Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko, Aušros Maškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Adilita“ ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo ir atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adilita“ dėl atlyginimo už statybos broko ištaisymo darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir iš dalies tenkintas atsakovo priešieškinis dėl atlyginimo už statybos broko ištaisymo darbus priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Faktinės bylos aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklypas ir jame esantis pastatas – sodo namas su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas atsakovo K. D. vardu (t. 1, b. l. 52–53). Ieškovės UAB „Adilita“ 2016-10-17 surašytas atliktų darbų aktas Nr.0044 užsakovui K. D. patvirtina ir įrodo atliktus darbus: skardinių palangių montavimas, lietaus sistemos montavimas, kamino apskardinimas, skardinių vėjelenčių montavimas ir medinių dailylenčių montavimas ant fasado, juos užsakovas (atsakovas) priėmė ir pasirašė aktą. Šio akto pagrindu 2016-10-17 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra ADL Nr.000053 – už 1626,58 Eur sumą, kurią buvo įpareigota atsakovui apmokėti iki 2016-10-24, sąskaitą faktūrą pasirašė atsakovas K. D. (t. 1, b. l. 4–5). UAB „Statybų brigada“ brokui ištaisyti pateikė komercinį pasiūlymą už 5 953,40 Eur (t. 2, b. l. 9). Byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad stogo danga (čerpinis profilis), plėvelė buvo pirkti iš UAB „Vidara“ (t. 1, b. l. 69–70). Ieškovė atlikdama atsakovui darbus surašė keturis atliktų darbų aktus Nr. 0038, 0039, 0041 ir 0044, kuriuos atsakovas K. D. pasirašė, t. y. darbus priėmė (t. 1, b. l. 95–98). PVM sąskaita faktūra STA Nr.0283885 patvirtina, kad Ieškovė iš UAB „Stamex“ pirko difuzinę plėvelę „Mastermax“ (t. 2, b. l. 23). Byloje esantis išrašas iš interneto puslapių patvirtina, kad orui pralaidi plėvelė „Mastermax“ gali būti dengiama ant stogų, kurių nuolydis didesnis nei 25 laipsniai (t. 2, b. l. 102–103). Teismo statybos techninę ekspertizę, pastato (duomenys neskelbtini), atliko UAB „Baltų būstas“ ekspertas R. M., kuris pateikė išvadą, kad stogo, įrengto (duomenys neskelbtini), techninė būklė neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimų; stogo remonto darbai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės normų reikalavimų; antro aukšto stogo pralaidumą lemia: stogo konstrukcijoje panaudota pagal stogo nuolydį netinkama difuzinė membrana ir netinkamas jos įrengimas, netinkamas stogo dangos įrengimas, netinkamas kamino skardinimo įrengimas; yra pirmo aukšto stogo skardos pažeidimų, kurių priežastis – mechaniniai pažeidimai; pirmo aukšto stogo dangos reikia pakeisti mažiausiai 70 proc. ploto; antro aukšto stogo dangą reikia pakeisti visą (t. 1, 159–194).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė tik vienu motyvu – ieškinį galima būtų tenkinti tik tuo atveju, jei priešieškiniu keliamas reikalavimas būtų mažesnis nei ieškinio. Su tokia teismo pozicija galima būtų sutikti tik tuo atveju, jei priešieškinio reikalavimas būtų buvęs sumažintas ieškinio reikalavimo suma, o tai galima tik tuo atveju, jei atsakovas būtų pasirinkęs savo pažeistų teisių gynimo būdą ne trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, o darbų kainos sumažinimą. O kadangi šioje byloje atsakovas pasirinko reikalauti daikto trūkumų šalinimo išlaidas, todėl teismas turėjo ieškinį patenkinti, o vėliau padaryti įskaitymą su priešieškinio reikalavimu atitinkamai mažinant vieno ar kito reikalavimus. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog ieškinio sumos ar bent jos dalies priteisimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei atsakovo reikalavimas dėl nuostolių, susijusių su stogo įrengimo darbų kokybe, priteisimo būtų pripažintas pagrįstu mažesne nei 1 626,58 Eur apimtimi (t. y. mažesne nei ieškinio reikalavimo suma). Kadangi ieškiniu ar / ir priešieškiniu reiškiamo reikalavimo sumos dydis neturi teisinės reikšmės paties ieškinio pagrįstumui, todėl toks pirmosios instancijos teismo motyvas iš skundžiamo sprendimo šalintinas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai nebuvo vienintelis pirmosios instancijos teismo motyvas, kuriuo buvo grindžiamas ieškinio atmetimas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai nustatė bylos aplinkybes, teisiškai teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, kuriems taikomos vartojimo rangos taisyklės, ir konstatavo, jog ieškovės atsakomybė už netinkamą antro aukšto stogo dangos atsakovo gyvenamajame name įrengimą yra įrodyta ir pagrįsta tiek bylos medžiaga, tiek norminių aktų reikalavimais, tiek teismų praktika.Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Įstatyme nenurodyta, nei kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, nei kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visų pirma nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).Nagrinėjamoje byloje atsakovas nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktame 2017-01-05 atsiliepime ir 2017-01-13 pateiktame priešieškinyje. Atsakovas nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi, be kita ko, nurodydamas tokias aplinkybes: ieškovė tinkamai neįvykdė rangos sutarties – darbų neatliko kokybiškai, buvo pažeistas stogo sandarumas, nes krituliai patenka ant vidinių stogo konstrukcijų ir šiltinamojo sluoksnio, taip pat vykdant antro aukšto rangos darbus nebuvo laikomasi atsakovo reikalavimo išsaugoti pirmo aukšto stogo dangą – mechaniškai buvo pažeista stogo danga. Atsakovas atliktų darbų nekokybiškumą grindė ekspertizės aktu.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 str.: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme įtvirtintais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.58 straipsnyje (atitinkamai šiame straipsnyje įtvirtintas reguliavimas atsispindi ir CK 6.207 straipsnyje) nustatyta dvišalės sutarties šalių teisė sustabdyti prievolės įvykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriose konstatuota, kad atsakovas ginčydamas ieškinį gynėsi nurodydamas, kad ieškovė netinkamai atliko rangos darbus, kad atlikti darbai ir medžiagos neatitinka kokybės reikalavimų ir turi trūkumų, kurie nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti pastebėti darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo metu, kadangi stogo pralaidumas krituliams nustatytas tik po lietingo laikotarpio, kad atsakovas nepraleido termino pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų (darbų priėmimo–perdavimo aktas surašytas 2016-10-17, o priešieškinis pareikštas 2017-01-16), daro išvadą, kad ieškovės ieškinys buvo pagrįstai atmestas, kadangi vadovaujantis CK 6.58 str. 1 d. nuostatomis, ieškovei neįvykdžius savo prievolės tinkamai atlikti stogo dangos įrengimo darbus, atsakovas turi teisę atsisakyti vykdyti savo priešpriešinę prievolę sumokėti už atliktus nekokybiškus darbus ir pareikalauti atlyginti nuostolius.Apeliantė nurodo, kad visi nurodyti neva stogo trūkumai yra akivaizdžiai matomi, nepaslėpti, juos atsakovas nesunkiai nustatė ir pats, tai galėjo nustatyti ir priimdamas darbus, tačiau to nepadarė laiku, dėl to ir pirmosios instancijos teismas neteisingai ir siaurai aiškina teisės pareikšti pretenzijas rangovui dėl darbų kokybės terminus.Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės teiginiu ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės atliktų darbų trūkumai nebuvo išaiškėję darbų priėmimo–perdavimo metu, jie išaiškėjo po šio veiksmo atlikimo, taigi tuo metu nebuvo akivaizdūs ir atsakovas negalėjo jų pastebėti ir nurodyti, prieš pasirašydamas šį aktą. Atsakovas negalėjo iš karto, priimant darbus suprasti, kad pro stogą sunksis vanduo, ir nepriimti tokių darbų, nes netinkamai atliktų darbų kokybė paaiškėjo tik po lietingo periodo. Kadangi pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo, o atsakovas tai ir padarė 2017-01-16 pareikšdamas priešieškinį, praėjus tik 3 mėnesiams po darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo 2016-10-17, todėl tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė protingu ir įstatymo reikalavimus atitinkančiu terminu. Taigi ir vadovaudamasis LR CK 6.697 ir 6.698 straipsnių nuostatomis, numatančiomis, kad rangovas per visą garantinį laiką turi užtikrinti, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį bei atsako už defektus, nustatytus per penkerius metus ar per dešimt metų, esant paslėptų statinio elementų, skaičiuojant šį terminą nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos, pirmosios instancijos teismas teisingai, atsižvelgdamas į sisteminį ryšį kartu su kitomis teisės normomis, išaiškino teisės pareikšti pretenzijas terminus.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pats atsakovas primygtinai reikalavo montuoti seną, naudotą stogo dangą, kuri jau buvo su skylėmis likusiomis dėl ankstesnio tvirtinimo. Tvirtinant dangą iš naujo skylės ne visada sutapo su naujai ją tvirtinant reikalingomis padaryti skylėmis. Atsakovas priėmė darbų rezultatą su sumontuota sena stogo danga, kas akivaizdžiai patvirtina, jog tai buvo jo pageidavimas.Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog tarėsi su ieškove, ar naujai įrengiamai stogo daliai būtų galima panaudoti nuo to paties pastato nuimtą, taigi naudotą stogo dangą, ir pageidavo tai daryti, siekdamas sutaupyti. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų primygtinai reikalavęs naudoti šią dangą, o ieškovė kaip tokių darbų specialistė būtų jam tinkamai išaiškinusi galimą tokio sprendimo riziką. Ieškovė nurodo, kad jai uždėjus panaudotą dangą antrą kartą ir taip buvo aišku, jog šis stogas nesulaikys vandens. Kitaip tariant, ieškovė atliko stogo dengimo darbus iš anksto žinodama, kad jie bus nekokybiški. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su teismo eksperto išvada, kad numatydama, jog darbų rezultatas dėl naudojamos netinkamos dangos turės esminių trūkumų, ieškovė turėjo sustabdyti darbą ar net nutraukti rangos sutartį (CK 6.659, 6.686 str.). Apeliantė nurodo, kad stogo danga yra sumontuota tinkamai ir vanduo pro ją sunkiasi ne dėl kokio tariamo montavimo broko, bet dėl nevisiškai tinkamos pačios stogo dangos. Apeliantė ginčija teismo statybos techninės ekspertizės išvadas, kurias padarė teismo ekspertas R. M.. Nurodo, kad eksperto teiginiai, jog stogo danga sumontuota netinkamai, nesilaikant gamintojo reikalavimų, yra nepagrįsti. Ginčija nurodytus pažeidimus, teigdama, kad vėjalenčių tarpų nėra, o yra užleidimai; gamintojas nedraudžia užlaidos kraštus tvirtinti sriegiais, tačiau nurodo, kad geriausiai tai daryti kniedėmis; privalomieji teisės aktai nenumato, kad aplink kaminą skardų užleidimai privalomai būtų falcuojami, o numato, kad turi būti įrengti taip, kad vanduo bėgtų ne po stogo danga, o virš jos (STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“); niekur nereglamentuojama, kad difuzinė plėvelė turi būti priklijuota prie kamino; plėvelės eksploatacinių savybių deklaracijoje nėra nurodytas ribojimas ją montuoti pagal stogo nuolydį; ginčo pastatas yra sodo namelis, priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems minėtas STR dėl stogų apskritai yra netaikomas (STR 3.1. p.).Teisėjų kolegija pažymi, kad stogo rangos darbų trūkumus nustatė ekspertas R. M., kurį paskirti primygtinai prašė pati ieškovė, neabejodama jo kompetencija. Tuo tarpu atsakovas prašė skirti kitą teismo ekspertą. Vis dėlto, ekspertui padarius nepalankias ieškovei išvadas, ieškovė eksperto kompetencija jau smarkiai suabejojo. Tačiau nors ieškovė savo apeliaciniame skunde ir įrodinėja neva netinkamas eksperto išvadas, bet jokių įrodymų ar rimtų argumentų, kodėl šios išvados galėtų būti netinkamos ar paneigtos, nepateikia, vadovaujasi savo deklaratyviais teiginiais, o ne specialiomis žiniomis.Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-7-478/2014).Turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011).Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2011).Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo statybos techninę ekspertizę, pripažįsta, kad eksperto išvados nuoseklios, neprieštaringos ir pagrįstos tyrimo duomenimis. Ekspertas konstatavo, kad stogas leidžia vandenį į pastato vidų, ir tyrė visas vandens bėgimo galimas priežastis. Nustatyta, kad antro aukšto stogo pralaidumą lemia stogo konstrukcijoje panaudota pagal stogo nuolydį netinkama difuzinė membrana ir netinkamas jos įrengimas, netinkamas stogo dangos įrengimas, netinkamas kamino skardinimo įrengimas. Nurodė, kad ieškovė naudojo Mastermax 3 ECO plėvelę, kuri yra pati pigiausia rinkoje ir tiekėjai jos nerekomenduoja mažo nuolydžio stogams. Ekspertas pridėjo paties gamintojo ir kitų tiekėjų Mastermax 3 ECO technines charakteristikas, kur nurodyta, kad tai yra stogų ir sienų garo izoliacinė apsauga, antraeilė apsauga nuo drėgmės ir vėjo, įrengiant mansardines dangas (mansardos stogo dangos nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai). Nagrinėjamu atveju ginčo objekto stogo danga nėra mansardinė, o jos nuolydis 10,8 laipsnio. Taip pat ekspertas pažymėjo, jog jeigu vėjo izoliacinę plėvelę nesuklijuosi tarpusavyje ir nepriklijuosi prie stogą kertančių konstrukcijų, vėjas nuolat pateks į namo vidų ir bus pažeistas esminis statinio reikalavimas, nurodytas STR 2.01.02:2016 „Energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, tai, kad ieškovė pati neranda reglamentuotų taisyklių, neatleidžia jos nuo rangovo atsakomybės kokybiškai atlikti darbą. STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ nustatyta, kad stovintieji skardos falcai turi būti įrengti stogo nuolydžio kryptimi, o gulstieji falcai turi netrukdyti vandeniui nuo stogo nutekėti ir būti montuojami ties grebėstais, tačiau ginčo objekto stogo kamino skardinimas įrengtas netinkamai, apskritai nesuformuoti falcai vandens nuvedimui. Taip pat vadovaujantis stogo dangos gamintojo instrukcija, stogo danga turi būti tvirtinama taip: savisriegiai turi būti išdėstyti kas antroje bangoje, kas antroje stogo čerpių eilėje. Kiekvienoje bangoje išilgai karnizų ir kraigo ir kiekvienoje eilėje išilgai šoninio krašto. Savisriegiai visada turi būti išdėstyti apatinėje bangos dalyje. Ilgesniojoje ir persidengimo kraštinėje lakštai tarpusavyje turi būti sujungti kniedėmis viršutinėje bangos dalyje. Nustatyta, kad stogo dangos tvirtinimo technologijos nesilaikyta, o vėjalenčių sudūrimai įrengti su tarpais. Nors apeliantė ir ginčija šiuos pažeidimus, argumentuodama, kad gamintojas nedraudžia užlaidos kraštus tvirtinti sriegiais, tačiau gamintojas nurodo, kad geriausiai tai daryti kniedėmis. Tokiu atveju apeliantė turėtų vadovautis stogo dangos gamintojo rekomendacijomis, kadangi priešingu atveju kyla rizika, jog bus pažeistas stogo sandarumas ir atsiras pralaidumas krituliams (kaip ir atsitiko nagrinėjamu atveju). Taip pat apeliantė teigė, kad sodo pastatas yra priskirtas II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems STR netaikomas, tačiau nustatyta, jog pastato plotas yra 134,28 m², o tai neatitinka II grupės nesudėtingiems statiniams keliamų reikalavimų, dėl to ginčo objektas yra neypatingas gyvenamas namas ir turi atitikti visus STR tokiems statiniams keliamus reikalavimus.Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl netinkamų ekspertizės akto išvadų, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti, kad ekspertizė atlikta netinkamai. Kolegija vertindama teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, vertina ir kitus įrodymus, liudytojų parodymus, patvirtinančius netinkamą stogo dangos įrengimą ir pirmo aukšto stogo dangos pažeidimus. Nekyla abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi ekspertizės akto turinys yra nuoseklus ir neprieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas ir padarytas. Kolegija daro išvadą, kad teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir sprendė remdamasis įrodymų visetu, o ne vien teismo ekspertizės akto išvadomis.Apeliantė nurodė, kad ekspertas vadovavosi teisės aktu (ST 121895674.215.01:2012 „Stogų įrengimo darbai“), kuris yra vidinis statybininkų asociacijos dokumentas ir privalomas tik statybininkų asociacijos nariams ir elektroninių statybos taisyklių „Statai“ narių sąraše esančių įmonių darbuotojams, o pačios taisyklės yra savanoriškai taikomas normatyvinis statybos dokumentas. