Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. Z. ir V. R. ieškinį atsakovui T. B. medžiotojų ir žvejų būreliui dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai Telšių apylinkės teisme pareiškė ieškinį, juo prašė pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 10 d. atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 13: „Patvirtinti valdybos siūlymą V. R. skirti nuobaudą raštišką įspėjimą už neetišką elgesį valdybos posėdžio metu“; pripažinti negaliojančiu 2024 m. vasario 10 d. atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolinį sprendimą Nr. 14: „Patvirtinti valdybos siūlymą skirti T. Z. nuobaudą, sustabdyti narystę būrelyje l mėn. už medžioklės grafiko ir valdybos organų nutarimų nesilaikymą“; priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas T. Z. (toliau ir – Ieškovas 1) ir ieškovas V. R. (toliau ir – Ieškovas 2) yra atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio (toliau ir – būrelis) nariai. Šiuo metu tarp dalies būrelio narių ir būrelio valdymo organų yra kilę konfliktai dėl būrelio naudojamo medžioklės plotų vieneto padalinimo keturioms būrelio grupėms sąžiningumo ir dėl būrelio valdymo organų veiklos skaidrumo, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2023 m. spalio 25 d. įvyko būrelio valdybos posėdis, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl medžioklės plotų vieneto padalinimo į dalis būrelio grupėms. Ieškovams, kurie priklauso būrelio Viešvėnų grupei, atvykus į būrelio valdybos narių susirinkimą, valdybos nariai, kurie atstovauja būrelio Dūseikių, Kaunatavos ir Telšių grupes, pateikė tarp šių trijų grupių suderintą medžioklės plotų vieneto dalių paskirstymo žemėlapį. Šiame projekte Viešvėnų grupei atiteko būrelio naudojamo medžioklės plotų vieneto dalis, kuri liko po to, kai kitos trys būrelio grupės tarpusavyje suderino savo pageidavimus dėl medžioklės plotų vieneto dalių paskirstymo. Patys ieškovai ir nei koks nors kitas Viešvėnų grupės atstovas šiame medžioklės plotų vieneto dalių padalinime nedalyvavo ir nebuvo kviečiami. Šio posėdžio protokole yra pažymėta, kad Ieškovas 2, neva, elgėsi netinkamai ir trukdė valdybos darbui. 2023 m. gruodžio 2 d. vyko medžioklė būrelio Viešvėnų grupėje, kurios vadovu buvo Ieškovas 1. Šią dieną buvo surašytas aktas dėl Ieškovo 1 organizuojamos medžioklės ir jame buvo nurodyta, kad Ieškovas 1, būdamas medžioklės vadovu, neva, nesilaikė būrelio valdybos sudaryto medžioklės grafiko ir medžioklę vykdė miško masyve. 2024 m. vasario 10 d. įvyko neeilinis visuotinis būrelio narių susirinkimas, kurio metu buvo nutarta patvirtinti būrelio valdybos siūlymą skirti Ieškovui 1 nuobaudą – vieną mėnesį sustabdyti narystę būrelyje už medžioklės grafiko ir valdybos organų nutarimų nesilaikymą bei patvirtinti būrelio valdybos siūlymą Ieškovui 2 skirti nuobaudą – raštišką įspėjimą už neetišką elgesį valdybos posėdžio metu. Prašomi pripažinti negaliojančiais visuotinio narių susirinkimo sprendimai yra neteisėti, todėl kad priimant šiuos sprendimus buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, t. y. ieškovų žiniomis, medžiotojai A. B. ir K. L. nėra sumokėję jokio stojamojo nario mokesčio, tačiau dalyvavo ir balsavo 2024 m. vasario 10 d. susirinkime; nebuvo užtikrintas slaptas balsavimas, nes visiems dalyviams buvo išdalinti A4 formato lapai su iš anksto paruoštais balsavimui klausimais, o susirinkimas vyko apie 20 kv. m dydžio patalpoje, kurioje dalyvavo ir balsavo 51 medžiotojas. Prašomi pripažinti negaliojančiais sprendimai taip pat yra neteisėti, nes jie yra nepagrįsti ir ieškovams yra taikoma atsakomybė už tariamus pažeidimus, kurių jie nepadarė. Pirmiausiai, nei valdybos protokole, nei susirinkimo protokole nėra nurodyta, kaip konkrečiai pasireiškė neetiškas Ieškovo 2 elgesys valdybos posėdžio metu. Protokoluose nėra nurodyta, nei kaip konkrečiai buvo įžeistas D. A., nei kaip pasireiškė „agresyvus elgesys“, nei kaip pasireiškė Ieškovo 2 „siautėjimas“ posėdžio metu, nei kaip konkrečiai buvo trukdoma valdybos darbui. Situacija protokoluose yra aprašyta itin abstrakčiai, nenurodant jokių konkrečių aplinkybių. Vien dėl to, kad Ieškovas 2 turi kitokią nuomonę nei būrelio valdybos nariai dėl medžioklės plotų vieneto dalių paskirstymo būrelio grupėms ir ginčijosi su valdybos nariais siekdamas apginti savo atstovaujamos grupės interesus, kurie sistemiškai yra pažeidžiami, nereiškia, kad toks elgesys yra neetiškas. Susirinkimo sprendime nėra nurodyta, kokias įstatų, vidinių tvarkos taisyklių ar kitų vidinių būrelio dokumentų nuostatas pažeidė Ieškovas 2. Tokiu būdu sankcija Ieškovui 2 buvo skirta ne tik neturint tam faktinio pagrindo, tačiau kartu ir neturint jokio teisinio pagrindo, todėl tai yra pagrindas tokį susirinkimo sprendimą pripažinti negaliojančiu. Lygiai taip pat nėra nurodyta jokia įstatų nuostata ar kitų būrelio vidaus dokumentų nuostata, kurią pažeidė Ieškovas 1. Susirinkimo protokole tik abstrakčiai yra nurodyta, kad nebuvo laikytasi medžioklės grafiko ir valdybos nutarimų. Net jeigu ir egzistuoja kažkoks vidinis būrelio dokumentas, kurio nuostatas galėjo pažeisti Ieškovas 1, bet kokiu atveju kyla klausimas, ar toks dokumentas buvo tinkamai išviešintas, kadangi net ir šią dieną Ieškovui 1 niekas nepateikė jokio konkretaus vidinio būrelio dokumento, iš kurio būtų aišku, kokį konkretų pažeidimą padarė Ieškovas 1 ir kaip konkrečiai Ieškovas 1 pažeidė medžioklės grafiką. Ieškovo 1 duomenimis jis jokių pažeidimų nepadarė, laikėsi medžioklės grafiko, todėl susirinkimo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovo visuotiniam narių susirinkimui priimant ginčijamus sprendimus nebuvo padaryti jokie procedūriniai pažeidimai. Ieškovai nepaaiškino, kada A. B. ir K. L. privalėjo sumokėti stojamąjį nario mokestį ir kaip ieškovų pridedamas banko sąskaitos išrašas pagrindžia, kad šie asmenys šiuo atveju to nepadarė. Bet kuriuo atveju toks procedūrinis pažeidimas nebūtų laikytinas esminiu ir sudarančiu teisinį pagrindą ginčijamus visuotinio narių susirinkimo sprendimus pripažinti negaliojančiais. 