Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmininkaujant teisėjai Violetai Miliuvienei,

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,

kaltinamiesiems E. M., V. V.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d. BK 129 str. 2 d. 6 p., BK 187 str. 1 d., BK 178 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 300 str. 2 d., BK 237 str. 1 d., BK 238 str. 1 d.,

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 1994-12-01 pagal LR BK 201 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. 2. 1999-06-25 pagal LR BK 271 str.1d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) – 2 m. pataisos darbų, išskaičiuojant 20 proc. darbo užmokesčio 3. 2002-02-27 pagal LR BK 225 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) – 2 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl amnestijos akto 1str. 1 d.1p., 5 str., nuo paskirtos bausmės atleistas. 4. 2002-07-10 pagal LR BK 271 str. 2d., 278 str.1 d., 273 str. 2 d., 234 str. 2 d., 207 str.1d., 42 str.1d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) – 5 m. laisvės atėmimo bausme konfiskuojant 500 Lt vertės turto, paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų 2003-10-03, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., BK 237 str. 1 d., BK 238 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. M. tyčia nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis E. M. 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 04.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su I. Ž. metu sudavė jai ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, ne mažiau kaip 3 smūgius į kitas kūno vietas, nubloškė į paukščių narvelį ir pargriovė ant grindų, spyrė jai 4–5 kartus kojomis, tyčia metė į ją su vaza, kuri pataikė I. Ž. į galvą, tokiu būdu padarydamas jai sužalojimus sumušimo vietose. Dėl padaryto galvos sumušimo I. Ž. buvo sumuštos galvos smegenys, plyšo dangalinė kraujagyslė, išsiliejęs kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudė galvos smegenis kaukolės smegeninėje ertmėje. Nuo patirto stipraus galvos sumušimo, tai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo, I. Ž. mirė.

Be to, kaltinamasis E. M. sunaikino ir sugadino svetimą turtą.

Kaltinamasis E. M. 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 04.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su I. Ž. metu, tyčia mėtė įvairius bute buvusius daiktus, indus ir nepataisomai sugadino 6599 Lt vertės televizorių „Philips LSD“, 1599 Lt vertės DVD grotuvą „LG“, sudaužė dekoratyvines vazas, indus už bendrą 500 Lt sumą, sugadino 300 Lt vertės garso kolonėlę „LG“, dviejose vietose svetainėje išdaužė sieną, kurios remontas kainavo 500 Lt. Iš viso sugadino ir sunaikino bute buvusio 9498 Lt vertės turto.

Be to, kaltinamasis E. M. pagrobė, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą bei padėjo suklastoti tikrą pasą, kurį laikė ir panaudojo, t. y. 2008 m. liepos mėn. pradžioje, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, E. M. savo tėvų namuose – (duomenys neskelbtini), pagrobė brolio T. M. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Su pagrobtu pasu išvyko į Didžiąją Britaniją, kur pasą laikė iki 2008 m. gruodžio mėn. bei minėtu laikotarpiu padėjo suklastojo šį pasą, pateikdamas asmeniui, kuris suklastojo minėtą dokumentą, savo nuotrauką, kurią minėtas nenustatytas asmuo įklijavo į pasą vietoje jo brolio T. M. nuotraukos. Kaltinamasis E. M. suklastotu pasu naudojosi tvarkydamas savo finansinius ir kitus reikalus iki 2010 m. rugpjūčio 3 dienos, kai minimą dieną suklastotą pasą kaip savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą pateikė Didžiosios Britanijos pareigūnams sulaikymo metu pagal Europos arešto orderį.

Kaltinamasis E. M. buvo kaltinamas tuo, kad „veikdamas bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą ir fizinio asmens dokumentus, tai yra: 2008 m. liepos mėn. 02 d. nuo 00 val. iki 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaltinamasis E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su V. V., pagrobė I. Ž. priklausančius 8000 litų, 3000 eurų už 10358,4 litų, vaizdo kamerą „ Sony“ ir fotoaparatą „ Sony“ bendros 1899 Lt. vertės, odinę rankinę 500 Lt. vertės, I. Ž. banko Snoras mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini), ir SEB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Maxima Senukai nr. (duomenys neskelbtini), neturinčias materialinės vertės, viso turto už bendrą 20757,4 Lt. sumą bei I. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis V. V. buvo kaltinamas tuo, kad „2008 m. liepos 2 d. nuo 00 val. iki 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupe su E. M., pagrobė I. Ž. priklausančius 8000 litų, 3000 eurų už 10358,4 litų, vaizdo kamerą „ Sony“ ir fotoaparatą „ Sony“ bendros 1899 Lt. vertės, odinę rankinę 500 Lt. vertės, I. Ž. banko Snoras mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Maxima Senukai Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčias materialinės vertės, viso turto už bendrą 20757,4 Lt. sumą bei I. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis V. V. buvo kaltinamas tuo, kad be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos institucijoms arba teismui apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą ir slėpė nusikaltimą padariusį asmenį, tai yra 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 4.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. M. nužudė I. Ž.. V. V., būdamas minėto nusikaltimo liudytoju ir žinodamas iš radijo transliacijų bei kitų šaltinių, kad I. Ž. nuo patirtų sužalojimų mirė, iki 2008-07-24 dienos, tai yra iki V. V. sulaikymo, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie E. M. kaip labai sunkaus nusikaltimo vykdytoją bei apie nužudymo padarymo aplinkybes. Savo veiksmais V. V. apsunkino teisėsaugos institucijų galimybes atskleisti nusikaltimą ir sulaikyti jį padariusį asmenį, taip padėjo E. M. pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo Didžiojoje Britanijoje.

Kaltinamasis E. M. dėl jam pareikšto kaltinimo dėl I. Ž. nužudymo kaltu prisipažino, tačiau teigė, kad neturėjo tyčios ją nužudyti bei sudavė mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime. Dėl kaltinimo pagrobus asmens dokumentą bei sugadinus svetimą turtą prisipažįsta, dėl kitų kaltinimų prisipažįsta iš dalies.

Kaltinamasis E. M. parodė, kad 2008 m. liepos 1 d. jis buvo pas V. bute ir gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare V. V. kažkas paskambino telefonu, jis kalbėjosi ir pasiūlė jam važiuoti pas Ž. į svečius. Prieš tai V. V. gavo MMS žinutę, kur buvo nufotografuota pusnuogė moteris. Tą žinutę pastebėjo V. V. žmona ir jie nuėjo aiškintis. Negali pasakyti, ką jie ten kalbėjosi ir aiškinosi, tik žino, kad jo žmona skambino Ž., nes, kaip vėliau sužinojo, iš Ž. mobiliojo ryšio telefono buvo išsiųsta MMS žinutė. Ji V. klausė, kas ji tokia, ir jie išėjo pasiaiškinti. Tada V. ir pasiūlė nuvažiuoti pas Ž.. V. V. telefonu ne vieną kartą kalbėjosi su Ž. ir kažkokiu kitu asmeniu. Gali būti, kad ir jis tų pokalbių metu kažką replikuodavo.

Jis Ž. nepažinojo, tačiau su V. pasiūlymu pas ją nuvažiuoti sutiko. Pas V. jis buvo atvažiavęs savo automobiliu, todėl ir pas Ž. važiavo su juo. Ten nuvykus, duris atidarė Ž. ir jie įėjo į butą. Bute jau buvo pradėtas gerti butelis alkoholinio gėrimo, 2 stiklinės. Jie visi trys sėdėjo virtuvėje ir gėrė. I. Ž. ėmė taurę ir apipylė su alkoholiu jo kelnes. Jis pasakė, kad ji elgtųsi atsargiau, o ši atsakė, kad jis yra „ne boba“, išsiplaus, ir pavadino jį „gaidžiu“. Iki šio konflikto pradžios buvo praėjęs maždaug pusvalandis nuo jų atvykimo. Tada jis kumščiu vieną kartą sudavė Ž. į kairę veido pusę. Po jo suduoto smūgio ji metė į jį taurelę, jis pasitraukė, o ji pataikė į kažkurią virtuvės vietą. Tada jis pasakęs, kad jeigu jai taip patinka daužyti indus, taip pat metė taurelę virtuvėje į grindis. V. V. juos nuramino ir jie visi gėrė toliau. Vėliau su Ž. jie nuėjo į balkoną parūkyti ir jis nukratė pelenus ant grindų. Ji vėl pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Išeinant iš balkono ji už kažko užkliuvo ir nukrito, tai pagalvojusi, kad jis ją pastūmė vėl jį užpuolė. Jis jai sudavė į veidą ir į kažkurią kitą kūno vietą po vieną smūgį. Tuo metu vėl įsikišo V. V. ir jie vėl susitaikę grįžo į virtuvę. Po pusvalandžio I. Ž. jam pasiūlė pasimylėti ir jie abu nuėjo į miegamąjį. Jis nusirengė nuogai, bet buvo per daug išgėręs ir jam nepavyko atlikti lytinio akto. Ji pradėjo šūkauti, kad jis „pyderas“, nemoka moters pamylėti. Tuo metu į kambarį atėjo V. ir juos ramino. Tuomet Ž. pradėjo šūkauti, kad ateina čia visokie „pyderastai“, „gaidžiai“, todėl išeinant iš kambario dėl šių jos pasakytų žodžių jis ją pastūmė ir ši atsitrenkė į sieną ir į paukščiuko narvelį. Ji bandė jam įspirti, todėl jis sudavė jai į veidą ir į kažkurią kūno vietą. Tada Ž. pasakė, kad jie iš čia dingtų. V. V. pasakė, kad jie eitų iš ten. Jis miegamajame rado maišelį ir susidėjo savo daiktus, kuriuos pasidėjo koridoriuje. Į maišelį įsidėjo batus, džinsus ir dar kažką, nes jie prieš tai buvo miegamajame, nes svečiuose nebuvo nusiavęs batų. Tą dieną buvo apsirengęs lakiniais batais, kojinėmis, džinsais ir juos įsidėjo į maišelį, baltinių neįsidėjo, kodėl, negali pasakyti. Virtuvėje buvo rakteliai ir telefonas ir jų taip pat neįsidėjo. Maišelį pasidėjo koridoriuje ir norėjo pasiimti telefoną, bet praeinant pro šalį, nukentėjusioji pradėjo jį spardyti.

Jis norėjo greičiau iš ten išeiti ir būtų apsirengęs laiptinėje arba mašinoje. Jam einant į koridorių praeinant pro šalį Ž. bandė jam įspirti, tuomet jis paėmė vazą ir metė į jos pusę. Pamatė, kad vaza pataikė jai į galvą. Tuo metu nukentėjusioji sąmonės nebuvo praradusi ir kol jis išėjo, ji buvo sąmoninga. Ji pasiliko prieškambaryje, gulėjo atsirėmusi į grindis alkūnėmis. Jos lavonas buvo surastas ne toje vietoje ir narvelis buvo ne toje vietoje, kur jis paliko ją išeidamas.

Tada jis išėjo iš buto, bet savo daiktų nepasiėmė. Išsigando, kai pamatė, jog su vaza pataikė Ž.. V. V. išėjo į laiptinę ir sakė, kad tuojau atneš jo daiktus. Būdamas susinervinęs jis laiptinėje nuspyrė gėlių vazoną ir išgirdo, kaip kažkas rakina duris. Kadangi buvo tik su trumpikėmis, išbėgo į lauką ir pasislėpė po kito namo balkonu, nes galvojo, jog palauks, kol išeis V., ir tuomet nueis prie mašinos. Pralaukė apie pusę valandos, bet V. nematė, mašina neišvažiavo, todėl sugalvojo su taksi važiuoti pas draugą S. B.. Nuėjo prie stotelės, įsėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo. Ž. sudavė 4 smūgius į galvą ir 3 kartus į kitas kūno vietas. Vazą metė į jos pusę, bet ji nesudužo. Dar spyrė basa koja. Jam būnant pas Ž. V. prieš ją nevartojo jokio smurto. Visą laiką, kai jie sėdėjo ir gėrė, vyko konfliktinės situacijos. Ten išgėrė 0,7 litro butelį ar degtinės ar viskio, kuris ten jau buvo. Alkoholį gėrė visi, Ž. gėrė ir šampaną, ir degtinę. Kol buvo virtuvėje, Ž. kažkas skambino, nes ji su savimi turėjo telefoną. Ar jis su kažkuo kalbėjo jos mobiliojo ryšio telefonu, jis neprisimena. Ar nukentėjusioji verkė, nepamena.

Kai davė pirminius parodymus, tai tokia buvo jo pasirinkta gynybinė pozicija, nežinojo, ką kalba V., gal sako netiesą, kad jis ją tyčia nužudė, todėl jo parodymai ir buvo tokie. Jis juos davė būdamas streso būsenos. Akistatos metu jis buvo suplanavęs apkaltinti V. V., tačiau išgirdęs, ką jis kalbėjo, vėliau pasakė viską, kaip buvo iš tikrųjų.

Jis pats sudavė 4 smūgius jai į galvą, todėl ir parodė, kad juos sudavė V.. Jeigu tas mušimas būtų buvęs jam esant, tai kadangi ten buvo labai daug kraujo, o jis buvo basas, tai būtų likę jo kojų pėdsakų, tačiau ten jų nebuvo. Iš buto jis išėjo pirmas, o bute liko V..

Jis tik norėjo sudaužyti vazą ir nemetė jos tyčia į galvą. Tiesiog taip atsitiko. Jam išeinant iš buto Ž. dar kalbėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad bute buvo surasta daug pėdsakų, kurie nepriklausė nei jam, nei V..

Kitą dieną atsikėlus, kadangi jis neturėjo savo rūbų, todėl B. mobiliojo ryšio telefonu paskambino į savo mobiliojo ryšio telefono numerį, po to paskambino V. ir nuvažiavo pas jį pasiimti daiktų, bet tarp jų nebuvo baltinių ir mobiliojo ryšio telefono, tada jis nuvažiavo pas Ž., pakilo į 4 aukštą, paskambino į duris, bet niekas jų neatidarė, bandė jas atidaryti, bet jos buvo užrakintos, todėl nusileido į apačią ir išvažiavo. Išeinant iš laiptinės jis buvo įsipjovęs pėdą su šuke. Iš buto išėjo vien tik su trumpikėmis. Kada iš buto išėjo V. nežino, jį sutiko tik kitą dieną.

Laiptinėje jis sudaužė vazoną su gėlėmis, kuris buvo prie turėklų 4 aukšte, nes buvo susinervinęs, kadangi sudaužė vazą nukentėjusiajai į galvą ir buvo išsigandęs.

Nukentėjusioji buvo nuoga, kai jie ruošėsi mylėtis, tačiau jis nematė, ar ji buvo sužalota, nes buvo išgėręs. Akivaizdžių sužalojimų nematė.

