- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-18-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- M. N.
- Trečiasis asmuo
- M. N.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-28238-816/2015 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui M. N., dalyvaujant byloje trečiajam asmeniui M. N., dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ir pagal atsakovo M. N. ir M. N. priešieškinį ieškovui dėl naudojimo žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti naudojimo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką taip: ieškovui priskirti naudotis 600/1025 dalis, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „A“ ir taškais bei linijomis 2-3-4-5-6-7-8-2, o atsakovui priskirti naudotis 425/1025 žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksu „B“ ir taškais bei linijomis 1-2-8-9-1 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 600/1025 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusios 425/1025 dalys žemės sklypo priklauso atsakovui M. N.. Siekdamas susitarti su atsakovu dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos, ieškovas 2016-04-08 per notarą kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovui priimtiną vieną iš dviejų ieškovo pasiūlytų variantų, tačiau atsakovas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką atsisakė. Ieškovo teigimu, siūloma nustatyti naudojimosi tvarka yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis, sumažins konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tikimybę ir leis visiems bendraturčiams tinkamai įgyvendinti savo teises.
2. Ieškovas priešieškinį prašė atmesti, nes priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl neva neįmanomo pastatyti namo atsakovo sklypo dalyje yra paneigtos prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiu 2017-06-08 teismo sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2064-859/2017, o būtent, jog ginčo žemės sklype taip pat yra galima dviejų gyvenamųjų namų statyba, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo ieškiniu prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo interesus dėl neva neįmanomo pastatyti namo. Atsakovo pateiktas 2017-10-09 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra neadekvatus ir pažeidžiantis ieškovo interesus, kadangi pagal šį planą ieškovui priskirta žemės sklypo dalis ribosis su gyvenvietės privažiavimo keliu vos 5 m juosta, kurios ilgis iki pagrindinės ieškovui tenkančios sklypo dalies yra 22,75 m (plano taškai 2-3-11, plotas apie 113,75 kv. m). Ši juosta galės būti naudojama tik kaip privažiavimas prie pagrindinės ieškovo sklypo dalies. O pagal ieškovo pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos planą tiek ieškovui, tiek atsakovui tenkančios sklypo dalys yra taisyklingos formos, besiribojančios su privažiavimo keliu atitinkamai 11,28 m ir 12,92 m. Ieškovo pasiūlyta sklypo naudojimosi tvarka visiškai atitinka abiejų sklypo savininkų interesus, užtikrina tinkamą naudojimąsi sklypo dalimis.
3. Atsakovai M. N. ir M. N. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2008–2009 m. ieškovas ir atsakovas su kitais bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise nupirko 1,5745 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtą žemės sklypą bendraturčiai padalijo į 13 mažesnių žemės sklypų, iš kurių 11 (įskaitant ir ginčo sklypą) buvo skirti individualiems namams statyti. Atsakovo teigimu, ginčo žemės sklype galima tik vieno individualaus namo arba vieno dvibučio namo statyba, o tai lemia naudojimosi tvarkos nustatymo negalimumą, nepaneigiant kito bendraturčio interesų apsaugos, nes priešingu atveju žemės sklypo padalijimas vieną jo dalį padarytų nenaudojamą arba labai apsunkintų jos naudojimą. Anot atsakovo, ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo planas pažeistų kito bendraturčio interesus, nes paneigtų teisėtus lūkesčius, nuosavybės teisių realizavimą, apsunkintų ir nuvertintų kitam bendraturčiui priklausančio turto dalies materialinę vertę. Atsakovo teigimu, ieškovo siūloma naudojimosi tvarka neatitinka kasacinio teismo praktikos, nes įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, be to, ji neracionali ir nustato neefektyvų, neekonomišką žemės sklypo naudojimą.