2024 m. vasario 10 d. visuotiniame būrelio narių susirinkime dalyvavo 51 būrelio narys iš 53 narių. Ieškovo ginčijamus sprendimus visuotinis narių susirinkimas priėmė balsų dauguma. Ieškovai teigia, kad dėl tariamai neteisėto dviejų būrelio narių dalyvavimo bei balsavimo šiame susirinkime, pastarieji sprendimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Tačiau akivaizdu, kad dviejų asmenų balsų nebuvimas, net preziumuojant, kad jie balsavo už nuobaudų paskyrimą ieškovams (tai nėra aišku, nes kaip nurodo patys ieškovai, balsavimas visais darbotvarkės klausimais susirinkimo metu vyko slapta), nebūtų nulėmę kitokio rezultato. Ieškovų teiginiai, kad visuotinio būrelio narių susirinkimo metu nebuvo užtikrintas slaptas balsavimas, nes susirinkimo dalyviams buvo išdalinti A4 formato lapai su iš anksto paruoštais balsavimui klausimais, taip pat tėra subjektyvus ieškovų vertinimas, pagrįstas tik prielaidomis bei spekuliacijomis. Taip pat visuotinis būrelio narių susirinkimas pagrįstai bei teisėtai paskyrė nuobaudą ieškovui V. R.. 2024 m. vasario 10 d. susirinkimo metu nuobauda – įspėjimas – V. R. buvo pritaikyta, vadovaujantis būrelio įstatų 3.4. punktu, kuriame numatyta, kad visuotinis narių susirinkimas turi teisę svarstyti atsakovo nario elgesį. Atitinkamas visuotinio narių susirinkimo sprendimas buvo priimtas, įgyvendinant visuotiniam narių susirinkimui būrelio įstatų suteiktą teisę, taigi, esant teisiniam pagrindui, priešingai nei teigia ieškovai. To nekeičia aplinkybė, kad atitinkama įstatų nuostata nebuvo tiesiogiai įvardinta susirinkimo protokole ar 2023 m. spalio 25 d. atsakovo valdybos sprendime, kuriuo visuotiniam narių susirinkimui siūlyta svarstyti neetišką V. R. elgesį. Nors įstatuose nėra nuostatos, tiesiogiai nurodančios, kad būrelio nariai tiek valdybos posėdžių metu, tiek apritai bendraudami vieni su kitais turi elgtis etiškai bei pagarbiai, atsakovo vertinimu, tvarkos laikymasis ir tarpusavio pagarba yra esminė kiekvienos asociacijos, įskaitant atsakovą, veiklos sąlyga, be ko nebūtų įmanomas tinkamas asociacijos funkcionavimas. Asociacijos nariai turi turėti galimybę kontroliuoti kitų narių neetišką elgesį, kad būtų užtikrinta tinkama pačios asociacijos veikla. V. R. visuotinis narių susirinkimas skyrė pačią švelniausią įstatų 3.4. punkte numatytą priemonę – svarstymą bei įspėjimą, todėl V. R. neturi pagrindo teigti, kad šiuo sprendimu buvo reikšmingai suvaržytos jo teisės ar teisėti interesai. Nors ieškinyje nurodyta, kad būrelio valdybos susirikimo protokole neva neįvardyta, kaip pasireiškė neetiškas V. R. elgesys, tačiau šis teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes šiame protokole V. R. neetiškas, nepagarbus ir net agresyvus elgesys buvo labai aiškiai ir detaliai užfiksuotas. Dėl ieškovui T. Z. paskirtos nuobaudos pažymėtina, kad šiuo metu nebeegzistuoja šio ieškovų reikalavimo objektas. T. Z. narystės būrelyje sustabdymas 1 mėnesiui buvo paskirtas 2024 m. vasario 10 d. susirinkimo metu. Tai reiškia, T. Z. skirtas narystės sustabdymas galiojo iki 2024 m. kovo 10 d. Ieškovai ieškinį pareiškė 2024 m. kovo 25 d., taigi jau pasibaigus visuotinio narių susirinkimo T. Z. pritaikytai priemonei. Neegzistuojant pareikšto reikalavimo objektui, tokio reikalavimo objektyviai neįmanoma tenkinti, tokio reikalavimo tenkinimas T. Z. nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių. Tai sudaro savarankišką teisinį pagrindą atitinkamo ieškinio reikalavimo atmetimui. Kita vertus, nagrinėjamu atveju buvo reikiamas teisinis bei faktinis pagrindas būrelio susirinkimui ieškovui T. Z. taikyti nuobaudą. Būrelis kiekvieno medžioklės sezono pradžioje patvirtina to sezono medžioklės grafiką. Grafikas patvirtinamas medžiotojams susirinkus į pirmąją medžioklę ir jos pradžioje nubalsavus už siūlomą grafiką. Tuomet patvirtintas grafikas paskelbiamas bendroje būrelio narių socialinio tinklo „Facebook“ grupėje. Tokiu būdu patvirtintu bei paskelbtu grafiku vadovaujamasi viso medžioklės sezono metu. Tokia tvarka medžioklės grafikai būrelyje yra tvirtinami bei skelbiami jau eilę metų. Tokiu būdu buvo patvirtintas ir 2023 m. / 2024 m. medžioklės sezono medžioklės grafikas bei 2023 m. spalio 26 d. paskelbtas būrelio narių „Facebook“ grupėje. Ieškovas T. Z. yra būrelio „Facebook“ grupės narys, kuris, be kita ko, seka šioje grupėje pateikiamą informaciją ir net aktyviai ją komentuoja. Taigi, akivaizdu, kad 2023 m. /2024 m. medžioklės sezono medžioklės grafikas buvo tinkamai išviešintas būrelio nariams, jį paskelbiant būrelio narių „Facebook“ grupėje, ir ieškovas T. Z. neabejotinai buvo su juo susipažinęs. Remiantis nustatytu grafiku, medžioklės miško masyvuose (didmiškiuose) buvo galimos tik bendrų medžioklių metu, kuriose dalyvauja visi būrelio nariai. T. Z. 2023 m. gruodžio 2 d. medžioklės metu medžiojo miško masyve. Atsižvelgiant į tai, kad tą dieną medžioklė miško masyve nebuvo galima (kaip minėta, miško masyvuose buvo galimos tik bendros medžioklės, o 2023 m. gruodžio 2 d. buvo numatyta medžioklė grupėse), apie T. Z. veiksmus sužinojęs būrelio vadovas S. B. telefonu įspėjo T. Z. apie jo atliekamą pažeidimą ir paprašė pažeidimo veiksmus nutraukti. Tačiau T. Z. ignoravo būrelio vadovo įspėjimą ir tęsė medžioklę miško masyve. Dėl išvardytų priežasčių 2024 m. vasario 10 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu priimant sprendimus dėl nuobaudų skyrimo ieškovams už jų atliktus pažeidimus nebuvo padaryti jokie esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie sudarytų pakankamą teisinį pagrindą atitinkamų sprendimų pripažinimui negaliojančiais. Be to, ginčo sprendimų priėmimui egzistavo tiek reikiamas faktinis, tiek teisinis pagrindas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio 2024 m. vasario 10 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimą paskirti ieškovui T. Z. nuobaudą – narystės būrelyje sustabdymą l mėn.; pripažinti negaliojančiu T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio 2024 m. vasario 10 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimą ieškovui V. R. paskirti nuobaudą – raštišką įspėjimą; priteisti iš atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio ieškovui T. Z. bylinėjimosi išlaidas 2528,67 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis Eur 67 ct); priteisti iš atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio ieškovui V. R. bylinėjimosi išlaidas 2528,67 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis Eur 67 ct). Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismo vertinimu, priešingai, nei nurodė atsakovas, ieškovams paskirtos nuobaudos gali sukelti ne tik materialines pasekmes (pvz., žalą, kurios šioje byloje ieškovai nereikalauja), bet ir nematerialines pasekmes (reputacijos, pasitikėjimo, pašalinimo iš būrelio narių ir pan.). Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl savo, būrelio narių, teisių pažeidimo, ir vien tik ta aplinkybė, kad ieškovui T. Z. paskirtos nuobaudos galiojimas yra pasibaigęs, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.

