Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privataus kaltintojo V. V. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties, kuria nutarta nepriimti 2016 m. spalio 10 d. V. V. privataus kaltinimo skundo ir jis grąžintas padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016 m. spalio 10 d. gautas V. V. skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti Ga. S. ir Go. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 2 dalį.

2016 m. spalio 19 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutarė V. V. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šioje teisinėje situacijoje yra svarbu ne tai, kada pats privatus kaltintojas sužinojo ar peržiūrėjo skunde nurodytų „(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidų reportažus, o tai, kada per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, jį šmeižianti informacija buvo paskleista, tapo žinoma tretiesiems asmenims. Šiuo atveju Go. S. tokią informaciją, kad neva V. V. yra jos dukros žudikas, vartoja narkotikus ir t. t., „(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidos „(duomenys neskelbtini)“ reporterei pateikė 2014 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teisme, kai tik teisme buvo paskelbtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-174/2014 dėl I. Ž. nužudymo, nors dėl tokios veikos V. V. nebuvo kaltinamas. Šis interviu su Go. S. šmeižiančiais teiginiais tą pačią dieną ir buvo paskelbtas (transliuojamas) visuomenei.

Per „(duomenys neskelbtini)“ televiziją K. K. autorinė laida „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo rodoma 2014 m. lapkričio 3 d. 21 val. Būtent šios laidos rodymo metu Ga. S. ir Go. S. šmeižiantys teiginiai, kad neva V. V. platina narkotikus, yra I. Ž. žudikas ir nužudymo bendrininkas, tapo žinomi (buvo paskleisti) šią laidą žiūrėjusiems asmenims. Be kita ko, iš pastarosios laidos įrašo matyti, kad laidos vedėjui K. K. savo šmeižiančius teiginius Ga. S. ir Go. S. išdėstė ne televizijos studijoje, o privačioje, namų aplinkoje, t. y., kažkurio iš jų gyvenamojoje vietoje, o jų deklaruota ir gyvenamoji vieta (pagal baudžiamosios bylos Nr. 1-43-174/2014 duomenis) yra (duomenys neskelbtini). Taigi darytina išvada, kad laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskleista šmeižianti informacija buvo įrašyta būtent (duomenys neskelbtini) mieste ir, kaip minėta aukščiau, ji tretiesiems asmenims tapo žinoma 2014 m. lapkričio 3 d.

Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai paduoto privataus kaltinimo skundo teismingumą susiejo su neigiamų padarinių — pažeminimo ir paniekinimo — nukentėjusiajam kilimo vieta ir laiku. Kita vertus, remiantis BPK 228 straipsnio 1 dalies imperatyvia nuostata, teismas iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta byla jam neteisminga, ją turėjo perduoti pagal teismingumą, o ne formaliais pagrindais nepriimti privataus kaltinimo skundo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Privataus kaltintojo skunde pradėti privataus kaltinimo procesą nurodytų aplinkybių teisingumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas ir įvertintas tik išnagrinėjus skundą iš esmės.

Nukentėjusysis pažymi, kad jo teismui pateiktame skunde yra aiškiai suformuluotas kaltinimas, nurodyta konkreti data bei laikas ir kokiu būdu tretiesiems asmenims tapo žinoma tikrovės neatitinkanti, jį šmeižianti informacija, t. y. kad V. V. yra I. Ž. nužudymo bendrininkas, pagrindinis žudikas ir asmuo, susijęs su neteisėta narkotikų apyvarta. Be to, skunde aiškiai nurodyti visi duomenys, kaip to reikalauja BPK 412 straipsnio 2 dalis. Taip pat skunde yra nurodytos interneto puslapio nuorodos, kur įkelti jau minėtų laidų įrašai, kurie ir šią dieną laisvai prieinami bet kuriam asmeniui. Privatus kaltintojas skunde nurodo, kad kompaktinius diskus su skunde nurodytų laidų įrašais tiesiogiai pateiks teisiamojo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Aukštesniosios instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir skundo nagrinėjimo medžiaga, pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis BPK 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