Kitą dieną po įvykio, tikslaus laiko nepamena, gali būti, kad 10–11 val., susitiko su V. V.. Jis skambino iš S. B. telefono į savo telefoną ir V. atsiliepė. Skambindamas jis norėjo sužinoti, kur jo daiktai. V. pasakė, kad jie yra pas jį ir jis gali juos pasiimti. Kai pas jį nuvyko, V. V. padavė maišelį, tą patį, į kurį jis susidėjo daiktus, kai ruošėsi išeiti iš buto. Pamatė, kad trūksta baltinių. Daiktai buvo jo, tai yra telefonas, piniginė, mašinos rakteliai. V. V. jam pasakė, kad jo automobilis paliktas prie Šilutės plente esančios parduotuvės „Maxima“. Į įvykio vietą važiavo iš V. namų, apie 12 valandą, užlipo į viršų, skambino į buto duris, bet niekas neatidarė durų, patikrinus duris jos buvo užrakintos. Tuo metu maišelis buvo likęs mašinoje. Į butą įėjęs nebuvo.

Kad I. mirė, sužinojo tą pačią ar kitą dieną. Susitiko su V. V. ir sužinojo, kad rasta mirusi moteris. Jis jam pasakė, kad kai išėjo, viskas buvo normaliai, tada jis pasakė V., kad važiuos į Angliją, nes ten turėjo transporto kompaniją, kol viskas paaiškės.

Dėl to, kad sudavė I. Ž. keletą smūgių ir metė į ją vaza, jis gailisi. Pasielgė labai blogai, tačiau tiek smūgių, kiek inkriminuota kaltinime, tikrai nesudavė. Jam išeinant I. buvo gyva ir butas neatrodė taip, kaip jis atrodė jam išeinant.

Netiesa, kad tyčia nužudė I. Ž.. Tačiau neatmeta galimybės, kad nuo jo suduotų smūgių ji galėjo mirti. Gali būti, kad kažkas įvyko po jo išėjimo.

Nuo kelių jo suduotų smūgių buvo prakirstas antakis ir gali būti, kad ji ėjo praustis.

Kai mušė nukentėjusiąją, V. matė, todėl juos skyrė. Kol jie su I. buvo balkone, V. buvo virtuvėje.

Būdamas kambaryje jis taurę metė į televizorių ir taip jį sudaužė. Bute hole buvo nuverstas narvelis ir iš jo buvo iškritęs paukščio maistas. Pripažįsta, kad mėtė indus ir kitus daiktus.

Po įvykio jam reikėjo verslo reikalais išvykti į Angliją ir namiškiai apie tai žinojo. Buvo Anglijoje , kai jam pasakė, kad yra ieškomas. Per visą tą laiką su V. nebandė susisiekti, prieš tai su juo buvo kalbėjęs, kad jam išeinant I. dar buvo gyva. Jis daug kraujo nematė. Kai išėjo, I. sėdėjo rankomis atsirėmusi į grindis. Ar po vazos metimo buvo kraujo, negali pasakyti, nes iš karto išėjo. Nežino, kur dingo iš buto daiktai. Pripažįsta, kad sudaužė televizorių ir stiklines. I. su V. turėjo intymius santykius, buvo pažįstami ir artimai bendravo. Jam nėra žinoma, kad V. buvo pasiskolinęs iš jos pinigų. Kas sulaužė I. gomurį, negali pasakyti. Jis nepylė ant jos likerio bei nemėtė makaronų.

Viso įvykio metu jis nieko nevalgė, nei kavos, nei arbatos jie negėrė. Ant stalo buvo tik butelis, o maisto nebuvo.

Kai buvo prie I. buto durų, kalbėjo su V. telefonu ir sakė jam, kad užrakintos durys, o V. pasakė, kad išeidamas paliko duris atrakintas. Viduje lygtai girdėjosi balsai, tačiau durų niekas neatidarė. Nukentėjusiajai jis skambino į namų stacionarų telefoną ir į mobiliojo ryšio telefoną, rašė SMS žinutę, nes galvojo, jog ji gyva. Visą tą laiką įvykio metu V. buvo šalia, išskyrus, kai jis su I. buvo balkone ir miegamajame.

Kai jis kitą dieną susitiko su V., jis sakė, gal ten nieko nebuvo, siūlė jam nueiti į policiją, tačiau jis atsakė, kad turi reikalų Anglijoje ir dabar negali eiti, kol atsiras, kas tai padarė.

Pripažįsta, kad sudaužė televizorių, DVD grotuvo nematė. Vazą metė, bet ji nesudužo, gal tik susigadino, garso kolonėlių nesugadino, gal pati I. krisdama už jų užkliuvo. Sienos neišdaužė, sudaužė nemažai taurelių. Neatmeta galimybės, kad nuo jo mestos taurelės galėjo susigadinti siena, bet nemano, kad taip stipriai, kaip buvo nustatyta.

Jokių daiktų jis iš buto nepaėmė, su V. jokio susitarimo pagrobti kažkokius daiktus nebuvo. V. V. išėjo iš buto po to, kai jis jau buvo išėjęs. Duris, kaip jis teigė, paliko neužrakintas.

Po įvykio jis norėjo V. apkalbėti, tačiau jokių daiktų pas jį nematė. Jis atidavė tik maišelį su jo daiktais ir kitų svetimų daiktų jame nebuvo.

Bute nematė nei kameros, nei pinigų. Prie jo jokių daiktų niekas neieškojo.

Kamera kainuoja ne taip brangiai, kad jis negalėtų nusipirkti, ir jam svetimos tikrai nereikia, nes pats turėjo ir kamerą, ir fotoaparatą. Taip pat nemano, kad V. reikėjo juos išsinešti.

Buvo iškilęs ginčas apie I. amžių, todėl ji pati rodė savo vairuotojo pažymėjimą. Kur jis po to dingo, jis nežino.

Peiliu bute nieko nebadė ir jokio peilio neturėjo. Pripažįsta, kad paėmė savo brolio T. M. pasą, kai buvo atvažiavęs pas tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą, ir pasiėmė su savimi, kai važiavo į Angliją. Anglijoje per skalbimus spaudoje surado kas pakeičia nuotrauką, susitiko su tuo asmeniu, padavė jam savo nuotrauką, o po to jau su pakeista nuotrauka pasą iš jo pasiėmė. Paso pats neklastojo.

Jam pasas buvo reikalingas, kad galėtų atsidaryti banke sąskaitą, be to, žinojo, kad jam paskelbta paieška ir jei naudosis savo pasu, jį suras, todėl ir pasinaudojo brolio pasu.

Brolio paso neprašė ir jis apie tai nieko nežinojo. Dėl nuotraukos pakeitimo, tai gali paaiškinti, jog tai įvyko 2008 m. lapkričio pabaigoje, nes jam reikėjo sąskaitos banke, o su savo dokumentu nenorėjo jos atsidaryti.

Būdamas Anglijoje sutiko būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl visų nusikalstamų veikų, kad greičiau jį išsiųstų namo.

Apklaustas kaip įtariamasis E. M. parodė, kad 2008 m. liepos 1 dieną, apie 23 val., jis su V. V. iš pastarojo namų, kur abu girtavo, išvažiavo pas V. V. pažįstamą, vardu I., kaip vėliau sužinojo, Ž.. Ten vyko turėdami tikslą išsiaiškinti santykius su vyriškiu, kuris skambino V. V. ir kvietė atvykti pas I.. I. namuose jis buvo pirmą kartą, anksčiau nukentėjusiosios nepažinojo. Teigė, kad I. namuose buvo viena, atrodė išgėrusi. Jiems trise girtaujant virtuvėje I. jam užpylė alkoholio ant kelnių. Pareiškus pastabą, nukentėjusioji pavartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Būdamas įžeistas, jis sudavė jai kumščiu į veidą, pataikė į kairę pusę – ties paakiu. Po šio smūgio I. metė stiklo taurelę ir ją sudaužė. Neneigia, kad ir jis metė ir sudaužė kelias taureles, butelį, puodelius. Vėliau su I. ėjo į balkoną parūkyti, kur nukratęs pelenus ant žemės, buvo pavadintas necenzūriniu žodžiu. I. Ž., eidama iš balkono ir lipdama per slenkstį, suklupo, bei pagalvojusi, kad jis specialiai ją pastūmė, norėjo jam suduoti bei įspirti, bet jis ją pastūmė ir antrą kartą sudavė smūgį kumščiu į kairę veido pusę bei spyrė batu apauta koja į pilvą. Be to, paėmęs kažkokį suvenyrą metė į televizoriaus, pakabinto ant sienos svetainėje, pusę ir į jį pataikė. Teigė, kad V. V. prašęs liautis, siūlė taikiai tęsti išgertuves. Po to V. V. nuėjo su taure į svetainę, o I. E. M. pasiūlė pasimylėti. Dviese nuėjo į miegamąjį, kur nusivilko rūbus. Kadangi buvo gerokai išgėręs, jam nepavyko atlikti lytinio akto. I. ėmė šaipytis, vadinti jį užgauliais žodžiais. Išgirdęs tarp jų vykstantį barnį, į kambarį įėjo ir V. V., kuriam I. pakartojo M. įžeidusius žodžius. Ji pusnuogė ėjo iš kambario ir tada jis, įžeistas nukentėjusiosios necenzūrinių žodžių, ją sugriebęs bloškė į hole prie sienos stovėjusio paukščių narvelio pusę. I. bei narvelis nukrito ant žemės. Jis šiai gulinčiai spyrė jau basa koja į veidą – priekinę pusę – bei kokius tris kartus į kūną. V. V. jokių smurtinių veiksmų prieš I. neatliko, o jam V. V. sudavė smūgį į veidą. Nukentėjusioji liepė jiems „nešdintis“ iš buto, todėl jis į ten surastą maišelį įsidėjo savo kelnes, batus ir diržą. Savo marškinių tuo metu teigia neradęs ar užmiršęs apie juos. Parodė, kad jo rankos buvo šiek tiek išteptos I. krauju, kuris bėgo iš prakirstų žaizdų ties kairiu paakiu bei iš lūpos. Ruošiantis išeiti iš buto, I.ketino jam įspirti, vėl vadino užgauliais žodžiais, todėl jis paėmė kažkokią hole stovėjusią vazą ir ją metė į I. pusę. Matė, kad vaza pataikė jai į galvą. Išsigandęs išėjo iš buto, o V. V. išėjo jam iš paskos. Būdamas susinervinęs, laiptinėje numetė gėlių vazoną žemyn. Pastebėjęs, kad pas I. liko maišelis su rūbais, ketino grįžti į butą, tačiau tai padaryti pasisiūlė V. V.. Laukdamas jo, išgirdo rakinamas kito buto duris, todėl išsigandęs pabėgo iš laiptinės. Jis vilkėjo tik trumpikėmis, kurių priekinis paviršius įvairiose vietose buvo suteptas krauju. Be to, I. bute įsipjovė koją į stiklų duženas, todėl kraujavo ir jo pėda. Kadangi I. Ž. bute paliko automobilio raktelius, todėl prie automobilio nėjo, o V. V. su rūbais laukė prie gretimo namo slėpdamasis po balkonu. Nesulaukęs V. V., taksi automobiliu nuvyko pas draugą S. B.. I. Ž. nuo jo suduotų smūgių į nurodytas vietas galėjo mirti, bet jam išeinant ji buvo gyva, todėl jis nėra tikras, kad ji mirė būtent dėl jo veiksmų. Dėl svetimo turto sugadinimo ir sunaikinimo parodė, kad sudaužė ir sugadino tik jo nurodytus daiktus – televizorių, kelias taureles, butelį, kelis puodelius, o apie kitų daiktų, minimų įtarime, sugadinimą ir sunaikinimą nieko nežino. Parodė, kad ir pati I. mėtė ir sudaužė dalį indų, krisdama nuvertė garso kolonėlę. Dėl I. Ž. priklausančių pinigų, daiktų bei dokumentų vagystės kaltu neprisipažįsta, nes apie tokių daiktų vagystę nieko nežino, jų nematė ir nepavogė, tuo labiau, kad iš buto pasišalino vilkėdamas tik trumpikėmis. Kada iš buto išėjo V. V., teigia nežinantis. Jis iš buto išėjo švintant, kiek tiksliai valandų buvo, nežino, gali būti apie 4 valandą ryto. Dieną, po 11 valandos, jis atvyko prie nukentėjusiosios buto durų turėdamas tikslą pasiimti paliktą savo telefoną, marškinius bei automobilio raktelius, tačiau durų niekas neatidarė, todėl jis į butą nepateko. Kaip netrukus sužinojo, rūbai ir telefonas su rakteliais buvo pas V. V., todėl nuvyko pas jį atsiimti. Apie tai, kad I. mirė, jis sužinojo po kelių dienų iš V. V.. Pastarajam pasakė, kad išvyks iš Lietuvos, nes turi su darbu susijusių reikalų, be to, bijojo būti apkaltintas I. nužudymu, vylėsi, kad gal koks kitas asmuo dar lankėsi I. Ž. bute ir pavartojo prieš ją smurtą. Dėl brolio T. M. asmens dokumento – Lietuvos Respublikos paso – pagrobimo, laikymo, gabenimo ir panaudojimo E. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad praėjus ne daugiau kaip savaitei nuo įvykių I. bute jis, būdamas pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), pagrobė brolio T. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą. Kaip teigia, manė, jog ateityje, būnant Anglijoje, gali jo prireikti. Tą patį liepos mėnesį pagrobęs T. M. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą, netrukus išvyko į Londoną. Gali būti, kad 2008 m. gruodžio mėnesį internete rado skelbimą, kuriame buvo skelbiama apie dokumentų tvarkymo-išdavimo paslaugas už atitinkamą atlygį. Susisiekęs su nepažįstamu asmeniu, jam perdavė brolio vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą bei savo nuotrauką, prašydamas ją įklijuoti pase vietoje esančios T. nuotraukos. Kadangi pats paso nesuklastojo, todėl dėl šio įtarimo kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad už piniginį atlygį gavęs suklastotą pasą, kuriame buvo įklijuota jo nuotrauka, šiuo pasu pasinaudojo 2009 m. rugsėjo mėnesį banke tvarkydamas finansinius reikalus. Pateikęs bankui suklastotą brolio pasą, jis gavo mokėjimo kortelę. Kortelė buvo reikalinga dėl darbo paieškų, kitų asmeninių reikalų pasinaudojant suklastotu pasu neatliko (t. 4, b. l. 161–165, t. 5, b. l. 166–168).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo nustatyta, kad E. M. patvirtino savo duotus parodymus, nurodydamas kokiomis aplinkybėmis su V. V. atvyko į I. Ž. namus, kokius smurtinius veiksmus atliko prieš nukentėjusiąją bei kaip išėjo iš buto, kurioje vietoje pusnuogis laukė ir nesulaukė V. V. (t. 4, b. l. 166–169).

Kaltinamasis V. V. dėl jam pareikšto kaltinimo dėl svetimo turto ir asmens dokumentų pagrobimo kaltu neprisipažino, dėl slėpimo nusikaltimą padariusį asmenį kaltu neprisipažino, dėl nepranešimo apie padarytą nusikaltimą kaltu prisipažino.

