- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eA-13-789/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01734-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. S-61 (7-37/2021) ,,Dėl T. S. skundo“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas); 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-22 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir 2021 m. vasario 10 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:
2.2. pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendimu, kreipėsi į Komisiją su 2021 m. kovo 2 d. skundu ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos 2021 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-22“ (toliau – ir 2021 m. kovo 2 d. skundas);
Šalies argumentai
2.5. pareiškėjas paaiškino VMI, kad nors jis planavo vykdyti taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą 2018 metais, tačiau 2018 metais jis faktiškai vykdė tik įvairių prekių prekybos agento veiklą;
2.6. pareiškėjas paaiškino Komisijai, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. deklaracija „Apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą“ (toliau – ir Deklaracija) neįpareigoja pareiškėjo vykdyti tokią veiklą ir tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo ketinimų vykdyti tokią veiklą. Deklaracijoje pareiškėjas nurodė, kad jis ketina vykdyti veiklą automobiliu, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau VMI nenustatė, jog pareiškėjas realiai naudojosi šiuo automobiliu. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo ketinimai vykdyti taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą 2018 metais nebuvo realizuoti;
2.7. pareiškėjas nepasirašė 2018 m. vasario 18 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. 18-02-18 „Dėl naudojimosi eTransport sistema teikiant pavėžėjimo paslaugas“ (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis) su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dallis“ (toliau – ir Bendrovė). Nei VMI, nei Komisija nepasisakė dėl šios aplinkybės. Tai reiškia, kad nei VMI, nei Komisija neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, kad Jungtinės veiklos sutartis yra negaliojanti (neįsigaliojusi);
2.8. Bendrovės pateikta kelionės lengvaisiais automobiliais ataskaita už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir Ataskaita) yra pasirašyta vienašališkai, pareiškėjas nepatvirtino jos, tai nėra oficialus buhalterinės apskaitos dokumentas, jis yra sugeneruotos ne pagal asmens kodą, o pagal vartotojui suteiktą ID (3640). VMI neanalizavo, kokia tvarka vairuotojui yra suteikiamas ID kodas ir nevertino galimybių vykdyti keleivių pervežimus, naudojantis sugeneruotu ID kodu kitiems asmenims. Bendrovės pateikti duomenys negali būti vertinami kaip teisėti ir patikimi, nes yra vienašališkai sudaryti, nepatvirtinti pareiškėjo parašu ir neįtraukti į buhalterinę apskaitą. Bendrovės pateiktuose dokumentuose esantys duomenys yra prieštaringi;
2.9. tiek VMI, tiek Komisija, pripažindamos, jog pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą 2018 metais, nepagrįstai vadovavosi Bendrovės pateiktais duomenimis, nepagrįstai nekvestionavo jų, nekėlė jų patikimumo klausimo, nors pareiškėjas tai akcentavo;
2.10. VMI rėmėsi Bendrovės pateikta Ataskaita, kuri parodo, kiek užsakymų buvo įvykdyta ir kiek pajamų buvo gauta. Vadovaujantis Ataskaitos duomenimis, pareiškėjas uždirbo 34 978,45 Eur pajamų (apie 3 500 Eur per mėnesį). Vertinant objektyviai, tai yra itin didelės pajamos tokio pobūdžio veiklai, kelis kartus didesnės nei vidutinė alga;
2.11. Bendrovė negalėjo pagrįsti patikrinimo metu pateiktų duomenų buhalteriniais dokumentais. Bendrovės vadovas V. K. (toliau – ir Bendrovės vadovas) pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Ataskaitos duomenys nėra įtraukti į buhalterinę apskaitą, nepaisant to, jog, remiantis tokio pobūdžio ataskaitomis, yra apskaičiuojamos pačios Bendrovės pajamos. Sprendžiant iš Bendrovės vadovo paaiškinimų, Bendrovės pajamas sudaro jai tenkantis 18 proc. dydžio komisinis mokestis pagal pasirašytas jungtinės veiklos sutartis su vairuotojais. Tai reiškia, kad vairuotojų mokamas komisinis atlygis sudaro Bendrovės pajamas, nuo kurių Bendrovė turėtų sumokėti mokesčius. Tačiau Bendrovė nepateikė ir nurodė, kad ji negali pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nuo Ataskaitoje nurodytų vykdytų užsakymų yra sumokėjęs Bendrovei tenkantį 18 proc. komisinį mokestį. Bendrovė taip pat negalėjo pateikti pareiškėjui išduotų sąskaitų faktūrų. Šios aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė neapskaitė Ataskaitoje pateikiamų duomenų. Todėl VMI Bendrovės turėjo vertinti pateiktus duomenis kaip nepatikimus ir negalėjo jais remtis;
2.12. VMI nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad Bendrovė galėjo pateikti neteisingus ar netikslius duomenis, siekdama išvengti mokestinių prievolių. Tokia situacija tikėtina, nes Bendrovė 2018 metais pripažinta kalta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo;
2.13. VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendime nepateikė aiškių motyvų, kodėl administracinių nuobaudų skyrimo faktas (už kelių eismo taisyklių pažeidimus surašyti administracinio nusižengimo protokolai) yra savaime siejamas su taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos vykdymu. 2021 m. gegužės 7 d. sprendime Komisija nurodė, kad pareiškėjui buvo surašyti 2017 m. birželio 17 d. ir 2018 m. sausio 6 d. administracinių pažeidimų protokolai. Nėra aišku, kokiais duomenimis rėmėsi Komisija, nes Patikrinimo akte nėra nurodyta informacija apie 2017 m. birželio 17 d. ir 2018 m. sausio 6 d. administracinius nusižengimus;
