Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gretai Jakimavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo Nr. 1928 nustatyta, kad nepilnametės A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. P. ir A. K..

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1779-563/2013 priteistą 200 litų išlaikymo sumą nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo A. K. nepilnametės dukros A. K. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 600 Eur kas mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki dukros pilnametystės. Ieškovė kaip pagrindą pakeisti teismo sprendimu priteistą vaiko išlaikymo dydį nurodo padidėjusius vaiko poreikius, išaugusį kainų lygį šalyje. Ieškovė nurodo, kad dukters A. K. poreikiams patenkinti reikalinga 1 507 Eur suma kiekvieną mėnesį,

Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės reikalavimais ir kėlė abejones dėl nepilnametės A. K. biologinės kilmės, tačiau nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių tėvystės nuginčijimą. Tuo tarpu byloje esantys ieškovės pateikti įrodymai (vaiko gimimo liudijimas, 2013 m. sausio 22 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis ir kt.) patvirtina, kad atsakovas yra nepilnametės A. K. biologinis tėvas. Todėl teismas atsakovo teismo posėdžio metu išsakytas abejones dėl tėvystės vertina kaip nepagrįstus ir atmestinus, pažymėdamas, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimo klausimas nėra nagrinėjamas.

Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

Nagrinėjamu atveju rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 12 (dvylikai) metų po teismo nutarties, kuria teismas patvirtino pareiškėjų A. P. ir A. K. sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punkte pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjas A. K. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt (du šimtus litų 00 ct) nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties priėmimo metu šalių nepilnametė duktė buvo tik nesenai gimusi, 2 mėnesių amžiaus, o šiuo metu šalių nepilnametė duktė yra paauglė, jai 13 metų, lanko mokyklą, dėl ko atsirado papildomų mokymosi priemonių, drabužių ir avalynės poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 13 metų keitėsi ekonominė padėtis, augo pragyvenimo lygis, padidėjo maisto produktų, aprangos, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos, todėl natūraliai mažėja galimybė tenkinti vaiko būtiniausius poreikius iš tėvo gaunamų periodinių išmokų. Atsakovas taip pat neginčijo vaiko poreikių pasikeitimo fakto. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog padidėjo vaiko poreikiai.

Teismas atkreipia dėmesį, jog civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnametės dukros išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog per mėnesį dukters išlaikymui reikalinga 1 507 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos maistui – 250 Eur, pietūs mokykloje – 93 Eur (22 dienos po 4,25 Eur), mokymosi priemonės – 50 Eur, higienos priemonės ir kosmetika – 220 Eur, pramogos – 200 Eur, mokestis už butą – 135 Eur, telefonas ir internetas – 18 Eur, transporto bilietas – 5,80 Eur, sporto užsiėmimams – 60 Eur, vitaminai -20 Eur, vaistai – 40 Eur, odontologo paslaugos – 5 000 Eur per metus, t. y. po 416 Eur kas mėnesį (5 000 : 12 = 416 Eur).

Pažymėtina, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai (1 507 Eur mėnesiui) viršija orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydį: pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 1 038 Eur, kuri atskaičius mokesčius sudaro 777 Eur, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 1 153 Eur, kuri atskaičius mokesčius sudaro 846 Eur. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė turi įrodinėti vaiko poreikius, teikdama detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (sprendimo priėmimo metu 846 Eur). Teismo vertinimu, ieškinyje nurodytos 1 507 Eur sumos vaiko poreikiams ieškovė nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, laikytina, kad tam tikros vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidų sumos yra užaukštintos (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė nurodo, kad dukters sporto užsiėmimams reikalinga 60 Eur suma per mėnesį, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nepateikė, nenurodė kur ir kokius sportinius užsiėmimus lanko dukra. Taip pat ieškovė nurodo, kad vitaminams ir vaistams reikalinga 60 Eur suma, tačiau byloje pateiktais duomenimis mergaitė sveikatos problemų neturi, jokių vaistų, specifinių maisto papildų nevartoja, todėl ieškovės nurodyta 60 Eur suma vaistams per mėnesį vertintina kaip nepagrįstai didelė. Taip pat ieškovė nurodo, kad dukters higienos priemonėms ir kosmetikai reikalinga 220 Eur suma, tačiau jokių duomenų apie faktiškai išleidžiamas sumas nepateikė, todėl tokia suma kosmetikos priemonėms 13 metų vaikui nelaikytina racionali ir pagrįsta. Be to, ieškovė nurodo, kad odontologo paslaugoms reikalinga 5 000 Eur suma per metus, tačiau nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kad dukrai yra būtinos ortodonto paslaugos, ar kad dėl šių paslaugų jau kreipėsi į gydytojus. Todėl teismo vertinimu, šiuo momentu, kuomet dar nėra patiriama išlaidų, priteisti į ateitį dėl to didesnį išlaikymą, nėra jokio pagrindo. Be to, tėvai ir be teismo sprendimo gali susitarti dėl didesnių išlaidų skirtų vaikams pasidalijimo tarpusavyje.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma (1 507 Eur) viršija teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį išlaikymo dydį, tačiau, minėta, įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio vaiko poreikius, ieškovė teismui nepateikė, be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad specialiųjų poreikių, kurie reikalautų papildomų išlaidų, duktė neturi, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nepilnametės šalių dukters poreikių tenkinimui reikalinga suma iš esmės atitinka teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį minimaliosios mėnesinės algos dydį. Atsakovas neįrodinėjo, kad vaiko poreikiams patenkinti reikia mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų (CPK 178 straipsnis).

Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 47 punktas). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2024 m. gruodžio 1 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos vidutinės gaunamos pajamos sudaro apie 1 340 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (apie 1 000 – 1100 Eur į rankas). VĮ Registrų centras duomenimis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankas, už būsto kreditą kas mėnesį bankui moka po 302,15 Eur. VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Kito registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovė neturi, kitų išlaikytinių nėra.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas apie savo turtinę padėtį duomenų nepateikė, nors buvo teismo įpareigotas tai padaryti, todėl teismas apie atsakovo turtinę padėtį gali spręsti tik iš paties atsakovo paaiškinimų teismo posėdžių metu, taip pat teismo išsireikalautų duomenų. Todėl vertinant atsakovo finansines galimybes teikti išlaikymą teismas taiko contra spoliatorem (pažeidėjui nepalankus) prezumpciją, pagal kurią šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymus, laikoma, kad egzistuoja tai šaliai nepalankūs faktai, kuriuos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę.

Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį ir atsakovo galimybę teikti didesnį išlaikymą vaikui, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad jos nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistiną vaikui išlaikymo dydį. Pastebėtina, kad atsakovas yra jauno, darbingo amžiaus, ir susilaukdamas vaiko prisiėmė atsakomybę juo rūpintis. Be to, nors atsakovas ir nurodė, kad oficialiai nedirba, tačiau uždarbiauja neoficialiai, ir jo gaunamos pajamos priklausomai nuo sezono svyruoja nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur, todėl akivaizdu, kad atsakovas turi galimybes dirbti ir uždirbti pinigų bei teikti nepilnametei dukteriai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl skolų šios teismo išvados nekeičia, nes įrodymų apie savo aktualią turtinę padėtį atsakovas nepateikė. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, išskirtinių aplinkybių, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti vaiko išlaikymui mokėti reikalingas pajamas. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar, kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Minėta, atsakovas nepateikė duomenų, kad egzistuotų objektyvios priežastys, kurios sudarytų pagrindą mažinti vaikui reikalingo išlaikymo sumą žemiau minimalios mėnesinės algos vidurkio.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju, abu tėvai yra sveiki, darbingi asmenys ir turi dėti maksimalias pastangas teikti šalių nepilnamečiui vaikui jo poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo sumą.

Pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Šiuo atveju teismas nemato pagrindo priteistino išlaikymo dydžio mažinti Vaikui mokamomis išmokomis. Teismo vertinimu, pagal esamus byloje duomenis atsakovo finansinė padėtis leidžia teikti minimalaus dydžio išlaikymą, todėl nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis nėra mažintinas gaunama išmoka. Teismas pažymi, kad mergaitei augant neišvengiamai didės jos lavinimosi, socialiniai bei buitiniai poreikiai, todėl valstybės mokama išmoka bus skirta papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, taip pat ieškinyje nurodytoms, galimoms ortodontinių paslaugų išlaidoms padengti.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytus vaiko poreikius, į vaiko tėvo bei motinos turtinę padėtį, ekonominį kontekstą bei pragyvenimo lygio dinamiką, bei tai, kad nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties priėmimo praėjo 13 metų, konstatuoja, kad 2013 m. sausio 22 d. nutartimi nustatytas atsakovo jo nepilnametei dukrai teiktinas išlaikymas po 200 litų per mėnesį yra akivaizdžiai per mažas ir keistinas (didintinas). Tačiau įvertinęs nepilnamečio vaiko tėvų galimybes mokėti jam atitinkamo dydžio išlaikymą, bei vaiko poreikių pagrindimą, teismas daro išvadą, jog šiuo metu atsakovas neturi pagrindo teikti ieškovės prašomą po 600 Eur išlaikymą dukrai. Todėl vadovaujantis išdėstytais motyvais, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, 2013 m. sausio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1779-563/2013 patvirtintos šalių taikos sutarties 2 punktas keistinas, ieškovės prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas minimalus vaiko išlaikymo dydis – 423 Eur/mėn. (846 Eur / 2) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise toliau lieka ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Nors ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo 2025 m. sausio 1 d., tačiau kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama, dėl to didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo teisme priimtas 2025 m. rugsėjo 15 d., todėl nuo šios datos ir priteistinas didesnis išlaikymas.

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir / ar vaikų poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 98 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo ((423 Eur – 58 Eur = 365 Eur), (365 Eur x 12 mėn. x 3 proc.)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-04686 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 21 d. pažymos Nr. APD-2026-00793 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 420,83 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 70,5 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 296,68 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 31,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. sausio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-1779-563/2013 nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 423 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 0 centų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. rugsėjo 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki kol vaikas sulauks pilnametystės paliekant vaiko motiną ieškovę A. P..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybės naudai 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661) ir 296,68 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 68 centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).

Priteisti iš atsakovo A. K. 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.