Kaltinamasis V. V. parodė, kad 2008 m. liepos 1 d. vakare buvo namuose ir girtavo, prieš tai keletą dienų taip pat išgėrinėjo. Vakare pas jį atvažiavo E. M. ir jie alkoholį gėrė kartu. Su M. buvo pažįstami ir bendravo iki įvykio. Jis turėjo krovinių pervežimo įmonę ir jie norėjo daryti bendrą verslą. Tarp jų buvo draugiški santykiai. Su juo pirmą kartą gėrė alkoholinius gėrimus.

Jo žmona išgėrė keletą taurelių ir išėjo į kitą kambarį. Vakare į jo mobiliojo ryšio telefoną atėjo MMS žinutė, kurioje buvo apsinuoginusios moters atvaizdas. Jis į tai nekreipė dėmesio. Žmona tą žinutę matė. Dėl to kilo konfliktas. Jis pasakė, kad gal ne ten pataikė. Kiek suprato, žmona po to kalbėjo telefonu su I.. Po to jam pradėjo skambinėti iš kito telefono numerio. Kai atsiliepė, kalbėjo vyras, pradėjo jam reikšti pretenzijas. Su skambinusiu vyru jie kalbėjo keletą kartų ir M. paklausė, kokie jų santykiai. Po to jis kalbėjo su I. Ž.. Ji pasakė, kad telefonu kalbėjo ar tai jos vaikas, ar tai brolis ir jokio konflikto nebuvo. Vėliau ji pasakė, kad namuose yra viena ir pakvietė jį atvažiuoti. Jis apie tai pasakė M. ir jie su mašina jo automobiliu nuvažiavo pas I. Ž. pažinojo apie metus. Ji buvo paskelbusi per TV, kad ieško malonių pažinčių. Jis tuo metu buvo susipykęs su žmona ir gyveno atskirai. Jie buvo susitikę daug kartų. Jų ryšiai buvo intymūs. Iš pradžių susitiko dėl lytinių santykių. Paskui pradėjo dažnai susitikinėti. I. turėjo ne jį vieną. Vyrų buvo daug. Jie nebuvo niekuo vienas kitam įsipareigoję. Finansinių įsipareigojimų vienas kitam jie neturėjo. Prieš 2 mėnesius su I. buvo HBH kavinėje, nes ji buvo gavusi pakvietimą ir jį vaišino, todėl ji telefonu ir sakė jam, kad jis jai skolingas.

Privažiavus prie jos namo jis jai paskambino, ši pasakė laiptinės durų kodą ir juos įsileido. Pas I. išvažiavo 23–23.30 val. ir važiavo apie 15–25 min., tiksliau negali pasakyti. Ž. bute sėdėjo virtuvėje. Su savimi neatsinešė nieko. Kai įėjo, jis jos paklausė, kas jam skambino, o ji atsakė, kad girto svaičiojimai. Tuo metu I. buvo išgėrusi ir jis pats buvo girtas. Supažindino ją su M. ir pasiūlė visiems išgerti. Virtuvėje buvo atidarytas viskio butelis bei šampano. Jie gėrė alkoholinius gėrimus, I. gėrė šampaną. Begeriant I. užpylė ant M. šampano ir kažką piktai jam pasakė. M. atsistojo, sudavė I. per veidą ir ši nugriuvo. Virtuvėje buvo suduotas 1 smūgis su dešine ranka, prakirstas antakis, po to smūgio nukentėjusioji pargriuvo. Ji po to atsistojo. Jis nepastebėjo, ar ji kur nors atsitrenkė. Kol buvo virtuvėje po pirmo konflikto, jie mėtėsi indais, bet kaip ir pokštaudami. I. metė taurelę, po to M. kelis kartus numetė indus. Pataikė į sieną. Buvo pataikęs į televizorių, ir nors iš pradžių jis veikė, po to užgeso, bet ar nuo tos mestos taurės, negali pasakyti. Kaip buvo numestas DVD grotuvas, jis nematė, nes ne visą laiką buvo viename kambaryje. I. buvo nuėjusi ir į kitą kambarį. Jis siūlė išeiti, bet dar visi norėjo išgerti.

Antras konfliktas įvyko, kai abu išėjo iš balkono. Jis tuo metu buvo netoliese ir kai įvyko konfliktas, atsisuko ir pamatė, kaip M. sudavė I.. Jie tarpusavyje apsižodžiavo. Gal už tai, kad jį pavadino „gaidžiu“, M. rankomis sudavė I. kelis smūgius. Kliuvo į veidą, į korpusą, bet tiksliai negali pasakyti, kur. Į galvą buvo suduoti 2 smūgiai. Nuo pirmo smūgio I. nukrito, po to ji nenukrito, nes jis atsistojo į jų tarpą, nugara į I., o priekiu į M..

Visas konfliktas vyko ne vienu metu, bet maždaug kas valandą. Po to jie toliau išgėrinėjo. I. buvo nuėjusi susitvarkyti prakirstą antakį. Jis jai nepadėjo, nes ji pati medikė.

Per visą tą laiką virtuvėje M. sudavė Ž. du smūgius kumščiu į veidą ir iš balkono išeinant keletą smūgių, o kai išėjo iš miegamojo, sudavė daugiau nei 4 smūgius. Po paskutinio jų konflikto jis smogė M. į veidą.

Į miegamąjį M. buvo nuėjęs kartu su I.. Gal jis jai patiko, todėl ir pasikvietė jį pasimylėti. Jis tuo metu buvo salone atsigulęs ant minkšto kampo ir miegamajame išgirdo triukšmą. Kai atidarė duris, M. buvo su trumpikėmis, o I. su marškinėliais be kelnaičių. Jis liepė baigti triukšmauti ir pyktis. I. gulėjo ant lovos, o M. stovėjo šalia. Jis uždarė duris ir vėl atsisėdo ant lovos. Pirmas iš miegamojo išėjo M. su trumpikėmis, kur jis nusirengė rūbus, jis tiksliai nematė. I. išėjo apsirengusi su baltinukais ir šortukais. Ji pradėjo šaukti, išvadino M. „pederastu“, impotentu, šaukė, kokį čia „gaidį“ atsivedei. M. atsisukęs sugriebė I. už pečių ir sviedė ant paukščiukų narvelio, kuris stovėjo ant stovo. Ji nuo smūgio pargriuvo ant grindų, o M. pribėgęs pradėjo spardyti ją kojomis 4–5 kartus. Jis atsistojo nuo sofos ir pribėgęs prie jų trenkė M. į veidą. E. M. tuo metu buvo basas. Kai jis spardė, I. galėjo kliūti ir į galvą, ir į kūną, bet tiksliau vietų nepamena. Pasakė M., kad jis rinktųsi daiktus ir kad jie važiuos iš čia. Jis atsitraukė ir nuėjo paimti raktų į virtuvę. M. rinkosi daiktus, I. gulėjo, po to atsisėdo ant žemės prie koridoriaus. M. dėjosi daiktus į maišelį ir I. pradėjo ant jo šaukti: „pyderas“, tada M. vazą metė į I.. Vaza buvo keraminė, gana didelė. Iš kur ją paėmė, nežino, nes nepastebėjo, kur ji stovėjo, tačiau pataikė I. į galvą ir I. nugriuvo. Metė abiem rankomis. Nuo smūgio I. nugriuvo, tačiau vaza nesudužo. M. numetęs vazą išbėgo neapsirengęs į laiptinę. Jis išbėgo jam iš paskos, liepė eiti į apačią, sakė, kad važiuos namo. Pasakė, kad paims jo rūbus ir atneš, kad vėl jis nesunervintų I.. Jis sugrįžo į butą, iš koridoriaus paėmė rūbus ir išgirdo laiptinės koridoriuje didelį triukšmą, tarsi kas kažką numestų. Vėliau pamatė, kad M. buvo numetęs gėlių vazoną. Bute jis buvo apie 5–10 sekundžių, išeidamas paklausė, ar kviesti greitąją medicininę pagalbą, tačiau I. kažką neryškiai sumurmėjo: „eikit nachui“ . Išeidamas jis uždarė duris, bet jų neužrakino, nes neturėjo jos buto rakto. Kai išėjo į lauką, M. nebematė. Vėl užlipo iki ketvirto aukšto, eidamas laiptinėje rado švarkelį ar tai batą ir jį paėmė.

Skambino žmonai ir prašė, kad jį pasiimtų, bet ji nesutiko atvažiuoti, po to paskambino A. S. ir jis nuvairavo mašiną prie savo namų Šilutės plente esančios parduotuvės „Maxima“. Maišelį parsinešė į namus. Jame buvo džinsiniai drabužiai. Buvo kelnės, moteriškas švarkelis. M. atidavė tą maišelį kitą dieną apie 12 valandą.

Telefonu jie bendravo ryte, jis sakė, kad užsuks pasiimti daiktų, dar siūlė paplaukioti kateriu. Jis pasiėmė daiktus, maišelį ir tada važiavo į tą butą, jam paskambino ir sakė, kad buto durys užrakintos ir girdi, kad kažkas bute krebžda. Jis nuvažiavo atiduoti švarkelį ir pamanė, kad išsiaiškins, kas įvyko.

Tą pačią ar kitą dieną per radiją išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje rasta mirusi moteris su smurto žymėmis. Pagalvojo, kad gali būti I.. Iš karto paskambino M., bendravo telefonu ir jam siūlė nueiti į policiją ir paaiškinti aplinkybes. Šis sakė, kad niekur neis, važiuos į Angliją, nes turi reikalų. Kada jis išvažiavo į Angliją, nežino.

Pats į policiją nenuėjo, nes galvojo, kad M. prisipažins, o jis bus tik kaip liudytojas, tačiau viskas išėjo kitaip. Jis nežinojo, kad I. negyva. Apie tai sužinojo jau tada, kai teisėtvarkos institucijos apie šį nusikaltimą jau žinojo.

Jokių daiktų, pinigų ir asmens dokumentų jis iš buto neėmė ir nežinojo, kur jie yra. Vairuotojo teises I. rodė M., o ne jam.

Kai išėjo iš buto, I. gulėjo tarp koridoriaus ir salono, arčiau salono, ne toje vietoje, kur rasta mirusi įvykio vietoje. Jos veidas buvo aptaškytas krauju. Su peiliu stalo nebadė ir nematė, kad M. būtų tai daręs. Mobiliojo ryšio telefono nesugadino ir stacionaraus telefono po lova nenumetė. Važiuodamas pas I. konfliktuoti neketino.

Apklaustas kaip įtariamasis V. V. parodė, kad dėl I. Ž. priklausančių daiktų ir dokumentų pagrobimo kaltu neprisipažįsta, nes įtarime nurodytų daiktų ir dokumentų nepavogė, jų nematė. Dėl nepranešimo apie nusikaltimą kaltu prisipažįsta iš dalies, nes pripažįsta patį faktą, kad nepranešė teisėsaugos įstaigai apie M. padarytą I. Ž. sumušimą. To nepadarė dėl svarbios priežasties, nes jam grėsė būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn dėl I. Ž. nužudymo, tai ikiteisminio tyrimo eigoje ir buvo padaryta. Dėl įtarimo dėl nusikaltimą padariusio asmens slėpimo kaltu neprisipažino, teigė, jog jis neatliko jokių veiksmų, kurie susiję su E. M. slėpimu ar pasislėpimu nuo teisėsaugos institucijų, o tuo labiau Didžiojoje Britanijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-12-07 ikiteisminis tyrimas dėl I. Ž. nužudymo jam buvo nutrauktas, vadovaujantis LR BPK 170 str. 4 d. 2 p., 212 str.1p., 3 str.1 d. 1p., 214 str.1 d. V. V. parodymai dėl nuvykimo 2008-07-01 vėlų vakarą su E. M. pas I. Ž., dėl įvykių eigos bute, dėl E. M. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl pasišalinimo iš buto ir dėl kitų bylai reikšmingų aplinkybių buvo iš esmės analogiški duotiems E. M. parodymams (t. 3, b. l. 61–65, t.5, b. l. 45, 113–114).

Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad V. V. parodė, kada, kokiomis aplinkybėmis atvyko su E. M. į nukentėjusiosios butą, bute parodė vietas, kur jie trise girtavo, vietas buto patalpose, kur E. M. vartojo smurtą prieš I. Ž., bei parodė, kokius veiksmus jis pats atliko ramindamas siautėjantį E. M.. Tiek apklausų metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu V. V. kategoriškai neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją (t. 3, b. l. 74–76).

Kaltinamųjų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teismas tiki tiek, kiek jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes. Akivaizdu, kad abu kaltinamieji nesako teismui visos tiesos apie įvykį.

Nukentėjusysis T. M. patvirtino tas aplinkybes, kad jo asmens dokumentas – pasas –tikrai buvo dingęs, nes jo pasigedo 2009 metais, kai rengėsi vykti verslo reikalais į Kiniją ir jis įsitikinęs, kad galėjo jį pamesti, kreipėsi į policijos komisariatą, o vėliau Migracijos tarnyba jam išdavė naują pasą. To, kad jo pasą pasiėmė jo brolis, jis nežinojo. Visas aplinkybes jis sužinojo tik tada, kai sugrįžo brolis.