2.14. VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendime nepateikė aiškių motyvų, kodėl Deklaracija, kuri tik patvirtina pareiškėjo ketinimą vykdyti taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklą, savaime siejama su tokios veiklos vykdymu. Pagal Lietuvos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintas Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisykles (2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3-460(1.5 E) redakcija), savivaldybės išduotas leidimas vykdyti veiklą neįpareigoja vykdyti tokią veiklą, o, pasikeitus pareiškėjo planams ir nusprendus nevykdyti taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos, pareiškėjas neprivalėjo atlikti jokių papildomų procedūrų, susijusių su pateikta Deklaracija ir jos pagrindu gautu leidimu vykdyti aptariamą veiklą. Vien tai, kad pareiškėjas pateikė Deklaraciją, savaime nepavirtina, jog pareiškėjas faktiškai vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą;
2.15. VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklą 2018 metais, nes VMI surinkti duomenys yra susiję tik su laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. VMI nesurinko jokių duomenų, kad aptariama veikla galėjo buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 17 d. Todėl atitinkamai ir Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas dėl aplinkybės, kad pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 17 d., yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, paremtas duomenimis, kurie nebuvo surinkti patikrinimo metu ir nebuvo žinomi pareiškėjui;
2.16. Patikrinimo akte buvo netinkamai ir nepagrįstai apskaičiuotos tikėtinos 2018 metų pareiškėjo gautos pajamos. VMI, taikydama analogijos metodą ir nustatydama, kad 2018 metais pareiškėjas tikėtinai gavo 13 020,48 Eur pajamų, nukrypo nuo VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11–13 punktuose nustatytų sąlygų, t. y. kad analogijos metodas gali būti taikomas, jeigu yra parenkamas analogiškas mokesčių mokėtojas, vykdantis analogišką ūkinę komercinę veiklą analogiškomis veiklos sąlygomis. VMI, taikydama analogijos metodą, apskaičiuodama pareiškėjo pajamas, atrinko tik tuos asmenis, kurie neturėjo darbo santykių ir negavo su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad 2018 metais pareiškėjas vykdė įvairių prekių prekybos agentų veiklą ir taip pat gavo pajamų iš šios veiklos. Pagal VMI nustatytus duomenis, 2018 metais pareiškėjas vykdė dvi savarankiškas veiklas, iš kurių gavo pajamas. Pagal VMI kriterijus, atrinkti asmenys pajamas gavo tik iš vienos veiklos. Taigi, vykdydamas dvi veiklas, pareiškėjas negalėjo uždirbti tiek pat pajamų, kiek jų gavo asmenys, vykdę tik vieną veiklą. Nepaisant palyginti nedidelių grynųjų (apmokestinamųjų) pajamų iš įvairių prekių prekybos agentų veiklos, 2018 metais pareiškėjas atliko pardavimus už 1 573 Eur, tai laikytina reikšminga suma, rodančia, jog pareiškėjas užsiėmė šia veikla pakankamai aktyviai. VMI pasirinkta keturių asmenų apimtis nėra pakankama ir reprezentatyvi, tinkamai neatspindi vidutinių taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą vykdančių asmenų pajamų. VMI turėjo galimybę pasirinkti daugiau kriterijų, siekdama gauti kuo tikslesnius skaičiavimus. VMI atsitiktinai atrinktų asmenų pajamų dydžiai yra labai skirtingi („A“ ir „B“ asmenų pajamos skiriasi daugiau nei dvigubai, o „B“ ir „D“ – beveik trigubai). VMI nesiaiškino, kokios priežastys galėjo lemti tokius pajamų skirtumus. VMI turėjo atrinkti daugiau asmenų, siekdama gauti tikslesnius skaičiavimus;
2.17. VMI, siekdama nustatyti tikėtinai gautas pareiškėjo pajamas iš taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos, turėjo taikyti palyginamąjį metodą, siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus, gali būti taikomi keli metodai;
2.18. VMI nepateikė argumentų, kodėl palyginamasis metodas nebuvo taikytas, apskaičiuojant pareiškėjo pajamas, nors VMI buvo žinomos pareiškėjo pajamos, gautos už vėlesnius laikotarpius (pareiškėjas yra pateikęs GPM deklaraciją už 2019 metus, pagal kurią pareiškėjas yra gavęs 4 200 Eur pajamų iš taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (t. y. per 7 mėnesius), tai sudaro vidutiniškai po 600 Eur per mėnesį). Atsižvelgiant į tai, kad VMI pripažino, jog laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą, VMI nebuvo jokių kliūčių apskaičiuoti tikėtinas pareiškėjo pajamas, taikant palyginamąjį metodą, ir vadovautis vėlesnio laikotarpio pareiškėjo pateiktomis deklaracijomis. Kaip matyti iš VMI surinktų duomenų, taikant analogijos metodą, VMI atsitiktinai pasirinktas asmuo „D“ 2018 metais per mėnesį gaudavo netgi mažiau – 583 Eur, o asmuo „A“ – vidutiniškai 750 Eur. Nebuvo pagrindo teigti, jog pareiškėjo GPM deklaracijoje už 2019 metus pateikti duomenys yra akivaizdžiai neobjektyvūs, nepagrįsti ir neatspindi tikrovės, nes tokiu atveju vienodai kritiškai turėtų būti vertinami ir VMI atsitiktinai atrinktų asmenų deklaruoti duomenys. Taisyklėse nėra jokių nuostatų, nustatančių, kad palyginamasis metodas gali būti taikomas tik tuomet, kai tikrinamuoju laikotarpiu gautos pajamos buvo deklaruotos;
2.19. Komisija, 2021 m. gegužės 7 d. sprendime nurodydama, kad pareiškėjo Metinėje pajamų deklaracijoje už 2019 metus pateikti duomenys yra teisiškai neįvertinti, todėl negali būti vertinami kaip patikimi, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad mokesčių deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pareiškėjo Metinė pajamų deklaracija už 2019 metus yra priimta, trūkumai nenustatyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. VMI atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus ir aplinkybes:
