Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams M. N. ir M. N. dėl teisės atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylas dėl leidimo atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo pirmiausia turi būti nustatoma, ar sutikimo neduodantis bendraturtis buvo tinkamai informuotas apie statybos darbus ir su jais susijusias aplinkybes ir, nustačius, jog bendrasavininkui buvo pateikta visa reikalinga informacija, teismas vertina, ar atsisakymas duoti sutikimą nurodytiems darbams atlikti duotas nepagrįstai. Ieškovas, prašydamas leisti atlikti vykdyti statybos darbus turi detalizuoti tiek darbų apimtį, tiek planuojamus sprendinius bei rezultatus. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be atsakovų sutikimo, turi įrodyti, jog bendraturčiai buvo tinkamai informuoti apie planuojamus darbus, jų apimtį, kiekį ir kt.

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovas 2020-09-08, vykdydamas įstatyme numatytą pareigą gauti bendraturčio rašytinį sutikimą planuojamiems statybos darbams atlikti, prašymu kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo vienbučio gyvenamojo namo statybai ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, gauti. Kartu su prašymu ieškovas atsakovams pateikė projektuotojo UAB „GERI PROJEKTAI“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype projektinį pasiūlymą. Atsakovams prašymas ir jo priedai buvo įteikti 2020-10-02. Pažymėtina, kad iš pateikto rašto atsakovai galėjo matyti siūlomą projektinį pasiūlymą ir tai, kaip vėliau nurodo atsakovai, jog jis galimai pažeidžia maksimalų sklypo užstatymo tankį; mažiausius leistinus priešgaisrinius atstumus; mažiausius leistinus atstumus, užtikrinančius trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovams siųstame rašte buvo nurodyta, kad kilus bet kokiems klausimams dėl projekto, jo sprendinių, atsakovai gali kreiptis į ieškovą. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovai niekada į ieškovą dėl papildomos informacijos suteikimo nesikreipė ir neprašė detalizuoti pateiktų brėžinių ar ketinamų vykdyti statybos darbų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovams buvo suprantama statybos darbų apimtis ir pobūdis, o pats atsakovų neveikimas, abejingumas ir nesidomėjimas ketinamais atlikti statybos darbais nėra pateisinamas pagrindas teigti, kad atsakovai nebuvo tinkamai supažindinti ir informuoti apie ketinamus atlikti statybos darbus. Atsakovai 2020-10-09 pateiktame atsakyme nurodė, kad sklype galima statyti tik vieną, o ne du gyvenamuosius namus, taip pat pasiūlė sklype kartu statyti dvibutį (blokuotą namą), arba parduoti savo dalį už 4 500 Eur kainą už arą, arba tokia pat kaina nupirkti ieškovo dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai buvo tinkamai supažindinti su ketinamais vykdyti statybos darbais. Be to, kaip jau minėta anksčiau, tinkamu bendraturčio būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, o ne viso statybos projekto pateikimas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktas).

CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinį bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimą – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamu atveju – atlikti vienbučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype darbus, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti statybos darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą teismų praktikoje pripažįstama pagrįsta tais atvejais, kai kito bendraturčio pageidaujamas daikto pakeitimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar net padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2009). Pažymėtina, kad bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui įgyvendinti savo teises. Pažymėtina, kad atsakovai elektroniniu laišku atsakydami į ieškovo pateiktą projektinį pasiūlymą nenurodė pateikto projektinio pasiūlymo trūkumų.