4. Atsakovai pareiškė priešieškinį prašydami pagal 2017-10-09 žemės sklypų vidinės naudojimosi tvarkos planą M 1:500 nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką: M. N. ir M. N. naudosis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,25 aro dalimi, pažymėta taškais 1-2-11-10-1, o ieškovas minėto žemės sklypo 6 arų dalimi, pažymėta taškais 2-3-4-5-6-7-8-9-10, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsižvelgiant į byloje pateiktą brėžinį su galimų užstatymų plotais pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos schemą atsakovui tenkančioje dalyje nieko, išskyrus žolės auginimą, nebūtų galima realizuoti. Ieškovo siūloma schema apibrėžia užstatymo plotą, kuriame būtų galimybė maksimaliai viename sklypo gale pastatyti 2,53 m pločio statinį, o kitame – 5,07 m. Todėl tokia siūloma schema pažeistų kito bendraturčio interesus. Atsižvelgiant į tai, atsakovas parengė kitą planą, kuris labiau užtikrina bendraturčių teises bei interesus. Teikiamas naudojimosi tvarkos planas sudarytų maždaug lygias sąlygas kiekvienam iš bendraturčių naudotis žemės sklypu pagal tikslinę paskirtį ir naudojimo būdą, atitinkamai jam priklausančioje dalyje statyti vieną individualų namą. Tokia tvarka leidžia vienam iš bendraturčių visiškai realizuoti savo teises jo nustatytoje sklypo dalyje. Priešieškinyje pateikiama naudojimosi tvarka leidžia bet kuriam iš bendraturčių patekti į jam priklausančią žemės sklypo dalį, pastatyti statinį, užtikrinami atstumai iki gretimų sklypų, nepažeidžiami nė vieno iš bendraturčių interesai arba tokia tvarka nepadaroma žala ir nepaneigiamos nuosavybės teisės į individualių namų statybai skirtą žemės sklypo dalies realizavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino. Nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2017-01-09 UAB „Geo group“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500 taip: ieškovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skiriama naudotis 600/1025 žemės sklypo dalys, pažymėtos taškais bei linijomis: 2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-2, o atsakovui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skiriama naudotis 425/1025 žemės sklypo dalimis, pažymėtomis taškais bei linijomis: 1-2-11-10-1. Priteisė iš ieškovo R. V. atsakovo M. N. naudai 137,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad žemės sklypas yra 1025 kv. m, iš kurių ieškovui priklauso 600 kv. m, o atsakovo šeimai mažesnė – 425 kv. m sklypo dalis. Žemės sklypas yra beveik taisyklingo stačiakampio formos: ilgis apie 43 m, plotis apie 23 m, iš trijų pusių apribotas kitiems asmenims priklausančių sklypų. Sklypas yra kraštinis naujai suformuoto gyvenamojo kvartalo sklypas. Įvažiavimas į žemės sklypą galimas tik iš šiaurinės pusės. Nė vienas bendraturtis neturi žemės sklype jokių statinių. Komunikacijos į žemės sklypą atvestos taip pat šiaurinėje pusėje. Faktinė naudojimosi tvarka tarp šalių nėra nusistovėjusi. Teismas vertino tai, kad šis bendras daiktas nebuvo planuotas šalių valdyti, naudoti ir disponuoti kartu, o veikiau buvo šalių investicija, kurią ketinta parduoti ir atgauti investuotas į šio sklypo suformavimą lėšas. Žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Įvertinęs šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, teismas pripažino, kad atsakovo ir M. N. pasiūlytas naudojimosi bendru žemės sklypu variantas yra racionalesnis, geriausiai atitinka visų bendraturčių teisių užtikrinimą, jų interesų pusiausvyrą, nes patogesnis visiems bendraturčiams ir užtikrina jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, patiriant mažiausius apribojimus. Pagal ieškovo siūlomą planą atsakovui naudotis tenkanti dalis būtų nebeišvystoma, nes joje nebūtų galima pastatyti adekvataus ploto gyvenamosios paskirties statinio. Be to, pagal ieškovo siūlomą variantą nustatyta naudojimosi tvarka būtų žalinga abiem šalims, nes tokios pailgos konfigūracijos žemės ploto naudojimas mažintų naudingąsias sklypo, ir ypač atsakovo šeimai priskirtos naudotis dalies, savybes. Atsakovo šeimos turima žemės sklypo dalis yra pakankama gyvenamojo namo statybai mieste, todėl ne tik racionalesniu, bet ir labiau orientuotu į ateitį (tuo atveju, jei bendraturčiai neatsidalys ar neparduos bendro daikto) teismas pripažino atsakovo siūlomą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymą. Ieškovo teiginiai, kad ir pagal jo pasiūlytą variantą galima gyvenamojo namo statyta atsakovo šeimai priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, nesudaro pagrindo spręsti teismui priešingai, nes gyvenamojo namo statybai turi būti ne tik pakankamas žemės sklypo ploto turėjimas (minimalus 400 kv. m), bet projektuojant, statant gyvenamąjį namą turi būti laikomasi ir sklypų užstatymo tankio, intensyvumo, atstumų išlaikymo reikalavimų. Ieškovo argumentus dėl dalies ieškovui priskirto žemės sklypo ploto nepanaudojimo teismas pripažino nepagrįstais, nes privažiavimas į sklypą, praeiti naudojamas žemės sklypo plotas irgi yra racionalus žemės sklypo ploto panaudojimas.
