- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-450-863/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03048-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Renata Beinoravičienė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramunės Mikonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui D. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. A. 11 896,39 Eur turtinės žalos atlyginimą; 950 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (200 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 500 Eur už žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, 250 Eur išlaidos advokatui už pretenzijos parengimą), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. kovo 17 d. tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta Nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. 2023.03.17 (toliau – ir nuomos sutartis), pagal kurią ieškovas perdavė laikinai valdyti ir naudoti atsakovui nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), už 1 150 Eur nuomos mokestį, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Pagal nuomos sutartį butas atsakovui išnuomotas 12 mėnesių nuo buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Butas atsakovui perduotas 2023 m. kovo 31 d. pilnai įrengtas, puikios būklės, be trūkumų, su baldais ir buitine technika. Tai patvirtina tiek atsakovo parašas ant buto priėmimo-perdavimo akto, tiek kita informacija, kurioje tokia buto būklė buvo užfiksuota papildomai. Atsakovui išsikrausčius iš buto, paaiškėjo, kad nuomos laikotarpiu butas atsakovo buvo stipriai apgadintas bei nesumokėti komunaliniai mokesčiai net už 4 mėnesius. Po atsakovo gyvenimo bute raktus nuo buto priėmė K. J. Kadangi buvo matoma daug defektų, K. J. su atsakovu sutarė, jog viską surašys ir atsiųs su nuotraukomis bei nutars kaip bus sprendžiama dėl defektų šalinimo. Atsakovas tam neprieštaravo. Esant tokiai situacijai, kai atsakovas nebandė slėpti defektų – sugadinti apmušalai, durys ir t. t., ieškovui nekilo įtarimų, kad atsakovas po to viską neigs ir vengs atlyginti žalą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-24-3493 antstolis Irmantas Gaidelis 2024 m. balandžio 22 d. bute konstatavo toliau nurodytus buto trūkumus, padarytus laikotarpiu, kai nuomininkas disponavo butu pagal nuomos sutartį: apibraižytos buto durys; rūdžių dėmė šalia įėjimo į butą; prie įėjimo pažeistos žaliuzės; nuplėštas kabliukas nuo durų; atsukus vandenį, vanduo iš praustuvo išbėga lėtai; neišvalytas unitazas; WC patalpoje ant sienų dėmės; duše neišvalyta santechnika; paliktos dėmės ant plytelių; pažeista kėdė; neišvalytas siurblys; nuplėšta grindjuostė prie laiptų; dėmės ant laiptinės sienos; dėmės ir mechaniniai pažeidimai kambario sienose ir lubose; dėmės ant sofos; šiukšlės sofoje; dėmės ant roletų; pianino dangčio vyriai netvirtai prisukti; dryžis ant stumdomų durų; matomi dryžiai vonioje; neveikia unitazo dangčio stabdžiai; dėmės duše; neišvalyta dušo sienutė; dėmėta sofa-lova; pažeistas šviestuvas; virtuvės lango žaliuzės įlinkusios; virtuvėje dėmėti kilimas, stalas, grindų danga; neišvalytas šaldytuvas. Visi minėti trūkumai yra užfiksuoti juos fotografuojant. Anot ieškovo, atsakovo veiksmais buvo padaryta 11 082,39 Eur žala butui (ką patvirtina žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita), 3 114 Eur žala kilnojamiesiems daiktams, esantiems bute (ką patvirtina pateikiama žalos kilnojamiesiems daiktams suvestinė), nesumokėta 707,25 Eur suma už komunalines paslaugas (ką patvirtina pridedamos sąskaitos), taip pat ieškovas patyrė 950 Eur papildomų išlaidų žalos įvertinimui bei teisinėms išlaidoms. Daiktų ir darbų atlikimo kainos buvo nurodytos pagal prieinamas internete, iš atitinkamų paslaugų