3.1. VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendimas ir Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas yra išsamūs, motyvuoti, nėra pagrindo juos panaikinti pareiškėjo skundo argumentais;
3.2. mokestinis ginčas kilo dėl to, kad VMI konstatavo, jog 2018 metais pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą ir gavo 13 020,48 Eur pajamas iš šios veiklos, nuo kurių teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo GPM, VSD ir PSD įmokų;
3.3. pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. įregistravo individualią įvairių prekių pardavimo agentų veiklą (EVRK 461900), nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. – taksi veiklą (EVRK 493200), nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. – kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą (EVRK 493900). Pareiškėjui išduota Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 634471 (toliau – ir Pažyma). Tačiau patikrinimo metu pareiškėjas pateikė tik įvairių prekių pardavimo agentų veiklos pajamų (išlaidų) apskaitos žurnalą. VMI, remdamasi šiais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas 2018 metais gavo 134,95 Eur individualios veiklos pajamų ir patyrė 1 573 Eur išlaidas. Pareiškėjas nedeklaravo minėtų pajamų GPM deklaracijoje už 2018 metus, nepateikė dėl to argumentų;
3.4. tiek pirminio, tiek ir pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos pajamų (išlaidų) apskaitos žurnalo ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, savo 2019 m. lapkričio 18 d. paaiškinimuose, 2019 m. gruodžio 3 d. paaiškinimuose, 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimuose Nr. (20.222) FR[]047-2050 (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimai) nurodė, jog jis nevykdė taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos 2018 metais, todėl nepildė pajamų (išlaidų) apskaitos žurnalo. Tačiau VMI surinkti ir įvertinti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis nevykdė taksi veiklos2018 metais;
3.5. kadangi pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė vykdytos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos dokumentų, mokesčių bazė apskaičiuota pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį ir pritaikius analogijos metodą;
3.6. priešingai, nei teigia pareiškėjas, VMI surinko palyginamuosius duomenis apie fizinius asmenis, 2018 metais neturėjusius darbo santykių ir negavusius su darbo santykiais susijusių pajamų, 2018 metų laikotarpiu įregistravusius taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavusius leidimą Vilniaus mieste vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi ir deklaravusius pajamas iš vykdytos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos pajamų deklaracijose;
3.7. VMI, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 4.1, 4.2, 6.2 ir 6.3.2 punktais, siekdama nustatyti kuo realesnį ir tikslesnį pareiškėjo neapskaitytų pajamų dydį, apskaičiavo pareiškėjo gautas pajamas, taikydama analogijos metodą, įvertinusi tai, kad pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą 2018 metais 12 mėnesių, šią reikšmę padauginusi iš perskaičiavimo koeficiento – vienam 2018 metų mėnesiui tenkančių deklaruotų pajamų sumos vidurkio;
3.8. pareiškėjo argumentai dėl palyginamojo metodo nepagrįsti, nes pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu nedeklaravo gautų pajamų. 2019 metais pareiškėjas deklaravo gautas pajamas iš taksi veiklos tik nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. ne už visus metus.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendime nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. VMI (Kontrolės departamento I gyventojų patikrinimų skyrius) laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. atliko pareiškėjo 2018 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio GPM, VSD ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo pakartotinį patikrinimą;
5.2. VMI (Kontrolės departamento I gyventojų patikrinimų skyrius) surašė Patikrinimo aktą, kuriame nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. gavo 13 155,43 Eur individualios veiklos pajamas, iš jų 134,95 Eur – iš įvairių prekių pardavimo agentų veiklos, 13 020,48 Eur – iš taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos, kurių nedeklaravo ir neapskaičiavo nuo jų GPM, VSD ir PSD įmokų. Kadangi pareiškėjas nepateikė vykdytos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos dokumentų (pajamų (išlaidų) apskaitos žurnalo ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų), VMI nustatė pareiškėjo gautas 13 020,48 Eur pajamas, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 4 punkto nuostatomis, pritaikiusi analogijos metodą;
5.3. Patikrinimo akte pareiškėjui papildomai apskaičiuota 2 194,76 Eur, iš jų – 455 Eur GPM, 413,14 Eur PSD įmokų, 1 326,62 Eur VSD įmokų;
5.4. pareiškėjas pateikė VMI 2021 m. sausio 11 d. pastabas ,,Dėl 2020 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akto Nr. (21.222) FR0680-500“ (toliau – ir 2021 m. sausio 11 d. pastabos), kuriose nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo akte nurodytomis išvadomis, teigė, kad jau anksčiau teiktuose paaiškinimuose akcentavo, jog jis faktiškai nevykdė taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos keleivinio sausumos transporto veiklos, VMI nepagrįstai rėmėsi Bendrovės pateiktais duomenimis ir visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, taikė netinkamus pajamų apskaičiavimo metodus, nepateikė argumentų, dėl kokių priežasčių negalėjo būti taikomas palyginamasis metodas;
5.5. VMI, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą ir pareiškėjo 2021 m. sausio 11 d. pastabas, priėmė 2021 m. vasario 10 d. sprendimą, kuriame nutarė patvirtinti Patikrinimo aktą, t. y. patvirtino 455 Eur GPM, 413,14 Eur PSD ir 1 326,62 Eur VSD įmokų sumas, apskaičiavo 44,52 Eur PVM delspinigius, skyrė 137 Eur GPM, 207 Eur PSD ir 663 Eur VSD įmokų baudas;
