Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų N. Č. ir J. L. Č. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2675-886/2015 pagal pareiškėjo antstolio R. B. prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys N. Č., J. L. Č., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkinti iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo tenkintas, yra pagrįsta ir teisėta.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Tam neturi reikšmės aplinkybė, ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas įpareigojimas, nurodyti ar nenurodyti jo neįvykdymo padariniai, aptarti CPK 273 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatyti galimus teismo sprendimų nevykdymo padarinius, taip pat ir sankcijų forma, yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Baudų skyrimas pagal įstatymo analogiją negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014; kt.)

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į tai, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, taip pat į tai, kad antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-437/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės R. V. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-262/2014), konstatuoja, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius. CPK 273 straipsnio 1 dalyje nedetalizuojama, ar teismas gali nuspręsti dėl išankstinio lėšų, reikalingų sprendimui įvykdyti, išieškojimo iš atsakovo (skolininko). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendimo realus įvykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą procesą dalis. Todėl teisinėje valstybėje neturi būti toleruojamos situacijos, kai, skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, o išieškotojui neturint pakankamai lėšų jį įvykdyti už skolininką (atlikti sprendime nurodytus veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti), de facto suvaržoma išieškotojo teisė į efektyvią pažeistų teisių gynybą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio R. B. kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kauno apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimo vykdymo. 2013-06-13 ir 2013-07-03 antstolis priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktus (vykdomosios bylos b. l. 135, 140), kuriuose nustatė, kad skolininkai nėra pilnai įvykdę teismo sprendimo. Antstolis 2013-07-03 akte Nr. S-6795, 2013-06-13 akte Nr. S-6077 ir 2013-05-13 akte Nr. S-5098 papildomai nurodė, kad „iki šiol taip pat neįvykdytas yra projekto sprendinys ir dėl atstumo tarp skolininkų statomo statinio ir gretimame sklype esančio statinio adresu (duomenys neskelbtini). Projekte nurodyta, jog atstumas tarp šių statinių turi būti 6 metrai, o kaip aukščiau akte nurodomas atstumas tarp jų yra antstolio brėžinyje pažymėtas nuo taško A statmenai iki gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sienos plane pažymėto taško E sudaro 4,73 m, o atstumas nuo taško D gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sienos statmenai iki minėto vieno aukšto pastato su mansardos sienos taško F sudaro 4,90 m“. Skolininkai buvo apskundę šiuos antstolio patvarkymus, tačiau skolininkų skundai dėl antstolio veiksmų, susiję su atskirajame skunde minimais antstolio priimtais 2013-07-03, 2013-06-13, 2013-05-13 aktais, buvo išnagrinėti Kauno apylinkės teismo 2014-08-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-322-285/2014 ir teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Ši nutartis Kauno apygardos teismo 2014-12-16 civilinėje byloje Nr. 2S-2394-259/2014 buvo palikta nepakeista. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, tačiau iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti dėl kokių priežasčių skolininkai neįvykdė reikalavimo išlaikyti 6 metrų atstumą tarp statinių. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, skundžiamoje nutartyje taip pat šių aplinkybių neištyrė ir neįvertino, be to nenustatė, kokio pobūdžio prievolė skolininkams nustatyta teismo sprendimu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo (skolininkams) klausimą, vadovavosi CPK 585 str., 645 str. nuostatomis, numatančiomis asmens atsakomybę už antstolio reikalavimo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vykdymo procese galimas procesinių teisinių sankcijų taikymas kitais pagrindais (CPK 616 straipsnis). Vienas tokių atvejų – antstolio reikalavimo nevykdymas ar kitoks kliudymas antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Už tokius veiksmus gali būti skiriama iki 289 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimų taikyti skolininkams sankcijas kitais CPK nustatytais pagrindais nepareikšta, todėl teismas neturėjo pagrindo svarstyti tokių sankcijų skyrimo galimybių ir jų taikyti.

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju susidurta su teismo sprendimo, įpareigojančio skolininkus atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kuriame yra nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, vykdymu, todėl būtina byloje ištirti ar įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik patys skolininkai (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Tik nustačius, jog teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik patys skolininkai, taikytinos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-454/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų N. Č. ir J. L. Č. bei apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirųjų skundų argumentais dėl aukščiau nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, kadangi būtina išsiaiškinti aplinkybes ar įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik patys skolininkai, ar jei juos atliekant kitiems asmenims (išieškotojui) iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio formos CPK nustatyta tvarka nesilaikymas taip pat reiškia ir CPK 15 straipsnyje įtvirtinto žodiškumo principo pažeidimą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; kt.)

Atsižvelgdamas į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliacinės instancijos teismo turėtos 1,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, nesiekia 3 Eur, todėl valstybei iš apeliantų nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.