tiekėjų, įvedant reikalingus darbus. Ieškovas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal nuomos sutartį buvo sumokėjęs 2 300 Eur depozitą, ieškovas pretenzija informavo atsakovą apie atliktą 2 300 Eur sumos įskaitymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalys) iš atsakovo sumokėto depozito. Be kita ko pažymėjo, jog nuomos laikotarpiu atsakovas nuolat vėluodavo mokėti nuompinigius, o paskutinius mėnesius iš viso nemokėjo už nuomą, dėl ko neliko depozito. Ieškovo teigimu, dalį sugadintų daiktų būtina pakeisti, nes jų sutaisyti nėra galimybės. Dėl sugadintų roletų ir žaliuzių buvo bendrauta žodžiu su UAB „Dextera“ specialistais, kurie informavo, kad roletų valymo paslaugos neteikiamos, o roletai yra tik keičiami. Siekiant nustatyti žalos mastą ir jos pašalinimo kaštus, reikėjo konsultuotis su specialistais, įvertinti alternatyvius variantus ir kainas. Žalos pozicijų yra daugiau nei 20 ir kiekvienai jų reikėjo skirti laiko bent po kelias valandas. Net neįvertinant kuro išlaidų ir skaičiuojant tik simbolišką sumą, šis laikas buvo įvertintas 500 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad nuomos sutartį su nuomotoju sudarė išimtinai asmeniniams poreikiams, gyventi su šeima. Parengtą nuomos sutartį pateikė nuomotojas. Nuomotojas butą nuomojo anksčiau kitiems asmenims, turėjo pakankamai patirties dėl nekilnojamojo turto nuomos. Todėl tarp atsakovo ir nuomotojo susiklostė vartojimo santykiai. Šiame ginče atsakovas yra silpnesnioji šalis. Nuomotojui kyla pareiga įrodyti savo reikalavimus, o nuomos sutarties nuostatos ir faktinė situacija išimtinai turi būti vertinama atsakovo, kaip vartotojo, naudai. Atsakovo vertinimu, ieškinio teiginiai apie turto sugadinimą yra nepagrįsti, grindžiami prielaidomis. Ieškinys grindžiamas antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris apskritai neturi jokios įrodomosios reikšmės defektų nustatymui. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas yra tik fotofiksacijos atlikimas bute. Antstolis nėra kvalifikuotas statybų ar interjero ekspertas, kuris galėtų faktiškai nustatyti defektus. Be to, antstolis nebuvo buvęs anksčiau bute, jam nebuvo žinomi defektai, kurie buvo iki nuomininkui įsikeliant į butą. Šiuo atveju antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, kuris darytas gerokai vėliau nei nuomotojui buvo grąžintas butas, neturi jokios įrodomosios reikšmės siekiant įrodyti tariamai nuomininko padarytus defektus. Dėl pateiktos Žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos atkreipė dėmesį, kad vertinimas atliktas itin subjektyviai, nevertinant bute vizualiai matomų nusidėvėjimų/pažeidimų priežasties (natūralaus nusidėvėjimo), neįvertinant, ar tai neatsirado dėl daikto nekokybiškumo, ar nebuvo nusidėvėjimai/pažeidimai dar iki įsikeliant nuomininkui. Pateikiama tariamų defektų šalinimo sąmata, kuri nėra pagrįsta jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, nėra pateiktos kainos, kurios būtų pagrįstos rinkos verte, neatskaitytas nusidėvėjimas. Kainos pateiktos tokios, kiek kainuotų įrengti butą naujai, o ne ištaisyti tariamus nuomininko padarytus defektus. Žalos apskaičiavimo sąmatos, suvestinės yra apskaičiuotos kaip naujai įrengiamų daiktų, nors, atsakovo žiniomis, butas nebuvo naujas ir buvo nuomojamas kitiems asmenims, jame gyveno pats ieškovas. Lokalinėje sąmatoje kainos pateiktos pagal statybų kainas, nors sąmatos turėtų būti apskaičiuojamos pagal atkuriamąją kainą įvertinant nusidėvėjimą. Atsakovas pažymėjo, kad tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, tiek T. M. apžiūra atlikta jau gerokai po nuomininko išsikėlimo iš buto. Atsakovas butą nuomotojui grąžino 2024 m. balandžio 3 d. Buto grąžinimo metu jokių pretenzijų dėl buto