Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nurodo, kad tiek VMI teiktose pastabose, tiek ir skunde Komisijai išdėstė argumentus, dėl kurių nesutinka su Patikrinimo aktu, tačiau jie nebuvo tinkamai įvertinti. Teigia, kad skundžiamas Komisijos sprendimas yra paremtas iš esmės analogiškais argumentais, kuriais rėmėsi VMI, sprendimu patvirtindama Patikrinimo aktą. Pastabose pareiškėjas pažymėjo, kad nors ir planavo 2018 m. vykdyti taksi ir kitą, niekur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą, tačiau faktiškai vykdė įvairių prekių prekybos agento veiklą. Mano, kad VMI nesivadovavo principu, jog bet kokios dviprasmybės, neaiškumai ir abejonės turėtų būti vertinami mokesčių mokėtojo naudai. Skunde Komisijai paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. užpildyta deklaracija apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neįpareigoja pareiškėjo tokios veiklos vykdyti ir tik patvirtina patikrinimo metu nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo ketinimų tokią veiklą vykdyti. Teikdamas deklaraciją savivaldybei pareiškėjas nurodė, jog ketina vykdyti veiką automobiliu valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atlikdama mokestinį patikrinimą VMI nenustatė jokių duomenų, jog šiuo automobiliu realiai buvo naudojamasi, kas patvirtina, jog ketinimai vykdyti taksi veiklą 2018 m. nebuvo realizuoti. Pažymi, kad 2018 m. vasario 18 d. Jungtinės veiklos sutarties (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis) su UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) jis nepasirašė, nors iš byloje esančio sutarties egzemplioriaus yra akivaizdu, kad ji buvo akivaizdžiai pasirašyta ne pareiškėjo parašu. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovės pateiktos ataskaitos yra pasirašytos vienašališkai ir pareiškėjo nėra patvirtintos, t. y. jos nėra oficialūs buhalterinės apskaitos dokumentai, yra sugeneruotos ne pagal asmens kodą, o pagal vartotojui suteiktą ID (duomenys neskelbtini), tačiau VMI neanalizavo, kokia tvarka vairuotojui yra suteikiamas ID kodas ir nevertino galimybių vykdyti pervežimus naudojantis šiuo ID kodu kitiems asmenims.

Pareiškėjo nuomone, kita svarbi aplinkybė, parodanti UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų nepatikimumą, yra ta, kad Bendrovė negalėjo pagrįsti šių duomenų buhalteriniais dokumentais. Mokestinio patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) vadovo teiktuose paaiškinimuose nurodyta, jog Ataskaitos duomenys nėra įtraukti į buhalterinę apskaitą, nepaisant to, jog remiantis tokiomis ataskaitomis yra apskaičiuojamos UAB (duomenys neskelbtini) pajamos. Sprendžiant iš Bendrovės vadovo paaiškinimų, pagal tokių ataskaitų duomenis ji apskaičiuoja pagal sutartį tenkantį 18 proc. dydžio komisinį mokestį, kadangi toks mokestis yra apskaičiuojamas nuo vairuotojo sugeneruotos apyvartos. Tai reiškia, kad vairuotojų mokamas komisinis atlygis sudaro įmonės pajamas, nuo kurių ji turėtų sumokėti mokesčius. Visgi, UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė ir nurodė negalinti pateikti jokių dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nuo Ataskaitoje nurodytų užsakymų yra sumokėjęs jai tenkantį komisinį mokestį, taip pat negalėjo pateikti pareiškėjui teiktų sąskaitų faktūrų. Pareiškėjo įsitikinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Ataskaitoje pateikiamų duomenų UAB (duomenys neskelbtini) savo buhalterijoje neapskaitė, todėl, nustačiusi tokias aplinkybes, VMI turėjo vertinti šiuos duomenimis kaip nepatikimus ir negalėjo jais remtis konstatuodama pareiškėjo nepripažįstamą ir mokestinės pasekmes pareiškėjui sukeliantį faktą, kad 2018 m. pareiškėjas vykdė taksi veiklą. VMI neįvertino aplinkybės, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėjo pateikti neteisingus, ar netikslius duomenis, siekdama išvengti jai tenkančių mokestinių prievolių. Mano, kad nagrinėjamu atveju tokia situacija tikėtina, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. buvo pripažinta kalta dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo.