Šalies argumentai
5.6. pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendimu, kreipėsi į Komisiją su 2021 m. kovo 2 d. skundu, prašydamas panaikinti VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendimą ir nurodydamas, kad VMI neatsižvelgė į pareiškėjo pastabas, kuriose jis ginčijo taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos vykdymo 2018 metais faktą, Patikrinimo akte nurodytą pajamų iš šių veiklų apskaičiavimo būdą, VMI rėmėsi nepatikimais ir prieštaringais patikrinimo metu surinktais Bendrovės pateiktais duomenimis, nesilaikė principo, kad kilusios abejonės turi būti aiškinamos mokesčių mokėtojo naudai, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą visus 2018 metus;
5.7. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. kovo 2 d. skundą, priėmė 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, kuriame nusprendė patvirtinti VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendimą. Komisija padarė išvadą, kad VMI surinko pakankamai duomenų, įrodančių pareiškėjui apskaičiuoto GPM, VSD ir PSD įmokų bei susijusių sumų pagrįstumą ir teisingumą, o pareiškėjas nepateikė jokių VMI poziciją paneigiančių įrodymų, kurie pagrįstų, jog VMI nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjui mokestines prievoles nuo apskaičiuotų 13 020,48 Eur pajamų;
5.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu, kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas vadovavosi MAĮ normomis (70 str. 1 d., 2 d.), Taisyklių normomis (4 p., 6.1 p., 6.3.2 p., 11–13 p., 28 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl sąlygų, kurioms esant mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, taip pat dėl analogijos metodo taikymo (2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-966/2011).
7. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog VMI palyginimui pasirinkti fiziniai asmenys vykdė individualią veiklą ne toje pačioje teritorijoje, kaip pareiškėjas, ar kad vykdė visiškai kitokią veiklą.
8. Teismas, nustatęs, kad VMI pasirinkti šaltiniai pareiškėjo neapskaitytų pajamų dydžiui apskaičiuoti yra oficialūs, palyginimui pasirinkti asmenys vykdė analogišką veiklą tomis pačiomis sąlygomis, padarė išvadą, kad jis neturi pagrindo abejoti VMI surinktais duomenimis.
9. Teismas padarė išvadą, kad VMI visapusiškai įvertino surinktą informaciją, pagrįstai ir motyvuotai taikė analogijos metodą pagal MAĮ 70 straipsnį .
10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad VMI nepagrįstai vertino tik jai naudingus duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą bei gavo pajamas iš šios veiklos, kurių nedeklaravo, vadovavosi MAĮ 67 straipsniu ir jo turinį aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
11. Teismas nurodė, kad:
11.1. nei pirminio, nei pakartotinio patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos pajamų (išlaidų) apskaitos žurnalų ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų;
Šalies argumentai
11.2. pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. paaiškinimuose, 2019 m. gruodžio 3 d. paaiškinimuose, 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimuose nurodė, kad jis nevykdė taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos 2018 metais, todėl nepildė pajamų (išlaidų) apskaitos žurnalo;
11.3. iš pareiškėjo AB ,,Swedbank“, UAB ,,Mobilieji mokėjimai“, AB ,,SEB“ bankas sąskaitų išrašų nenustatytos gautos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos pajamos;
11.4. pagal Bendrovės pateiktą informaciją, pareiškėjas, vykdydamas taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą, klientų paieškai naudojosi Bendrovės valdomos pavėžėjimo paslaugų eTransport sistemos paslaugomis;
11.5. pagal Bendrovės pateiktą Jungtinės veiklos sutartį, pareiškėjas 2018 metais buvo registruotas eTransport sistemos naudotoju ir laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 34 843,50 Eur pajamas už keleivių vežimą, t. y. 30 039,10 Eur grynaisiais pinigais ir 4 804,40 Eur elektroninių pinigų;
11.6. pakartotinio patikrinimo metu buvo atliktas Bendrovės operatyvus patikrinimas dėl priešpriešinės informacijos surinkimo, kurio metu Bendrovės vadovas 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinimuose nurodė, kad jis negali pateikti pareiškėjui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už 2018 metus ir apmokėjimus patvirtinančių dokumentų, nes pareiškėjas atsiskaitinėjo per Bendrovės savitarnos kasos aparatą; atsiskaitantiems tokiu būdu, sąskaitos nėra išrašomos, o pajamos iš savitarnos kasos aparato yra pripažįstamos vieną kartą per mėnesį bendra suma; atsiskaitymų per savitarnos kasos aparatą duomenys nėra kaupiami, dėl to Bendrovė negali pateikti ne tik PVM sąskaitų faktūrų, bet ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų; apmokėjimas vyko įnešant pinigus į Bendrovės terminalą; nuo 2018 metų už aptarnautą užsakymą nuo apyvartos yra taikomas 18 proc. komisinis mokestis, tačiau negalėjo nurodyti, kiek komisinio mokesčio pareiškėjas sumokėjo 2018 metais; tam, kad galėtų vykdyti veiklą, asmuo turi dirbti su savo įranga; Bendrovė nekaupia informacijos apie įrangą; asmuo, prisijungęs per aplikaciją, pasirenka automobilį ir taip sistema atpažįsta, su kokiu automobiliu asmuo vykdo veiklą tuo metu ir aptarnauja iškvietimus; pareiškėjas nesikreipė į Bendrovę dėl Jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ar pareiškėjo paskyros eTransport sistemoje užblokavimo, nors vairuotojas privalo informuoti elektroniniu paštu info@1424.lt, kad eTransport sistemos paskyra būtų uždaryta;