sugadinimų nuomotojas neišreiškė. Priešingai, nuomotojas 2024 m. balandžio 4 d. el. žinute sutiko sumokėtą 2 300 Eur depozitą pagal nuomos sutartį užskaityti su paskutinio mėnesio nuomos mokesčiu ir komunaliniais mokesčiais (žinutė nėra išsaugota fiziškai, dėl atsakovo pasikeitusių duomenų). Minėtas faktas patvirtina, kad nuomininkui išsikrausčius jokių pretenzijų dėl buto būklės nuomininkui nuomotojas neturėjo. Jokių defektų atsakovo atžvilgiu, išsikeliant iš buto, nebuvo. Nei faktinių aplinkybių konstatavime, nei apžiūroje, kurios pagrindu yra pateikta sąmata, atsakovas nebuvo pakviestas dalyvauti. Nors kai ieškovas pranešė, kad kvies antstolį, jis paprašė jį informuoti, nes norėjo dalyvauti apžiūroje. Tokiu būdu ieškovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo padėtimi. Todėl tiek antstolio aktas, tieks specialisto išvada tūrėtų būti laikomi nepagrįstais, nepatikimais įrodymais. Atsakovas pažymėjo, kad jam išsikrausčius iš buto, ieškovas į nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų svetainę patalpino skelbimą apie buto pardavimą. Skelbime nurodė, kad butas puikios būklės, tinkamas iš karto įsikelti ir gyventi. Atsakovas nurodė, kad paprašė pažįstamo asmens susisiekti skelbime nurodytu telefonu ir pasiteirauti apie buto kokybę. Telefoninio pokalbio metu nuomotojas patikino, kad butas yra itin puikios būklės, jame nėra jokių apgadinimų, tinkamas šiuo metu gyventi, kaip nurodo „nieko jam netrūksta“, patikino, kad, nuomotojo vertinimu, butui viskas yra gerai, nenusidėvėjęs. Akivaizdu, kad nuomotojo keliami reikalavimai nuomininko atžvilgiu yra piktybiški, keliami reikalavimai dėl neva 13 553,64 Eur žalos atlyginimo yra tik siekis pasipelnyti, atliekant buto remontą, siekiant gauti didesnę buto pardavimo kainą. Atsakovo vertinimu, ieškinyje nurodyti defektai iš esmės yra tik natūralus nusidėvėjimas, kuris yra neišvengiamas jame gyvenant. Be to, didžioji dalis trūkumų dėl natūralaus nusidėvėjimo jau buvo atsakovui įsikeliant į butą. Tai, kad bute yra tik natūralus nusidėvėjimas, iš esmės pripažįsta ir pats ieškovas, skelbime dėl buto pardavimo, nurodydamas, jog butas yra puikios būklės. Jokių defektų, išsikeliant iš buto, nuomotojas nenustatė, grąžino depozitą jį sudengiant su nuomos ir komunaliniais mokesčiais. Atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis nurodomų tariamų defektų apskritai niekaip net negalėtų būti susiję su atsakovo gyvenimu bute. Pavyzdžiui, nelabai suprantama, ką turi bendro atsakovo gyvenimas bute su durų rūdimis. Durys rūdyja, nes nėra kokybiškos. Atitinkamai ir kiti nurodomi defektai, kurie neturi jokio sąlyčio su buto naudojimu pagal paskirtį. Be to, ieškinyje nurodoma žala apskritai nėra faktiškai nuomotojo patirta. Ieškovas jokių buto remonto išlaidų iš viso nėra patyręs. Ieškovas pateikė skaičiavimus, paremtus savo vidiniu įsitikinimu, o ne objektyviais įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovas nurodė, kad patyrė 500 Eur išlaidas kurui ir laikui, tačiau nėra jokios šios sumos detalizacijos, kuri pagrįstų, kuro kiekį ir kam jis buvo panaudotas, koks ir kieno laikas sugaištas, kaip laikas apskaičiuotas ir pan. Ieškovas nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų, išskyrus antstolio, eksperto ir teisininko išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie pagrįstų jo faktiškai patirtas išlaidas dėl neva nustatytų buto defektų šalinimo. Mano, kad ieškovas tik nepagrįstai siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, nors butą pardavinėjo kaip kokybišką ir be jokių defektų, puikios būklės. Be to, grąžinant butą nuomotojui, susitarė, kad depozito suma bus sumokėta už nuomą ir komunalines išlaidas, bet likusios 593,09 Eur sumos ieškovas negrąžino.
5. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo nurodyti buto defektai galimai jau buvo jiems atsikrausčius į butą. Jo šeimai greitai reikėjo susirasti gyvenamąją vietą, todėl džiaugėsi ją suradęs. Kaip nenaujas butas, jis buvo puikios būklės, todėl prieš įsikeliant jis smulkiai buto neapžiūrinėjo ir galimų defektų nefiksavo. Smulkūs defektai neturėjo įtakos jo gyvenimo kokybei, tai jis nekreipė į tai dėmesio, nėjo ir netikrino, ar viskas veikia. Komentuodamas ieškovo nurodytus turto sugadinimus, atsakovas pripažino, kad lauko durys yra apibraižytos, tačiau kas ir kaip jas apibraižė negali pasakyti, nes kieme buvo virš dešimt butų kotedžų. Rūdys prie lauko durų galėjo nuo daug ko atsirasti, pvz. nuo lietvamzdžių. Vonia niekas iš jo šeimos nesinaudojo ir jos subraižymų pakomentuoti negali. Ar ji buvo subraižyta prieš įsikeliant į butą, nepastebėjo. Laiptų apvadų defektas yra lengvai ištaisomas tiesiog priklijuojant. Lubų ir sienų apgadinimų jis nepadarė. Įdaužas galėjo padaryti darbininkai, ieškovo užsakymu darę bute pertvaras, jiems jau gyvenant bute. Pripažįsta tik sugadinęs terasos roletą, nes buvo užstrigęs ir jis bandė tą roletą sutaisyti. Dėl pianino dangčio nieko paaiškinti negali, nes juo šeimoje niekas negroja, tad jo neapžiūrinėjo. Šviestuvo neplėšė. Virtuvės lango žaliuzių jie nelankstė, jos paprasčiausiai buvo užstrigę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovo J. V. ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilus ginčui dėl žalos ir jos dydžio, pareiga įrodyti žalą ir reikalaujamos sumos pagrįstumą tenka ieškovui. Teismas pažymėjo, kad turto nuomos teisiniuose santykiuose nuomininkas atsako tik už savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą turtui, bet ne už natūralų turto nusidėvėjimą ar už žalą, atsiradusią iki nuomos santykių pradžios. Todėl sudarant nuomos sutartį šalys turėtų fiksuoti nuomojamo turto būklę nuomos pradžiai, o pasibaigus nuomos santykiams – šio turto būklę nuomos pabaigoje. Teismas vertino, kad nei šalių sudarytoje buto nuomos sutartyje, nei priėmimo perdavimo aktuose atsakovas nenurodė į kokius nors nuomojamo turto sugadinimus, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas turtą nuomai iš ieškovo priėmė tinkamos būklės, be ieškinyje nurodytų sugadinimų.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasibaigus nuomos santykiams ir atsakovui grąžinant išsinuomotą turtą ieškovui nebuvo surašytas turto perdavimo-priėmimo aktas, kaip to reikalavo nuomos sutarties 3.2 papunktis. Į vėlesnes turto apžiūras – K. J. fiksuojant turto sužalojimus, jeigu tokia fiksacija buvo, antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes, specialistui T. M. apžiūrint butą – atsakovas nebuvo kviečiamas, jose nedalyvavo ir negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl fiksuojamų aplinkybių. Todėl vienašaliai ieškovo teiginiai nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad visi ieškovo nurodyti buto ir jame buvusio turto sužalojimai atsirado dėl atsakovo veiksmų. Atsakovui teigiant, kad ieškinyje nurodyti buto defektai yra natūralaus nusidėvėjimo rezultatas, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad taip nėra. Tačiau ieškovas, be savo paties teiginių, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad jo nurodyti turto sužalojimai negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu. Juo labiau negalima nustatyti turto apgadinimų kilmės – dėl natūralaus nusidėvėjimo, dėl netinkamo naudojimo ar tyčinių nuomininko veiksmų, kas yra svarbu sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės.