Nustatyta, kad atsakovai pasiūlė sklype kartu statyti dvibutį (blokuotą namą); parduoti savo dalį už 4 500 Eur kainą už arą, arba tokia pat kaina nupirkti ieškovo dalį. Ieškovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovai nepateikė ieškovui nei savo siūlomo statinio projekto, nei sąlygų, kuriomis atsakovai galėtų prisijungti prie Pilies gyvenvietėje esančių inžinerinių įrenginių bei visos gyvenvietės infrastruktūros. Elektroniniame laiške atsakovai nurodo, kad sutiktų, jog žemės sklype būtų projektuojamas vienas (dvibutis) blokuotas namas. Paaiškino, kad atsakovai niekada nebuvo geranoriški ir bendradarbiaujantys, todėl ieškovas dar daugiau bendro turto su atsakovais turėti nesutinka. Pažymėjo, kad visus klausimus šalys visada sprendė tik profesionalių teisininkų ir teismo pagalba. Atsakovai nepateikė jokio konkretaus pasiūlymo, projektinių planų ar kitų dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, ką konkrečiai siūlo atsakovai. Ieškovo vertinimu, tokiu pasiūlymu atsakovai siekia tapti būsimo statinio bendraturčiais ir taip nemokamai įgyti teisę prisijungti prie nutiestų inžinerinių tinklų, nors atsakovai nėra prisidėję bei nėra atsiskaitę už inžinerinių tinklų įrengimą. Todėl siūlymas už tokią kainą pirkti žemę yra nepagrįstas. Teismas su tokiais ieškovo argumentais sutinka. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas jau yra mėginęs įgyti teisę nemokamai prisijungti prie nutiestų inžinerinių tinklų. Bandydamas tai įgyvendinti atsakovas inicijavo teisminį procesą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-11-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019 pripažino, kad atsakovas neprisidėjo lėšomis ar darbu prie ginčo inžinerinių tinklų statybos bei atsisakė finansuoti jų statybą. Dėl to atsakovas neįgijo nuosavybės teisių į kitų statytojų veiksmais ir lėšomis sukurtą (kuriamą) daiktą ir atitinkamai netapo šių statinių bendraturčiu. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu teismas akcentavo šalių pareigą kooperuotis, siūlė perduoti ginčą meditacijai, tačiau šalys su tokiu pasiūlymu nesutiko. Teismui padarius pertrauką, kad šalys galėtų susitarti dėl galimybės ginčą išspręsti taikiai, bendro susitarimo jos taip pat nepasiekė. Šios aplinkybės leidžia teismui sutinkant su ieškovu daryti pagrįstą išvadą, kad šalims statyti namą kartu būtų nelogiška.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovų kaip vieną iš argumentų, dėl ko bendraturčio sutikimas statybos darbams nėra duodamas yra tai, kad žemės sklypas yra skirtas vieno gyvenamojo namo su priklausiniais, o ne dviejų gyvenamųjų namų statybai. Ieškovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad atskiro gyvenamojo namo statyba ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje yra galima. Į bylą pateiktas Vilniaus savivaldybės 2016-09-07 bei 2021-02-22 atsakymas, kuriame savivaldybė nurodo, jog ginčo sklypas skirtas 1-2 aukštų individualaus gyvenamojo namo su priklausiniais statybai. Ieškovas nurodo, kad priešingai, patvirtintas žemės sklypo detalusis planas nedraudžia žemės sklype statyti dviejų vienbučių gyvenamųjų namų ar dvibučio gyvenamojo namo. Į bylą pateiktas 2020-06-10 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuriame nurodytas žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Teismo posėdžio metu ieškovas akcentavo, kad atsakovų pozicija, jog ieškovui ginčo sklype pastačius namą, jis negalėtų savo dalyje statyti pastato, yra nepagrįsta, nes byloje yra pateikti duomenys apie aplinkinius sklypus, o detaliajame plane nors ir nurodyta, jog galima statyti vieną namą, bet visur sklype yra du namai. Į bylą pateiktas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2016-09-09 statybos leidimas, kuriuo buvo leista dviejų vienbučių gyvenamųjų namų statyba. Pagal į bylą pateiktus duomenis, nustatyta, kad du namai sklype yra vyraujantis kvartale užstatymo tipas. Ieškovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad civilinėje byloje e2A-18-210/2019, teismas nurodė, jog atsakovų galimybė statyti apribota jo per mažo sklypo dydžiu. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-01-03 sprendime konstatavo, kad „byloje nepaneigta galimybė ir pagal ieškovo projektą įgyvendinti gyvenamojo namo statybą. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje objektyviai nebūtų galima pastatyti gyvenamojo namo, ši aplinkybė negalėtų būti esminė ir lemianti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo negalimumą. Atsakovui priklausančios 425/1025 dalys žemės sklypo, kurios atitinka 425 kv. m, ir nurodoma aplinkybė, kad jis negali statyti jam tenkančioje dalyje gyvenamojo namo, visų pirma lemia atsakovo turimas žemės sklypo plotas, o ne jo išdėstymas (lokalizacija). Antra, byloje nepaneigta galimybė ir pagal ieškovo projektą įgyvendinti gyvenamojo namo statybą.“ Atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, teismas vertina, kad savivaldybės atsakymas yra formalus, o kitų duomenų, jog atsakovai neturės galimybės gauti statybos leidimo, į bylą nėra pateikta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bendrame žymės sklype vykdant statybas, ypač statant naujus statinius, neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad statyba lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki statybų pradžios, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

Atsakovų teigimu, ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas galimai turi trūkumų, kurie gali pažeisti atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą. Nustatyta, kad ieškovui tenkantis užstatymo plotas yra 161,98 kv. m. Projektiniame pasiūlyme suprojektuotas statinio gyvenamasis plotas užima 113,79 kv. m. Atsakovai nurodo, kad šis plotas neapima projektiniame pasiūlyme nurodytos lauko terasos. Ieškovas argumentuoja, kad projektiniame pasiūlyme suprojektuotas statinys – terasa yra mobilaus, ne stacionaraus pobūdžio, t. y. naudojama tik šiltuoju metų laikotarpiu, kitu laikotarpiu – išmontuojama. Atsakovai vertina, kad projektiniame pasiūlyme pavaizduota terasa nėra „mobilaus pobūdžio“, o yra įprasta medinė stacionari terasa. Teigia, kad ieškovas nepateikia nei terasos užimamo ploto, nei įėjimo aikštelės su stogeliu ploto. Todėl nėra tikslių duomenų, ar projektinis pasiūlymas neviršija maksimalaus ieškovui tenkančio užstatymo ploto. Nustatyta, kad galimas žemės sklypo užstatymo tankumas yra iki 27 proc., intensyvumas – iki 0,4 proc. Projektiniame pasiūlyme suprojektuotas statinio gyvenamasis plotas užima 113,79 kv. m. Ieškovas teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 str. 40 d., užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6 p. nurodyta, kad išorinė atitvara: stogas (šlaitinis, plokščiasis); sienos, besiribojančios su išorine aplinka. Remiantis nurodytu reglamentavimu užstatymo tankis nustatomas vertinant pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomą plotą. Atsakovas teigia, kad 2002-12-30 LR Žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ 132.3. p. numatyta, kad į užstatymo plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, lodžijų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai; neįskaičiuojami balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių projekciniai plotai. Projektiniame pasiūlyme suprojektuoto statinio gyvenamasis plotas neviršija maksimalaus užstatymo ploto, tenkančio ieškovo priskirtai naudotis žemės sklypo daliai. Vertintina, kad projektiniame pasiūlyme suprojektuoto statinio gyvenamasis plotas maksimalaus užstatymo ploto nesiekia, o duomenų, kad atsakovų ginčijami terasos užimamas plotas bei įėjimo aikštelės su stogeliu plotas viršys maksimalų užstatymo plotą, nėra.

