Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi V. V. privataus kaltinimo skundą,

Aprašomoji dalis

nustato:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas V. V. skundas, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti G. S. ir G. S. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2 d., priteisti neturtinę žalą po 2500 eurų iš kiekvieno ir bylinėjimosi išlaidas.

V. V. skunde nurodyta, kad G. S. ir G. S. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją apie jį, V. V., kad neva jis yra padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. 2014-10-21 per „Lietuvos ryto“ televizijos laidą „Kriminalai“ G. S. pareiškė, kad jis, V. V., yra jos dukros žudikas, vartoja narkotikus, tvirtindama, kad „dukra buvo pažįstama su žmona (V. V.), jos dirbo kartu. Jinai tai žmonai paskolino pinigus, kadangi sakė serga mama ir viskas buvo (nužudymas) dėl pinigų <...> žudikas laisvėje, pagrindinis“. Be to, 2014-11-06, 21.00 val., per „Lietuvos ryto“ televizijos laidą „Nusikaltimas ir bausmė“, „Kraupus medikės nužudymas ir keistas prokuroro elgesys (1 dalis)“ G. S. viešai pareiškė, kad jis, V. V., vertėsi narkotikų veikla, tai yra teigė, kad „V. vertėsi narkotikais, narkotine veikla“. Minėtos laidos antrojoje dalyje G. S. teigė, kad jis, V. V., buvo jo sesers nužudymo bendrininkas, ją nužudė, pareikšdamas, kad „negali būti tokie dalykai, čia net remiantis visomis teismų praktikomis, du žmonės dalyvavę nužudyme yra bendrininkai“, „ir vėlgi aš sugrįžtu prie to, kad žiaurumas visas pareina iš 4, o dabar 5 kartus teisto žmogaus, nebereikia man visų tų jų pasakų, mes turime vieną moterį bute ir du žudikus, du žudikus ir dabar šitie, moteris yra nužudyta, moteris savęs nebeapsigina, moteris nebegali atreikšti jiems kaltinimo – reiškia du, jau dabar galima sakysiu nuteisti, nuteistas vienas už nužudymą, kitas išteisintas, kadangi tai yra šališko prokuroro nuimtas kaltinimas pagal 129 str. 1 d. ( V. V.). Atitinkamai klausomės Anderseno pasakų, kurios kuriamos dviejų asmenų, kurie žudė moterį, kad aš labai geras, atėjau aplankyti savo draugės – V. K. klausia: kuris? - V. <...>“. „Sakykim kaip jie vėliau mėgina įrodyti, moteris yra nužudyta, jinai negali savęs apginti. Ko mes klausom? Dviejų žmonių, kurie išsityčiojo iš moters <...>“. G. S. viešai pareiškė, kad jis, V. V., „kumščiu dėjo per veidą, į nosį, pirmiausia pasipylė kraujai, kaip ten buvo po to jau pradėjo gestapas žudyti, kaip aš sakau“, „didžiausias žudikas nekaltas, mane šitai pribloškė, tiesiog aš skaitau jis yra pagrindinis žudikas, yra V., bet išėjo, kad jis išėjo iš teismo salės laimingas, šypsosi, nors jis atėjo žinodamas, kad nieko nebus. Tas mat teismas buvo nulis, iš viso praktiškai jo nereikėjo <...> kiti visi darbeliai buvo padaryti V., jeigu virš keturiasdešimt buvo tų smūgių“.

Skunde V. V. nurodo, kad minėta G. S. ir G. S. pateikta informacija neatitinka tikrovės ir yra melaginga. Teigia, kad baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00325-2008 jo, V. V., atžvilgiu ikiteisminis tyrimas įtariant I. Ž. nužudymu buvo nutrauktas 2010-12-07 Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p. Visi skundai dėl šio nutarimo buvo atmesti. Minėtoje baudžiamojoje byloje jam, V. V., buvo pareikštas kaltinimas dėl BK 178 str. 1 d., 302 str. 1 d., 237 str. 1 d., 238 str. 1 d. numatytų veikų padarymo. Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-21 nuosprendžiu ( baudžiamoji byla Nr. 1-43-174/2014) jis buvo išteisintas. Šį teismo nuosprendį paliko galioti ir 2016-04-19 bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Apeliacinis teismas. Dėl tokių G. S. ir G. S. viešų pasisakymų visuomenė jį, pareiškėją, laiko pavojingu nusikaltėliu, žudiku ir narkotikų vartotoju bei platintoju. Dėl tokiu būdu sukurto recidyvisto, žudiko, asmens, susijusio su narkotikais, įvaizdžio jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmeninio gyvenimo problemas. Po minėtų laidų išėjimo į eterį beveik pusę metų neišėjo iš namų, vengė jį pažįstančių žmonių. Be to, dėl tokios paskleistos tikrovės neatitinkančios ir šmeižikiškos informacijos itin stiprų emocinį šoką patyrė ir jo nepilnametės dukros, kurios tuo metu lankė mokyklą ir ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ir senyvo amžiaus tėvai, jis pats susilaukė daug apkalbų iš aplinkinių, bendradarbių bei jį artimai pažįstančių asmenų, dėl to patyrė nervinę įtampą.