9. Teismas nustatė, kad iš T. M. sudarytos žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos taip pat negalima spręsti apie buto sienų, lubų, grindų pažeidimo pobūdį ir mastą. Specialistas, aprašydamas pažeidimus lubose abstrakčiai nurodė, kad lubose fiksuojamos dėmės, ištepimai, matyti atliktas lubų dėmių valymas ir dėl to likę spalvos pakitimai. Sienose taip pat fiksuojamos dėmės, ištepimai, įdaužos, nuskėlimai. Fiksuojant grindų dangos pažeidimus nurodomi ištepimai, įdaužos/įspaudimai, įbrėžimai. Ataskaitoje fiksuota, kad vonia ir durų varčios subraižytos. Kiek tų dėmių, įdaužų, nuskėlimų ir įbrėžimų, kokiame jie plote, koks jų pobūdis nenurodoma. Todėl iš ataskaitoje pateiktos lokalinės sąmatos negalima spręsti, kokia dalis joje nurodytų darbų sietina su turto atstatymu į buvusią padėtį, o kokia – su turto atnaujinimu. Pavyzdžiui, 61.39 kv. m lubų dažymas, nuvalant senus dažus, glaistant ir gruntuojant sukibimą gerinančiais gruntais, kelia abejones, kad tokie darbai yra neišvengiami šalinant ataskaitoje nurodytus lubų pažeidimus. Lokalinėje sąmatoje nurodyti šviestuvų, jutiklių, rankšluosčio džiovintuvo permontavimo darbai iš viso nesietini su antstolio sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotais pažeidimais. Teismas pažymėjo, kad nuomos sutartimi nėra numatyta nuomininko pareiga prieš grąžinant nuomos objektą, atlikti kapitalinį buto valymą, todėl ieškovo nurodyti neišvalyti dušo sienutė, šaldytuvas, unitazas, siurblys iš viso negali būti vertinama kaip nuomininko padaryta žala nuomotojui.
10. Teismas vertino, kad reikalavimas atlyginti kilnojamiesiems daiktams padarytą 3 114 Eur žalą grindžiamas paties ieškovo skaičiavimais, kurie, kaip nurodė ieškovas, grindžiami naujų daiktų kaina, nurodyta viešuose šaltiniuose; darbų kaina nurodyta pagal pasiūlymus internete, kiek kainuotų tokie darbai. Nurodė, kad daiktai buvo nauji, todėl jų likutinė vertė nevertinta, o nustatant reikalaujamą priteisti sumą į ją neatsižvelgta. Taip pat, kaip matyti iš žalos kilnojamiesiems daiktas apskaičiavimo lentelės ir žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos, neatsižvelgta ir į turto nusidėvėjimą. Kadangi iš žalą padariusio asmens negali būti reikalaujama atlyginti už turto pagerinimą, turto nusidėvėjimas (sugadinimų šalinimo atveju) ir likutinė turto vertė (kai daiktas keičiamas nauju) yra svarbus žalos apskaičiavimo kriterijus. Nesant duomenų nei apie turto nusidėvėjimą, nei apie daiktų likutinę vertę, negalima teigti, kad ieškovo nurodyta žalos suma yra pagrįsta.