Nukentėjusysis D. S. patvirtino tas aplinkybes, kad žuvusioji yra jo duktė. Tą vakarą apie 22 val. jis buvo pas ją namuose, kalbėjosi. Jokių smurto žymių ant jos kūno nebuvo. DVD kamera ir fotoaparatas buvo padėti prie televizoriaus, šalia buvo padėta rankinė. Kitos dienos rytą jis nuvažiavo į kapines pažiūrėti I. kūmos kapavietės, kurią tvarkė I. ir buvo pasiėmusi nuo kortelės pinigus paminklo statybai bei dar sakė, kad pardavė automobilį už eurus. Pamatęs, kad reikėtų dar atvežti papildomai žemės, jis paskambino dukrai telefonu norėdamas su ja apie tai pasikalbėti, tačiau niekas jam neatsakė. Tada su žmona nuvažiavo pas ją į namus. Jis negalėjo atidaryti buto durų, o jos namų raktą buvo palikęs namuose. Skambino dar mobiliojo ryšio ir namų telefonais, račiau niekas neatsiliepė. Jis parvažiavęs namo pasiėmė dukters atsarginį buto raktą ir atvažiavo pas ją. Pasirodo, jog buto durys buvo atrakintos, tiktai reikėjo stipriau paspausti durų rankeną. Raktas buvo įkištas į spyną iš vidaus. Raktus turėjo I., jos sūnus ir jie. Buto raktai nebuvo dingę. Įėjęs į vidų pamatė, kad ant žemės guli jo negyva dukra. Ji buvo nuoga, kruvina, bute išmėtyti daiktai. Ji buvo apipilta likeriu, apmėtyta makaronais, ant galvos uždėta dirbtinų vynuogių kekė. Jis ją apdengė. Jos kūnas dar buvo šiltas. Jis paskambino žmonai, pasakė, kas atsitiko, ir liepė paskambinti policijai ir greitajai medicininei pagalbai. Kitame kambaryje gulėjo vyriški marškiniai, kurie nepriklausė nei vyrui, nei dukros sūnui. Stalas buvo subadytas peiliu, mobiliojo ryšio telefonas buvo sutraiškytas, o stacionarus telefono aparatas buvo numestas po lova. Bute buvo rastas peilis, kurio jis anksčiau pas dukrą nebuvo matęs. Vaizdo kamerą ir fotoaparatą jie buvo nusipirkę neseniai. Dukra pinigus laikydavo miegamajame stalčiuje, o kiti sudėti į baltos spalvos rankinę. Stalčiai, kur buvo sudėti pinigai, buvo atidaryti. Bute buvo daug kraujo. Kai ėjo pas dukrą, matė, kad laiptinėje numestas vazonas su gėle. Pakartotinai apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis teigė, kad atvykęs prie dukters buto jis laiptinės koridoriuje matė kraują ir kuokštelį I. plaukų, kuriuos įsidėjo į medalioną. Teigė, jog I. bendravo su keletu vyrų, apie kuriuos jis žinojo, nes jis su dukra labai artimai bendravo. Žino, kad ji skolindavo jiems pinigų, nes buvo labai gera ir patikli. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusioji G. S. patvirtino tas aplinkybes, kad žuvusioji yra jos duktė. Ji įvykio dieną su vyru važiavo apžiūrėti kapo, kurį tvarkė jos dukra. Pastebėjo, kad trūksta žemių ir skambino dukrai, tačiau niekas neatsiliepė. Skambino ir į stacionarų telefoną, tačiau taip pat niekas neatsiliepė. Grįždami namo jie atvažiavo pas dukrą į jos namus, tačiau durys buvo užrakintos, laiptinėje matė numestą vazoną. Vyras sakė, kad važiuoja namo pasiimti rakto, o ji su anūku nuėjo į parduotuvę. Po kiek laiko paskambino vyras, pasakė, kad yra blogai, ir liepė jai skambinti policijai ir į greitąją medicininę pagalbą. Nuvažiavus pas dukrą pamatė, kad ji negyva. Jos kūnas buvo apipiltas likeriu, apibarstytas makaronais ir ant galvos buvo uždėtos vynuogės. Visur buvo daug kraujo. Virtuvėje buvo atidaryti konservai. Duktė buvo nusipirkusi vaizdo kamerą ir fotoaparatą. Bute buvo peilis, baltiniai ir šukos, kurie nepriklausė dukrai. Ji žino, kad I. turėjo draugų vyrų, kuriems skolindavo pinigų. Ji žinojo, kad ji su kai kuriais turėjo intymius santykius. Gėrė tik šampaną. Po šio įvykio jai labai pablogėjo sveikata. Su dukra jos buvo labai artimos. I. turėjo pinigų, nes dirbo ir padėdavo pusbroliui tvarkyti verslą. Tuo metu ji turėjo turėti 5000 Lt ir kažkokią sumą eurų. Pinigus ji laikydavo miegamajame stalčiuje ir rankinėje. Žino, kad duktė bendravo su vyriškiu, pravarde P.. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusysis G. S. patvirtino tas aplinkybes, kad I. yra jo sesuo. Apie tai, kad ji nužudyta, jam pasakė paskambinusi jo žmona. Jis tuojau pat atvyko į Klaipėdą. Labai išgyvena dėl sesers mirties, nes jie buvo labai artimi. Prašo jam priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos. Jis pats Anglijoje susirado M.. Žinojo, kur jis gyvena, ką veikia, ką valgo, kaip dažnai keičia gyvenamąsias vietas.

Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad žuvusioji yra jo žmona. 2008 m. liepos 1 d. žmona nuvežė jį į Palangos aerouostą ir jis išskrido į Frankfurtą, į komandiruotę. Iki skrydžio dar buvo trys valandos ir jie su žmona susirašinėjo SMS žinutėmis. Apie 3 val. jis jai vėl parašė, tačiau ši neatsakė. Ryte jis vėl jai parašė, tačiau atsakymo negavo. Jam pasidarė keista, todėl paskambino telefonu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Po pietų jam paskambino uošvis ir pranešė, kad žmona nužudyta. Prieš dieną jie su žmona važiavo atsiskaityti už žmonos krikšto tėvo kapo tvarkymą. Žmonos rankinėje buvo 8000 Lt. Prieš porą savaičių buvo pardavę automobilį, buvo likę 300 eurų. Litai buvo jos rankinėje, o eurai miegamajame statulėlėje. Dingo visi pinigai kartu su rankine, videokamera, fotoaparatas, sugadintas DVD grotuvas, televizorius, sudaužyti indai, vazos, svetainėje pažeista siena, kurios remontas kainavo 500 Lt. Prašo priteisti 90 247 Lt turtinės ir 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sugriautas jo gyvenimas. Vaikas gyvena be mamos. Jis labai sunkiai išgyvena mamos mirtį. Savaitę iš viso nekalbėjo, o ir dabar dar būna depresinės nuotaikos. Jis pats taip pat gydėsi, vaiką augina vienas. Baro stalo viršus buvo sugadintas. Buvo vienas gilus dūris į jo paviršių. Prieš įvykį jis subadytas nebuvo. Dabar neprisimena, kokiomis valandomis rašė žmonai SMS. Ikiteisminio tyrimo metu detales prisiminė geriau. V. S. buvo matęs du kartus. Kartą jis su šeima buvo atvažiavęs švęsti Kalėdų. Žmona apie santykius su juo nepasakojo. Draudimas jam išmokėjo apie 3000–4000 Lt. Ši suma iš civilinio ieškinio neišminusuota. Jokio svetimo peilio jis bute nerado. Tyrėja jam rodė švarkelį ir klausė, ar jis jo žmonos. Jis pasakė, kad ne. Aukso dirbiniai nedingo. Dingo dokumentai. Buto raktai nedingo. Apie žmonos santykius su kitais vyrais jam nebuvo žinoma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir nepilnamečio E. Ž. atstovas pagal įstatymą A. Ž. parodė, kad 2008-07-01 žmona I. jį išvežė į Palangos oro uostą, iš kur 15.10 val. jis išskrido į darbo komandiruotę užsienyje. Apie 2 val. nakties rašė SMS į žmonos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji neatsakė. Tai, kad I. namuose mirė smurtine mirtimi, A. Ž. telefonu pranešė jos tėvas. Kokie asmenys prieš žmonos mirtį lankėsi namuose ir kokioms aplinkybėms esant žmona patyrė sužalojimus, A. Ž. tyrimo metu vertingos informacijos neturėjo. Pastarasis parodė, kad iš buto buvo pavogta: 8000 litų, 3000 eurų, vaizdo kamera „Sony“ su fotoaparatu bendros 1899 Lt vertės, 500 Lt vertės odinė rankinė, I. Ž. banko SNORAS mokėjimo kortelė „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir SEB banko mokėjimo kortelė „Visa Electron Maxima Senukai“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurių neįvertino, I. Ž. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), nepataisomai sugadintas 6599 Lt vertės televizorius „Philips“, 1599 Lt vertės DVD grotuvas „LG“, sudaužyti indai, 500 Lt bendros vertės vazos, sužalota garso kolonėlės 300 Lt vertės apdaila, svetainėje pažeista siena, kurios remontas kainavo 500 Lt. Iš viso A. Ž. reiškia 90247 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai, įskaitant ir išlaidas, susijusias su laidotuvėmis bei kapo tvarkymu bei paminklo pastatymu, bei 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl žmonos ir nepilnamečio sūnaus motinos netekties (t.1, b. l. 157–159, 161,162, t. 2, b. l. 1–5, 6).

Liudytoja J. B. parodė, kad turi mažą vaiką ir tą naktį blogai miegojo. Viršutiniame aukšte girdėjosi triukšmas, garsiai kažkas kalbėjo ir tai tęsėsi maždaug iki 5 valandos ryto. Iš viso triukšmas tęsėsi apie tris valandas. Ji girdėjo dviejų vyrų ir moters balsus, tačiau pokalbio turinio nesuprato. Moters verksmo ji negirdėjo, girdėjosi tiktai triukšmas ir kad kažkas nukrito. Po to būdavo ramiau, bet triukšmas vėl pasigirsdavo. Taip pat girdėjo, kad laiptinėje kažkas nukrito. Iki to laiko laiptinėje jokio triukšmo nebuvo. Ji buvo atsikėlusi pašildyti vaikui pieną ir pro langą pamatė basą ir nuogą, apsirengusį tik trumpikes vyrą, kuris priėjo prie kaimynų mašinos, norėjo suduoti į stiklą, bet atsitraukė ir priėjo prie kitos mašinos. Matėsi, kad šis asmuo buvo išsigandęs, nes susiėmė už galvos. Kadangi kieme stovėjo ir jos automobilis, tai ji žiūrėjo, kas bus toliau. Vyras nuėjo link stotelės. Jam iš paskos maždaug po 10 minučių iš laiptinės išėjo kitas vyriškis, buvo apsirengęs tamsiu kostiumu, priėjo prie ant žolės stovėjusio automobilio, panašaus į džipą. Jis rankose nešėsi geltoną maišelį. Jį paliko mašinoje ir vėl sugrįžo į laiptinę. Ji girdėjo, kad viršuje tuo metu buvo kažkas stumdoma. Ikiteisminio tyrimo metu ji įvykius prisiminė geriau. Kai vyras išėjo, rankoje nešėsi kelnes ir batelius. Tada iš už kampo išėjo kitas vyriškis, kuris sėdo prie to automobilio vairo ir jie nuvažiavo. Antrasis vyriškis, išėjęs iš laiptinės, neatrodė išsigandęs. Dabar ji negali tiksliai pasakyti, kokius rūbus antrasis vyras nešėsi. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Be to, jis rūbus vilko pažemiui. Ji nepastebėjo, kad pirmasis asmuo būtų buvęs kruvinas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja J. B. parodė, kad gyvena pirmame aukšte (duomenys neskelbtini) bute ir iš matymo pažįsta kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) bute, IV-ame aukšte. 2008 m. liepos 2 dieną apie 2.30 val. ją pažadino triukšmas, sklindantis iš viršutinių aukštų, kuris buvo panašus į mėtomų į žemę daiktų garsą ir žmogaus kritimą. Triukšmas su pertraukomis tęsėsi iki kokių 4.30 val. Ji girdėjo dviejų vyriškių bei moters balsus, bet pokalbio turinio nesuprato. Apie 4.30 val. pro savo buto langus pamatė į lauką išėjusį vyriškį apie 30–35 metų amžiaus, kuris vilkėjo tik juodos spalvos šortais ir buvo basas. Pastarasis atrodė girtas, nuėjo link (duomenys neskelbtini) g. 1-o namo. Praėjus apie 10 minučių, iš laiptinės išėjo dar vienas vyriškis, vilkėjęs sportiniu kostiumu. Pastarasis rankose nešė nedidelį maišelį. Šis vyras nuėjo link kitame kieme netoli Vyturio g. 1-o namo stovinčio automobilio BMW, atsisėdo į vairuotojo sėdynę, bet iš vietos niekur nevažiavo. Po kokių 5 minučių ji vėl pasižiūrėjo pro langą ir pamatė tą patį jos jau matytą vyriškį, išeinantį iš įėjimo. Jis rankose nešėsi mėlynos spalvos džinsus, juodos spalvos batelius, striukę. Priėjo prie to paties automobilio BMW, prie kurio atėjo ir nematytas vyras. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kur dingo tik šortais vilkėjęs asmuo, liudytoja nežino (t. 2, b. l. 45–47).

Liudytoja B. S. patvirtino tas aplinkybes, kad ji gyvena penktame namo aukšte ir su kaimynais nebendravo. Ketvirto aukšto kaimynai buvo triukšmingi, dažnai pas juos vykdavo vakarėliai. Tą vakarą jie su vyru tvarkėsi ir apačioje girdėjosi bildesys, tačiau jie nekreipė dėmesio, nes ten taip būdavo dažnai. Naktį ji prabudo nuo trenksmo. Pasirodė, jog tai gali būti sprogimo garsas. Po to išgirdo, kad trinktelėjo lauko durys. Ji priėjo prie lango ir pamatė, kad iš laiptinės išėjo vyriškis, vilkintis tik kelnaitėmis. Jis rankose nieko neturėjo. Kito asmens nematė. Iš ryto pamatė, kad laiptinėje sudaužytas gėlių vazonas. Jie gyvena virš žuvusiosios buto.

Liudytoja R. J. patvirtino tas aplinkybes, kad 2008 m. liepos 2 d. vakarą ji turėjo eiti pas kaimyną, gyvenantį penktame aukšte, suleisti jam vaistus. Buvo apie 23 valanda. Jokio triukšmo ji negirdėjo. Vėliau buvo išėjusi į balkoną, kuris ribojasi su žuvusiosios balkonu, ir girdėjo vyro ir moters balsus. Jie kalbėjosi labai tyliai. Apie 4 valandą ji išgirdo didelį triukšmą. Trenksmas buvo labai didelis. Netrukus kažkas paskambino į jos duris. Skambutis buvo nestiprus. Lyg kas būtų užkliuvęs. Jokio triukšmo prieš tai ji naktį negirdėjo. Ji ėjo atidaryti durų ir išgirdo sprogimo garsą, todėl išsigandusi, kad yra viena namuose, durų neatidarė. Girdėjo, kad kažkas nubėgo laiptais. Jai pasirodė, kad bėga per du tris laiptus, todėl pagalvojo, kad bėga ne vienas žmogus. Pažiūrėjusi į laikrodį ji vėl užmigo, nes jai reikėjo anksti keltis. Iš ryto eidama vėl pas kaimyną suleisti jam vaistus, ji pamatė, kad numestas didelis gėlės vazonas, kurį ji su kaimyne laikė laiptinėje. Jo niekaip kitaip nebuvo galima numesti į apačia, tik pakėlus nuo žemės, nes jis buvo didelis. Pakartotinai apklausta teismo posėdyje liudytoja naujų aplinkybių nenurodė. Patvirtino, kad lipdama laiptais iš ryto pas kaimyną suleisti vaistų, ji laiptinėje nematė jokio kraujo ar plaukų kuokšto. Dėl vazono numetimo, tai jai atrodo, kad asmuo, kuris tai padarė, keldamas vazoną nuo žemės, nes kitaip jo neįmanoma būtų buvę numesti ant žemės apačioje, netyčia prisilietė prie jos durų skambučio ir jis suskambėjo.

Liudytojas O. V. patvirtino tas aplinkybes, kad jis su taksi automobiliu stovėjo aikštelėje, kai atbėgo tik kelnaitėmis vilkintis žmogus. Tai buvo M.. Jis buvo kruvinas, tai yra buvo kruvinos kelnaitės, bet nestipriai. Rankose nieko neturėjo. Buvo vienas, jautėsi alkoholio kvapas. Matė, kad pas jį buvo nubrozdinimai ant rankų ir kojų. Jie buvo ant kelių, ant alkūnių ir krumplių. Jį nuvežė adresu (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad tuojau atsiskaitys. Iš to namo išėjo kažkoks vyriškis ir jam sumokėjo. Paklaustas, iš kur jį atvežė, jis pasakė, kad iš naujų rajonų. M. su savimi mobiliojo ryšio telefono neturėjo. Tai galėjo būti apie 6 valandą ryto, nes jam reikėjo perduoti pamainą. Gal kiek anksčiau.