BPK 412 straipsnio 2 dalis nustato, kokie duomenys turi būti nurodyti privataus kaltintojo skunde ar jo teisėto atstovo pareiškime. Pagal BPK 412 straipsnio 1 ir 2 dalis nukentėjusiojo skundas ar pareiškimas privataus kaltinimo tvarka paduodamas raštu. Skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Šių reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas yra būtinas tam, kad būtų galima pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, ir dėl to tas reikalavimas vertintinas kaip pagrįstas, racionalus. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Taigi tik privataus kaltintojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, atitinkantis BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, gali būti pagrindu pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartyje yra pažymėjęs, kad, jo vertinimu, iš pateikto V. V. privataus kaltinimo skundo nėra aišku, kur galbūt yra nusikalstamos veikos padarymo vieta ir koks nusikalstamos veikos padarymo laikas. Tačiau aukštesnis teismas su tokia išvada negali sutikti. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. spalio 10 d. privataus kaltinimo skunde yra labai aiškiai nurodyta, kad 2014 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismui paskelbus nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl I. Ž. nužudymo, per visuomenės informavimo priemonę „(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidą „(duomenys neskelbtini)“ Go. S. viešai tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, taip pat 2014 m. lapkričio 6 d. 21 val. per visuomenės informavimo priemonę „(duomenys neskelbtini)“ televiziją transliuotoje K. K. laidoje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ Ga. S. viešai, tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, o minėtos laidos „(duomenys neskelbtini)“ tų pačių asmenų – Ga. S. ir Ga. S. – toliau buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija. Taigi nusikaltimo padarymo laikas privataus kaltinimo skunde yra nurodytas tiksliai, tačiau būtina išsamiau pasisakyti dėl nusikaltimo padarymo vietos.