Privataus kaltinimo bylos procesas pagal V. V. skundą negali būti pradėtas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia teisę teismui nepradėti privataus kaltinimo proceso – BPK 412¹ straipsnyje numatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą, ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant procesas negali būti pradedamas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 3 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso normos reglamentuoja procesą ne bet kokių teisės pažeidimų, o būtent nusikalstamų veikų padarymo. Pagal Baudžiamojo kodekso 2 straipsnį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai. Nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Motyvuojamoji dalis

BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už nusikaltimo – šmeižimo padarymą. Šio straipsnio 1-oje dalyje apibrėžta šmeižimo sąvoka: „tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo“. Pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Šmeižimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą. Objektyviai šmeižimas yra aktyvūs veiksmai paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Tikrovės neatitinkanti informacija yra melagingos žinios ir kaltininkas tai suvokia. Paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sunaikinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Šmeižimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.

Skunde pateiktoje situacijoje šių būtinų nusikaltimo požymių nenustatyta. Žodžiai, kurių paskleidimu kaltinami G. S. ir G. S., buvo išsakyti „Lietuvos ryto“ transliuojamose televizijos laidose „Kriminalai“ ir „Nusikaltimas ir bausmė“, kurioje G. S. ir G. S. (nužudytosios I. Ž. mama ir brolis) dalijosi savo mintimis, emocijomis apie I. Ž. nužudymo bylą, todėl jų išsakyti žodžiai galėtų būti vertinami kritiškai, o ne kaip veikos tyčia pažeminti V. V.. Iš teismui prie skundo pridėtų teismų sprendimų kopijų matyti, kad V. V. ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00325-08 dėl I. Ž. nužudymo buvo pareikštas įtarimas pagal BK 129 str. 1 dalį ( nužudymas), tačiau vėliau prokuroro J. P. 2010-12-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl I. Ž. nužudymo nutrauktas. Klaipėdos apygardos teismas 2012-12-20 nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokuratūrai tuo pagrindu, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje paaiškėjo kitos faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą kaltinamojo V. V. ir E. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. nuostatas. Nors vėlesniais teismų sprendimais V. V. buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų, teismas G. S. ir G. S. išsireiškimus televizijos laidose nevertina šmeižtu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad G. S. ir G. S. pateikta informacija, teiginiai, galėjo pažeminti V. V. arba pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo. G. S. ir G. S. išdėstė savo poziciją, nuomonę apie V. V., manydami, kad jis yra I. Ž. žudikas, narkomanas. Vien subjektyvus pareiškėjo V. V. įsitikinimas, kad tai jį žemina, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti. G. S. ir G. S. teiginiai pasakyti neįžeidžiančia forma, nėra priešingi nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. G. S. ir G. S. pasakymo prasmė, forma ir aplinkybės rodo, kad jie pateikė ne konstatuojamojo pobūdžio informaciją, o galimai impulsyviai išreiškė savo subjektyvaus pobūdžio nuomonę. Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad G. S. ir G. S. reiškė savo subjektyvią nuomonę, kuri buvo sąlygota ir paremta objektyviai egzistavusiais tam tikrais faktais, tam tikrais įvykiais, susijusiais su I. Ž. nužudymo baudžiamąja byla. Jie išsakė savo vertinimus apie jiems žinomas aplinkybes.

Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės, nes baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį galima tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą.

Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais, objektyviai nustatytas.

Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad asmens garbę ir orumą gina ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, bet ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šio kodekso 2.24 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Faktų vertinimas, požiūris į juos baudžiamosios teisės prasme traktuotina išimtinai tik kaip nuomonė apie tam tikrą informaciją bei tam tikrus turimus duomenis. Darytina išvada, kad G. S. ir G. S. išdėstė savo subjektyvų tam tikrų faktų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jie, dėstydami savo subjektyviąją nuomonę, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje numatytos teisės turėti savo įsitikimus ir juos laisvai reikšti ribų. Šioje byloje nėra jokio pagrindo daryti išvadų, kad G. S. ir G. S. išsakyti teiginiai turi būti vertinami kaip BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal skunde nurodytus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, o vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., teismas atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas.

Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys buvo kviečiami susitaikymui, vadovaujantis protingumo, teisingumo, ekonomiškumo principais, pažymint tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, šioje proceso stadijoje atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. V. skundą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. V. skundą, kuriame prašoma G. S. ir G. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 2d., kadangi yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės– nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.