3.2. Dėl ieškovo T. Z. ieškinio reikalavimo teismas pažymėjo, kad išanalizavus 2012 m. kovo 3 d. būrelio ataskaitinio susirinkimo protokolą matyti, kad nurodyto susirinkimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl grupinės medžioklės tvarkos nustatymo. Nors minėtame protokole ties darbotvarkės klausimu „Einamieji klausimai“ pažymėta, kad „medžiojant grupėse medžioti tik „zuikiniuose“ plotuose“, vis dėlto protokole nėra pažymėta, kad dėl nurodyto klausimo buvo balsuojama, neužfiksuoti balsavimo rezultatai, taip pat nepažymėta, kad priimtas atitinkamas sprendimas.

3.3. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad būrelyje nebuvo priimta valdybos nutarimų ar kitų būrelio valdymo organų sprendimų, kuriais būtų nustatyta ir aiškiai apibrėžta būrelyje vykstančių bendros ir grupinių medžioklių tvarka, t. y. kokiuose konkrečiuose būrelio teritorijos plotuose yra vykdomos prieš tai paminėtos medžioklės.

3.4. Teismas pažymėjo ir tai, kad visuotinio būrelio narių susirinkimo metu ieškovui T. Z. paskyrus nuobaudą už grupinės medžioklės organizavimą miško masyve, kai tokios medžioklės miško masyve leidžiamos tik per bendras medžiokles, to paties susirinkimo metu buvo patvirtintos būrelio vidaus tvarkos taisyklės, kurių 2.8 punkte įtvirtinta, kad kiekviena būrelio medžiotojų grupė gali organizuoti medžiokles varant savo naudojamoje būrelio medžioklės vieneto dalyje, pagal būrelio valdybos sudarytą planą.

3.5. Vertindamas ieškovui V. R. paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog 2023 m. spalio 25 d. valdybos posėdžio metu tarp valdybos narių ir posėdyje svečio teisėmis dalyvavusio ieškovo V. R. įvyko konfliktas ir apsižodžiavimas. Įvertinus paties atsakovo V. R. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus ir liudytojų, būrelio valdybos narių, parodymus, teismo manymu, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad konfliktinė situacija buvo įtakota vien tik dėl ieškovo V. R. elgesio.

3.6. Teismas pažymėjo, jog kita vertus, 2023 m. spalio 25 d. valdybos posėdžio protokolas patvirtina, kad nepaisant kilusios konfliktinės situacijos posėdis nebuvo nutrauktas, jis įvyko, buvo priimti nutarimai.

3.7. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad nors būrelio įstatuose nėra nuostatos, tiesiogiai nurodančios, kad būrelio nariai tiek valdybos posėdžių metu, tiek apskritai bendraudami vieni su kitais turi elgtis etiškai bei pagarbiai, abipusė pagarba yra viena iš esminių kiekvienos asociacijos, įskaitant būrelį, veiklos sąlyga. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovui paskirta būrelio įstatuose nenumatyta nuobauda – įspėjimas, dėl to konstatavo, kad ieškovui V. R. nuobauda paskirta nepagrįstai.