Apygardos teismas pažymi, jog šmeižimo, padaryto per visuomenės informavimo priemonę arba spaudinyje, vieta nėra visuomenės informavimo priemonės oficiali buveinė ar spaudinio spausdinimo vieta, kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį kyla tik asmeniui, paskleidusiam informaciją, o visuomenės informavimo priemonės ar spaudinio panaudojimas yra informacijos perdavimo būdas, kuriuo buvo pasinaudota skleidžiant tam tikrą informaciją. Taip pat apylinkės teismas savo nutartyje klaidingai nurodo, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnyje, sudėtis yra materialioji. Baudžiamosios teisės doktrinoje šmeižimas laikomas baigtu nusikaltimu paskleidus atitinkamą informaciją, t. y., kai su tokia informacija supažindinamas bent vienas asmuo (išskyrus nukentėjusįjį). Taigi negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šmeižimo padarymo vieta siejama su padarinių atsiradimo vieta, o kadangi pareiškėjas V. V. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, jam padaryti neigiami padariniai – jo pažeminimas ir paniekinimas – galbūt kilo jo gyvenamojoje vietoje, kur V. V., tikėtina, ir pamatė transliuojamas televizijos laidas. Tokiai išvadai prieštarauja ir esama teismų praktika (Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-3-304/2012, Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. PK-12-333/2014). Kadangi šmeižimo nusikaltimas (jo atlikimas) yra siejamas su realybės neatitinkančios informacijos paskleidimu, t. y. nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veiksmų atlikimas – informacijos pateikimas / perteikimas, taip pat ir tai, kad ją turi sužinoti bent vienas pašalinis asmuo, vadinasi, esamu atveju negalima nustatyti konkrečios nusikaltimo vietos, ypač atsižvelgiant į tai, jog laidos, kuriose galbūt buvo atskleista tikrovės neatitinkanti informacija, transliuotos visoje Lietuvoje, jas matė / peržiūrėjo tiksliai nenustatytas skaičius žmonių. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis (BPK 226 straipsnio 3 dalis). Taigi darytina išvada, kad V. V. privataus kaltinimo skunde neturėjo nurodyti nusikaltimo padarymo vietos, nes jos nustatyti objektyviai neįmanoma, o atsižvelgiant į skunde nurodytus Ga. ir Go. S. adresus, matyti, kad jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, todėl skundas buvo paduotas tinkamai laikantis teismingumo taisyklių Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Kita vertus, net jei skundas būtų paduotas teismui, kuris neturi jurisdikcijos jį nagrinėti, pačiam teismui yra numatyta pareiga perduoti skundą pagal teismingumą, o ne grąžinti jį padavusiam asmeniui (BPK 228 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartyje yra pažymėjęs, kad „V. V. skunde cituoja Ga. S. ir Go. S. pasakytus komentarus apie įvykį, bet skunde pareiškėjas tiksliai nenurodo, kokia būtent informacija, pasakyta Ga. S., ir kokia informacija, pasakyta Go. S., neatitinka tikrovės. Iš skundo turinio neaišku, kokie būtent Ga. S. ir Go. S. žodžiai pareiškėją galimai šmeižė, kokius neteisėtus veiksmus kiekvienas iš kaltinamųjų konkrečiai atliko.“. Privataus kaltintojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas privataus kaltinimo bylų procese atitinka kaltinamąjį aktą baudžiamajame procese, vykstančiame bendra tvarka. Taigi privataus kaltintojo skundu ar jo teisėto atstovo pareiškimu yra apibrėžiamas kaltinimas ir nustatomos jo ribos, todėl kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Tokie reikalavimai keliami ir siekiant kaltinamajam žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Šiame procesiniame dokumente turi būti tiksliai nurodyta, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai inkriminuojami kaltinamajam ir kokias konkrečiai pasekmes tai sukėlė, kad būtų galima spręsti, kokio konkretaus BK straipsnio dispoziciją sudaro inkriminuojami nusikalstami veiksmai. Vis dėlto toks skundui keliamas reikalavimas nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, nors šiuo atveju jis yra pakankamai tikslus bei suvokiamas. Nepaisant to, kad V. V. privataus kaltinimo skunde kai kurios išdėstytos aplinkybės yra perteklinės, tačiau jis yra pakankamai informatyvus ir galimiems kaltininkams suteikia galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad „(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“ Go. S. pareiškė, kad V. V. yra jos dukros žudikas, vartoja narkotikus, tvirtindama, jog „dukra buvo pažįstama su žmona (V. V.), jos dirbo kartu, jinai tai žmonai paskolino pinigus, kadangi sakė serga mama ir viskas buvo (nužudymas) dėl pinigų <...> žudikas laisvėje, pagrindinis“. Toliau V. V. nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidoje „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ Ga. S. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog pareiškėjas vartoja narkotikus: „V. vertėsi narkotikais, narkotine veikla“. Galiausiai V. V. nurodė teiginius, kuriais toliau buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija jau minėtos laidos (duomenys neskelbtini) dalyje. Anot Ga. S., „negali būti tokie dalykai būti, čia net remiantis visomis teismų praktikomis, du žmonės dalyvavę nužudyme yra bendrininkai“, „ir vėlgi aš sugrįžtu prie to, kad žiaurumas visas pareina iš 4, o dabar 5 kartus teisto žmogaus, nebereikia man visų tų jų pasakų, mes turime vieną moterį bute ir du žudikus, du žudikus ir dabar šitie, moteris yra nužudyta, moteris savęs nebeapsigina, moteris nebegali atreikšti jiems kaltinimo — reiškia du, jau dabar galima sakysiu nuteisti, nuteistas vienas už nužudymą, kitas išteisintas, kadangi tai yra šališko prokuroro nuimtas kaltinimas pagal 129 str. 1 d. (V. V.). Atitinkamai klausomės Andersono pasakų, kurios kuriamos dviejų asmenų, kurie žudė moterį, kad aš labai geras, atėjau aplankyti savo draugės – K. K. klausia: kuris? – V. <...>“. „Sakykim kaip jie vėliau mėgina įrodyti, moteris yra nužudyta, jinai negali savęs apsiginti. Ko mes klausom? Dviejų žmonių, kurie išsityčiojo iš moters <...>“. Go. S. viešai pareiškė, kad „jisai (V. V.) su kumščiu dėjo per veidą, į nosį, pirmiausia pasipylė kraujai, kaip ten buvo po to jau pradėjo gestapas žudyti, kaip aš sakau“, „didžiausias žudikas nekaltas, mane šitai pribloškė, tiesiog aš skaitau jis yra pagrindinis žudikas, yra V., bet išėjo, kad jis išėjo iš teismo salės laimingas, šypsosi, nors jis atėjo žinodamas, kad nieko nebus. Tas mat teismas buvo nulis, iš viso praktiškai jo nereikėjo <...> kiti visi darbeliai buvo padaryti V., jeigu virš keturiasdešimt buvo tų smūgių“. Taigi yra akivaizdu, jog V. V. privataus kaltinimo skunde labai aiškiai ir tiksliai nurodė tiek Ga. S., tiek Go. S. teiginius, kurie, jo manymu, yra neatitinkantys tikrovės, šmeižiantys jį, iš jų matyti, kad pareiškėjas yra apkaltintas nužudymu ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, t. y. labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymu. Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad privataus kaltinimo skunde yra išsamiai aprašyti Go. S. ir Ga. S. atlikti veiksmai ir tiksliai nurodyta, kad dėl tokių veiksmų atlikimo jiems turi būti inkriminuojamas nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarymas. Ar apie pareiškėją paskleista informacija yra tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti pareiškėją arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi būti nustatyta bylą nagrinėjant privataus kaltinimo tvarka, todėl šių aplinkybių teismas nevertina.

