- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- PK-12-333/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00006-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Pareiškėjas
- J. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, susipažinusi su pareiškėjo J. K. skundu dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo ir su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 52-1-01112-13 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. skundu kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo S. R. ir A. B. atžvilgiu kaltindamas jas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 1 d. ir 2 d., padarymu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2013-10-01 „Alytaus naujienų“ portale skelbto straipsnio „Alytaus meras iš valstybės nori prisiteisti daugiau kaip pusę milijono litų“ komentaruose asmuo, pasivadinęs „darius“, paskleidė žinią, žeminančią jo ne tik kaip viešo, bet kaip ir privataus asmens garbę ir orumą. Komentaruose paskleistoje frazėje esąs kaltinamas sunkiu nusikaltimu, kurio nepadaręs – „dar mažai iš ligoninės su daugėla pavogė“. Taip pat nurodė, kad analogiško turinio šmeižikiškas komentaras buvo paskleistas 2013-10-02 ir portalo „Delfi“ komentaruose „zzz“ komentatoriaus. Pareiškėjas teigė, kad dėl S. R. ir A. B. neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimą, pakirstas pasitikėjimas juo, skunde išreiškė teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Susipažinus su skundu bei su ikiteisminio tyrimo medžiaga, skundas nagrinėjimui nepriimtinas kaip neatitinkantis įstatymų reikalavimų.
LR BPK 407 str. nurodyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str., ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Tai reiškia, kad nusikalstamos veikos įrodinėjimo ir kaltinimo palaikymo funkcijos atitenka nukentėjusiajam. Nukentėjusysis turi būti aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis, šios funkcijos siekiant teisminio proceso nešališkumo ir objektyvumo neperkeliamos teismui.
LR BPK 412 str. 2 d. reikalauja, kad nukentėjusiojo skunde turi būti nurodyta teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; nurodomi ir pateikiami duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašė pradėti apkaltinamąjį procesą S. R. ir A. B. atžvilgiu bei nurodė, kada, kokiuose portaluose, kokiais slapyvardžiais pasirašė komentatoriai, paminėjo „Alytaus naujienų“ portale skelbto straipsnio pavadinimą ir komentaro turinį. Tačiau skunde visiškai nenurodė, prie kokio „Delfi“ skelbto straipsnio ir kokio turinio komentaras buvo parašytas. Iš skundo turinio galima spręsti, kad analogiško turinio šmeižimu kaltinamos abi: S. R. ir A. B., tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga paneigia tą aplinkybę, kad jos veikė bendrininkaudamos, patvirtina, kad kiekviena rašė skirtingo turinio, netapačius komentarus.
Taigi, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes kaltinimai yra nekonkretūs, neaišku kokio turinio galimai šmeižikišku komentaru kaltinama kiekviena iš kaltinamųjų. Dėl šio trūkumo pažeidžiama LR BPK 22 str. 3 d. įtvirtinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Be to, tuo pačiu tampa neaiškios kaltinimo, dėl kurio turėtų būti skundas perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, jeigu nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys taikinamajame posėdyje nesusitaikytų, ribos.
Iš prie skundo pridėtų dokumentų kopijų patvirtinimo matosi, kad pareiškėjas naudojosi teisininko – advokato pagalba, todėl skundas turėtų būti paruoštas kvalifikuotai. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pilnai neištyrus galimų nusikalstamų veikų visų aplinkybių, tuo pačiu nutrauktas ir duomenų, turinčių įrodomąją reikšmę, rinkimas. Nepridėta prie skundo, nėra ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje „Alytaus naujienų“ ir „Delfi“ portaluose publikuotų straipsnių kopijų (nuorašų), todėl neaišku, kokio turinio straipsnius komentavo komentatoriai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, prašė pripažinti civiliniu ieškovu, tačiau nei prašymuose nurodė, kokio dydžio žalos atlyginimo reikalautų, nei pateikė kaip atskirą dokumentą – civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytus trūkumus pareiškėjo skundas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, todėl nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui ( LR BPK 412 str. 3 d. ). Pašalinus trūkumus ir tinkamai paruošus skundą ir prie jo pridedamą medžiagą, konkrečiai suformulavus kaltinimus, pareiškėjui neužkertamas kelias kreiptis į teismą pakartotinai.
Taip pat išaiškintina, kad šmeižimas kaip nusikalstama veika gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad skleidžiama informacija yra melaginga, prasimanyta ir žeminanti kito asmens garbę bei siekia apšmeižti kitą žmogų. Tiesioginės tyčios būtinumą patvirtina ir formali šios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str., sudėtis. Tiesioginės tyčios egzistavimas svarbus ne tik kaltininko vykdomų veiksmų, bet ir siekiamo tikslo bei galimų padarinių – paniekinti ar pažeminti kitą asmenį – atžvilgiu. Sąžiningai klystant dėl skleidžiamos informacijos tikrumo ar išsakant nuomonę, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, ir kuri remiasi tam tikrais faktais, nėra realizuojama šmeižimo nusikaltimo sudėties požymių visuma. Asmens teisę skleisti absoliučiai teisingą informaciją ar nevisiškai tikslią informaciją sąžiningai klystant, nepiktnaudžiaujant teise informaciją skleisti, gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (25 straipsnis) ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 straipsnis), kuri yra sudėtinė ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Šios teisės ribojimas baudžiamąja prasme reikalauja ypatingai kruopštaus ir atsakingo šmeižimo sudėties požymių įvertinimo.
Pažymėtina, kad be baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos įstatymai numato teisę apšmeižtam asmeniui savo garbę ir orumą ginti civiline tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnis), kur numatyta teisė ne tik reikalauti kito asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių paskleistų duomenų paneigimo, bet ir turtinės bei moralinės žalos atlyginimo. Baudžiamoji ir civilinė atsakomybė skiriasi tuo, kad taikant civilinę teisinę atsakomybę užtenka be įvykdytų neteisėtų veiksmų nustatyti juos atlikusio asmens bet kokią kaltę, nereikalaujant, kad tai išimtinai būtų tiesioginė tyčia.
Įvertinęs aukščiau nurodytas nuostatas ir teismuose formuojamą tokių privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo praktiką (2011-10-28 Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-640-175/2011) pareiškėjas turėtų pasirinkti teisiškai tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą: baudžiamojo ar civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti priimti skundą ir jį grąžinti pareiškėjui J. K..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.