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu apeliantės argumentu, kadangi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 str. 7 d. 3 p. nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus). Šios konkrečios Lietuvos statybininkų taisyklės yra pavyzdinės, o neatestuota UAB „Adilita“ savo taisyklių nėra registravusi, todėl tokiu atveju teismo ekspertas visada vadovaujasi pavyzdinėmis statybininkų asociacijos taisyklėmis, kadangi jos yra pavyzdinės ir paruoštos pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir STR reikalavimus.Apeliantė nurodė, kad vienaaukštės pastato dalies stogo dangos ieškovė nepažeidė, jos nesulankstė. Kodėl ji yra sulankstyta, ieškovei nežinoma. Tam, kad galėtų prieiti prie sienos pirmo aukšto stogo danga, ieškovė buvo paklojusi plokštes (paklotą), kurios neleidžia sulankstyti stogo dangos, o pagal padarytas nuotraukas akivaizdžiai matyti, kad ši stogo danga sulankstyta dėl nedidelių įspaudimų, galbūt ant jo šokinėjant, nes tokių sulankstymų negalima padaryti tiesiog ant jo vaikštant, be to, jų lokalizacija yra labai plati, t. y. apima ir tas vietas, kur ieškovės darbuotojams nebuvo reikalinga vaikščioti tvarkant sienos apdailą.Tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismo ekspertas nustatė, kad pirmo aukšto stogo skardos pažeidimų pobūdis – mechaninis, t. y. padaryti mechaniniai įlenkimai ir įbrėžimai. Nustatyta, kad jie atlikti arba dengiant namo stogą arba jį eksploatuojant. Pati apeliantė teismui pateikė pirmo aukšto stogo dangos Balex metal techninės specifikacijos dokumentus, kur skyrelyje dėl vaikščiojimo ant skardos nurodyta, jog „Vaikščiojant ant lakštų galima stotis tiktai ant įlinkimų. Vaikštant ant skardos naudoti tiktai minkštą avalynę, kurią reikia valyti kiekvieną kartą prieš lipant ant skardos (ypač nuvalyti metalo drožles). Montavimą reikia susiplanuoti taip, kad kuo mažiau tektų vaikščioti ant skardos“. Vadinasi, pats stogo skardos gamintojas specifikacijoje nurodo, jog vaikščioti ant skardos galima tik įvykdžius tam tikras sąlygas, todėl apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad esami skardos apgadinimai galėjo atsirasti tik ant jos šokinėjant, neatitinka byloje esančių įrodymų dėl skardos minkštumo. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmo aukšto stogo dangos apgadinimai buvo padaryti apeliantės darbuotojų, nes jie turėjo objektyvų poreikį lipti, vaikščioti, statyti stelažus ir kitus įrengimus ant šios stogo dalies ir tai darė, tuo tarpu nei atsakovui, nei jo šeimos nariams, nei kitiems asmenims tokio poreikio nebuvo ir byloje nėra įrodyta, kad ten būtų patekę ir aptariamą žalą padarę kiti asmenys.Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, jog atliekamų darbų apimtis ir kainos yra nepagrįstos ir turi būti taikomos šalių sutartinės kainos, o ne kitų rangovų siūlomos kainos. CK 6.678 straipsnyje nustatyta, kad vartojimo rangos sutarties atveju atliktų darbų naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas gali pareikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, net nesiejant to su tokios galimybės numatymu rangos sutartyje. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko, kad teisė pasirinkti savo teisių gynimo būdą priklauso atsakovui (užsakovui), o jis yra pasirinkęs reikalavimą priteisti jam iš ieškovės trūkumų šalinimo nuostolių atlyginimą. Manytina, kad apeliaciniame skunde pateikti skaičiavimai dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio yra subjektyvūs ir visiškai neargumentuoti, galimai atlikti turint ketinimą šalinant trūkumus dar kartą panaudoti jau seną kraigą, vėjalentes ir kitas stogo dangos dalis, nors pati apeliantė iki tol tikino, kad nerekomenduotų naudoti senos stogo dangos dėl joje jau esančių skylių. Pateikta UAB „Statybų brigada“ 2017-08-30 sąmata yra sudaryta atsižvelgiant į ekspertizės aktą, jame nurodytų atliktų stogo darbų trūkumų šalinimą bei šiems trūkumams ištaisyti reikalingų medžiagų įsigijimą. Sąmatoje detaliai išdėstyti darbai ir jų apimtys, atitinkantys ekspertizės akte nurodytus būtinus perdaryti darbus ir tam reikalingas medžiagas. Jokių kitų sąmatų šių trūkumų šalinimo darbams ir tam reikalingoms medžiagoms apskaičiuoti byloje nebuvo pateikta, pati apeliantė nepasinaudojo savo teise pateikti įrodymus dėl rinkoje esančių reikalingų pagal statybų techninės ekspertizės išvadas atlikti darbų kainų ir sąmatos. UAB „Statybų brigada“ yra veikiantis juridinis asmuo, užsiimantis šios srities veikla, sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos yra susiję su byloje nustatytais trūkumais ir jų šalinimu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti šios sąmatos kaip nuostolių apskaičiavimo pagrindo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad išlaidos, kurias ieškovė buvo įmokėjusi į teismo depozitinę sąskaitą už eksperto atvykimą pagal teismo nurodymą, turėjo būti visiškai grąžintos ieškovei, nes teismas neturėjo teisės jų net mažiausios dalies skirti ekspertui. Kadangi ekspertas kategoriškai atsisakė pateikti teismui pažymą apie savo vidutinį darbo užmokestį. Pažymėtina, kad teismo ekspertas neatsisakė pateikti pažymos apie vidutinį darbo užmokestį, o 2017-11-13 UAB „Baltų būstas“, kurios vadovas yra ekspertas R. M., pateikė įsakymą dėl vidutinių vienos darbo dienos įkainių ir įkainių už dalyvavimą teismo posėdžiuose patvirtinimo, iš kurio matyti, kad vidutinis teismo eksperto vienos darbo dienos įkainis yra 80 Eur, o dalyvavimo teismo posėdyje Klaipėdos r. įkainis – 363 Eur, kurį sudaro pakartotinis susipažinimas su visa bylos dokumentacija, atvykimas ir dalyvavimas teismo posėdyje bei papildomos išlaidos. Įvertinus šiuos duomenis, eksperto atvykimo ir dalyvavimo teismo posėdžiuose kiekį (du kartai) bei trukmę (apie 5 val.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ekspertui išmokėtiną 240 Eur sumą esant pagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliantės pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas, skirstydamas tarp šalių bylinėjimo išlaidas, padarė klaidą, nenustatydamas atmestų priešieškinio reikalavimų dydžio, neapskaičiavo iš atsakovo priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos.CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Kadangi atsakovui, kurio priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti 67 proc., priteista 67 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei tokiu atveju atmestų reikalavimų dydis sudaro 33 procentus, todėl taikant tą patį principą ir proporciją bylinėjimosi išlaidos priteistinos ir iš atsakovo ieškovei. Tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteisiama 280,50 Eur atstovavimo išlaidų (iš 850 Eur) ir 79,20 Eur už eksperto atvykimą bei dalyvavimą dviejuose teismo posėdžiuose (iš 240 Eur), iš viso 359,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl iš esmės jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors teismas padarė klaidą nenustatydamas atmestų priešieškinio reikalavimų dydžio, neapskaičiavo iš atsakovo priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos, tačiau ši klaida sprendimo esmės nekeičia, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslintina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taigi, kadangi bylinėjimosi išlaidos neįeina į reikalavimo dalyką, bet yra savarankiškas reikalavimas, todėl teismo pareiga teisingai jas suskaičiuoti. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, iš dalies tenkinus apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, pagrindo taikyti CPK 93 str. 3 d. nėra.Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti priteisiant iš atsakovo K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Adilita“, įm. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 359,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.