11. Teismas nurodė, kad pagal ataskaitoje nurodytus buto pažeidimus ir jų šalinimo apimtį bei kainą, galima daryti išvadą, kad atlikus visus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus būtų atliktas buto einamasis remontas. Ieškovas pripažino, kad nurodyti buto pažeidimai realiai nebuvo šalinami, butas buvo parduotas jo neremontuojant. Teismas atkreipė dėmesį į buto pardavimo skelbimo duomenis, patalpinto 2024 m. birželio 23 d., t. y. jau po ataskaitos sudarymo, kai ieškovas, ketindamas parduoti butą, skelbime nenurodė, kad butui reikalingas remontas; butas charakterizuojamas kaip labai geros kokybės, tinkamas apsigyventi iš karto; skelbimas iliustruotas nuotraukomis, kuriose buto apgadinimai nefiksuojami. Teismas atkreipė dėmesį, kad skelbime pardavimo kaina nurodyta 299 000 Eur, o parduotas buvo už 292 500 Eur, kas, anot teismo, paneigia liudytojos K. J. teiginį, jog dėl atsakovo padarytų turto sugadinimų, jie nuo pradinės kainos turėjo nuleisti 40 000 Eur.
12. Teismas akcentuodamas, kad žalą padaręs asmuo privalo atlyginti žalą, kurios dydį žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo privalo pagrįsti leistinais įrodymais, sprendė, jog kadangi ieškovo pateikti duomenys neįrodo, kad jam buvo padaryta 11 896,39 Eur žala, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas samprotavimais ir prielaidomis, ieškinys atmetamas. Atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat netenkinami reikalavimai atlyginti ieškovo nurodytas išlaidas, susijusias su žalos nustatymu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas J. V. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti; taip pat priteisti ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.
13.1. Atkreipia dėmesį, jog sprendžiant aptariamą ginčą teismų praktikoje yra nustatinėjamos iš esmės trijų rūšių faktinės aplinkybės: 1) kokios būklės turtas buvo nuomininkui perduotas; 2) kokios būklės turtas buvo grąžintas po nuomos; 3) kokią turto nudėvėjimo (sužalojimų) dalį sudaro natūralus nusidėvėjimas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir pagrįstai priėjo išvados, jog atsakovas turtą nuomai iš ieškovo priėmė tinkamos būklės, be ieškinyje nurodytų sugadinimų. Taip pat, neginčijamais rašytiniais ieškovo teiktais įrodymais byloje užfiksuota, jog po nuomos termino atsakovo grąžintas turtas (butas) buvo su nustatytais ir užfiksuotais pažeidimais bei apskaičiuota jų ištaisymo sąmata. Todėl vienintelė ieškinio pagrįstumui įvertinti reikšminga ir ginčyta faktinė aplinkybė buvo tinkamas natūralaus buto nusidėvėjimo įvertinimas užfiksuotų pažeidimų kontekste – t. y. įvertinimas, kokia dalis užfiksuotų buto pažeidimų galėjo atsirasti kaip teisėto ir natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Nurodo, jog įrodinėjo, jog visi jo kartu su ieškiniu pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti buto apgadinimai buvo sukelti ne kaip natūralaus dėvėjimo pasekmė. Akcentuoja, kad šią poziciją grindė būtent rašytiniais įrodymais: 1) teismo eksperto ir nekilnojamojo turto žalų vertinimo specialisto T. M. 2024 m. gegužės 4 d. žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita, kurioje vertinami pažeidimai detaliai nufotografuoti, išanalizuoti ir įvertinti – nustačius iš pažeidimų turinio, jog jie nėra natūraliai nudėvėti (ryškios dėmės, žymūs subraižymai ir sugadinimai); 2) konkrečių kilnojamų daiktų sugadinimų ataskaita ir remonto sąmata, kurioje nurodytų daiktų sugadinimai užfiksuoti byloje pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pažymi, jog ginčas byloje buvo ne dėl fiksuotų pažeidimų buvimo/nebuvimo, o tik dėl jų sukėlimo priežasčių.