Liudytoja D. S. patvirtino tas aplinkybes, kad jai kaip tyrėjai jokio peilio, rasto bute, niekas neperdavė. Viskas buvo užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole. Įvykio vieta buvo filmuojama. Ji į įvykio vietą atvyko su kriminalistais. Įvykio vietoje jau buvo pareigūnai bei specialistai. Kraujo pėdsakai buvo tiriami. Nukentėjusysis jai niekada nieko nėra sakęs apie rastus žuvusiosios plaukus, o vykdant įvykio vietos apžiūrą, kuri vyko apie septynias valandas, to nebuvo užfiksuota. Prie buto laiptinėje kraujo rasta nebuvo. Prieškambaryje taip pat nebuvo rasta kraujo pėdsakų. Laiptinėje taip pat nebuvo rasta jokių granulių ar paukščių kraigo. Jis buvo koridoriuje ant kiliminės dangos.

Liudytojas V. S. patvirtino tas aplinkybes, kad kaltinamųjų nepažįsta, su žuvusiąja jis bendravo, buvo draugai. Tą vakarą I. jį pasikvietė išgerti šampano. Jis atvyko apie 18 valandą, o gal apie 20 valandą. Tiksliai dabar neprisimena. Apie tai, kur yra jos vyras, jie nesikalbėjo. Sūnaus namuose nebuvo. Jie gėrė šampaną, Jis buvo atsivežęs butelį, o kitą butelį turėjo I.. Jie neišgėrė ir vieno šampano butelio. I. kažkam rašinėjo SMS žinutes, nervinosi, sakė, kad ją įžeidinėja. Kalbėjo ir telefonu, bet apie ką buvo kalbama, jis neprisimena. Pagarsinus ikiteisminiame tyrime duotus parodymus liudytojas paaiškino, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu prisiminė, jog vyro vardas buvo V.. I. su V. kalbėjosi, kiek pamena, apie pinigus. Kas kam skolingas, nebuvo aišku, suma įvardyta nebuvo. Toliau prasidėjo pikti pokalbiai, jie pykosi, I. paprašė jo, kad jis su juo pasikalbėtų ir jie apsižodžiavo. I. pakvietė jį atvažiuoti pas juos. Jis I. papriekaištavo, sakė, kam to reikia. Tada ji ant jo supyko ir liepė jam išeiti. Ji kalbėjo, kad su tuo vyru susitikinėjo, ar pasakojo apie artimesnius jų santykius, nepamena. Gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, kad ji sakiusi, jog su juo turėjo lytinių santykių. Po to jo pasiimti atvažiavo kolega, jie nuvažiavo į „Akropolio“ degalinę, jis nusipirko alaus, susiskambino su draugais ir jis nuvažiavo gerti alaus. Pokalbis su tuo V. nebuvo malonus, jie apsižodžiavo. Kiek pamena, I. sakė, kad jis ar tai gyvena (duomenys neskelbtini), ar kad tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Iš I. išvažiavo maždaug 22 ar 22.30 valandą, nes kai degalinėje pirko alų, aptarnavo jau pro langelį. Telefonu I. tą vakarą kalbėjo tik su V.. Ar kalbėjo dar su jo žmona ar sugyventine, nepamena. Jam būnant pas I. kambarys atrodė tvarkingai. Vaizdo techniką matė. Buvo televizorius, DVD grotuvas, kolonėlės. Fotoaparato ar videokameros nematė. I. kalbėjo apie paminklą, pinigų sumos neminėjo. Tą vakarą jis dar kalbėjo su G.. I. jį pažinojo, bet pikto pokalbio su juo nebuvo, pakalbėjo ir tiek. I. nebuvo girta, veidas buvo sveikas. Kur buvo raktai nuo buto, nežino. Pastaruoju metu pas I. lankėsi nedažnai, pakviesdavo užeiti, kai vyras būdavo komandiruotėje. Kalbėdama telefonu su V. ji kalbėjo apie skolą, kad grąžintų, o už ką – nežino. Jis V. nepažinojo. Ji sakė, kad V. telefono numeris yra įvestas jos telefone. I. norėjo, kad jis važiuotų aiškintis, tačiau jis atsisakė. Nevažiavo, nes nenorėjo problemų. Nesitikėjo, kad taip viskas atsitiks. Apie I. mirtį sužinojo, kai išgirdo per radiją. Tada paskambino į policiją pasitikslinti. Tą dieną su I. lytiškai santykiavo. Tai vyko gera valia.

Po butą nevaikščiojo, į kambarius nebuvo įėjęs. Atvyko apie 20 val. ir išvyko apie 22 val. Kiek kartų I. su V. kalbėjosi, negali pasakyti, buvo keletas pokalbių. Pas jį yra tokios pačios durys. Yra paprastas mažas užraktas ir spyna. Vieną spyną galima taip užrakinti, o kitai reikia rakto. Ar raktai buvo, nepamena. Šampaną gėrė balkone, tą vakarą nieko nevalgė. Lytinių santykių su I. turėjo, bendravo apie 2,5–3 metus. Sugrįžęs pas I. tą vakarą nebuvo. Kai atėjo tą vakarą, I. buvo išgėrusi gal taurę šampano. Jis dėl santykių su I. išsiskyrė su savo žmona.

Vienus Naujuosius metus šventė kartu su A. Ž., po to buvo susitikę. I. tą vakarą nebuvo išgėrusi daugiau nei pusę butelio šampano. Tai gal taurė ar pusantros. Kai jis atsisakė važiuoti išsiaiškinti su V., I. tapo agresyvi, sakė nemalonius, necenzūrinius žodžius. Baltos spalvos rankinė tą vakarą buvo ant baro, kiek jis prisimena. Ji buvo didoka, didesnė už A4 formato popieriaus lapą. Jie buvo balkone, virtuvėje, bet miegamajame nebuvo. Iš I. Ž. buvo pasiskolinęs pinigų automobiliui apie 4000 litų, bet pasiėmė paskolą ir pinigus atidavė. Tuo metu skolingas jai nebuvo. Ant stalo maisto produktų nebuvo, kavos negėrė. Peilio nematė, su savimi šukų nesinešioja. Kojinių ten nepaliko.

Liudytoja J. K. parodė, kad šiuo metu, praėjus tiek laiko nuo įvykio, ji jo gerai neprisimena, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo teisingi ir prašo jais remtis. Atsimena, kad atvažiavo automobilis BMW X5, ir kad du vyrai įėjo į laiptinę. Tai buvo vakare, apie 23 valandą. Tuo metu ji buvo kieme. Naktį girdėjo, kaip dūžta gėlių vazonas. Išėjusi į laiptinę pamatė jį sudužusį. Laiptinėje žmonių nebuvo. Ji išėjo į lauką ir matė žuvusiosios virtuvės langą. Matė ten du siluetus. Balsų negirdėjo, buvo naktis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja J. K. parodė, kad 2008-07-02, laikotarpiu nuo 00 val. iki 01 val., matė į (duomenys neskelbtini) namo paskutinę laiptinę įeinančius du vyriškius, kurie atvyko automobiliu BMW X5. Vienas jų vilkėjo sportiniu kostiumu, o antrasis vilkėjo džinsinėmis kelnėmis ir šviesios spalvos marškinėliais. Į kokį butą jie nuėjo, ji nesidomėjo. Naktį apie 3 val. išgirdo laiptinėje didelį trenksmą, todėl išėjo pažiūrėti ir pirmame aukšte pamatė numestą sudužusį gėlių vazoną. Išėjusi į lauką, pažiūrėjo į kaimynų langus ir pamatė ketvirtame aukšte esančiame bute degančią šviesą, virtuvėje šmėžavo du vyrų siluetai. Pastarieji mosavo rankomis, kažką tarpusavyje aiškinosi. Ar tai tie patys vyriškiai, kuriuos liudytoja matė įeinančius į laiptinę, ji nežino (t.2, b. l. 54–56).

Liudytojas S. B. parodė, kad E. M. yra jo draugas. Jie pažįstami nuo 19 metų, augo viename rajone. Dabar galimybės bendrauti su juo nėra. Nori, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes dabar įvykio detaliai neprisimena. Teigia, kad E. M. pas jį atvažiavo anksti ryte taksi automobiliu ir prašė sumokėti taksistui. Buvo nekalbus ir iš karto nuėjo miegoti. Jis buvo su trumpikėmis ir tai buvo šiek tiek neįprasta, nors buvo vasara. Ant kūno kraujo nepastebėjo. Bute buvo vienas, E. M. kurį laiką miegojo, kiek tiksliai, nepamena. Kaip toliau klostėsi įvykiai, nepamena. Ką E. M. pasakojo atsikėlęs, nepamena. Sakė, kad šventė su draugais. Kur jis buvo, nežino. Sakė, kad buvo kažkokios muštynės. Kodėl jis sakė, kad buvo sumušta moteris ir buvo paleistas stiklinis daiktas, nežino. Abejoja, ar jis taip galėjo sakyti. E. M. paprašė nuvežti jį kažkur į naujus rajonus.

Kad E. M. jam būtų tiksliai pasakojęs įvykio detales, tikslų laiką ir panašiai, to tikrai nebuvo. Jis pas jį atvažiavo manydamas, kad jis turi būti namuose, kadangi tai buvo eilinė darbo diena. Kai kurias įvykio detales jis sužinojo iš kitų šaltinių, spaudos, tyrėjų, todėl jam galėjo susimaišyti, ką jam sakė pats M., o ką jis sužinojo iš kitų. Jis tiksliai negali pasakyti, kada matė pas E. M. maišelį su rūbais. Ar tada, kada jis išėjo iš V. V., ar tada, kai jis išėjo iš namo laiptinės, prie kurios po to jis buvo jį nuvežęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas S. B. parodė, kad E. M. yra jo draugas. 2008 m. liepos 1 dieną vakare, apie 22 val., jis paskambino į E. M. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, jog pastarasis yra pas asmenį, vardu V., gyv. (duomenys neskelbtini). Jis nežino, kokiomis aplinkybėmis E. susipažino su V.. Liepos 2 dieną anksti ryte, apie 6 val., E. M., būdamas girtas, atvyko pas jį vilkėdamas tik kelnaites, kurių priekinė dalis buvo sutepta krauju, ir buvo basas. Rankose nieko neturėjo. E. M. paprašė išeiti į lauką ir sumokėti už taksi paslaugas. Jis nepastebėjo, ar E. M. buvo sužalotas, ar kokios kūno vietos kraujavo, nes pastarasis nuėjo praustis ir miegoti. Ryte E. M. papasakojo, jog su V., sužinojo pavardę, V., naktį praleido V. meilužės bute. Prieš nuvykstant pas šią moterį, E. M. girtavo su V., kai į V. mobiliojo ryšio telefoną buvo atsiųsta MMS nuotrauka su moters lytiniais organais. V. skambino numeriu, iš kurio buvo atsiųsta MMS nuotrauka, konfliktavo su kažkokiu vyru, po to vyko aiškintis su juo santykių. Tačiau jokio vyro bute nebebuvo, tik V. meilužė, su kuria jie ir girtavo. Jam M. nepasakojo, kaip prasidėjo konfliktas ir kas jį pradėjo. Pasak M., jis metė į moters pusę kažkokį stiklinį daiktą, bet ar pataikė, neminėjo. Pasakojo, jog moters bute buvo išmėtyti, sudaužyti daiktai, bet kas išmėtė, sudaužė, jam nesakė. Apie kitokius tiek savo, tiek V. veiksmus nepasakojo. Apie 10 val. S. B. vežė E. M. į V. namus, nes šis norėjo pasiimti savo telefoną, o apie 12 val. paprašytas M., jį nuvežė prie (duomenys neskelbtini) namo. Pas ką ketino eiti E. M., kokiu tikslu, jis nežino. Matė, kaip pastarasis įėjo į paskutinę laiptinę, išėjo gal po 10 minučių, atrodė sutrikęs. Kur buvo, nesakė. S. B. parodė, kad neprisimena, kokiu momentu jis pas E. M. matė maišelį su rūbais: ar kai pastarasis išėjo iš V., ar kai išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Liepos 2 dieną jis matė jį paskutinį kartą (t. 2, b. l. 69–71, 74–76).

Liudytojas A. S. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik V., o nukentėjusiųjų nepažįsta. 2008 m. liepos 2 d. labai anksti ryte paskambino V., pasakė, kad negali užvesti mašinos. Jis gyveno netoliese ir dėl to sutiko padėti, suprato, kad šis yra išgėręs. Tikslaus adreso, kur jam ateiti, jis nepasakė. Ten, kur stovėjo mašina, netoli gyvena jo vienas pažįstamas. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvė, o jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai nuėjo, V. stovėjo prie mašinos, buvo vienas. Kaip jis buvo apsirengęs, nepamena. Jis buvo išgėręs, bet kiek išgėręs, nežino. Ar jis buvo susijaudinęs, jis nepamena. Sakė, kad negali užvesti mašinos, nes yra sudėtinga signalizacija. Bandė pats užvesti, tačiau jam nepavyko. Automobilį užvedė jis. Automobilis buvo BMW X5. Tą automobilį vairavo jis. V. paprašė, kad nuvežtų iki namų, pakeliui nieko nepaėmė. Jiems tik išvažiavus, pravažiavus sankryžą paskambino jo žmona. Ji pasakė, kad atvažiuos pasiimti. Nuo tos vietos, kur užvedė automobilį, iki tos, kur turėjo laukti žmona, jie nuvažiavo gal 1 kilometrą. Sutarė, kad prie „Maximos” pastatys mašiną, o žmona atvažiuos jo pasiimti.