Nurodo, kad pripažindama taksi veiklos teikimo faktą VMI taip pat rėmėsi UAB (duomenys neskelbtini) pateikta Jungtinės veiklos sutartimi, tačiau iš byloje pateikto minėtos sutarties egzemplioriaus yra akivaizdu, kad ji nėra pasirašyta arba pasirašyta ne pareiškėjo parašu (prie pareiškėjo vardo sutartyje padėti du pliuso ženklai). Nei VMI, nei Komisija dėl šių pareiškėjo argumentų nepasisakė, taigi neįsigilino į pareiškėjo argumentus šiuo klausimu, nors jis akcentavo, kad sutartis yra negaliojanti (neįsigaliojusi), o ne nutrūkusi. Atkreipia dėmesį, jog Jungtinės veiklos sutarties 9.1 punktas numato, kad minėta sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja neterminuotai, tačiau joje nesant pareiškėjo parašo, sutartis neįsigaliojo.

Teigia, kad pripažindama taksi veiklos teikimo faktą VMI taip pat vadovavosi kitais netiesioginiais įrodymais, kaip pvz., 2018 m. pareiškėjui už Kelių eismo pažeidimus surašytais 9 administracinio nusižengimo protokolais, nors jie savaime nepatvirtina, kad buvo teikiama taksi veikla, bei 2017 m. rugsėjo 15 d. deklaracija apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą (toliau – ir Deklaracija), kuri tik patvirtina mokestinio patikrinimo metu pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis turėjo ketinimų tokią veiklą vykdyti. Remdamasis Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3-460(1.5 E), nurodo, kad savivaldybės išduotas leidimas vykdyti veiklą neįpareigoja tokios veiklos vykdyti, pasikeitus pareiškėjo planams ir nusprendus nevykdyti keleivių vežimo veiklos, jis neprivalėjo atlikti jokių papildomų procedūrų. Teikdamas Deklaraciją savivaldybei joje nurodė, jog ketina vykdyti veiką automobiliu valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atlikdama mokestinį patikrinimą VMI nenustatė jokių duomenų, jog šiuo automobiliu realiai buvo naudojamasi, taigi tai patvirtina, jog pareiškėjo ketinimai vykdyti taksi veiklą 2018 m. nebuvo realizuoti.

Atkreipia dėmesį, kad tiek VMI, tiek ir Komisija nepagrįstai konstatavo, jog taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto individualią veiklą pareiškėjas vykdė visą 2018 m. laikotarpį. VMI patikrinimo metu surinkti duomenys yra susiję tik su laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos Ataskaitos). Į šį laikotarpį patenka ir kiti VMI surinkti duomenys (pvz., administracinės nuobaudos už kelių eismo pažeidimus). Tarp VMI surinktų dokumentų nėra jokių duomenų, jog veikla galėjo buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 17 d. Atkreipia dėmesį, kad Komisijos sprendime nurodyta, jog protokolai pareiškėjui buvo surašyti 2017 m. birželio 17 d. ir 2018 m. sausio 6 d., tačiau nėra aišku, kokiais duomenimis šiuo atveju rėmėsi Komisija, kadangi Patikrinimo akte apie 2017 m. birželio 17 d. ir 2018 m. sausio 6 d. administracinius pažeidimus nėra užsimenama. Vien tai, kad pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 11 d. registravo taksi ir kitą, kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto individualią veiklą ir 2017 m. rugsėjo 15 d. užpildė Deklaraciją, savaime nepavirtina, jog tokia veikla faktiškai buvo vykdoma. Pareiškėjo vertinimu, Komisijos sprendimas dėl tos aplinkybės, kad taksi veikla buvo vykdoma laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 17 d., yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, be to, paremtas duomenimis, kurie nebuvo surinkti mokestinio patikrinimo metu ir pareiškėjui nėra žinomi. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstą Komisijos sprendimą iš dalies lėmė tai, kad nagrinėjant ginčą Komisijoje nebuvo vadovautasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, jog administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog taikant šį analogijos metodą buvo nukrypta nuo Taisyklių 11-13 punktuose numatytų sąlygų, t. y. kad analogijos metodas gali būti taikomas, jeigu yra parenkamas analogiškas mokesčių mokėtojas, vykdantis analogišką ūkinę-komercinę veiklą analogiškomis veiklos sąlygomis. Paaiškina, jog nagrinėjamu atveju taikydama analogijos metodą VMI surinko palyginamuosius duomenis apie fizinių asmenų 2018 m. neturėjusių darbo santykių ir negavusių su darbo santykiais susijusių pajamų, 2018 m. laikotarpiu įregistravusių taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą keleivinio sausumos transporto individualią veiklą pagal pažymą, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavusių leidimą Vilniaus mieste vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi ir metinėse pajamų deklaracijose deklaravusių pajamas iš vykdytos individualios taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos. Pagal minėtus kriterijus palyginimui buvo atrinkti keturi fiziniai asmenys. VMI Patikrinimo akte įvertinusi tai, kad fizinių asmenų A, B, C ir D vienam 2018 m. mėnesiui tenkanti pajamų suma sudaro nuo 583,33 Eur iki 1 601,30 Eur per mėnesį, nustatė, kad vienam 2018 m. mėnesiui tenkančių deklaruotų pajamų sumos vidurkis 2018 m. sudaro 1 085,04 Eur. Taigi, taikydama minėtą metodą, VMI pasirinko asmenis, kurių veiklos sąlygos neatitiko pareiškėjo galimai vykdomos veiklos (nebuvo vykdoma analogiška ūkinė-komercinė veikla analogiškomis veiklos sąlygomis), nes: 1) VMI pasirinko asmenis, vykdžiusius veiklą visus 2018 m., neturėdama duomenų apie tai, kad pareiškėjas galėjo vykdyti veiklą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 17 d.; 2) VMI neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2018 m. vykdė įvairių prekių prekybos agentų veiklą ir šios veiklos gavo pajamų, t. y. 2018 m. vykdė dvi savarankiškas veiklas iš kurių gavo pajamas. Tuo tarpu pagal VMI kriterijus atrinkti asmenys pajamų gavo tik iš vienos (taksi) veiklos, taigi, vykdydamas dvi veiklas, pareiškėjas iš taksi veiklos negalėjo uždirbti tiek pat pajamų, kiek jų gavo asmenys vykdę tik taksi veiklą. Pažymi, kad nepaisant palyginti nedidelių grynųjų (apmokestinamųjų) pajamų iš įvairių prekių prekybos agentų veiklos, pareiškėjas atliko pardavimų per 2018 m. už 1 573 Eur, kas laikytina reikšminga suma, rodančia, jog šia veikla buvo užsiimama pakankamai aktyviai.

