Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas NPC“ atstovui adv.pad.M.Baigiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovėsuždarosios akcinės bendrovės ,,Mano būstas NPC“ ieškinį atsakovams I.V. ir Ž. V. dėl skolos priteisimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų, buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkų, pareigos sumokėti namo administratoriui už laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 1 d. iki 2021 metų gegužės 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas teikia namo administravimo paslaugas. Atsakovai I.V. ir Ž. V. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai.CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalį, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. CK 4.84 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.Įvertinus pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Tik nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017). Teismui atsakovai nepateikė įrodymų, kad atsakovai mokėdami įmoką, buvo pareiškę kokią skolą grąžina. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, ieškinį tenkina. Atsakovai skolos valdymo ataskaitos duomenų ginčo laikotarpiu (e.b.l.40) neginčija, pastabų jai neturi. Atsakovų skola 73,99 eurų.

Teismas atsakovų atsikirtimą atmeta. LR Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 44. Šilumos punktas– prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Tai reiškia, kad daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai yra namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovas teismui pateikė 2019-08-28 statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr.16-08/23, kur nurodyta, kad kiauras šilumokaitis. Tai reiškia, kad šilumos sistemos viena detalė netinkama, ją reikia pakeisti. Be detalės negali funkcionuoti tinkamai pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, sistema.Pagal patvirtintą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką“ 95 ir 96 punktus numatyta: „95. Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje.

96. Asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas avarijos tyrimo aktas [9.21], kuris registruojamas namo techninės priežiūros žurnale.“

Daugiabutis namas turi turėti techninį prižiūrėtoją, kuris, kartu su namo valdytoju, turi užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Atsakovai nepagrįstai pagal nurodytas faktines aplinkybes teigia, kad, esant sugedusiai šilumos sistemos daliai, ieškovas privalėjo šaukti daugiabučio namo savininkų susirinkimą. Toks delsimas neleistų namo gyventojams naudotis šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema, sukeltų avarijų tikimybę ir materialius nuostolius, atkreipiant dėmesį aplinkybę, kad šiuolaikinės šildymo sistemos turi elektroninius elementus, kurie nuo išsiliejusio vandens sugenda, kas sukelia materialinius nuostolius namo butų ir patalpų savininkams. LR Civilinio kodekso 4.83 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės savininkas, naudotojas privalo imtis priemonių išvengti žalos ar pašalinti grėsmes bendrojo naudojimo objektams, reikalauti iš kitų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingai šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Teismas, vadovaudamasis LR CK 4.83 str. 2 d. 1 p., LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d. 1 p., STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką“, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, ieškinį tenkina.

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro:15 Eurų žyminis mokestis, 6,26 Eurų už registro išrašą bei 429,30 Eurų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų Ž. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir I.V., gim. (duomenys neskelbtini),solidariai 73 eurų 99 centų skoląuž laikotarpį nuo 2020 metų lapkričio 1 d. iki 2021 metų gegužės 31 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (73,99 Eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 450 eurų 56 centus bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis ieškovėsUAB ,,Mano būstas NPC“, į.k. 125596783, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.