Pirmosios instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo „(duomenys neskelbtini)“ televizijos laidų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įrašų, todėl nežinomas minėtų laidų turinys, neaišku, kokia informacija (teiginiai) yra neatitinkanti tikrovės, kurią pareiškėjas vertina kaip paniekinančią ar pažeminančią. Privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. V. V. kartu su 2016 m. spalio 10 d. privataus kaltinimo skundu pateikė 2014 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio nuorašą, kuriuo V. V. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, taip pat išteisintas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat pateikė 2016 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio nuorašą, kuriuo V. V. išteisinimas buvo paliktas nepakeistas. Abu teismai patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo V. V. nutrauktas, o skundai dėl šio nutarimo atmesti, taip pat konstatuota, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. V. dėl I. Ž. nužudymo. Pateikdamas šiuos duomenis kartu su privataus kaltinimo skundu, pareiškėjas V. V., tikėtina, siekia įrodyti, jog Go. S. ir Ga. S. teiginiai, neva jis nužudė I. Ž., yra neatitinkantys tikrovės, taigi tokiu kaltinimu šmeižiamas jo asmuo padarius labai sunkų nusikaltimą. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemones sutiktina su apylinkės teismu, jog V. V. nepateikė jau minėtų laidų vaizdo ir garso įrašų, tačiau, pažymėtina, kad V. V. įrašus nurodė pateiksiantis teisiamojo posėdžio metu, o skunde nurodė tikslius egzistuojančius interneto svetainių, kuriose laidų įrašai yra įdėti, adresus. Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie gali tapti įrodymais, tačiau konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde. Apygardos teismas vertina, kad skunde pateiktos nuorodos į interneto tinklalapius, taip pat skunde pateiktas juose įdėtų laidų turinys, detalizuojant konkrečią pareiškėją kaip asmenį, apšmeižusią informaciją, yra pakankami duomenys, kad leistų teismui tinkamai kvalifikuoti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų veiksmus.

Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartyje daugiau jokių kitų privataus kaltinimo skundo ir BPK 412 straipsnyje nurodytų reikalavimų neatitikimų nepažymėjo, esant tokioms aplinkybėms, laikyti pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytus motyvus ir jų pagrindu padarytą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo skundas neatitinka BPK 412 straipsnio reikalavimų, pagrįstais pagrindo nėra. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, naikintina, o nukentėjusiojo V. V. skundas dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo Ga. S. ir Go. S. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl privataus kaltinimo skundo priėmimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti klausimą dėl V. V. 2016 m. spalio 10 d. skundo dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo Ga. S. ir Go. S. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį priėmimo.

Nutartis neskundžiama.