Atkreipia dėmesį, kad nors Komisija pažymėjo, jog atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju netikslumai yra reikšmingi ir šių netikslumų negalima ignoruoti, kadangi bet koks netikslumas sukelia asmeniui atitinkamas mokestines pasekmes. Akcentuoja, kad kaip jau minėta, jis yra laikytinas silpnesniąja ginčo šalimi, todėl bet kokie netikslumai ar neaiškumai turėtų būti vertinami jo naudai. Šiuo atveju buvo padaryta priešingai – surinkti bendro pobūdžio, nedetalizuoti duomenys ir jie pritaikyti pareiškėjui, o visus netikslumus mokesčių administratorius vertino savo naudai. Nors Komisija sprendime akcentavo, kad pagal MAĮ 67 straipsnį tiek mokesčių administratorius, tiek mokesčių mokėtojas turi pagrįsti savo poziciją įrodymais, visgi, pareiškėjas atkreipia dėmesį į įrodinėjimo klausimo ir aplinkybių specifiką. Pažymi, kad neturi tokių resursų, kokiais disponuoja VMI ir negali surinkti duomenų apie tai, kokios yra vidutinės pajamos asmenų, vykdžiusių taksi veiklą nepilnus 2018 m., tuo pačiu metu kartu vykdžiusių ir papildomą veiklą. Be to, VMI turi galimybę naudotis dideliais duomenų šaltiniais, kurie nėra prieinami pareiškėjui, kuris taip pat neturi galimybės patikrinti VMI surinktų duomenų teisingumo.

Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu bei nagrinėjant ginčą Komisijoje akcentavo, jog, siekiant kuo tikslesnių apskaičiavimų, turėjo būti taikomas Taisyklių IV skyriuje numatytas palyginamasis metodas, turint omenyje, kad mokesčių administratoriui buvo žinomos pareiškėjo pajamos, gautos už vėlesnius laikotarpius. Pažymi, kad yra pateikęs GPM deklaraciją už 2019 m., pagal kurią iš taksi veiklos už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 3 d. iki metų pabaigos (t. y. per 7 mėn.) yra gavęs 4 200 Eur pajamų, kas vidutiniškai sudaro po 600 Eur kas mėnesį. Pareiškėjas šią aplinkybę akcentavo ir savo teiktose pastabose, tačiau į jo argumentus priimant sprendimus nebuvo atsižvelgta motyvuojant tuo, kad VMI atliko pareiškėjo patikrinimą už 2018 m., o ne 2019 m. ir kad pareiškėjas 2019 m. deklaravo gautas pajamas iš taksi veiklos tik nuo 2019 m. birželio 3 d. iki metų pabaigos, t. y. ne už visus metus.