3.8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus sprendė, kad ieškovai neįrodė paminėtų procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų atskirą pagrindą susirinkimo sprendimus dėl ieškovams paskirtų nuobaudų paskyrimo pripažinti negaliojančiais.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Apeliantas teigia, jog kaip matyti iš 2023 m. medžioklės sezono medžioklių su varovais grafiko, 2023 m. gruodžio 2 d. buvo numatyta medžioklė grupėse, t. y. grupinė medžioklė ne miško masyvų teritorijose. Ieškovui T. Z. ginčo nuobauda buvo paskirta dėl to, kad tą dieną jis vykdė grupinę medžioklę miško masyve (didmiškyje).

4.2. Tikina, kad T. Z. ignoravo būrelio vadovo įspėjimą ir tęsė grupinę medžioklę su varovais miško masyve. Atsižvelgdami į tai, kiti būrelio nariai atvyko į medžioklės vietą ir įsitikino, kad T. Z. iš tiesų ignoruoja medžioklės grafiką bei jame nustatytą medžioklės tvarką ir neleistinai medžiojo miško masyve, būrelio nariai surašė aktą „Dėl T. Z. organizuojamos medžioklės“, juo užfiksavo jo atliktą pažeidimą. Šį pažeidimą fiksavo bei aktą pasirašė dvylika būrelio narių, įskaitant būrelio vadovą.

4.3. Teigiama, jog 2024 m. vasario 10 d. įvyko visuotinis būrelio narių susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 51 būrelio narys iš 53 narių. Visuotinis narių susirinkimas 14 susirinkimo darbotvarkės klausimu balsų dauguma 36 „už“ ir 14 „prieš“ nusprendė patvirtinti valdybos siūlymą skirti T. Z. nuobaudą – sustabdyti narystę būrelyje 1 mėnesiui už medžioklės grafiko nesilaikymą.

4.4. Dėl V. R. pažeidimo teigiama, jog 2023 m. spalio 25 d. vyko atsakovo valdybos susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas šis klausimas. Į susirinkimą atvyko ir valdybos nariais nesantys ieškovai. Valdybos nariams svarstant klausimą dėl medžioklės plotų paskirstymo medžiotojų grupėms, ieškovas V. R. pradėjo pakeltu balsu pertraukinėti valdybos narių pasisakymus ir trukdyti jų darbui.

4.5. Atsižvelgdama į tokį V. R. agresyvų ir būrelio valdybos veiklą trikdantį elgesį, valdyba to paties posėdžio metu daugumos valdybos narių siūlymu nusprendė siūlyti svarstyti V. R. elgesį artimiausiame visuotiniame būrelio narių susirinkime ir jam taikyti nuobaudą, nuo 1 mėn. iki 3 mėn. uždraudžiant medžioti. Visai tai buvo užfiksuota šio valdybos posėdžio protokole.

4.6. 2024 m. vasario 10 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu 13 susirinkimo darbotvarkės klausimu būrelio visuotinis narių susirinkimas balsų dauguma 31 „už“ ir 20 „prieš“ nusprendė patvirtinti valdybos siūlymą V. R. skirti nuobaudą – raštišką įspėjimą už neetišką elgesį valdybos posėdžio metu.

4.7. Teigia, jog priešingai, nei sprendime konstatavo teismas, ieškovo V. R. elgesys 2023 m. spalio 25 d. būrelio valdybos susirinkime nebuvo „įprastas“ būrelio narių tarpusavio santykiams, buvo itin šiurkštus, agresyvus ir įžeidžiantis, ir tai sudarė reikiamą faktinį pagrindą būrelio visuotiniam narių susirinkimui 2024 m. vasario 10 d. jo atžvilgiu taikyti įstatuose numatytą nuobaudą – svarstymą / įspėjimą.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Teismas teisingai nurodė faktą, jog būrelyje nebuvo nustatyta grupinės medžioklės tvarka, numatanti, kokiuose plotuose ji turi būti vykdoma.

5.2. Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ir 2024 m. vasario 10 d. Visuotiniame narių susirinkime patvirtinus Vidaus tvarkos taisykles medžioklės tvarka nepasikeitė, neatitinka tikrovės.

5.3. Nors atsakovas nurodo, kad 2023 m. gruodžio 2 d. padaryta medžioklės grafiko pažeidimas buvo užfiksuotas ir pasirašytas net 12 būrelio narių, tačiau tokia aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės ir niekaip neįrodo, kad atsakovo nurodoma medžioklių su varovais organizavimo tvarka egzistavo.

5.4. Teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad pagal 2024 m. vasario 10 d. atsakovo Visuotiniame narių susirinkime priimtas Vidaus tvarkos taisykles grupinių medžioklių metu galima medžioti visoje tai būrelio grupei priskirtoje teritorijoje tiek sėlinant / tykojant (2.7 punktas), tiek varant (2.8 punktas), neišskiriant konkrečių plotų.

5.5. Ieškovui T. Z. sankcija buvo skirta tam nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo, todėl jis neturėjo pareigos nutraukti tariamai neteisėtų veiksmų.

5.6. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad šiurkštus bei įžeidžiantis tarpusavio bendravimas buvo įprastas tarp būrelio narių medžiotojų bei valdybos narių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

9.1 T. B. medžiotojų ir žvejų būrelis (toliau – ir Būrelis) yra asociacija, kuri vienija 53 narius. Būrelio tikslas - koordinuoti Būrelio narių veiklą, atstovauti Būrelio narių interesams ir juos ginti, tenkinti kitus viešuosius interesus.

9.2 Būrelio valdomame medžioklės ploto vienete vykdomos dviejų tipų medžioklės – kolektyvinės bei individualios medžioklės. Kolektyvinės medžioklės būna medžioklės su varovais (bendros ir grupinės), o individualios medžioklės būna palaukiminės ir medžioklės sėlinant.