11.7. iš Bendrovės pateiktos Ataskaitos matyti, kad pareiškėjas teikė pavėžėjimo paslaugas transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)
11.8. pagal valstybės įmonės „Regitra“ duomenis, pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 14 d. buvo dviejų lengvųjų automobilių valdytojas; transporto priemonių, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių savininkas yra asociacija „Būk savas“; pareiškėjas buvo automobilio Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valdytojas; transporto priemonių, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra viešoji įmonė „Imk ir daryk“, kuri šiuos automobilius 2018 metais buvo perdavusi valdyti O. K., pagal individualios veiklos pažymą teikiančiai automobilių nuomos paslaugas; O. K. nepateikė informacijos, kaip buvo naudojami ar kam buvo perduoti automobiliai, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) asociacijos „Būk savas“ vadovas A. Š. 2020 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinimuose nurodė, kad automobilius, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartis jam buvo perdavusi asociacija „Būk savas“, jis nuomojo šiuos automobilius, nežino, kiek konkrečiai laiko ir koks automobilis buvo išnuomotas, negalėjo nurodyti, kiek laiko pareiškėjas buvo išsinuomojęs šiuos automobilius, negalėjo pasakyti, ar buvo sudarytos nuomos sutartys, dėl automobilių nuomos jis talpindavęs skelbimus į internetinius portalus ir norintys išsinuomoti automobilį kreipdavosi nurodytu telefonu, negalėjo pasakyti, kiek gavo pajamų už kokį automobilį, svarbiausias kriterijus buvo dienos pajamos, už automobilių nuomą buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais;
11.9. pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimuose nurodė, kad transporto priemones, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo asmeniniams poreikiams, nuomos ar panaudos sutartys nebuvo sudarytos, jis negavo jokio atlygio už naudojimąsi automobiliais;
11.10. pagal VMI informacinėse bazėse turimą informaciją, nustatyta, kad 2018 metais pareiškėjui už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai: vairuojant lengvąjį automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 11 d. 4 val. 25 min. buvo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau nenustatyta, kas vairavo automobilį. Šio automobilio savininkė asociacija „Būk savas“ informavo Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą, kad šį automobilį 2018 m. kovo 11 d. 4 val. 25 min. valdė pareiškėjas;
11.11. pagal Bendrovės pateiktą Ataskaitą, remiantis duomenimis, kada už kelių eismo taisyklių pažeidimus pareiškėjui buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, nustatyti keleivių vežimai lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2018 m. kovo 11 d. – 23 važiavimai nuo 00 val.16 min. iki 8 val. 54 min. ir nuo 22 val. 46 min. iki 23 val. 43 min. (pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas 4 val. 25 min.), 2018 m. kovo 25 d. – 21 važiavimas 00 val. 20 min. iki 8 val. 23 min. ir nuo 20 val. 49 min. iki 22 val. 59 min. (pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas, 2018 m. balandžio 24 d. – 24 važiavimai nuo 00 val. 47 min. iki 8 val. 49 min. ir nuo 20 val. 42 min. iki 23 val.48 min. (pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas 5 val. 00 min.), 2018 m. balandžio 30 d. – 21 važiavimas nuo 00 val. 23 min. iki 8 val. 49 min. ir nuo 21 val. 16 min. iki 23 val. 46 min. (pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas 1 val. 33 min.), 2018 m. gegužės 29 d. – 18 važiavimų nuo 00 val. 14 min. iki 8 val. 40 min. ir nuo 23 val. 44 val. (pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas 9. val. 00 min.), 2018 m. rugsėjo 8 d. – 25 važiavimai nuo 00 val. 17 min. iki 9 val. 03 min. ir nuo 20 val. 06 min. iki 23 val. 53 min. (pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2 val. 14 min.), 2018 m. spalio 10 d. – 19 važiavimų nuo 00 val. 48 min. iki 8 val. 52 min. ir nuo 21 val. 8 min. iki 23 val. 52 min. (pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas 4 val. 10 min.), 2018 m. lapkričio 14 d. – 25 važiavimai 00 val. 07 min. iki 8 val. 27 min. ir nuo 21 val. 4 min. iki 23 val. 51 min. (pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas surašytas 5 val. 10 min.);
11.12. pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijavimo ir leidimų skyriaus informaciją, pareiškėjas Deklaracijoje nurodė numatomos veiklos vykdymo pradžią 2017 m. rugsėjo 16 d. su lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas užpildė 2019 m. balandžio 8 d. deklaraciją „Apie ketinimą vykdyti vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą“, kurioje nurodė, kad vykdys keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)
11.13. pagal mokestį išskaičiuojančių asmenų VMI pateiktus duomenis, pareiškėjui 2018 m. UAB „Girteka logistics“ apskaičiavo 13 Eur kitų individualios veiklos pajamų, išskyrus žymimas 35, 92, 94, 95, 96 kodais pajamų (pajamų rūšies kodas 93), neišskaičiavo pajamų mokesčio. Dėl pareiškėjui apskaičiuotų 13 Eur kitų individualios veiklos pajamų UAB „Girteka logistics“ pateikė informaciją, kad už transporto paslaugas pagal Pažymą ir 2018 m. gegužės 7 d. išrašytą pinigų priėmimo kvitą Nr. TNI248383 buvo išmokėta 13 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas padarė išvadą, kad surinkti VMI duomenys įrodo, kad pareiškėjas 2018 metais vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą, ir su šia veikla susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, o pareiškėjas nepateikė dokumentų ar įrodymų, kurie paneigtų VMI padarytas išvadas, nei mokesčių administratoriui, nei teismui.