7. Įvertinęs šalių pateiktus ginčo žemės sklypo planus, teismas pripažino, kad atsakovo pateiktame plane siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka aptartus teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijus, yra racionalesnė, lankstesnė, proporcingesnė abiejų bendraturčių atžvilgiu, pagal savo naudingąsias savybes šalims tenka vienodo vertingumo ir konfigūracijos žemės sklypo dalys, todėl atmesdamas ieškovo ieškinį ir tenkindamas priešieškinį nustatė ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovui skyrė naudotis 600/1025 dalis 2017-01-09 UAB „Geo group“ parengto žemės sklypo plane M 1:500, pažymėtas taškais bei linijomis: 2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-2, o atsakovui skyrė naudotis 425/1025 dalimis žemės sklypo, minėtame plane pažymėtomis taškais bei linijomis: 1-2-11-10-1.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą M:1500 Nr. 2. Ieškovo atskiram naudojimui skiriama 600 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta taškais 2-3-4-5-6-7-8-2, kurios kraštinių ilgiai 12,92 m x 43,60 m x 14,33 m x 43,50 m; atsakovui atskirai naudotis skiriama 425 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta taškais 1-2-8-91, kurios kraštinių ilgiai 11,28 m x 43,50 m x 8,33 m x 43,30 m, bei atskirai prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovo pateiktame priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl neva neįmanomo pastatyti namo atsakovo sklypo dalyje pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi bendru žemės sklypu variantą yra paneigtos prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiu 2017-06-08 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 2064-859/2017. Apeliantas pažymi ir tai, kad Registrų centro duomenimis ieškovas savo dalį žemės sklypo įsigijo 2009 m. rugpjūčio 6 d. turto atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartimi Nr. DA-5688. Įgydamas tokią žemės sklypo ploto dalį ieškovas laisva valia įsigijo nuosavybę, todėl būdamas apdairus asmuo turėjo įvertinti ir numatyti galimus tokio ploto naudojimo nepatogumus ir pasekmes. Todėl, apelianto nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovo siūlomą planą atsakovui naudotis tenkanti dalis būtų nebeišvystoma, nes joje nebūtų galima pastatyti adekvataus ploto gyvenamosios paskirties statinio.
8.2. Atsakovo priešieškiniu pateiktas 2017-10-09 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra neadekvatus ir vienareikšmiškai pažeidžiantis ieškovo interesus. Teismas pripažino, kad privažiavimas prie ginčo sklypo yra tik iš šiaurinės pusės, šioje pusėje yra ir visos sklypui reikalingos komunikacijos. Ieškovo tenkančiai sklypo daliai nustatant tik 5 m juostą, besiribojančia su privažiavimu prie sklypų, o atsakovui nustatant 19,20 m pločio privažiavimą prie sklypo, akivaizdžiai yra apsunkinamas ne tik ieškovo susisiekimas su jo žemės sklypo dalimi, bet ir namo statybai reikalingų komunikacijų atvedimas. Be to, pagal teismo patvirtintą atsakovo pasiūlytą sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovui priskirtoje sklypo dalyje lieka už ieškovo lėšas įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadai. Tai ne tik pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, bet ir iš anksto užprogramuoja šalių konfliktus dėl sklypo dalių naudojimo.
