Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyriui, A. R., I. Z., dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Piotras Orlovas palaikė prašymą jame išdėstytais motyvais, prašė prašymą tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė B. R. ((duomenys neskelbtini) d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 36). Tauragės apskrities viršininko 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), B. R., gim. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,40 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1999 m. gruodžio 17 d. minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo savininkė nurodyta B. R.. Nustatyta, jog B. R. tėvas J. L. ir motina O. L. yra mirę. B. R. sutuoktinis J. R. taip pat miręs. B. R. ir J. R. bendrų vaikų neturėjo, tačiau J. R. turėjo biologinę dukrą I. Z., kurią kartu su B. R. augino. B. R. turėjo dvi seseris A. L., kuri yra mirusi, ir V. Z.. Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2018 m. kovo 6 d. rašte Nr. 6RTA-127-(2.3.6.) nurodyta, jog peržiūrėjus Lietuvos Respublikos Šilalės valstybinės notarinės kontoros 1992 metų archyvinio fondo dokumentuose esančią paveldėjimo bylų alfabetinę knygą, paveldėjimo bylų apskaitos ir registravimo knygą, turto paveldėjimo teisės liudijimų bylas, apie sudarytą paveldėjimo bylą, mirus B. R. (duomenys neskelbtini). žinių nerasta.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o B. R. mirė 1992 m. rugsėjo 7 d., tai ginčui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 587 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu šis terminas yra praleistas, tai pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį teismo gali būti prailgintas (atnaujintas), jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. Z. yra B. R., mirusios (duomenys neskelbtini)., sesuo, antros eilės įpėdinė (1964 m. CK 573 straipsnis). Pagrindine priežastimi, kodėl pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, nurodė tai, jog B. R. nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo atkurta praėjus septyniems metams po B. R. mirties, o apie tai V. Z. nebuvo informuota. V. Z. buvo įsitikinusi, jog paveldimo turto, po sesers mirties nėra, todėl nesikreipė į notarų biurą. Tik 2018 m. V. Z. tapo žinoma, kad jos seseriai po jos mirties, yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Apie nuosavybės teisių atkūrimą V. Z. informavo A. L., mirusiojo J. R. dukterėčia, kuri apie likusį nepaveldėtą turtą sužinojo atsitiktinai, kai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrių. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Pareiškėja, kai tik sužinojo minėtą aplinkybę, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų dėl paveldėjimo klausimų išsprendimo, o sužinojusi, kad praleistas įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti, kreipėsi į advokatą, kuris surašė prašymą teismui.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys A. R., I. Z. nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų B. R. palikimą. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas taip pat nenurodė priežasčių dėl ko nebūtų galima šiuo atveju tenkinti pareiškėjos prašymo, tuo labiau pats suinteresuotas asmuo teismui nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismui įsitikinus, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą B. R. palikimui priimti, tai VĮ Turto bankas neprieštaraus šio pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Todėl visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po B. R. mirties, priimti, atnaujintinas. Pareiškėjai nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, atsižvelgė į tai, kad atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų pareiškėjos interesai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos B. R., mirties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, įrašo Nr. 36 d.), priimti ir nustatyti trijų mėnesių terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti pareiškimą notarui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.