13. Teismas, įvertinęs Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendime nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jis nevykdė taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivių sausumos transporto veiklos 2018 metais.
14. Teismo vertinimu, iš surinktų duomenų ir VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendime bei Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendime išdėstytų motyvų matyti, jog VMI įvertino surinktą informaciją objektyviai ir nešališkai.
15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjas nepasirašė Jungtinės veiklos sutarties, bet kuris kitas asmuo, teikiantis keleivių vežimo paslaugas, galėjo prisijungti prie eTransport sistemos pareiškėjo vardu, nurodė, kad tiek VMI, tiek Komisija nurodė, jog nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Bendrovę dėl atsisakymo pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį ar šios sutarties nutraukimo, taip pat dėl paskyros eTransport sistemoje užblokavimo ar neteisėto paskyros, asmens duomenų, slaptažodžių naudojimo.
16. Teismas padarė išvadą, kad VMI surinko duomenis aptariamais aspektais, juos įvertino kompleksiškai ir, pareiškėjui nepateikus jokių jo argumentus patvirtinančių įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, jog vien tai, kad pareiškėjas nepasirašė Jungtinės veiklos sutarties, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės. VMI surinkti duomenys ir įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas naudojosi eTransport sistemos paslaugomis.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas padarė išvadą, kad nors Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendime, siekiant vengti pasikartojimų, detaliai ir neatsakyta į kiekvieną pareiškėjo 2021 m. kovo 2 d. skunde išdėstytą argumentą, iš Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo argumentacijos yra pakankamai aiškus jo priėmimo pagrindas, išsamiai aptarti esminiai ginčo klausimai.
III.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Pareiškėjas, kartodamas ginčo faktines aplinkybes, argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde grindžia nesutikimą su teismo sprendimu tuo, kad teismas nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo argumentų, kuriais pareiškėjas nesutiko su VMI pozicija, kad 2018 metais jis faktiškai vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą. Teismas nepagrįstai pripažino šiuos pareiškėjo argumentus neesminiais ir nepadarė dėl jų jokių išvadų, spręsdamas dėl pareiškėjui apskaičiuotų papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų pagrįstumo. Teismas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl netinkamo analogijos metodo taikymo. Teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog VMI parinkti asmenys vykdė individualią veiklą kitoje teritorijoje arba vykdė kitą nei ginčo veiklą, yra neteisinga ir nesąžininga, nustatanti pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, per didelę įrodinėjimo pareigą. Pareiškėjas nurodė teismui reikšmingas aplinkybes, kurios, jo vertinimu, paneigia analogijos metodo taikymo pagrįstumą, tačiau teismas nepasisakė šiuo aspektu, nevertino nurodytų reikšmingų aplinkybių ir todėl nepagrįstai atmetė šiuos argumentus. Šiuo aspektu teismas priėmė sprendimą be motyvų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
Atsiliepimas
21. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą. VMI, kartodama atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris, VMI vertinimu, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Byloje ginčas kilo dėl VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriame nuspręsta patvirtinti Patikrinimo aktu pareiškėjui papildomai apskaičiuotas 455 Eur GPM, 413,14 Eur PSD ir 1 326,62 Eur VSD įmokas, apskaičiuoti 44,52 Eur GPM delspinigius ir skirti 137 Eur GPM, 207 Eur PSD ir 663 Eur VSD įmokų baudas, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, todėl teismo sprendimas priimtas be motyvų.
24. Byloje nenustatytos aplinkybes, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, pažymi, kad ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: teismo nustatyto bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmetam kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, ir jį panaikinti (žr., pvz., 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-442/2020; 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4433-662/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3731-575/2020). Teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas, atsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus motyvus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Tai, kad proceso dalyvis, padavęs apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jo skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama teismo motyvų nebuvimui ar tapatinama su teismo motyvų nebuvimu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas gali būti panaikintas šiuo sprendimo negaliojimo pagrindu, jeigu nustatoma, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius kilusio ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį byloje Nr. A-715-492/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-135-552/2020; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-520/2020).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytus teismo motyvus kilusio ginčo kontekste, daro išvadą, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikti pakankamai išsamūs motyvai, kuriais teismas atsakė į pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, pasisakė dėl kilusio ginčo faktinių ir teisinių aspektų, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Tai, kad teismo sprendimo motyvai netenkina pareiškėjo (apelianto), kad, jo vertinimu, jie yra netinkami, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra be motyvų.