9.3 T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio valdybos 2023 m. spalio 25 d. posėdžio protokole nurodyta, kad posėdžio metu būrelio narys V. R. elgėsi chuliganiškai, agresyviai, „siautėjo“ ir trukdė posėdžio eigai. Nutarta tokį V. R. elgesį svarstyti artimiausiame visuotiniame būrelio narių susirinkime. Būrelio valdyba siūlė V. R. dėl jo neetiško elgesio taikyti nuobaudą (toliau ir – poveikio priemonė) – uždrausti medžioti nuo 1 mėnesio iki 3 mėnesių.

9.4 T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio 2023 m. gruodžio 2 d. akte dėl T. Z. organizuojamos medžioklės (toliau – ir Aktas) nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 2 d. medžioklės vadovo T. Z. organizuojamoje medžioklėje buvo nesilaikoma būrelio valdybos nustatyto medžioklės grafiko ir medžioklė buvo miško masyve, kuriame medžioklė nevykdoma. Aktą pasirašė 12 būrelio narių.

9.5 T. Z. 2023 m. gruodžio 14 d. būrelio pirmininkui, valdybai ir neeiliniam visuotiniam susirinkimui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad pagal valdybos numatytą grafiką gruodžio 2 diena nėra zuikių medžioklės diena. T. Z. prašė pateikti būrelio valdybos nutarimus (protokolus) dėl nustatyto medžioklių grafiko, dėl grupėms priskirtų medžioklės plotų, dėl medžioklės tvarkos, medžiojant grupėse, kuriose būtų nurodyta, kad neleidžiama medžioti miško masyvuose grupės medžioklės metu bei žemėlapį, pažymint, kurie T. B. medžiotojų būrelio medžioklės plotai yra „zuikiniai“.

9.6 Būrelio pirmininkas S. B. 2023 m. gruodžio 27 d. T. Z. parengė atsakymą, kuriame nurodyta, kad nuobauda jam paskirta, vadovaujantis būrelio įstatų 3.3.1. ir 3.4. punktais. Atsakyme detalizuota, jog 2012 m. kovo 3 d. būrelio ataskaitiniame susirinkime buvo pažymėta, kad medžiojant grupėse leidžiame medžioti tik „zuikiniuose“ plotuose, tai reiškia, kad medžioklė miško masyvuose, medžiojant grupėse, yra draudžiama. 2023 – 2024 m. medžioklės sezono grafiku buvo pasidalinta būrelio narių „Facebook grupėje“ ir šis grafikas bei jame nustatyta medžioklės tvarka T. Z. buvo žinoma. Šis raštas T. Z. nebuvo išsiųstas.

9.7 T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio valdybos 2023 m. gruodžio 28 d. posėdžio protokole nurodyta, kad T. Z. už šiurkštų būrelio įstatų 3.3.1 punkto nesilaikymą, t. y. organizuojant medžioklę nesilaikant valdybos sudaryto medžioklių grafiko ir organizavus medžioklę miško masyve, kai pagal valdybos sudarytą grafiką medžioklės miško masyve leidžiamos tik per bendras medžiokles, siūloma skirti nuobaudą – 1 mėnesį sustabdyti narystę būrelyje. Protokole taip pat nurodyta, kad dėl jau nebe pirmą kartą neetiško V. R. elgesio valdybos posėdžio metu, siūloma jam skirti raštišką įspėjimą.

9.8 2024 m. vasario 10 d. įvyko T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio visuotinis būrelio narių susirinkimas. Susirinkime iš 53 būrelio narių dalyvavo 51 narys. Iš susirinkimo darbotvarkės matyti, kad 13 klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl pasikartojančio neetiško būrelio nario V. R. elgesio, o 14 klausimu – dėl T. Z. nusižengimo. Susirinkimo protokole pažymėta, kad svarstant 13 klausimą nutarta patvirtinti būrelio valdybos siūlymą V. R. skirti nuobaudą - raštišką įspėjimą už neetišką elgesį valdybos posėdžio metu, „už“ balsavo 31 narys, „prieš“ – 20 narių. Svarstant 14 klausimą nutarta patvirtinti būrelio valdybos siūlymą skirti T. Z. nuobaudą – sustabdyti narystę būrelyje 1 mėnesiui už medžioklės grafiko ir valdymo organų nutarimų nesilaikymą, „už“ balsavo 36 nariai, „prieš“ – 14 narių, susilaikė – 1 narys. Protokole nurodyta, kad T. Z. nesilaikė būrelio valdybos sudaryto medžioklės grafiko ir medžioklę vykdė miško masyve. Susirinkimo metu taip pat patvirtintos būrelio vidaus tvarkos taisyklės, kuriose nustatyta, kad būrelio naudojamo medžioklės plotų vienete yra nustatomos keturios plotų vieneto dalys ir kiekvienai medžiotojų grupei yra priskiriama būrelio naudojamo medžioklės ploto (didmiškių, laukų ir pievų) vieneto dalis. Taisyklių 2.8 punkte įtvirtinta, kad kiekviena būrelio medžiotojų grupė gali organizuoti medžiokles varant savo naudojamoje būrelio medžioklės vieneto dalyje, pagal būrelio valdybos sudarytą planą.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

