarinės būklės ir kėlė realią grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei ir kad šiuo atveju nebuvo reikalingas namo gyventojų sutikimas dėl šilumokaičio remonto, kadangi buvo reikalingi skubūs bei neatidėliotini šilumokaičio remonto darbai (LR CPK 176 str. – 179 str.).

64. Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys šiuo atveju negali būti laikytinas pagrįstu bei įrodytu, kadangi kaip matyti iš visos šios civilinės bylos medžiagos, ieškovė neįrodė savo ieškininių reikalavimų tiek teisinio, tiek faktinio pagrindo bei savo ieškininių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neįrodė kokiu teisiniu bei teisėtu pagrindu ieškovė paskaičiavo ginčo mokesčius atsakovams, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CK 4.82 str. 3 d. ; LR CPK 176 str. – 179 str.).

65. Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą bei į advokato padėjėjo sugaišto laiko sąnaudas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš ieškovės lygiomis dalimis atsakovų naudai yra priteistinos 1404,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei žyminis mokestis (pirmojoje instancijoje ir apeliacinėje instancijoje).

66. Sutinkamai su LR CPK 92 str. bei 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro Įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, iš ieškovės valstybės naudai yra priteistinos 10,52 Eur pašto išlaidos.

67. Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“, į.k. 125596783 atsakovų I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1404,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Mano Būstas NPC“, į.k. 125596783 valstybės naudai 10,52 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.