Privažiavus prie parduotuvės V. pasakė, kad reikia laukti žmonos. Iš pradžių jis norėjo eiti namo, buvo ankstus rytas ir norėjo miego, buvo supykęs, bet paskui pagalvojo, kad jeigu jis išeis, V. gal atsisės į mašiną ir būdamas neblaivus kur nors važiuos. V. pasiūlė atsigerti alaus ir jie abu nuėjo į naktinę parduotuvę. Dabar nepamena, ar jie spėjo atsigerti alaus, bet atvažiavo V. žmona ir jį pasiėmė. Nepamena, ar matė automobilyje kokius nors V. daiktus. Kaip jis buvo apsirengęs, taip pat neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai teisingi, nes įvykį prisiminė geriau. Dabar jau praėjo labai daug laiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas A. S. parodė, kad 2008-07-02 ryte, apie 4 val., jam paskambino išgėręs pažįstamas V., kuris paprašė ateiti į (duomenys neskelbtini) gatvę ir padėti užvesti automobilį. Susitikus sutartoje vietoje, V. paaiškino, kad reikia užvesti automobilį BMW X5 ir jį nuvairuoti iki namų. Važiuojant pastarasis pasiūlė išgerti, todėl automobilį paliko (duomenys neskelbtini) g., prie prekybos centro „Maxima“, ir pėsčiomis nuėjo iki naktinės parduotuvės „Kruopa“ (duomenys neskelbtini) g. Apie 4.30 val. atvyko V. žmona ir pastarasis įsėdo į jos automobilį. Apie tai, kad V. naktį praleido pas kitą moterį, A. S. nieko nežino. Automobilyje BMW jokių daiktų, rūbų, maišų, anot liudytojo, nebuvo. Į V. avalynę, rūbus jis dėmesio nekreipė, todėl nežino, ar rūbai buvo sutepti (t. 2, b. l. 77–80).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), aptiktas pusnuogės mirusios I. Ž. lavonas su kraujosruvomis smakre, dešinės rankos delne ir alkūnėje, dešinio kelio sąnario, šlaunies paviršiuose, muštinėmis žaizdomis kairiame skruoste, giliomis žaizdomis kairiame paakyje. Kambaryje, kur aptiktas lavonas, išmėtyti sudaužyti indai, išversti gėlių vazonai, gausiai pribarstyta paukščių lesalo, katinų kraigo, išmėtyti įvairūs daiktai, išpilstyti alkoholinių gėrimų buteliai, ant grindų, sienų, baldų įvairiose vietose yra kraujo dėmių, nutekėjimų. Televizoriaus, įmontuoto svetainės sienoje, ekrano paviršiuje ir apdailoje yra pažeidimų, ant žemės numesta garso kolonėlė. Ties įėjimu į svetainę sienos paviršiuje prie jungiklių dviejose vietose yra sienos įskilimai. Apžiūrint vonios ir tualeto bendrą patalpą, įėjimo į patalpą durų metalinė rankena, prausimosi kriauklės paviršius suteptas rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują, rusvi nutekėjimai yra ir po kriaukle esančios spintelės išoriniame paviršiuje, grindų plytelės suteptos dėmėmis, panašiomis į kraują. Virtuvėje ant grindų plytelių rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 7500“ su Pildyk SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vaiko kambarį, rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6101“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint miegamojo kambarį, ant lovos rasta ir paimta geltonos spalvos paklodė bei popierinė servetėlė, kurių paviršius suteptas dėmėmis, panašiomis į kraują, taip pat kambaryje rasti ir paimti vyriški marškiniai „Mex“, kurie sutepti rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Išėjus iš buto, pirmame aukšte prie laiptų yra sudužęs gėlių vazonas (t.1, b. l. 7–60).

Iš Specialisto išvados Nr. M 546/08(03) nustatyta, kad I. Ž. mirė nuo stipraus galvos sumušimo, dėl kurio buvo sumuštos galvos smegenys, plyšo dangalinė kraujagyslė, išsiliejęs po kietuoju galvos smegenų dangalu kraujas suspaudė galvos smegenis kaukolės smegeninėje ertmėje. Įvykio vietoje užfiksuoti lavoniniai reiškiniai neprieštarauja tam, kad moters mirtis įvyko 2008-07-02 anksti ryte. Ištyrus mirusiosios kraują, rasta 0,24proc. etilo alkoholio, šlapime rasta 0,56 proc. etilo alkoholio, kraujyje iš subdurinės hematomos rasta 0,61 proc. etilo alkoholio (t.1, b. l. 71–74).

Tyrimą atlikusio gydytojo eksperto V. A. paaiškinimu, dėl patirtų poveikių į galvą išskiriamos keturios anatominės – topografinės sritys. I. Ž. į galvą buvo suduota ne mažiau kaip keturi traumuojantys smūgiai, skaičiuojant tik smegeninę dalį (t.1, b. l. 78).

Suabejojus specialisto išvadomis 2011-11-16 teismo nutartimi buvo paskirta pakartotinė teismo medicinos ekspertizė.

Iš 2012-02-22 Ekspertizės akto Nr. E KM 40 (127)/12 (01) nustatyta, kad įvertinus medicininių dokumentų bei lavono tyrimo duomenis, galima teigti, kad I. Ž. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu.

Konkrečiu atveju kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu priežastimi buvo tarpinės venos, jungiančios kietąjį galvos smegenų dangalą su smegenų žieve, nutrūkimas. Kitokio galimo kraujavimo šaltinio nustatyta nebuvo. Venos nutrūkimą sąlygoja galvos smegenų staigus judesys kaukolės ertmėje dėl stipraus staigaus trauminio poveikio į galvą, pvz., dėl smūgio į veido priekinį/šoninį paviršių. Po tokio pobūdžio traumos būdingas šviesusis periodas, kai nukentėjusysis būna sąmoningas ir kurį laiką (paprastai vertinamą valandomis), kol dėl galvos smegenų suspaudimo nesutrinka gyvybinių centrų veikla galvos smegenų kamiene, gali atlikinėti savarankiškus veiksmus, judėti ir pan.

I. Ž. lavono tyrimo metu buvo nustatyti šie galvos sužalojimai:

Poodinė kraujosruva kaktos viduryje (5 cm virš antakių lygio) 3x3 cm.

Odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, 2 cm virš antakio, 3 cm nuo vidurio linijos prasidedantis į dešinę skersai 3x0,5 cm, žemiau aplinkinės odos lygio, be išskiriamos epidermio atkėlimo krypties.

Poodinė kraujosruva dešiniame skruoste-žande 5x4,5 cm.

Kairės pusės kaktos-smilkinio sumušimas, pasireiškęs poodine reljefine kraujosruva kaktoje, kraujosruva smilkinio minkštuosiuose audiniuose.

Muštinė žaizda ant kairės akies apatinio voko-paakio ribos 2,4 cm ilgio su kraujosruva akies vokuose.

Muštinė žaizda kairiame skruoste su aplinkine kraujosruva ant skruosto.

Dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis smilkininiame raumenyje, 5x4 cm, 3x3 cm.

Dešinės ausies srities sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinės ausies kaušelio viršutiniuose trečdaliuose (vijoklio ir prievijoklio srityse) ir speninės ataugos projekcijoje bendrame 4x4 cm plote.

Viršutinės lūpos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodine, skersos 1,6x0,3 cm juostos formos kraujosruva lūpos išoriniame paviršiuje ir 3x2 cm kraujosruva lūpos gleivinėje.

Kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje dešinėje 1x0,5 cm.

Poodinė kraujosruva smakro kairėje 3,5x2,5 cm.

Poodinė kraujosruva dešinio momens gumburo projekcijoje 4x3 cm plote su susiliejančiais 0,5x0,5 cm odos nubrozdinimais.

Kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose dešinėje (2 cm virš pakauškaulio gumburo ir 1 cm nuo vidurinės linijos) 3x3 cm.

Visi šie sužalojimai, taip pat mirtį lėmusi kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų galėjo būti padaryti kelių valandų laikotarpiu iki mirties. Tokį padarymo laiką gali patvirtinti nevienodo intensyvumo rausvai violetinė poodinių kraujosruvų spalva, odos nubrozdinimai su vizualiai matomu odos raginio sluoksnio atkėlimu, kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu makroskopinis („krešuliai purūs tarp pirštų lengvai suyrantys lygiu blizgančiu paviršiumi, prie kietojo danga­lo neprilipę“) ir histologinis („krešuliuose tarp patižusių eritrocitų smulkūs fibrino tinklo ploteliai“) vaizdas. Tokiam šių sužalojimų padarymo laikui neprieštarauja etilo alkoholio koncentracijų pasi­skirstymai kraujyje (0,24 promilės), kraujyje iš subdurinės hematomos (0,61 promilės) ir šlapime (0,56 promilės). Iš medicininių duomenų nustatyti tiksliau (valandos/minučių tikslumu ar pan.) kiekvieno atskiro sužalojimo padarymo laiką ir/ar jų padarymo eiliškumą nėra galimybės.

Sprendžiant iš sužalojimų lokalizacijos ir jų pobūdžio, visi galvos sužalojimai (Nr.1-13) padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktas ir paaiškinami 13 smūgių sudavimu rankomis ar kojomis. Nustatyti galvos traumavimo mechanizmai – trauminiai poveikiai (smūgiai) į galvą – yra būdingi sužalojimo pobūdžiui – kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu, nutrūkus kietojo dangalo venai. Nustatyti konkrečiai, nuo kurio iš nurodytų 13 trauminių poveikių į galvą (galvos sužalojimų) išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės, todėl tarp bet kurio iš šių sužalojimų ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Todėl galima teigti, jog visi galvos sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Ekspertas nurodo, jog Specialisto išvadoje Nr. M 546/08 (03) nurodoma, kad kraujavimas po kietuoju galvos sme­genų dangalu buvo sąlygotas vieno traumuojančio poveikio į galvos smegeninės dalies kairę pusę smilkinio projekcijoje, motyvuojant šioje projekcijoje esančiu galvos smegenų žievės sumušimu (kontūzija). Toks teiginys nėra pagrįstas, kadangi lavono tyrimo metu aprašytas radinys – kairio smegenų pusrutulio kaktinės-smilkininės dalių riboje žievės imtyje dauginės tamsiai raudonos-juosvos spalvos aguonos grūdo kraujosruvėlės – nėra vertintinas kaip pirminė galvos smegenų žievės kontūzija, bet kaip antrinės kraujosruvos, atsiradusios dėl galvos smegenų suspaudimo išsiliejusiu šioje srityje po kietuoju galvos smegenų dangalu krauju ir sparčiai besivystančio galvos smegenų pabrinkimo. Ryškų galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą patvirtina įrašai: „kairysis pusrutulis kaktinės-smilkininės dalių imtyje suspaustas“, „pamatiniame smegenų paviršiuje itin išreikštas kau­kolės didžiosios angos įspaudas“, o galvos smegenų sumušimo nebuvimą įrašas – „pjūviuose, kraujo išsiliejimo židinių makroskopiškai nestebima“. Taip pat kontūzinių židinukų nebuvo aptikta atlikus galvos smegenų žievės histologinį tyrimą.

Be galvos sužalojimų, I. Ž. buvo nustatytos kraujosruvos ant kaklo, krūtinės, dubens bei galūnių – rankų ir kojų:

kraujosruva kaklo dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose liežuvio šaknies-paliežuvio kaulo rago srityje su rago lūžiu;

poodinės kraujosruvos abiejose viršraktikaulinėse srityse po 5x6 cm plotuose;

poodinė kraujosruva dešinio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 8x6 cm;

poodinė kraujosruva dešinės alkūnės nugariniame paviršiuje 3x3 cm;

poodinė kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje tarp I ir II delnakaulių 4,5x2 cm;

poodinė kraujosruva plaštakos dešinės plaštakos vidiniame paviršiuje, V delnakaulio krašto projekcijoje 5x2 cm išilginės orientacijos;

poodinė kraujosruva kairio dilbio viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje 6x7 cm;

poodinė kraujosruva kairio dilbio vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje 3x4 cm;

poodinė kraujosruva kairės rankos plaštakos nugariniame paviršiuje II–III delnakaulių projekcijoje 4x3 cm;

poodinė kraujosruva kairio klubo-klubakaulio sparno priekinio viršutinio dyglio projekcijoje 3x3 cm;

odos nubrozdinimas 1,5x1 cm aplinkine poodine kraujosruva ant dešinės kojos kelio 5x4 cm;

dvi poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje po 1,3x1 cm ovalų formos;

trys poodinės kraujosruvos kairės kojos kelio priekiniame paviršiuje po 2x1 cm;

du odos nubrozdinimai kairės kojos kelio priekinio-išorinio paviršių riboje 1x1 cm ir 2,5x1 cm;

poodinė kraujosruva kairės pėdos II–III pirštakaulių projekcijoje skersos orientacijos 1,5x0,6 cm.

Visi šios grupės (Nr. 14-28) sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais ir galėjo atsirasti suduodant 20 smūgių koja. Tikėtina, jog kraujosruvos rankose (Nr. 16-22) galėjo atsirasti nukentėjusiajai prisidengiant nuo suduodamų, pvz., į galvą, smūgių. Vertinant izoliuotai, kaklo sumušimas, pasireiškęs paliežuvinio kaulo lūžiu (sužalojimas Nr. 14), atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, visi kiti sužalojimai (Nr. 15-28) tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Įvykus paliežuvinio kaulo lūžiui nukentėjusieji gali jausti skausmą ryjant, pasukant galvą. Vėlesniu laikotarpiu, praėjus kelioms valandoms ar pan. po patirto sužalojimo, dėl besiformuojančios masyvios kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose lūžio srityje, galimas minkštųjų audinių patinimas, siaurinantis kvėpavimo takus, tai gali sąlygoti stridorą (šiurkštų kvėpavimą) bei disfoniją (apsunkintą kalbą). Specialioje literatūroje neaptikta duomenų, kad dėl paliežuvinio kaulo lūžimo nukentėję prarastų sąmonę ar netektų gebėjimo kalbėti. Todėl galima teigti, kad konkrečiu atveju I. Ž. po patirto poliežuvinio kaulo lūžio galėjo būti sąmoninga ir kalbėti.

Remdamiesi baudžiamosios bylos Nr. 1-118-417/2010 medžiaga ir papildomais tyrimais, atsakyme į nutarties klausimus ekspertai pateikė šią išvadą, kad:

1.1. Ž. po patirto paliežuvio kaulo lūžio galėjo būti sąmoninga ir kalbėti.

2–3. Sužalojimas, nulėmęs I. Ž. mirtį nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galėjo būti padarytas vienu smūgiu.

Nustatyti konkrečiai, nuo kurio trauminio poveikio į galvą, tame tarpe ir ar nuo galimo smūgio vaza, išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, o tai ir buvo mirties priežastimi, nėra galimybės.

Nuo sužalojimo, nulėmusio I. Ž. mirtį, iki mirties galėjo praeiti laiko tarpas, vertinamas valandomis.

6. Vien iš medicininių duomenų negalima nustatyti nukentėjusiosios kūno padėties smūgių sudavimo metu bei nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą.

7. I. Ž. mirtis galėjo įvykti maždaug prieš 6–9 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietoje 2008-07-02 15 val.

8–9. Nuo galvos sužalojimo, sukėlusio kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, iki mirties praėjęs laikas paprastai vertinamas valandomis. Laikas, per kurį prikraujuoja po kietuoju galvos smegenų dangalu, kai susidaro sąlygos galvos smegenų suspaudimui ir brinkimui, priklauso nuo sužalotos kraujagyslės rūšies, kalibro, kraujo krešumo ir pan. Toks laikas gali būti vertinamas nuo kelių dešimčių minučių iki kelių valandų.

10. Iš medicininių duomenų negalima spręsti apie konkrečias sužalojimų padarymo aplinkybes. Galima tik teigti, jog kraujosruvos, išsidėsčiusios rankose (tiriamojoje dalyje pažymėtos Nr. 16-22) gali būti vertinamos kaip savigynos požymiai, prisidengiant rankomis nuo suduodamų smūgių.