Dėl teisinio reguliavimo, apeliacinio skundo argumentų

2. Pirmosios instancijos teismas (toliau – ir teismas), įvertinęs bylos duomenis dėl ieškovui T. Z. skirtos nuobaudos sprendė, kad netgi esant visiškai šioje byloje nepaneigtai aplinkybei, jog tarp būrelio narių galimai buvo nusistovėjusi praktika dėl to, kokiuose būrelio grupės teritorijai priskirtuose plotuose yra vykdoma grupinė medžioklė, tai negali būti teisėtu pagrindu skirti būrelio nariui nuobaudą, ypač atsižvelgiant į Būrelio įstatų 3.3.1. ir 3.4. punktus. Teismas konstatavo, kad ieškovas T. Z. buvo nubaustas už veiksmus, kuriuos būrelio nariai to paties susirinkimo metu pripažino leistinais ir nelaikytinais nusižengimu. Teismo vertinimu, ieškovui T. Z. nepagrįstai paskirta neproporcinga nuobauda nesant tam teisinio pagrindo. Teismas, vertindamas ieškovui V. R. paskirtos nuobaudos pagrįstumą, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog 2023 m. spalio 25 d. valdybos posėdžio metu tarp valdybos narių ir posėdyje svečio teisėmis dalyvavusio ieškovo V. R. įvyko konfliktas ir apsižodžiavimas. Teismas akcentavo tai, kad posėdžio metu buvo svarstomas tuo metu būrelio nariams itin aktualus ir daug ginčų keliantis klausimas dėl būrelio medžioklės plotų padalinimo. Teismas nors ir sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad nors Būrelio įstatuose nėra nuostatos, tiesiogiai nurodančios, kad Būrelio nariai tiek valdybos posėdžių metu, tiek bendraudami vieni su kitais turi elgtis etiškai bei pagarbiai, visgi, įvertinęs išdėstytas aplinkybes dėl susiklosčiusios situacijos 2023 m. spalio 25 d. valdybos posėdžio metu bei šio posėdžio dalyvių elgesio, atsižvelgęs ir į tai, kad ieškovui paskirta Būrelio įstatuose nenumatyta nuobauda – įspėjimas, konstatavo, kad ieškovui V. R. nuobauda paskirta nepagrįstai. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei liudytojų teismo posėdžio metu duotus parodymus, sprendė, kad ieškovai neįrodė procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų atskirą pagrindą susirinkimo sprendimus dėl ieškovams paskirtų nuobaudų paskyrimo pripažinti negaliojančiais.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas, konstatavęs, jog tarp Būrelio narių galimai buvo nusistovėjusi praktika dėl to, kokiuose Būrelio grupės teritorijai priskirtuose plotuose yra vykdoma grupinė medžioklė, padarė nepagrįstą išvadą, jog Būrelyje nusistovėjusios medžioklės tvarkos pažeidimas negali būti teisėtas pagrindas ieškovui T. Z. skirti nuobaudą. Apelianto nuomone, teismas suteikė nepagrįstą teisinę reikšmę Būrelio 2024 m. vasario 10 d. visuotiniame narių susirinkime patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 2.8. punktui. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Būrelio visuotinis narių susirinkimas ieškovui T. Z. skyrė neproporcingą nuobaudą. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad Būrelio visuotinis narių susirinkimas ieškovui V. R. nuobaudą skyrė neteisėtai.

4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas T. B. medžiotojų ir žvejų būrelis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija. Asociacijų steigimą, valdymą bei veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Pagal šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (įstatymo (redakcija, galiojusi ieškovo pašalinimo iš medžiotojų būrelio metu) 7 straipsnio 1 dalis). Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas, taip pat kolegialus ar vienasmenis valdymo organas (įstatymo 7 straipsnio 2, 5 dalys). Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (12 straipsnio 1 dalis).

5. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija (5, 7, 8, 10 dalys).

6. Konstitucinis Teismas, savo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarimas „Dėl medžiotojų kolektyvo pareigos priimti į narius jo medžioklės plotuose esančio tam tikro dydžio privačios žemės sklypo savininką“) aiškindamas asociacijų laisvės principą, pažymėjo, kad Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės turinio elementais esančios teisės steigti asociacijas ir dalyvauti jų veikloje aiškintinos kaip apimančios, be kita ko, į asociaciją susivienijusių asmenų teisę apibrėžti ir vykdyti asociacijos veiklą taip, kad būtų tenkinami jų interesai, inter alia nesikišant valstybės valdžios, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, jeigu asociacijos tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; tai, be kita ko, reiškia, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 35 straipsnio 1 dalį, asociacijų steigėjai, steigdami jų interesais veiksiančią asociaciją, taip pat jau įsteigtų asociacijų nariai, reguliuodami ir vykdydami jų interesais veikiančios asociacijos veiklą, gali inter alia savarankiškai spręsti dėl naujų narių priėmimo į asociaciją, nustatyti tokių narių priėmimo į asociaciją tvarką; kita vertus, tokia asociacijos narių teisė pagal Konstituciją nėra absoliuti, t. y. ji įstatymu gali būti ribojama laikantis iš Konstitucijos kylančių naudojimosi asmens teisėmis ir laisvėmis apribojimo sąlygų; Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asociacijų laisvė būtų pažeista, jeigu asociacijos narių teisė spręsti dėl narystės asociacijoje būtų ribojama inter alia nesant teisėto ir visuotinai reikšmingo, konstituciškai pagrįsto tikslo arba labiau, negu būtina tokiam tikslui pasiekti.

7. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymu asociacijai yra suteikta diskrecija įstatuose apibrėžti asociacijoje veikiančių organų kompetenciją, kiek ji nėra reglamentuojama imperatyviomis įstatymo normomis, be kita ko, nustatyti pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas, kt. Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos, skiriamos kitos nuobaudos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018 19 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžia, kad visuotinis būrelio narių susirinkimas gali išreikšti savo valią dėl būrelio nario pašalinimo, kitų nuobaudų skyrimo vadovaudamasis Būrelio įstatais (eb., t. 1, b. l. 12-19).

Dėl praktikos, kokiuose Būrelio grupės teritorijai priskirtuose plotuose yra vykdoma grupinė medžioklė

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog tarp Būrelio narių galimai buvo nusistovėjusi praktika dėl to, kokiuose Būrelio grupės teritorijai priskirtuose plotuose yra vykdoma grupinė medžioklė, padarė nepagristą? išvadą?, jog Būrelyje nusistovėjusios medžioklės tvarkos pažeidimas negali būti teisėtas pagrindas ieškovui T. Z. skirti nuobaudą.