Šalies argumentai
8.3. Apelianto teigimu, viso to galima išvengti nustačius ginčo sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovo pasiūlytą planą. Teismo pasirinkta tvarka yra visiškai neracionali ir nelanksti, naudinga išimtinai tik atsakovui, neproporcingai apsunkinanti ieškovo galimybes naudotis sklypu ir jį vystyti, prijungti inžinerinius tinklus ir komunikacijas, dalį ieškovo sklypo (apie 18 %) paverčianti nenaudingu plotu, kuriame ieškovas negalės nieko daryti be atsakovo sutikimo. Teismas paliko ieškovą visiškai priklausomą nuo atsakovo valios, nes šiam neduodant sutikimo ir prieštaraujant, ieškovas praktiškai negalėtų nei tinkamai naudotis privažiavimu prie savo sklypo dalies, nei nutiesti į ją komunikacijas ir inžinerinius tinklus, t. y. ieškovo sklypo dalis iš esmės prarastų naudingąsias savybes ir didžiąją vertės dalį. Apelianto įsitikinimu, teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos.
8.4. Teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 137,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą ir priešieškinį, nors pagal byloje esančius įrodymus atsakovas yra sumokėjęs 31 Eur už apeliacinį skundą ir 75 Eur už priešieškinį, iš viso 106 Eur.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai M. N. ir M. N. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų ir naujų argumentų apie tai, kad CK 4.75 ir 4.81 str. buvo ar turėtų būti taikomi ir aiškinami kitaip nei skundžiamame, taip pat nepateikė ir nenurodė jokios teisminės praktikos, nuo kurios teismas būtų nukrypęs ar neteisingai rėmęsis ar pritaikęs. Teismas priėmė abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
9.2. Apeliantas visiškai nepagrįstai daro nuorodą į teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2064- 859/2017, nes šioje byloje teismas nenagrinėjo ir nesprendė fakto, ar ginčo sklype galima dviejų namų statyba, nurodytoje byloje buvo pasiremta turto vertintojo ataskaita, kurioje buvo nustatoma turto vertė, bet ne galimybė išvystyti ar statyti namus.
9.3. Teismas priimdamas sprendimą nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir siekė nustatyti naudojimosi tvarką taip, kad būtų laikomasi proporcingumo ir socialinės taikos principų. Priešingai, nei nurodo apeliantas, jo siūlomos tvarkos priėmimas ir reikalavimo tenkinimas sukeltų konfliktus, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Labai svarbus kriterijus naudojimosi tvarkai nustatyti yra tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Akivaizdu, jog sklypas skirtas individualaus (vieno) namo statybai. Ieškovo pateiktas variantas, kai plačiausioje sklypo pusėje, kuri itin siaurėja nuo pat pradžios, galima pastatyti tik 5 metrų pločio statinį, o kitoje tik 2,5 m, pripažintinas neracionaliu ir apsunkintų tolesnį žemės naudojimą pagal paskirtį. Pagal teismo sprendimu patvirtintą naudojimosi tvarką, kai suformuotos taisyklingų formų sklypų dalys, statyba teoriškai būtų galima abiejose pusėse (arba vienoje arba kitoje, tačiau nepaneigiama vieno iš bendraturčių teisė į statybą). Be to, nustačius naudojimosi tvarką turi būti užtikrintas tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas. Jeigu apeliantas būtų savo lėšomis įrengęs ar kompensavęs tinklų įrengimo kaštus, tokių kaštų kompensavimo būtų pareikalavęs iš kito bendraturčio (atsakovo) ir būtų pateikęs įrodymus apie tokių tinklų įrengimą ir patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių yra kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Dėl apelianto pateiktų naujų įrodymų
11. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymas dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadų įrengimo Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pripažintina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl apelianto naujai pateikiami rašytiniai įrodymai priimtini ir vertinti visų įrodymų kontekste.