Tyrimo metu apžiūrėta mirusiosios I. Ž. vilkėta raudonos spalvos palaidinė, kurios priekyje yra audinio pažeidimai, viršutinė dalis gausiai sutepta sudžiūvusiu krauju, pavienių dėmių yra ir nugarinėje pusėje (t.1, b. l. 79–80).

Teismas remiasi šia eksperto išvada, nes apklausus ekspertus byloje paaiškėjo, kad atliekant pakartotinę ekspertizę buvo turima daugiau duomenų, todėl ši išvada yra tikslesnė. Tai patvirtino ir specialisto išvadą pateikęs ekspertas.

Iš Specialisto išvados Nr. S 364/08(01) nustatyta, kad nuoplovose nuo vonios grindų, nuo durų rankenos ir nuoskutose nuo svetainės parketo, ant popierinės servetėlės gniužulo yra I. Ž. kraujas su 99, 999999999 proc. tikimybe (t.1, b. l. 91–92).

Iš Specialisto išvados Nr. S 356/08(01) nustatyta, kad ant paklodės ir ant E. M. marškinių (paimtų įvykio vietoje) yra I. Ž. kraujas su 99, 999999999 proc. tikimybe (t.1, b. l. 100–101).

Iš Specialisto išvados Nr. 704 nustatyta, kad įvykio vietoje didžioji dalis rastų ir ant daktiloplokštelių nukopijuotų pirštų pėdsakų, kurie tinkami asmens identifikavimui, palikti I. Ž. ir V. S.. Vienas delno ir aštuoni rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti įvykio vietos apžiūros metu iš balkono ir virtuvės, yra palikti ne šių asmenų ir ne V. V. bei ne įtariamojo E. M., bet kito ar kitų rankų (t.1, b. l. 112–118, 124).

Iš Specialisto išvados Nr. 801 nustatyta, kad keturiolika avalynės pėdsakų, nukopijuotų įvykio vietos apžiūros metu ant daktiloplokštelių, nėra palikti tyrimui pateiktais batais, paimtais iš V. V.. Vienas basos kojos pėdsakas ir avalynės pėdsakas, nukopijuoti įvykio vietoje, identifikavimui netinkami (t.1, b. l. 128–132).

Iš daiktų apžiūrų protokolų nustatyta, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje rasti ir paimti I. Ž. priklausantys mobiliojo ryšio telefonai NOKIA 6101 ir 7500 ir 2 SIM kortelės. Informacija, esanti telefonuose ir SIM kortelėse, turėjusi tyrimui svarbios reikšmės, buvo atspausdinta ant atskirų lapų, ir yra byloje, taip pat visi duomenys įrašyti į CD-R laikmeną Nr. 10-193 (t.1, b. l. 134–153, 155–156).

Iš pranešimo nustatyta, kad I. Ž. vardu buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 63).

Iš 2008-07-22 tarnybinio pranešimo, surašyto Klaipėdos AVPK SNTS vyr. tyrėjo J. D., matyti, kad iš išklotinių analizės būdu nustatyta, kad 2008-07-01–2008-07-02 dienomis I. Ž. kontaktavo 20 kartų su V. V., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 80 kartų su V. S., kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 173).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių išslaptintų 2008 m. liepos 1–2 d. pokalbių suvestinių nustatyta, kad yra įrašyti pokalbiai tarp V. S. ir V. V. (pirmas pokalbis tarp jų 2008-07-01 21.58 val.), tarp V. V. ir I. Ž. (pirmas pokalbis 22.21 val., paskutinis 07-01 23.55 val.), tarp V. V. ir A. V. (pirmas pokalbis 2008-07-02 4.37 val., paskutinis – 05.11 val.) bei tarp V. V. ir E. M. (pirmas pokalbis tarp jų 2008-07-02 13.28 val.). Įrašyti pokalbiai vyksta iki apsilankymo pas I. Ž. ir jai mirus. Pokalbiai susiję su E. M. ir V. V. vykimo pas I. Ž. aplinkybėmis bei įvykiais nužudytosios namuose (t. 5, b. l. 4–34).

2010-10-06 pagal EAO procedūrą iš Jungtinės Karalystės buvo perduotas Lietuvai E. M., kuris sulaikant naudojosi Lietuvos Respublikos pasu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu T. M. vardu. Detektyvo seržanto D. C. parodymais, sulaikymo metu pats E. M. pasakė, kad naudoja T. M. vardą ir pavardę, bei pateikė šio asmens vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą, kuriame buvo E. M. nuotrauka (t. 4, b. l. 77, 80).

Iš Specialisto išvados Nr. 831 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pase Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame T. M. vardu, pirminė fotonuotrauka trynimo-skutimo būdu buvo pašalinta ir termosublimaciniu būdu pagaminta esanti fotonuotrauka (t. 4, b. l. 114–115).

T. M. vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas (t. 4, b. l. 116, 118, 119).

Dėl I. Ž. nužudymo

Be kaltinamojo E. M. prisipažinimo padarius nusikaltimą, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

E. M. pozicija šioje byloje nebuvo nuosekli. Ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai jis buvo sulaikytas, I. Ž. nužudymu jis kaltino V. V.. Pirmosios apklausos po paieškos metu (2010-10-07) ikiteisminio tyrimo pareigūnams E. M. nurodė, kad V. tik įėjęs į I. Ž. butą smogė I. Ž. į veidą, apžiūrėjęs butą vėl alkūne smogė į skruostą, jį prakirto ir ši nukrito. Jie išgėrė po kelis stikliukus degtinės ir V. vėl hole-salone smogė I. Ž., kuri nukrito. Pats jis nesmurtavo, jokio kontakto su I. Ž. nebuvo. V. grasindamas pistoletu liepė jam nusirengti ir atlikti su I. Ž. lytinį aktą, todėl jis, bijodamas V., nusirengė, bet nutaikęs progą pabėgo. Tokia jo pozicija buvo ir akistatos su V. metu. Lapkričio 8 d. papildomos apklausos metu E. M. jau pakeitė savo parodymus, kurie iš esmės nesikeitė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. E. M. pirminiai parodymai, duoti iki 2010-11-08, neatitinka veiksmų laike, nes pagal šiuos parodymus viskas turėjo įvykti greitai, o realiai truko 4, 5 valandos. Kad M. visą tą laiką buvo I. Ž. bute, patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės. Kad V. M. grasino ginklu, o jis jo bijodamas pabėgo, aiškiai prieštarauja telefoniniams pokalbiams tarp M. ir V. kitą dieną, kur jie aptarinėja nakties įvykius ir juokauja. Tai paneigia ir tai, kad M. marškinėliai buvo rasti I. Ž. miegamajame, nors pirminiuose parodymuose jis nurodė, kad buvo priverstas nusirengti virtuvėje, taip pat ant jų buvo rastas I. Ž. kraujas. Liudytojas V., vežęs M., nurodė, kad šis buvo apdraskytas ir kruvinas, o pagal M. pirminę versiją, jis neturėjo kontakto su I. Ž.. Tai paneigia jo pirminius parodymus, kad prie nusikaltimo jis neprisidėjo.

Kaltinamojo V. pozicija nuo pirmos apklausos ir M. nuo 2010 m. spalio 7 d. iš esmės atitiko tiek dėl M. panaudoto smurto motyvų, tiek dėl įvykių eigos svečiuose pas I. Ž., konkrečiai nurodant smurto pavartojimo apimtis, smūgių sudavimo vietą, laiką, dėl to kilusias pasekmes. Abu kaltinamieji nurodo ir tas pačias išėjimo iš buto aplinkybes, nurodydami, kad išeinant iš buto nukentėjusioji buvo sąmoninga, kojomis bandė spirti varydama juos lauk, atsisakė medicininės pagalbos, kurią jai siūlė kaltinamasis V.. Byloje yra ne tik kaltinamųjų parodymai, bet ir kiti įrodymai. Išvadas galima daryti iš netiesioginių įrodymų, tai yra liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų, gretinant juos su objektyviais duomenimis, įvykio vietos apžiūros duomenimis, lavono tyrimo duomenimis, telefoninių pokalbių išklotinėmis, kurios yra informatyvios.

Kaltinamųjų atvykimo pas I. Ž. aplinkybės leidžia daryti išvadas apie smurto prieš I. Ž. pavartojimo motyvus. Kaltinamųjų parodymai ir telefoninių pokalbių turinys bei išklotinės rodo, kad M. svečiavosi pas V., kur kartu su juo ir V. gėrė alkoholinius gėrimus. I. Ž. V. atsiuntė vaizdo žinutę, kurią pamatė V., ir tarp jos bei I. Ž. įvyko konfliktas telefonu. Tada Ž. skambino ir aiškinosi su V.. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, į pokalbį įsiterpė S., su kuriuo V. konfliktavo. Iš pokalbio akivaizdu, kad provokuoja S., o V., tai nustatyta iš pokalbio turinio, yra ramiai nusiteikęs. Taip pat agresyviai nusiteikusi ir I. Ž., tačiau V. V. su ja kalba ramiai. Vėliau vėl paskambinusi Ž. pakvietė V. atvykti. 23.55 val. V. su M. atvyko prie namo ir skambino, kad ši išeitų, bet Ž. pakvietė jį į namus. Abu kaltinamieji nuėjo į butą. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. su M. nesiveržė pas Ž., ir jokio akivaizdaus susiformavusio motyvo sumušti Ž. nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad buvo noras išsiaiškinti santykius su S., kuris provokavo V., tačiau jo minėtame bute jau nebuvo, nes jis buvo išvykęs vėliausiai iki 23.17 val., nuo tada jis rašė Ž. SMS žinutes. Kaip jis pats nurodo, I. Ž. tiesiog liepė jam išeiti, tapo agresyvi. Taigi teismas daro išvadą, kad smurto pavartojimo prieš I. Ž. motyvas buvo konfliktas tarp E. M. ir I. Ž..

Akivaizdu, kad įvykius, kurie vyko bute, matė tik trys asmenys, tai yra nukentėjusioji bei kaltinamieji. Kaltinamųjų parodymai nėra tie duomenys, kuriuos galima vertinti kaip visiškai teisingus, nes lieka dalis neišspręstų ir neišsiaiškintų aplinkybių. Išvadas dėl kaltinamojo E. M. pavartoto fizinio smurto prieš I. Ž. teismas daro vertindamas kaltinamųjų parodymus, gretindamas juos su įvykio vietos apžiūros duomenimis, lavono tyrimo duomenimis, liudytojų J. B., B. S., J. K., R. J. parodymais bei kitais įrodymais. Iš telekomunikacinių duomenų, išklotinių nustatyta, kad V. su M. atvyko apie 23 val. 58 min., išvyko apie 4 val. 30 min., nes 4.35 val. V. skambino žmonai, kad ši jį pasiimtų, nes neužsiveda automobilis. Tai reiškia, kad kaltinamieji bute buvo apie 4 su puse valandos. Parodymus, kuriuos davė kaltinamasis E. M. dėl pavartoto smurto prieš I. Ž., sutampa su kaltinamojo V. V. parodymais. Jų išėjimo iš buto aplinkybes ir laiką patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės ir liudytojų, kontaktavusių su kaltinamaisiais tuojau po įvykio, parodymai. Tačiau byloje nustatyta, kad I. Ž. bute buvo rasti vienas delno ir aštuoni rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti įvykio vietos apžiūros metu iš balkono ir virtuvės, kurie yra palikti ne šių asmenų ir ne V. V. bei ne įtariamojo E. M., bet kito ar kitų asmenų rankų (t.1, b. l. 112–118, 124). Taip pat buvo nustatyta, kad keturiolika avalynės pėdsakų, nukopijuotų įvykio vietos apžiūros metu ant daktiloplokštelių, nėra palikti tyrimui pateiktų batų, paimtų iš V. V.. Vienas basos kojos pėdsakas ir avalynės pėdsakas, nukopijuoti įvykio vietoje, identifikavimui netinkami (t.1, b. l. 128–132). Todėl visiškai neaišku, kodėl rasti batų pėdsakai nebuvo lyginami su V. S. batų pėdsakais, nes dauguma jų buvo palikti ant kraujo dėmių. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad kaltinamasis E. M. iš buto išėjo pirmas. Bute liko kaltinamasis V. V., kuris išėjo vėliau, nes jį matė liudytojai, o kaltinamasis E. M. jo nesulaukė. Taip pat nustatyta, kad V. V. buvo įėjęs į laiptinę antrą kartą, kaip jis teigė, paimti rūbų, kurie buvo pamesti ant laiptų. Tačiau byloje neabejotinai nustatyta, ir tai įrodo pokalbių išklotinės, kad kaltinamieji nežinojo, kad I. Ž. mirė, nes kitą rytą jie kalbėjo apie ją kaip gyvą asmenį, o E. M. jai skambino, parašė SMS, nuvažiavo pas ją į butą, tačiau durų jam niekas neatidarė, o pabandžius atidaryti jos neatsidarė. Iš ten jis skambino V. V. ir apie tai jam pranešė. Teismas tiki E. M. parodymais, kad jis negalėjo atidaryti durų, nes to negalėjo padaryti ir atvykęs I. Ž. tėvas, kuris neatidaręs durų turėjo važiuoti į savo namus pasiimti atsarginio rakto, nors žinojo, kad buto durys atsidaro sunkiai, nes reikia stipriai paspausti durų rankeną. Ir kaip jis teigia, tik sugrįžęs su raktu, atidarė duris, nes jos nebuvo užrakintos. Durų raktai dingę nebuvo.

Šioje byloje bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia šioje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje priimtas sprendimas, kuris nėra panaikintas, dėl kaltinamojo V. galimo dalyvavimo smurtaujant prieš nukentėjusiąją. Tyrimas dėl nužudymo jam nutrauktas, o nutarimo pagrįstumas buvo patikrintas ir patvirtintas BPK nustatyta tvarka.

Teismas nustato E. M. suduotų I. Ž. smūgių skaičių ir jų lokalizaciją remdamasis jo paties ir V. V. parodymais, kurie sutampa, bei ekspertizės akto išvadomis, kad galvos sužalojimai buvo padaryti. Tai, kad E. M. pavartojo smurtą prieš I. Ž., patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarbūs šiuo atveju yra suduoti smūgiai į galvą, nes, kaip teigiama ekspertizės išvadoje, bet kuris iš jų galėjo būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Visi kiti I. Ž. padaryti sužalojimai įtakos jos mirčiai neturėjo. E. M. prisipažino sudavęs I. Ž. į galvą keturis smūgius, be to, metė vazą, kuri pataikė jai į galvą. Esant šioms aplinkybėms, jis atsako už atsiradusias pasekmes, tai yra I. Ž. mirtį. Suduodamas smūgius į galvą ir mesdamas vazą į galvą, tai yra gyvybiškai svarbią vietą, jis suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau leido tokioms pasekmėms kilti. Todėl šuo atveju nužudymas padarytas netiesiogine, nekonkretizuota tyčia. Jis buvo abejingas pasekmėms, kurios galėjo atsirasti.