Atkreipia dėmesį, kad teikdamas skundą Komisijai ginčijo minėtus VMI argumentus, nurodydamas, kad iš Taisyklių nuostatų aiškiai matyti, jog vertinimo metodai taikomi alternatyviai, arba taikomi keli metodai, siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus. Be to, visi metodai taikomi esant toms pačioms sąlygoms, t. y. kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine tvarka. Teigia, kad Taisyklėse nėra jokių nuostatų, numatančių, kad palyginamasis metodas (skirtingai nei analogijos metodas) gali būti taikomas tik tuomet, kai tikrinamuoju laikotarpiu gautos pajamos buvo deklaruotos. Remdamasis Taisyklių 8 punktu nurodo, kad palyginamasis metodas gali būti taikomas, jeigu mokesčių administratorius turi tikrinamo mokesčių mokėtojo ankstesnių ar vėlesnių mokestinių laikotarpių mokesčio deklaracijas ir yra įsitikinęs, jog tikrinamuoju laikotarpiu buvo vykdyta tokia pati veikla, kaip ir palyginamuoju laikotarpiu. Pažymi, kad pastabose akcentavo, jog vykdė analogišką veiklą 2019 m. ir už šiuos metus, nors ir nepilnus, deklaravo gautas pajamas, todėl VMI, laikydama, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. vykdė taksi ir kitą, niekur kitur nepriskirtą keleivinio sausumos transporto individualią veiklą, nebuvo jokių kliūčių tikėtinas pajamas apskaičiuoti taikant palyginamąjį metodą ir vadovautis vėlesnio laikotarpio pareiškėjo pateiktomis deklaracijomis. Nors Komisija nurodė, kad pareiškėjo metinėje pajamų deklaracijoje už 2019 m. pateikti duomenys yra teisiškai neįvertinti, todėl negali būti vertinami, kaip patikimi, pareiškėjas teigia, jog abejodama pareiškėjo 2019 m. pajamų deklaracijos patikimumu Komisija iš esmės pažeidė MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad mokesčių deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymi, kad 2019 m. deklaracija yra priimta, trūkumų dėl jos nėra nustatyta. Atsižvelgdamas į tai laikosi pozicijos, kad, siekdama nustatyti tikėtinai gautas pareiškėjo pajamas iš taksi veiklos, VMI turėjo taikyti palyginamąjį metodą, nes, remiantis Taisyklių 6.3 punktu, siekiant atlikti kuo tikslesnius skaičiavimus gali būti taikomi ir keli metodai.

Pažymi, kad remiantis pareiškėjo GPM deklaracija už 2019 m., jo vidutinės pajamos per mėnesį iš taksi veiklos sudarė vidutiniškai po 600 Eur kas mėnesį. Kaip matyti iš VMI surinktų duomenų taikant analogijos metodą, VMI atsitiktinai pasirinktas asmuo „D“ 2018 m. per mėnesį gaudavo netgi mažiau - po 583 Eur, o asmuo „A“ - vidutiniškai 750 Eur, todėl mano, kad tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo GPM deklaracijoje už 2019 m. pateikti duomenys yra akivaizdžiai neobjektyvūs, nepagrįsti ir neatspinti tikrovės, nes tokiu atveju vienodai kritiškai turėtų būti vertinami ir VMI atsitiktinai atrinktų asmenų deklaruoti duomenys.

Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas kilo dėl to, kad atsakovė surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu konstatavo, jog pareiškėjas 2018 m. vykdė taksi ir kitą, kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą bei iš šios veiklos gavo 13 020,48 Eur pajamų, nuo kurių teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo GPM, VSD ir PSD įmokų. Kadangi patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė vykdytos taksi ir kitos, kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto veiklos individualios veiklos dokumentų (pajamų / išlaidų apskaitos žurnalo ir pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų), mokesčių bazė buvo apskaičiuota pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį bei Taisyklių 4 punktą, pritaikius analogijos metodą.

Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. įregistravo individualią įvairių prekių pardavimo agentų veiklą (EVRK 461900), nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. – taksi veiklą (EVRK 493200) ir nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. – kitą, kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą (EVRK 493900). Pareiškėjui išduota nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040, 20 punktu, gyventojas, nusprendęs atimti iš pajamų leidžiamus atskaitymus, privalo pildyti atskirus pajamų/išlaidų apskaitos žurnalus visoms vykdomoms individualios veiklos rūšims, o 28 punktu, faktiškai gautų pajamų arba faktiškai patirtų išlaidų dokumentų duomenys į pajamų apskaitos arba pajamų/išlaidų apskaitos žurnalą įrašomi ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos. Atsižvelgdama į tai nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė tik įvairių prekių pardavimo agentų veiklos pajamų/išlaidų apskaitos žurnalą. Remdamasi pateiktais duomenimis VMI nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gavo 134,95 Eur individualios veiklos pajamų bei patyrė 1 573 Eur išlaidų. Minėtų pajamų pareiškėjas 2018 m. metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 nedeklaravo, tuo pažeisdamas GPMĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su pareiga iki kalendorinių metų gegužės 1 dienos pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Pažymi, kad pareiškėjas nesutikimo argumentų dėl nustatyto pažeidimo nepateikė, todėl VMI plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad VMI nepagrįstai konstatavo, jog jis 2018 m. vykdė taksi veiklą, nes pajamų gavimo faktas iš tokios veiklos nebuvo nustatytas, akcentuoja, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. įregistravo taksi veiklą (EVRK 493200) ir nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. – kitą, kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto veiklą (EVRK 493900). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijavimo ir leidimų skyrius pateiktą informaciją, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. užpildė deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Pagal 2018 m. vasario 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą Jungtinės veiklos sutartį (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi eTransport sistema teikiant pavėžėjimo paslaugas, pareiškėjas 2018 m. buvo registruotas eTransport sistemos naudotoju, o laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už keleivių vežimą gavo 34 843,50 Eur pajamų. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos kelionės lengvaisiais automobiliais ataskaitos matyti, kad pareiškėjas teikė pavėžėjimo paslaugas transporto priemonėmis, kurių numeriai (duomenys neskelbtini);(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir kai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus pareiškėjui buvo surašyti protokolai, nustatyti keleivių vežimai vykdant taksi paslaugas lengvuoju automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) už transporto paslaugas pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gegužės 7 d. išrašytą pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini), pareiškėjui išmokėjo 13 Eur. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes mano, kad pareiškėjo argumentai, jog jis 2018 m. nevykdė taksi veiklos, yra nepagrįsti ir laikytini pareiškėjo gynybine pozicija.

Atsakydama į pareiškėjo pastabose išsakytus argumentus dėl pasirinkto metodo netinkamumo, akcentuoja, kad atliko pareiškėjo patikrinimą už 2018 m., o ne 2019 m. Nurodo, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu gautų pajamų nedeklaravo, todėl jo argumentai, kad turėtų būti lyginamos jo gautos pajamos su vėlesnio laikotarpio pajamomis, atmestini. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas 2019 m. deklaravo gautas pajamas iš taksi veiklos tik nuo 2019 m. birželio 3 d. iki metų pabaigos, t. y. ne už visus metus. Taigi, VMI pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. gavo 13 020,48 Eur taksi ir kitos, niekur kitur nepriskirtos, keleivinio sausumos transporto individualios veiklos pajamų.

Atkreipia dėmesį, kad Komisijos sprendime pažymėta, jog Komisija nesutinka, kad nėra surinkta jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog pareiškėjo veikla galėjo būti vykdoma ir laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 17 d. Ginčo medžiagoje pateikti duomenys patvirtina, jog keleivių vežimo paslaugos buvo teiktos ir minėtuoju laikotarpiu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas, kaip asmuo vykdantis taksi ir kitą, kitur nepriskirtą, keleivinio sausumos transporto individualią veiklą, įregistruotas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. Pagal pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos licencijavimo ir leidimų skyriaus informaciją pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 15 d. užpildė deklaraciją apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą bei nurodė numatomos veiklos vykdymo pradžią - 2017 m. rugsėjo 16 d., lengvąjį automobilį – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų protokolai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus surašyti tiek ir pareiškėjo nurodytuoju laikotarpiu, tiek ir 2017 m. Protokoluose užfiksuota, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai padaryti pareiškėjui vairuojant lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal VĮ Regitra pateiktus duomenis pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą kelionės lengvaisiais automobiliais ataskaitą pareiškėjas minėtu automobiliu teikė keleivių vežimo paslaugas tikrinamuoju laikotarpiu.