12. Byloje nustatyta, kad ieškovui R. V. nuosavybės teise priklauso 600/1025 dalys iš bendro 0,1025 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Likusios 425/1025 dalys žemės sklypo priklauso atsakovui M. N. bei trečiajam asmeniui (atsakovo sutuoktinei) M. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (1 t., e. b. l. 5–6). Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais, minėtas žemės sklypas gautas padalijus 1,5745 ha ploto žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė ieškovui, atsakovui bei kitiems bendraturčiams (1 t., e. b. l. 5–6, 23–24). 2016-04-08 ieškovas per Vilniaus r. 6-ąjį notaro biurą išsiuntė atsakovui pareiškimą, kuriuo pasiūlė atsakovui nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal vieną iš dviejų prie pareiškimo pridėtų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų Nr. 1 ir Nr. 2 (1 t., e. b. l. 7–8, 11). Atsakovas su pasiūlytu variantu nesutiko nurodydamas, kad naudojimosi tvarka nesvarstytina, nes iš esmės pablogins bendrą sklypo realizavimo galimybę. Šis sklypas nuo pat pradžių (nuo detaliojo plano rengimo ir šio sklypo pradinio atidalijimo) buvo suplanuotas naudoti kaip vientisas ir nedalomas daiktas. Šiuo atveju galėtų būti svarstytinas tik atidalijimas išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais (1 t., e. b. l. 9). Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2016 m. rugsėjo 7 d. rašto dėl informacijos suteikimo Nr. A51-66261/16 (2.15.2.31.-MP8) matyti, jog žemės sklypas skirtas 1–2 aukštų individualaus gyvenamojo namo su priklausiniais statybai (e. b. l. 79).
13. Pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą M:1500 Nr. 2 (1 t., e. b. l. 11; 2 t., e. b. l. 1–2, originalas priedo 54 l.), ieškovui atskirai naudotis tektų 600 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta taškais 2-3-4-5-6-7-8-2, kurios kraštinių ilgiai 12,92 m x 43,60 m x 14,33 m x 43,50 m, o atsakovui atskirai naudotis tektų 425 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta taškais 1-2-8-9-1, kurios kraštinių ilgiai 11,28 m x 43,50 m x 8,33 m x 43,30 m.
14. Pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą M 1:500 (2 t., e. b. l. 18–19, originalas priedo 60 l.), ieškovui atskirai naudotis tektų 600 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta taškais 2-3-4-5-6-7-8-9-10, kurios kraštinių ilgiai 5,00 m x 43,60 m x 22,66 m x 20,80 m x 18,39 m x 22,75 m. O atsakovui ir trečiajam asmeniui tektų 425 kv. m ploto žemės sklypo dalis, pažymėta taškais 1-2-11-10-1, kurios kraštinių ilgiai 19,20 m x 22,75 m x 18,39 m x 22,50 m.
15. Pagal CK 4. 75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
17. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo, bei maksimaliai išsaugotų ir jo paskirtį ir vertę. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių; teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
19. Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta pagal atsakovo pateiktą projektą, apeliacinį skundą grindžia esminiais argumentais, kad ieškovui priskirta žemės sklypo dalis ribosis su gyvenvietės privažiavimo keliu vos 5 m juosta, kurios ilgis iki pagrindinės ieškovui tenkančios sklypo dalies yra 22,75 m (plano taškai 2-3-11, plotas apie 113,75 kv. m). Ieškovui tenkančiai sklypo daliai nustatant tik 5 m juostą, besiribojančią su privažiavimu prie sklypo, kuri galės būti panaudota tik kelio įrengimui, o atsakovui nustatant 19,20 m pločio privažiavimą prie sklypo, akivaizdžiai yra apsunkinamas ne tik ieškovo susisiekimas su jo žemės sklypo dalimi, bet ir namo statybai reikalingų komunikacijų atvedimas. Apelianto teigimu, pagal teismo patvirtintą atsakovo pasiūlytą sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovui priskirtoje sklypo dalyje lieka už ieškovo lėšas įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadai. Tai ne tik pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus, bet ir iš anksto užprogramuoja šalių konfliktus dėl sklypo dalių naudojimo. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija sutinka.