Bylą nagrinėjant kitai kolegijai, nukentėjusieji buvo pateikę E. M. naują kaltinimą pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., tai yra nužudymą, padarytą itin žiauriai. Formaliai šis pateiktas kaltinimas neatitiko BPK normose numatytų reikalavimų, kaip jis turi būti surašomas. Tačiau kolegija šį kaltinimą priėmė ir pagal naujai pateiktą kaltinimą E. M. buvo apklaustas. Todėl teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl šio jam pareikšto kaltinimo. Dėl šio kaltinimo teismas nustatė, kad E. M. padarytas nužudymas nebuvo padarytas itin žiauriai. E. M. veiksmai neatitinka itin žiauraus nužudymo kriterijų, nurodytų BK 129 str. 2 d. 6 p. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nustatė daug mažesnį kaltinamojo E. M. suduotų smūgių skaičių, nei nustatyta ekspertizės akte, ir ne todėl, kad jie nebuvo suduoti, o todėl, kad teismas nenustatė, kad juos sudavė kaltinamasis E. M.. Kas juos sudavė, teismas nenustatė, nes neturėjo galimybės to padaryti.

Kadangi E. M., suduodamas smūgius ir padarydamas sužalojimus, nurodytus nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tyčia nužudė I. Ž., jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Dėl E. M. svetimo turto sunaikinimo ir sugadinimo

Kaltinamasis E. M. dėl šio jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo jo kaltę. Pats kaltinamasis prisipažino mėtęs ir daužęs daiktus. Tą patvirtino ir ten buvęs kaltinamasis V. V.. Nors kaltinamasis neigia, jog sugadino DVD grotuvą, teigdamas, kad pati I. Ž. galėjo už jo užkliūti, tačiau jeigu jis nebūtų prieš ją smurtavęs, to nebūtų atsitikę. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo sugadinti ir sunaikinti kaltinime nurodyti daiktai už jame nurodytą sumą, kuri yra reali.

Kadangi kaltinamasis E. M. sunaikino ir sugadino svetimą 9498 Lt vertės turtą, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 1 d.

Dėl E. M. svetimo fizinio asmens dokumento pagrobimo, laikymo, gabenimo, panaudojimo bei padėjimo suklastoti tikrą pasą, kurį laikė ir panaudojo

Kaltinamasis E. M. dėl šių jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Tačiau teigė, kad pagrobto iš brolio paso jis pats nesuklastojo, o būdamas Anglijoje surado skelbimą, kad asmuo užsiima dokumentų klastojimu, su juo susisiekė ir pateikė jam savo nuotrauką. Minėtas asmuo jo nuotrauką įklijavo vietoje brolio nuotraukos ir jis iš jo pasą pasiėmė. Ši kaltinamojo versija nėra paneigta, todėl jo nusikalstama veika dėl tikro paso suklastojimo kvalifikuotina pagal BK 24 str. 6 d. 300 str. 1 d. Kaltinamasis pateikdamas pasą nenustatytam asmeniui padėjo suklastoti tikrą pasą, o ne pats jį suklastojo. Kaltinamasis neneigia ir tos aplinkybės, kad minėtą suklastotą pasą panaudojo norėdamas atsidaryti sąskaitą banke. Dėl to, kad dingo pasas, parodė ir kaltinamojo brolis. Kaltinamasis su suklastotu svetimu pasu buvo sulaikytas Anglijoje. Kadangi kaltinamasis E. M. pagrobė svetimą fizinio asmens dokumentą, jį laikė, gabeno ir panaudojo, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 302 str. 1 d.

Kaltinamieji V. V. ir E. M. buvo kaltinami tuo, kad „2008 m. liepos 2 d. nuo 00 val. iki 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, pagrobė I. Ž. priklausančius 8000 litų, 3000 eurų, kas sudaro 10358,4 litų, vaizdo kamerą „ Sony“ ir fotoaparatą „ Sony“ bendros 1899 Lt. vertės, odinę rankinę 500 Lt. vertės, I. Ž. banko Snoras mokėjimo kortelę Visa Electron Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko mokėjimo kortelę Visa Electron Maxima Senukai Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčias materialinės vertės, viso turto už bendrą 20757,4 Lt. sumą bei I. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)“. Tai yra buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą ir asmens dokumentus.

Kaltinamieji V. V. ir E. M. dėl šių jiems pareikštų kaltinimų kaltais neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad nors vienas iš kaltinamųjų būtų padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Nei daiktai, nei dingę dokumentai nebuvo surasti. Kaltinamasis E. M. iš buto išėjo vienas, vilkėdamas tik kelnaitėmis, rankose nieko neturėjo. Tą patvirtina jį matę liudytojai. Jis taip skubėjo, kad net neapsirengė, todėl manyti, kad jis pagrobė daiktus ar dokumentus, nėra jokio teisinio pagrindo, nesant objektyvių įrodymų. V. V. iš buto išėjo po E. M.. Jis rankoje laikė maišelį, kuriame, kaip jis teigia, buvo E. M. rūbai. Jis taip pat nurodo, kad buvo sugrįžęs ir surinko laiptinėje buvusius dar kelis E. M. daiktus. Kad rūbus dėjosi į maišelį, patvirtina kaltinamasis E. M.. Liudytojas B. patvirtino tą aplinkybę, kad jis matė pas E. M. maišelį su rūbais, kai jis išėjo iš V.. Tiesa, jie teigė, kad negali tiksliai pasakyti, ar tą maišelį matė, kai kaltinamasis išėjo iš V., ar kai išėjo iš laiptinės, kurioje, kaip dabar žinoma, gyveno I. Ž.. Tačiau jis teigė, kad ten E. M. užtruko trumpai. Teismas jau pasisakė, kad tiki E. M. parodymais, kad jis tą dieną į I. Ž. butą nepateko, o V. V. patvirtino, kad maišelį su rūbais atidavė pas jį atvažiavusiam E. M.. Jeigu E. M. būtų patekęs į butą, jis tikrai tuo metu nebūtų skambinęs V. V. ir informacijos telefonu ir domėjęsis, ar tame bute yra laidinis telefonas. Kad V. V. pagrobė daiktus, kelia abejonių ta aplinkybė, kad išėjęs iš I. Ž. buto jis pusę valandos sėdėjo mašinoje ir laukė, kol ateis draugas ir padės ją užvesti. Sėdėti tiek laiko įvykio vietoje su pagrobtu turtu, žinant, kad po sukelto triukšmo kas nors gali paskambinti policijos pareigūnams, būtų nelogiška. Juk po E. M. sukelto triukšmo laiptinėje, numetant iš ketvirto aukšto gėlių vazoną, abejotina, ar kaltinamasis būtų taip pasielgęs. Versijų gali būti daug. Galima daryti prielaidą, kad daiktus pagrobė V. V., nes jis iš buto išėjo paskutinis. Taip pat galima daryti prielaidą, kad tai padarė E. M., kuris buvo nuvykęs į įvykio vietą kitą dieną. Tačiau Prielaidos turi būti patvirtintos objektyviais įrodymais. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį negali remtis prielaidomis, abejonėmis, o nesant objektyvių įrodymų, visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamieji V. V. ir E. M. pagal BK 178 str. 1d. ir 302 str. 1 d. išteisintini, neįrodžius, kad jie dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme.

Kaltinamasis V. V. buvo kaltinamas tuo, kad be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos institucijoms arba teismui apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą ir slėpė nusikaltimą padariusį asmenį, tai yra: 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 4.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. M. nužudė I. Ž.. V. V., būdamas minėto nusikaltimo liudytoju ir žinodamas iš radijo transliacijų bei kitų šaltinių, kad I. Ž. nuo patirtų sužalojimų mirė, iki 2008-07-24, tai yra iki V. V. sulaikymo, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie E. M. kaip labai sunkaus nusikaltimo vykdytoją bei apie nužudymo padarymo aplinkybes. Savo veiksmais V. V. apsunkino teisėsaugos institucijų galimybes atskleisti nusikaltimą ir sulaikyti jį padariusį asmenį, taip padėjo E. M. pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo Didžiojoje Britanijoje.

Kaltinamasis V. V. dėl šių jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, kad jokiomis priemonėmis nepadėjo kaltinamajam E. M. pasislėpti, o apie nusikaltimą nepranešė, nes pats apie jį sužinojo jau tuomet, kai apie jį buvo žinoma policijos pareigūnams. Jiems nepranešė, kad ten buvo bijodamas, kad pats gali būti apkaltintas I. Ž. nužudymu.

Kaltinamasis V. V. pagal BK 237 str.1d. ir 238 str. 1 d. išteisintinas, nes jis nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Ir štai kodėl.

Kaltinamasis V. V. buvo kaltinamas tuo, kad be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos institucijoms arba teismui apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą ir slėpė nusikaltimą padariusį asmenį, tai yra: 2008 m. liepos 2 d., nuo 00 val. iki 4.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. M. nužudė I. Ž.. V. V., būdamas minėto nusikaltimo liudytoju ir žinodamas iš radijo transliacijų bei kitų šaltinių, kad I. Ž. nuo patirtų sužalojimų mirė, iki 2008-07-24, tai yra iki V. V. sulaikymo, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie E. M. kaip labai sunkaus nusikaltimo vykdytoją bei apie nužudymo padarymo aplinkybes. Savo veiksmais V. V. apsunkino teisėsaugos institucijų galimybes atskleisti nusikaltimą ir sulaikyti jį padariusį asmenį, taip padėjo E. M. pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo Didžiojoje Britanijoje.

Iš kaltinimo matyti, kad V. V. kaltinamas, jog slėpė nusikaltimą padariusį asmenį. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis atliko kokius nors veiksmus slėpdamas nusikaltimą padariusį asmenį. Kaltinamasis E. M. patvirtino, kad jis pasakė kaltinamajam V. V., jog jis išvažiuoja į Angliją verslo reikalais. Jis niekuo nepadėjo jam išvykstant iš šalies. Todėl nesant objektyviosios nusikaltimo pusės, nėra ir šio nusikaltimo sudėties.

Pagal BK 238 str. 1 d. atsako asmuo, kuris be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą. Kaip jau ir buvo pasisakyta, nei kaltinamasis V. V., nei kaltinamasis E. M. nežinojo, kad I. Ž. nuo padarytų jai sužalojimų mirė. Jokių objektyvių įrodymų, kad jie apie tai būtų žinoję iki to laiko, kada apie tai buvo paskelbta, byloje nėra. Taigi kaltinamasis V. V. nežinojo apie padarytą labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Be to, jis buvo įvykio vietoje, pats ten važiuoti pasikvietė kaltinamąjį E. M., todėl tikrai turėjo rimtą pagrindą manyti, kad jis gali būti įtariamas padaręs šią nusikalstamą veiką. Taip ir buvo atsitikę. Jis buvo įtariamas padaręs šią nusikalstamą veiką ir kaltinamas pagrobęs svetimą turtą ir asmens dokumentus. Vadovaujantis Konstitucijos 3 str. 3 d. nuostata, draudžiama versti duoti parodymus prieš save. Šiuo atveju jis negali būti šios nusikalstamos veikos subjektu.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Išskyrus asmens dokumento pagrobimą ir padėjimą suklastoti tikrą dokumentą).

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo sugadinus ir sunaikinus turtą tenkintinas visiškai, civilinis ieškinys dėl kapavietės įrengimo tenkintinas iš dalies, civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Civilinis ieškinys dėl turto pagrobimo atmestinas. Civilinis ieškinys dėl paminklo pastatymo ir kapavietės įrengimo tenkintinas iš dalies priteisiant pusę reikalaujamos sumos, nes kapavietė įrengta dviem asmenims. Dėl laidojimo išlaidų teismui nepateikti dokumentai, todėl negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, ir ši ieškinio dalis paliktina nenagrinėta, pripažįstant civilinio ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Prokuroro civilinis ieškinys dėl ekstradicijos išlaidų priteisimo tenkintinas, nes kaltinamasis būdamas Anglijoje žinojo, kad jam paskelbta paieška, ir sąmoningai slapstėsi.

Nukentėjusieji dėl padaryto nužudymo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusieji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo institutas, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovų pareikštų ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltinamasis neturi didesnių pajamų, neturi realios galimybės atlyginti prašomą priteisti neturtinę žalą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, besiformuojančia teismų praktika, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiesiems iš viso 170 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Nužudytas žmogus. Liko be mamos mažas vaikas. Taip pat padarė 2 nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau kaltinamasis anksčiau neteistas, Charakterizuojamas patenkinamai.. Dėl padaryto tyčinio nužudymo jam skirtina bausmė, artima BK 129 str. 1 d. numatytam sankcijos vidurkiui. Tai daroma ir dėl to, kad kaltinamasis jau beveik penkerius metus yra suimtas be teismo sprendimo dėl ilgo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Todėl jam laisvės atėmimo bausmė mažintina. Už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei numatyti BK 24 str. 6 d. 300 str. 1 d. BK 302 str. 1 d. BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 129 str. 1 d. – 11 m. laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 24 str. 1 d. 300 str. 1 d. – 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 str. 1 d. – 3 m. laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo bausme.

Remiantis BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti galutinę bausmę – 11 m. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2010-08-04 iki 2014-10-21.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nekeisti.

E. M. pagal BK 178 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

E. M. pagal BK 237 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. pagal BK 238 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. M. pagal BK 302 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Iš E. M. nukentėjusiajam A. Ž. priteisti dėl sunaikinto ir sugadinto turto padarytą 9498 Lt (2750,81 EUR) žalą bei 50 000 Lt (14481 EUR) neturtinę žalą. Iš E. M. priteisti E. Ž. 50 000 Lt (14481 EUR),G. S. – 20 000 Lt (5792,40 EUR), G. S. – 50 000 Lt (14481 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad nepilnamečio E. Ž. turto valdytojas iki jo pilnametystės yra jo tėvas A. Ž.. A. Ž. dėl paminklo pastatymo ir kapavietės įrengimo išlaidų priteisti 18 500 Lt (5357,97 EUR), bei 3 896 Lt (1128,36 EUR),ekstradicijos išlaidų valstybei. E. Ž. civilinio ieškinio dalis dėl laidojimo išlaidų paliktina nenagrinėta, pripažįstant civilinio ieškovo teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą A. Ž. civilinio ieškinio dalį dėl pagrobto turto ir dėl paminklo išlaidų atmesti.

V. V. pagal BK 178 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

V. V. pagal BK 238 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. V. pagal BK LR BK 237 str.1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. V. pagal BK 302 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – E. M. vasarinius marškinius grąžinti E. M. nurodytam asmeniui, geltonos spalvos paklodę, popierinę skiautę sunaikinti, I. Ž. raudonos spalvos palaidinę, du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 6101“ ir „Nokia 7500“ ir dvi SIM kortelės grąžinti A. Ž..

2010-12-08 prokuroro nutarimu, kuriuo laikinai apribotos V. V. nuosavybės teisės į jam priklausančius 1920 litų (556,07 EUR), panaikinti ir grąžinti pinigus V. V..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.