- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- PK-860-718/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00071-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi V. V. privataus kaltinimo skundą,
Aprašomoji dalis
nustato:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. V. skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti G. S. ir G. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d.
Šalies argumentai
V. V. skunde nurodyta, kad G. S. ir G. S. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją apie jį, V. V., kad neva jis yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. 2014-10-21 per „Lietuvos ryto“ televizijos laidą (duomenys neskelbtini) G. S. pareiškė, kad jis, V. V., yra jos dukros žudikas, vartoja narkotikus, tvirtindama, kad „dukra buvo pažįstama su žmona (V. V.), jos dirbo kartu. Jinai tai žmonai paskolino pinigus, kadangi sakė serga mama ir viskas buvo (nužudymas) dėl pinigų <...> žudikas laisvėje, pagrindinis“. Be to, 2014-11-03, 21.00 val., per „Lietuvos ryto“ televizijos laidą (duomenys neskelbtini) G. S. viešai pareiškė, kad jis, V. V., verčiasi narkotikų platinimo veikla, tai yra teigė, kad „V. vertėsi narkotikais, narkotine veikla“. Minėtos laidos antrojoje dalyje G. S. teigė, kad jis, V. V., buvo jo sesers nužudymo bendrininkas, ją nužudė, pareikšdamas, kad „negali būti tokie dalykai, čia net remiantis visomis teismų praktikomis, du žmonės dalyvavę nužudyme yra bendrininkai“, „ir vėlgi aš sugrįžtu prie to, kad žiaurumas visas pareina iš 4, o dabar 5 kartus teisto žmogaus, nebereikia man visų tų jų pasakų, mes turime vieną moterį bute ir du žudikus, du žudikus ir dabar šitie, moteris yra nužudyta, moteris savęs nebeapsigina, moteris nebegali atreikšti jiems kaltinimo – reiškia du, jau dabar galima sakysiu nuteisti, nuteistas vienas už nužudymą, kitas išteisintas, kadangi tai yra šališko prokuroro nuimtas kaltinimas pagal 129 str. 1 d. ( V. V.). Atitinkamai klausomės Anderseno pasakų, kurios kuriamos dviejų asmenų, kurie žudė moterį, kad aš labai geras, atėjau aplankyti savo draugės – V. K. klausia: kuris? - V. <...>“. „Sakykim kaip jie vėliau mėgina įrodyti, moteris yra nužudyta, jinai negali savęs apginti. Ko mes klausom? Dviejų žmonių, kurie išsityčiojo iš moters <...>“. G. S. viešai pareiškė, kad jis, V. V., „kumščiu dėjo per veidą, į nosį, pirmiausia pasipylė kraujai, kaip ten buvo po to jau pradėjo gestapas žudyti, kaip aš sakau“, „didžiausias žudikas nekaltas, mane šitai pribloškė, tiesiog aš skaitau jis yra pagrindinis žudikas, yra V., bet išėjo, kad jis išėjo iš teismo salės laimingas, šypsosi, nors jis atėjo žinodamas, kad nieko nebus. Tas mat teismas buvo nulis, iš viso praktiškai jo nereikėjo <...> kiti visi darbeliai buvo padaryti V., jeigu virš keturiasdešimt buvo tų smūgių“.
Skunde V. V. nurodo, kad minėta G. S. ir G. S. pateikta informacija neatitinka tikrovės ir yra melaginga. Teigia, kad baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00325-2008 jo, V. V., atžvilgiu ikiteisminis tyrimas įtariant I. Ž. nužudymu buvo nutrauktas 2010-12-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p. Visi skundai dėl šio nutarimo buvo atmesti. Minėtoje baudžiamojoje byloje jam, V. V., buvo pareikštas kaltinimas dėl BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d., 237 str. 1 d., 238 str. 1 d. numatytų veikų padarymo. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-21 nuosprendžiu ( baudžiamoji byla Nr. 1-43-174/2014) jis buvo išteisintas. Šį teismo nuosprendį paliko galioti ir 2016-04-19 bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Apeliacinis teismas. Dėl tokių G. S. ir G. S. viešų pasisakymų visuomenė jį, pareiškėją, laiko pavojingu nusikaltėliu, žudiku ir narkotikų vartotoju bei platintoju. Dėl tokiu būdu sukurto recidyvisto, žudiko, asmens, susijusio su narkotikais, įvaizdžio jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmeninio gyvenimo problemas. Po minėtų laidų išėjimo į eterį beveik pusę metų neišėjo iš namų, vengė jį pažįstančių žmonių. Be to, dėl tokios paskleistos tikrovės neatitinkančios ir šmeižikiškos informacijos itin stiprų emocinį šoką patyrė ir jo nepilnametės dukros, kurios tuo metu lankė mokyklą ir ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ir senyvo amžiaus tėvai, jis pats susilaukė daug apkalbų iš aplinkinių, bendradarbių bei jį artimai pažįstančių asmenų, dėl to patyrė nervinę įtampą.