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo priešieškiniu pateiktas 2017-10-09 žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra neproporcingas, neadekvatus nei esamai faktinei padėčiai nei sklypo naudojimo paskirčiai ir vienareikšmiškai pažeidžiantis ieškovo interesus. Visų pirma, byloje nustatyta, kad privažiavimas prie ginčo sklypo yra tik iš šiaurinės pusės, šioje pusėje yra ir visos sklypui reikalingos komunikacijos. Ieškovo tenkančiai sklypo daliai nustatant tik 5 m juostą, besiribojančią su privažiavimu prie sklypo, o atsakovui nustatant 19,20 m pločio privažiavimą prie sklypo, akivaizdžiai yra apsunkinamas ne tik ieškovo susisiekimas su jo žemės sklypo dalimi, bet ir namo statybai reikalingų komunikacijų atvedimas. Antra, pagal šį projektą ieškovui priskirta žemės sklypo dalis ribosis su gyvenvietės privažiavimo keliu vos 5 m juosta, kurios ilgis iki pagrindinės ieškovui tenkančios sklypo dalies yra 22,75 m (plano taškai 2-3-11, plotas apie 113,75 kv. m), todėl geriausiu atveju ši 5 m juosta galės būti naudojama tik kaip privažiavimas prie pagrindinės ieškovo sklypo dalies, t. y. tik kelio įrengimui. Trečia, pagal teismo patvirtintą atsakovo pasiūlytą sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovui priskirtoje sklypo dalyje lieka už ieškovo lėšas įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
21. Atsakovui priklausančios 425/1025 dalys žemės sklypo, kurios atitinka 425 kv. m, ir nurodoma aplinkybė, kad jis negali statyti jam tenkančioje dalyje gyvenamojo namo, visų pirma lemia atsakovo turimas žemės sklypo plotas, o ne jo išdėstymas (lokalizacija). Antra, byloje nepaneigta galimybė ir pagal ieškovo projektą įgyvendinti gyvenamojo namo statybą. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu atsakovui priklausančioje žemės sklype objektyviai nebūtų galima pastatyti gyvenamojo namo, ši aplinkybė negalėtų būti esminė ir lemianti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo negalimumą.
22. Pagal ieškovo pateiktą sklypo naudojimosi tvarkos planą tiek ieškovui, tiek atsakovui tenkančios sklypo dalys yra taisyklingos formos, besiribojančios su privažiavimo keliu atitinkamai 11,28 m ir 12,92 m. Apeliantui priskirtoje sklypo dalyje lieka už ieškovo lėšas įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklų įvadai. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka žemės sklypu pagal žemės sklypo planą yra racionali ir atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis ir nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, įvertinusi ieškovo pateiktą žemės sklypo planą Nr. 2, teisėjų kolegija konstatuoja, kad plane nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka aptartus teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijus. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinys atmestinas, ieškovo ieškinys tenkintinas, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovui skiriama naudotis 600/1025 dalis Žemės sklypo, plane, pažymėta indeksu „A“ ir taškais bei linijomis: 2-3-4-5-6-7-8-2, o atsakovui skiriama naudotis 425/1025 dalimi žemės sklypo, plane pažymėta indeksu „B“ ir taškais bei linijomis: 1-2-8-9-1. Remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir dėl to priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas patyrė 31 Eur žyminio mokesčio išlaidų (1 t., e. b. l. 4), 75 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2 t., e. b. l. 66), 1305,59 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (2 t., e. b. l. 27–30), todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1411,59 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką (pagal Žemės sklypo planą M:1500 Nr. 2) ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis 600/1025 dalimis žemės sklypo, plane, pažymėtomis indeksu „A“ ir taškais bei linijomis: 2-3-4-5-6-7-8-2; atsakovui M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis 425/1025 dalimis žemės sklypo, plane pažymėtomis indeksu „B“ ir taškais bei linijomis: 1-2-8-9-1.
Priteisti ieškovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 1411,59 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus vienuolika eurų 59 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,48 Eur (keturis eurus ir 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.