27. Teisėjų kolegija nenustatė kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas (ABTĮ 146 str. 2 d.).
28. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį, pažymėtina, kad mokesčių administratorius (šiuo atveju VMI) privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas (šiuo atveju pareiškėjas), nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 str. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad šiomis teisės normomis įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Pirmiausia būtent mokesčių administratorius turi pateikti pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą ir teisingumą. Tik nustačius, kad mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas neįvykdė pareigos nuginčyti mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2019 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1007-556/2019).
29. Mokestinį ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytomis proceso teisės taisyklėmis, sprendžia, ar mokesčių administratorius įvykdė įrodinėjimo pareigą, ar jo surinkti ir pateikti duomenys (įrodymai), nustatytos aplinkybės patvirtina mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Teismui įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Šie faktiniai duomenys nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).
30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, kartodamas skunde išdėstytus argumentus, iš esmės nepateikė jokių naujų teisiškai pagrįstų argumentų, nenurodė naujų reikšmingų aplinkybių, pagrįstų objektyviais duomenimis, kurie galėtų kelti abejonę dėl VMI surinktų duomenų pakankamumo ir jais remiantis VMI padarytos išvados, kad 2018 metais pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą, pagrįstumo. Ši išvada nepaneigta nei pareiškėjo skunde, nei apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė išsamių argumentų, kurių pagrindu būtų paneigtos VMI nustatytos aplinkybės (pavyzdžiui, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojosi transporto priemonėmis, kurių valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatė ne visas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Tai, kad pareiškėjas kitaip vertina VMI surinktus duomenis, abejoja jų patikimumu, nepateikdamas tai pagrindžiančių įrodymų, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
31. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai taikyto analogijos metodo ir būtinybės taikyti palyginamąjį metodą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) nustatyta, jog tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu nepateikė VMI taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos dokumentų (pajamų, išlaidų apskaitos žurnalo, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų), nors jis išreiškė ketinimą vykdyti šią veiklą nuo 2017 m. rugsėjo 16 d., ir, kaip nustatyta, jis vykdė šią veiklą 2018 metais, mokesčių administratorius turėjo teisinį ir faktinį pagrindą apskaičiuoti pareiškėjui mokėtinus mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aptartas MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad mokesčių administratorius gali apskaičiuoti mokesčius arba taikydamas vertinimo metodus, nustatytus Taisyklėse, arba jų netaikydamas; mokesčių administratorius gali netaikyti Taisyklėse nustatytų vertinimo metodų, kai disponuoja pakankama informacija, kuria remiantis gali atkurti tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes bei pakankamai tiksliai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas; jeigu mokesčių administratorius tokia informacija nedisponuoja, jis gali apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas, remdamasis ekonomikos–finansų srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais; mokesčių administratorius parenka taikytiną vertinimo metodą, atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobūdį, šaltinius ir pan.; Taisyklėse nustatytų vertinimo metodų pobūdis lemia, kad jų taikymas, o tuo pačiu ir mokėtinų mokesčių apskaičiavimas yra susijęs su specialių žinių panaudojimu ir pritaikymu; duomenys, kurie gauti panaudojus specialias žinias, gali būti koreguojami, paneigiami ir pan., taip pat panaudojus bei pritaikius specialias žinias (ABTĮ 57 str. 2 d., 61–63 str.; po 2016 m. liepos 1 d. – 56 str. 2 d., 59–61 str.) (2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1643/2013).
33. Mokesčių administratorius prireikus gali taikyti, be kita ko, palyginamąjį ar analogijos metodus (Taisyklių (2004 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. VA-103 redakcija) 6.3.1 p., 6.3.2 p.). Palyginamasis metodas gali būti taikomas, jeigu mokesčių administratorius turi tikrinamo mokesčių mokėtojo ankstesnių ar vėlesnių mokestinių laikotarpių mokesčio deklaracijas ir yra įsitikinęs, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip ir palyginamuoju laikotarpiu (Taisyklių 8 p.). Analogijos metodas gali būti taikomas, jeigu parenkamas analogiškas mokesčių mokėtojas, vykdantis analogišką ūkinę-komercinę veiklą analogiškomis veiklos sąlygomis, t. y. atskirais mokestiniais laikotarpiais turintis panašią apyvartą, panašų darbuotojų skaičių, vykdantis veiklą panašioje vietovėje, panašiomis konkurencinėmis rinkos sąlygomis ir kt. (Taisyklių 11 p.). Bet kurį vertinimo metodą taikydamas, mokesčių administratorius turi taip pat įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta (Taisyklių 10 p., 13 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas analogijos metodo taikymo nuostatas, yra nurodęs, kad, taikant šį vertinimo metodą, nereikia rasti mokesčio mokėtoją, veikiantį identiškomis veiklos sąlygomis; taikant šį vertinimo metodą yra priimtini nesutapimai dėl darbuotojų skaičiaus, apyvartos ir kitų rodiklių. Esminis momentas yra veiklos panašumas analogiškomis sąlygomis, be kita ko, apskaičiuojant mokesčius, pasitelkiant į pagalbą ir kitas reikšmingas aplinkybes (2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-966/2011).
34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog VMI palyginimui pasirinkti fiziniai asmenys vykdė individualią veiklą ne toje pačioje teritorijoje ar kad vykdė visiškai kitokią veiklą, darė išvadą, kad VMI pagrįstai taikė analogijos metodą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad VMI atrinkti mokesčių mokėtojai, vykdydami taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą, kartu nevykdė įvairių prekių prekybos agento veiklos, kurią vykdė pareiškėjas, savaime nereiškia, kad analogijos metodas buvo pritaikytas netinkamai. Taigi teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus šiuo aspektu.
35. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui mokėtinų mokesčių, įmokų ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo, aktuali MAĮ 8 straipsnio 3 dalis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), kurioje nustatyta, jog mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Tai, be kita ko, reiškia, jog mokesčių administratorius savo veikloje privalo vadovautis ne tik formaliomis mokesčių teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, bet ir minėtais kriterijais (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-518/2005; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1086/2007; 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A5-1075/2005). Analogiška pareiga tenka ir mokestinį ar kitą ginčą dėl mokesčių administratoriaus veiksmų (neveikimo), susijusį su mokesčių administravimu, nagrinėjančioms institucijoms, įskaitant administracinius teismus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-715/2013).
36. Pažymėtina, kad būtent mokesčių administratorius yra už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (MAĮ 2 str. 14 p. (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija)).
37. Byloje nustatyta, kad, VMI, nustačiusi vienam 2018 metų mėnesiui tenkančių deklaruotų pajamų sumos vidurkį (1 085,04 Eur), padariusi išvadą, kad pareiškėjas vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą 2018 metais visus 12 mėnesių, apskaičiavo, kad 2018 metais pareiškėjas gavo 13 020,48 Eur pajamų (1 085,04 Eur * 12).
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi VMI surinktus ir VMI, Komisijos bei pirmosios instancijos teismo įvertintus duomenis dėl pareiškėjo vykdytos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju VMI surinkti duomenys apie pareiškėjo vykdytą taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą pagrindžia, kad pareiškėjas vykdė šią veiklą 2018 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais (Patikrinimo akto 12 psl. 4 lentelė), t. y. iš viso 2018 metų 7 mėnesius, tačiau surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas vykdė minėtą veiklą visus 12 mėnesių. Tai reiškia, kad šiuo atveju mokesčių administratorius GPM, PSD ir VSD įmokas ir su jais susijusias sumas apskaičiavo nuo didesnės pareiškėjo tikėtinų pajamų dalies (mokestinės bazės), nei yra patvirtinta byloje surinktais įrodymais.
39. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundą tenkinant iš dalies, panaikinant VMI 2021 m. vasario 10 d. sprendimo ir Komisijos 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta pareiškėjo prievolė mokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas už 2018 metų sausio, birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesius, taip pat dalis, kuriomis pareiškėjui už iš jo vykdytos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio transporto sausumos veiklos tikėtinai gautas 13 020,48 Eur pajamas (1 085,04 Eur * 12) apskaičiuotos GPM, PSD ir VSD įmokos, GPM delspinigiai ir skirtos GPM, PSD ir VSD įmokų baudos, ir perduodant VMI iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjui mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų už iš jo vykdytos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio transporto sausumos veiklos tikėtinai gautas pajamas.
40. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nekeičia teisinio byloje susidariusios situacijos vertinimo, todėl jie atskirai nevertinami.
41. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).
42. Šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, t. y. teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai, dalį pareiškėjo skundo reikalavimų tenkinant, todėl pareiškėjas įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
43. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas raštu su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš pareiškėjo pateiktos 2021 m. gegužės 17 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 314, 2021 m. gegužės 17 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, 2022m. gegužės 12 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 392, 2022 m. gegužės 12 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad pareiškėjas sumokėjo savo atstovui advokatui (2020 m. lapkričio 4 d. atstovavimo sutartis) 200 Eur už skundo parengimą ir 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą.
44. Proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos, laikantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (ABTĮ 41 str. 5 d.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d.).
45. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo ir apeliacinio skundo parengimą neviršija maksimalių dydžių (Rekomendacijų 7 p., 8.2 p., 8.9 p.). Tačiau nustačius, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti iš esmės tie patys argumentai, kurie išdėstyti skunde, pareiškėjui priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą mažintina 50 proc.
46. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui priteistina 150 Eur ((200 Eur + 100 Eur) * 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, ir 16,90 Eur ((22,50 Eur + 11,25 Eur) * 50 proc.) sumokėto ir įskaityto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Pareiškėjo T. S. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. S-61 (7-37/2021) ,,Dėl T. S. skundo“ dalį, kuria patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-22 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalys dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akte Nr. (21.222) FR0680-500, kuriomis nustatyta pareiškėjo T. S. mokestinė prievolė mokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas už 2018 metų sausio, birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesius ir pareiškėjui už iš jo vykdytos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio transporto sausumos veiklos tikėtinai gautas 13 020,48 Eur pajamas apskaičiuotos GPM, PSD ir VSD įmokos, GPM delspinigiai ir skirtos GPM, PSD ir VSD įmokų baudos.
Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-22 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuriomis nustatyta pareiškėjo T. S. mokestinė prievolė mokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas už 2018 metų sausio, birželio, liepos, rugpjūčio ir gruodžio mėnesius ir pareiškėjui už iš jo vykdytos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio transporto sausumos veiklos tikėtinai gautas 13 020,48 Eur pajamas apskaičiuotos GPM, PSD ir VSD įmokos, GPM delspinigiai ir skirtos GPM, PSD ir VSD įmokų baudos.
Perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjui T. S. mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų už iš jo vykdytos taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio transporto sausumos veiklos tikėtinai gautas pajamas.
Priteisti pareiškėjui T. S. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, ir 16,90 Eur (šešiolika eurų devyniasdešimt centų) sumokėto ir įskaityto žyminio mokesčio.
Nutartis neskundžiama.