Nurodo, kad Komisijos sprendime, be kita ko, buvo pažymėta, kad nors pareiškėjas ir akcentuoja, jog Jungtinės veiklos sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) nepasirašė, jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų įrodyti, kad buvo siekta nutraukti aptariamą Jungtinės veiklos sutartį, taip pat nėra pateikta ir duomenų, kad pareiškėjas dėl neteisėto jo asmens duomenų, slaptažodžių panaudojimo būtų informavęs UAB (duomenys neskelbtini) ar kreipęsis į teisėsaugos institucijas, todėl mano, kad šiuo atveju pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Sprendime taip pat pažymėta, kad pareiškėjo metinėje pajamų deklaracijoje už 2019 m. nurodytos individualios veiklos pajamos yra teisiškai neįvertintos ir nesudaro pagrindo pareiškėjo deklaracijoje nurodytą informaciją vertinti kaip patikimą, objektyvią ir atspindinčią realius pareiškėjo to mokestinio laikotarpio veiklos rezultatus, kuriais remiantis, kaip nurodo pareiškėjas, gali būti apskaičiuojamos jo tikrinamojo laikotarpio individualios veiklos pajamos. Komisijos vertinimu, taikant palyginamąjį metodą, kaip nurodo pareiškėjas, mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą būtų neobjektyvus ir netikslus.

Apibendrindama atsakovė nurodo, kad tiek VMI, tiek ir Komisijos sprendimai yra išsamūs ir motyvuoti, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas, kaip nepagrįstas.

Pagal VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis, pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 14 d. buvo dviejų lengvųjų automobilių valdytojas. Transporto priemonių, kurių valstybiniai numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Asociacija (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. buvo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Transporto priemonių, kurių valstybiniai numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra VŠĮ (duomenys neskelbtini), kuri minėtus automobilius 2018 m. buvo perdavusi valdyti O. K., pagal individualios veiklos pažymą teikiančiai automobilių nuomos paslaugas (MGK byla, b. l. 12-19). Kaip buvo naudojami ar kam buvo perduoti automobiliai, kurių valstybiniai numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), O. K. nepateikė. Asociacijos (duomenys neskelbtini) vadovas A. Š. 2020 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinime nurodė, kad automobilius, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jam pagal panaudos sutartis buvo perdavusi Asociacija (duomenys neskelbtini). Automobilius jis nuomojo. Kiek konkrečiai laiko ir koks automobilis buvo išnuomotas, nurodė nežinantis, taip pat kiek laiko pareiškėjas buvo išsinuomojęs minėtus automobilius, negalintis nurodyti, nes tokios informacijos nevedantis. Ar buvo sudarytos nuomos sutartys, negalintis pasakyti. A. Š. paaiškinime taip pat nurodė, kad dėl automobilių nuomos jis talpindavęs skelbimus į internetinius portalus ir norintys išsinuomoti automobilį kreipdavosi nurodytu telefonu, kiek už kokį automobilį gavęs pajamų, pasakyti negalintis, svarbiausias kriterijus buvo bendros dienos pajamos, už automobilių nuomą buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais (MGK byla, b. l. 21-23). Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. paaiškinime nurodė, kad lengvuosius automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) naudojo asmeniniams poreikiams, nuomos ar panaudos sutartys nebuvo sudarytos ir jokio atlygio už naudojimąsi automobiliais nebuvo (MGK byla, b. l. 25-28).

Pagal VMI informacinėse bazėse turimą informaciją buvo nustatyta, kad 2018 m. pareiškėjui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Vairuojant lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 11 d., 4 val. 25 min. buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau nenustatyta, kas vairavo automobilį. Kadangi minėto automobilio savininkas Asociacija (duomenys neskelbtini), jai buvo išsiųstas pranešimas apie minėtą pažeidimą. Asociacija (duomenys neskelbtini), Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą informavo, kad minėtą automobilį 2018 m. kovo 11 d., 4 val. 25 min. valdė pareiškėjas (MGK byla, b. l. 139-149).

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Jungtinės veiklos sutarties nepasirašė, taip pat, jog prisijungti prie eTansport programos pareiškėjo vardu galėjo bet kuris kitas asmuo, teikiantis keleivių vežimo paslaugas, tačiau nei VMI, nei Komisija į šiuos pareiškėjo argumentus neįsigilino ir dėl jų nepasisakė.