V. V. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises.
Vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, nusikaltimas yra pavojinga, priešinga teisei, baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta atitinkama sankcija.
Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, todėl nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi pagal kaltinimą pareikštą nukentėjusiojo skunde, teismo nutartimi byla perduodama į teisiamąjį posėdį. Nukentėjusiojo skunde turi būti nurodomos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodomi šias aplinkybes patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Jeigu skundą parengia nukentėjusiojo atstovas – advokatas, reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam atstovui gali būti ir didesni. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. V. yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu.
Šalies argumentai
V. V. prašo pradėti baudžiamąjį procesą G. S. ir G. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., tai yra už šmeižimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str., šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.
Pagal BPK 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skunde, be kitų duomenų, turi būti nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas. Šie įstatymo reikalavimai įpareigoja pareiškėją privataus kaltinimo skundą paduoti tam teismui, kuriam teisminga byla. Privataus kaltinimo bylų nagrinėjimas teisme vyksta pagal BPK V dalyje nustatytas taisykles su BPK 415-417 straipsniuose numatytomis išimtimis. Kadangi BPK 415-417 straipsniuose privataus kaltinimo bylų teismingumas nenurodytas, sprendžiant privataus kaltinimo bylų teismingumo klausimą turi būti vadovaujamasi bendromis baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklėmis, numatytomis BPK V dalyje. BPK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o BPK 226 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis. Todėl tikslios nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas turi esminę reikšmę sprendžiant baudžiamosios bylos teismingumą.
Iš pateikto skundo nėra aišku kur yra galimai šios nusikalstamos veikos padarymo vieta ir koks nusikalstamos veikos padarymo laikas. BK 4 str. 2 d. nustato, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti (formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju) arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai (materialiosios nusikalstamos veikos sudėties atveju). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str., sudėtis yrą materialioji, todėl jos padarymo vieta siejama su padarinių atsiradimo vieta. Kaip matyti iš skundo turinio, BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu G. S. ir G. S. prašoma pripažinti kaltais už tai, kad jie viešai komentaruose pasisakė, jog V. V. yra žudikas, narkotinių medžiagų platintojas. Komentarai buvo pasakyti „Lietuvos ryto“ transliuojamose televizijos laidose (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto privataus kaltinimo skundo matyti, kad pareiškėjas V. V. gyvena Klaipėdos rajone, todėl V. V. nurodyti jam padaryti neigiami padariniai – jo pažeminimas ir paniekinimas – galimai kilo būtent jo gyvenamojoje vietoje, kur tikėtina jis ir pamatė transliuojamas anksčiau nurodytas televizijos laidas. Pareiškėjas skunde nenurodo kokiu būdu jis sužinojo apie G. S. ir G. S. galimai jį šmeižiančius komentarus. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo manyti, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinami asmenys, padarytos Klaipėdos rajone. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad G. S. ir G. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas su privataus kaltinimo skundu turėtų kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Taigi, nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas ir nurodymas yra ne tik privataus kaltinimo skundo trūkumas, bet ir svarbi aplinkybė nustatant bylos teismingumą.
Pažymėtina ir tai, kad V. V. teismui nepateikė jokių įrodymų, kad G. S. ir G. S. „Lietuvos ryto“ transliuojamose televizijos laidose (duomenys neskelbtini) paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie pareiškėją. V. V. skunde cituoja G. S. ir G. S. pasakytus komentarus apie įvykį, bet skunde pareiškėjas tiksliai nenurodo, kokia būtent informacija, pasakyta G. S., ir kokia informacija, pasakyta G. S., neatitinka tikrovės. Iš skundo turinio neaišku, kokie būtent G. S. ir G. S. žodžiai pareiškėją galimai šmeižė, kokius neteisėtus veiksmus kiekvienas iš kaltinamųjų konkrečiai atliko. Teismas savo iniciatyva negali kiekvieno kaltinamojo padarytų veikų atriboti, rinkti duomenis, papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą. Privataus kaltinimo skunde turi būti esminės aplinkybės išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Visos aplinkybės turi būti pagrįstos ir motyvuotos. Pareiškėjas prie skundo nepridėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidų (duomenys neskelbtini) įrašų, todėl nežinomas minėtų laidų turinys, neaišku kokia informacija (teiginiai) yra neatitinkanti tikrovės, kurią pareiškėjas vertina kaip paniekinančią ar pažeminančią.
Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad V. V. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pašalinus trūkumus, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. V. skundo, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir pripažinti G. S. ir G. S. kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.