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas tokios aplinkybės, kad „tarp Būrelio narių galimai buvo nusistovėjusi praktika dėl to, kokiuose Būrelio grupės teritorijai priskirtuose plotuose yra vykdoma grupinė medžioklė“ nekonstatavo. Analizuojant teismo skundžiamo sprendimo turinį matyti, jog teismas nurodė, kad „netgi esant visiškai šioje byloje nepaneigtai aplinkybei, jog tarp būrelio narių galimai buvo nusistovėjusi praktika dėl to, kokiuose būrelio grupės teritorijai priskirtuose plotuose yra vykdoma grupinė medžioklė, tai negali būti teisėtu pagrindu skirti būrelio nariui nuobaudą, ypač atsižvelgiant į prieš tai nurodytus būrelio įstatų 3.3.1. ir 3.4. punktus“ (sprendimo 9 lapas, 3 pastraipa). Taigi, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, jog teismas tik padarė prielaidą, kad net jeigu tokia medžioklių su varovais organizavimo praktika Būrelyje egzistuotų, bet kokiu atveju tai nebūtų pagrindas skirti sankciją T. Z.. Dėl to šis skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Pritartina ieškovui T. Z., kad atsakovas turėjo procesinę pareigą pateikti konkretų valdymo organo nutarimą, kurį pažeidė T. Z.. Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Būrelyje egzistavo jo nurodoma tvarka, kaip yra vykdomos medžioklės su varovais (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovo paaiškinimai apie tokios tvarkos egzistavimą yra nepagrindžiami byloje esančiais duomenimis. Būtent atsakovas, skirdamas sankciją T. Z., turėjo pareigą skirti sankciją aiškiu bei Būrelio įstatuose ir (ar) kituose teisės aktuose įtvirtintu pagrindu, suteikiant galimybę atsikirsti dėl galimos sankcijos.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto nurodyta tvarka Būrelyje nebuvo teisiškai įtvirtinta. Pirmosios instancijos teismas, tai konstatuodamas, vadovavosi Būrelio ataskaitinio susirinkimo 2014 m. kovo 1 d. protokolu (t. 1, b. l. 165 – 167), kuriame nustatytas įpareigojimas atsakovo valdybai tokią tvarką įtvirtinti („spręsti šį klausimą“), teismas vertino ir liudytojų R. G., J. B., K. S., B. D., A. K. parodymus, minėti liudytojai patvirtino, kad Būrelyje buvo tik bendro pobūdžio kalbos apie galimą tvarką, tačiau nei tvarka, nei atsakovo medžioklės plotų vieneto padalijimas į „zuikinius“, „didmiškius“ ar kitokius plotus niekada nebuvo patvirtintas.

14. Kaip teisingai pastebi ieškovas T. Z., atsakovo 2024 m. vasario 10 d. visuotiniame narių susirinkime buvo priimtos Vidaus tvarkos taisyklės (t. 1, b. l. 185-194), jų 2.8 punkte buvo nustatyta, kad visos atsakovo medžiotojų grupės gali vykdyti medžiokles visame grupei priskirtame plote. Dėl to apelianto apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad 2024 m. vasario 10 d. Visuotiniame narių susirinkime patvirtinus Vidaus tvarkos taisykles, medžioklės tvarka nepasikeitė, nėra teisinga. Kaip matyti, pagal Vidaus tvarkos taisykles atsakovo visos grupės turi teisę vykdyti medžiokles su varovais visoje grupei priskirtoje medžioklės plotų vieneto dalyje, t. y. taip, kaip ją vykdė T. Z..

15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto (atsakovo) į bylą 2024 m. liepos 29 d. su prašymu dėl papildomų įrodymų pateiktą priedą Nr. 4 (DOK-16435), kuriame yra pažymėta apibrėžiant raudona spalva „didmiškiai“ pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog toks žemėlapis su jame pažymėtomis ribomis buvo teiktas susipažinti atsakovo medžiotojų kolektyvo nariams, kad tas žemėlapis buvo patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, kad ieškovas T. Z. nesilaikė medžioklės grafiko, kad 2023 m. gruodžio 2 d. padarytas medžioklės grafiko pažeidimas buvo užfiksuotas ir pasirašytas net dvylikos Būrelio narių, nėra tampriai susijęs su ginčo dalyku. Medžioklės grafikas nenustato draudimų, ar leidimų medžioti konkrečioje atsakovo medžioklės ploto vieneto dalyje, jis tik nurodo ar visos grupės medžios kartu, ar atskirai. Dėl to apelianto argumentai, susiję su medžioklių su varovais grafiku, jo išviešinimu neturi esminės teisinės reikšmės bei neįrodo, kad atsakovo nurodoma medžioklių su varovais organizavimo tvarka egzistavo.

17. Nors apeliantas nurodo, kad kiti esminiai Būrelio veiklos klausimai ilgą laiką buvo reguliuojami be jokių formalių Būrelio organų sprendimų, Būrelio narių tarpusavio susitarimo bei supratimo pagrindu, tačiau tokie atsakovo paaiškinimai dar kartą patvirtina, kad Būrelyje nebuvo nustatyta aiški tvarka, kaip yra organizuojamos medžioklės su varovais.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis šiuo klausimu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, ieškovo T. Z. pozicijai, kad atsakovas, skirdamas sankcijas ieškovui T. Z., nesilaikė valdymo organų nutarimų, atsakovas į bylą nepateikė jokio Būrelio valdymo organo nutarimo, kurį pažeidė ieškovas T. Z.. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovui T. Z. sankcija buvo skirta tam nesant teisinio pagrindo.

Dėl Visuotiniame narių susirinkime 2024 m. vasario 10 d. patvirtinto Būrelio vidaus tvarkos taisyklių 2.8 punkto

19. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suteikė nepagristą teisinę reikšmę Būrelio 2024 m. vasario 10 d. visuotiniame narių susirinkime patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių? 2.8. punktui. Apeliantas teigia, kad priešingai, nei konstatavo teismas, Būrelio vidaus tvarkos taisyklių 2.8 punktas turi būti aiškinamas kartu su 2.6 punktu, tai reiškia, kad bendroms medžioklėms su varovais Būrelyje ir toliau teikiamas prioritetas grupinių medžioklių atžvilgiu.