Atsakovai taip pat teigia, kad priešgaisriniai atstumai tarp dviejų gyvenamųjų namų yra privalomi ir imperatyvūs, nepriklausomai nuo to, ar jie stovėtų atskiruose sklypuose ar viename sklype. Ieškovo projektinis pasiūlymas neišlaiko privalomų priešgaisrinių atstumų tarp ieškovo siūlomo pastato ir tarp atsakovų galimo pastato (minimalus 6 metrų atstumas). Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad ieškovo projektiniame pasiūlyme suprojektuotas statinys ir kiti inžineriniai statiniai atitinka ir išlaiko leistinus atstumus su šalia esančiais žemės sklypais ir juose esančiais statiniais. Atsakovams priskirta naudotis žemės sklypo dalis nėra laikoma atskiru žemės sklypu, todėl atsakovų reikalavimai nurodyti atstumus nuo projektiniame pasiūlyme suprojektuoto statinio iki jiems priskirtos naudotis žemės sklypo dalies yra nepagrįsti. Taip pat atsakovų reikalavimai nurodyti atstumą metrais tarp projektiniame pasiūlyme suprojektuoto statinio ir atsakovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje suprojektuoto statinio bei atstumą metrais tarp projektiniame pasiūlyme suprojektuoto statinio ir atsakovams priskirtos naudotis žemės sklypo dalies ribos yra nepagrįsti.

Atsakovams priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje jokių statinių šiuo metu nėra, atsakovams teigiant, kad ieškovo projektinis pasiūlymas neišlaiko privalomų priešgaisrinių atstumų tarp ieškovo siūlomo pastato ir tarp atsakovų galimo pastato, bet nenurodant, kokiu konkrečiai atstumu būtų pažeisti privalomi priešgaisrinės saugos atstumų reikalavimai, atsakovų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas sprendžia, kad atsakovų argumentai dėl atsisakymo leisti ieškovui atlikti statybų darbus yra nepagrįsti, formalūs ir nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo prašymo. Teismas vertina, kad atsakovų atsisakymas yra trukdymas kitam bendraturčiui pasinaudoti įstatymo suteikiama teise. Vadovaujantis teismų praktika, bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad ieškovo statybos darbai pakeistų, pablogintų bendraturčio naudojimosi savo turtu sąlygas. Teismo nuomone, atsakovų nurodyti nesutikimo motyvai negali nuginčyti ieškovui teisės įgyvendinti parengto projekto. Teismas ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs šalių paaiškinimus bei jų pateiktus paaiškinimus patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovai nepateikė teismui jokių patikimais duomenimis pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad ieškovui įgyvendinus projektinį pasiūlymą, būtų padarytas neigiamas poveikis atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, naudojimosi savo turtu sąlygoms, buvusioms iki projektinio pasiūlymo įgyvendinimo, keltų grėsmę ar pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą valdant bendrą daiktą bendradarbiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010). Laikytina, kad atsakovai, neteisėtai neduodami ieškovui sutikimo atlikti statybos darbus, pažeidė savo, kaip žemės sklypo bendraturčių, pareigą bendradarbiauti su ieškovu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, bei įvertinus ieškovo ir atsakovų, kaip bendraturčių, interesus, vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principais, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, pripažįstant ieškovo teisę atlikti statybos darbus pagal parengtą projektinį pasiūlymą be atsakovų sutikimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 2 427,86 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovui priskirtoje naudotis 600/1025 dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu „A“ ir taškais bei linijomis: (duomenys neskelbtini) pagal projektuotojo UAB „GERI PROJEKTAI“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo statybos projektinį pasiūlymą: projektavimo sąlygoms gauti; statybą leidžiančiam dokumentui gauti; projektinio pasiūlymo sprendiniams įgyvendinti; atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus statinio projektavimui, statybai, pripažinimui tinkamu naudoti ir teisinei registracijai, be atsakovų M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 427,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 1 213, 93 Eur iš kiekvieno.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.