20. Kaip žinoma, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „to paties susirinkimo metu buvo patvirtintos būrelio vidaus tvarkos taisyklės, kurių 2.8 punkte įtvirtinta, kad kiekviena būrelio medžiotojų grupė gali organizuoti medžiokles varant savo naudojamoje būrelio medžioklės vieneto dalyje, pagal būrelio valdybos sudarytą planą. Akivaizdu, kad šiomis taisyklėmis būrelyje nustatyta tvarka, jog grupinių medžioklių metu galima medžioti visoje tai būrelio grupei priskirtoje teritorijoje, neišskiriant konkrečių plotų.“

21. Pažymėtina, jog vadovaujantis Būrelio vidaus tvarkos taisyklių 2.6 punktu vieno medžioklės sezono metu gali būti organizuojamos 4 bendros Būrelio medžioklės varant, kurios vyksta visame Būrelio naudojamame medžioklės plotų vienete pagal valdybos sudarytą medžioklių planą. Vadovaujantis šių taisyklių 2.8 punktu, kiekviena Būrelio medžiotojų grupė gali organizuoti medžiokles varant savo naudojamoje būrelio medžioklės vieneto dalyje, pagal Būrelio valdybos sudarytą planą. Pritartina ieškovui T. Z., kad iš aptartų nuostatų galima spręsti, kad teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad pagal atsakovo 2024 m. vasario 10 d. Visuotiniame narių susirinkime priimtas Vidaus tvarkos taisykles grupinių medžioklių metu galima medžioti visoje tai Būrelio grupei priskirtoje teritorijoje tiek sėlinant tykojant (2.7 punktas), tiek varant (2.8 punktas), neišskiriant konkrečių plotų.

22. Taigi šiuo atveju teismas būtent ir įvertino ir tai, kad to paties 2024 m. vasario 10 d. Visuotinio narių susirinkimo metu atsakovas sprendė, kad ieškovas T. Z. padarė šiurkštų nusižengimą, kurio pagrindu ieškovo T. Z. narystė buvo sustabdyta vienam mėnesiui, kitu sprendimu to paties Visuotinio narių susirinkimo metu atsakovas pripažino, kad tokia tvarka yra įtvirtinama bei leidžiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas veikė nenuosekliai skirdamas nuobaudą, todėl teismas pagrįstai įvertino tokias aplinkybes priimdamas atitinkamą sprendimą.

Dėl ieškovui T. Z. paskirtos nuobaudos (ne)proporcingumo

23. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Būrelio visuotinis narių susirinkimas ieškovui T. Z. skyrė neproporcingą nuobaudą. Atsakovas teigia, kad ieškovą T. Z. įspėjus dėl medžioklės tvarkos pažeidimo, ieškovas T. Z. toliau tęsė medžioklę pažeidžiančius veiksmus, todėl paskirta nuobauda – narystės vienam mėnesiui sustabdymas ir įspėjimo skyrimas yra proporcinga nuobauda.

24. Kaip žinoma, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „ieškovui, prieš tai neturėjusiam jokių nuobaudų, buvo paskirta ne pati švelniausia būrelio įstatuose numatyta nuobauda, o antra pagal griežtumą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad ieškovui T. Z. nepagrįstai paskirta neproporcinga nuobauda nesant tam teisinio pagrindo <...>“.

25. Pabrėžtina, jog kaip nustatyta anksčiau, ieškovui T. Z. sankcija buvo skirta tam nesant faktinio ir teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog prieš tai ieškovas T. Z. nebuvo gavęs jokių nuobaudų, todėl narystės sustabdymo sankcija vertintina neproporcinga, atsižvelgiant ir į tai, kad tame pačiame 2024 m. vasario 10 d. Visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas patvirtinti tokią pačią medžioklės tvarką, kurios laikantis medžiojo ieškovas T. Z..

Dėl ieškovui V. R. paskirtos sankcijos

26. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Būrelio visuotinis narių susirinkimas ieškovui V. R. nuobaudą skyrė neteisėtai.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip teisingai pastebi ieškovas V. R., pats atsakovas apeliaciniame skunde cituoja Būrelio įstatų 3.4 punktą, kuriame atsakovo paskirta sankcija – įspėjimas – nėra nurodytas. Dėl šios priežasties teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovui V. R. buvo paskirta nuobauda, kuri nėra numatyta Būrelio įstatuose. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nurodo, kad „svarstymas“ ir „įspėjimas“ yra tapačios nuobaudos, tuo tarpu kitu atveju (apeliacinio skundo 79 punktas) atsakovas nurodo, kad ieškovui V. R. buvo skirtos dvi nuobaudos – svarstymas ir įspėjimas. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą konstatuodamas, kad atsakovas paskyrė nuobaudą ieškovui V. R., kuri nėra numatyta Būrelio įstatuose.

28. Kitas aspektas tas, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad 2023 m. spalio 25 d. valdybos posėdžio protokolas patvirtina, kad nepaisant kilusios konfliktinės situacijos, posėdis nebuvo nutrauktas, jis įvyko, buvo priimti nutarimai. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad liudytojas D. A. nurodė, jog jau paties valdybos posėdžio metu ieškovui V. R. buvo duotas žodinis įspėjimas dėl neetiško elgesio ir dalies liudytojų teigimu, jis liko dalyvauti posėdyje nutraukdamas savo netinkamą elgesį.

29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo išvadai, kad nors ieškovo V. R. elgesys (DOK-12254; DOK-14010) nebuvo tinkamas, tačiau nebuvo tiek išsiskiriantis, už kurį būtų galima skirti nuobaudą, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokios situacijos Būrelyje nėra neįprastos ir prieš tai atsakovas už tokį elgesį nėra skyręs nuobaudų savo nariams.

30. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovui V. R. buvo skirta nuobauda, kuri nėra numatyta Būrelio įstatuose, kad atsakovas veikė nenuosekliai skirdamas nuobaudą ieškovui V. R. (kitiems nariams nepaskirdamas nuobaudos) už jo elgesį valdybos posėdžio metu.

31. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Būrelio visuotinis narių susirinkimas 2024 m. vasario 10 d. susirinkimo metu neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo Būrelio nariams T. Z. bei V. R. taikyti atitinkamas nuobaudas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, pastaruosius Būrelio visuotinio narių susirinkimo sprendimus pripažindamas negaliojančiais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

35. Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

36. Ieškovai pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme kartu patyrė iš viso 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

37. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

38. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudarytų 2855,32 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytą užmokesčio dydžio, todėl ieškovams iš atsakovo priteistina po 726 Eur, iš viso 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui T. Z. iš atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio, kodas 193141583, 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui V. R. iš atsakovo T. B. medžiotojų ir žvejų būrelio, kodas 193141583, 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.