13.2. Anot ieškovo, teismas netinkamai šalino atsakovo žodinių ir ieškovo rašytinių įrodymų prieštaravimus ir netinkamai pritaikė civilinio proceso rungimosi principą. Byloje esant aiškiems rašytiniams įrodymams, jog butas buvo perduotas puikios būklės ir grąžintas apgadintas, o nesant jokios kitos įstatyminės procesinės prezumpcijos negu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje, teismas klaidingai nustatė būtent ieškovui procesinę pareigą paneigti atsakovo paaiškinimus, vietoje to, kad būtų nustatęs atsakovui procesinę pareigą pagrįsti savo argumentus, kaip tai numato CPK 12 straipsnis. Ieškovo vertinimu, akivaizdu, jog byloje nesant įrodymų apie prieš nuomą buvusius buto pažeidimus ir atitinkamai esant aiškiems protokoliškai nustatytiems rašytiniams įrodymams apie po metų laiko nuomos atsiradusius daugybinius buto sugadinimus, vien tokia įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad per trumpą laiką atsiradusi daugybė pažeidimų buvo sukelti ne dėl natūralaus daikto dėvėjimo.
13.3. Akcentuodamas netinkamai atliktą rašytinių įrodymų tyrimą, mano, jog būtent antstolio, kaip nešališko, viešas (valstybines) paslaugas teikiančio asmens parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas aukščiausią įrodomąją galią turinčiu įrodymu, galinčiu fiksuoti tokias objektyviai egzistuojančias faktines aplinkybes kaip baldų ir sienų apgadinimus, subraižymus, sulaužymus ir pan. Vien šis įrodymas suteikia teisinį pagrindą daryti išvadai, jog butas, kuris buvo perduotas atsakovui be jokių žymių ar užfiksuotų dėvėjimo pažeidimų ar dėvėjimo žymių, po metų laiko nuomos atsakovo buvo grąžintas su užfiksuotais konkrečiais pažeidimais, tokiu būdu buvo dėvėtas nenatūraliai. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybę, jog buto apgadinimai buvo sukelti ne natūralaus nudėvėjimo, ieškovas įrodinėjo aukščiausios įrodomosios galios rašytiniu įrodymu: teismo eksperto statusą turinčio nekilnojamojo turto žalų vertinimo specialisto T. M. žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita. Be to, patirtą žalą ieškovas grindė ir savo paties raštu vienašališkai užfiksuotais buitinių prietaisų sulaužymais su sulaužymų detalizacija ir viešai publikuojamais kainų pasiūlymais atitinkamam remontui (kurios turinys nebuvo nuginčytas). Visi detalizacijoje išvardinti buitiniai prietaisai atsakovui buvo išnuomoti nesulaužyti. Todėl akivaizdu, jog sulaužius daugybę buities prietaisų per metus (mikrobangų krosnelę, antikvarinio pianino dangtį ir pan.) toks dėvėjimas jokiu pagrindu negali būti laikomas natūraliu.
13.4. Pažymi, jog pats atsakovas byloje nepateikė jokių kitų specialistų rengtų įrodymų, paneigiančių ieškovo teiktus rašytinius įrodymus. Mano, kad teismas jokiu teisiniu nei faktiniu, nei procesiniu pagrindu neturėjo teisės konstatuoti, jog ieškinio reikalavimas, grįstas minėtais išsamiais rašytiniais įrodymais, buvo tinkamai nuginčytas vien žodiniais paaiškinimais. Be to, manant, jog teismo eksperto ir žalų vertintojo parengta ataskaita kokia nors apimtimi buvo neišsami ar nepakankama, teismas, siekdamas teisingo bylos išnagrinėjimo, turėjo procesinę teisę/pareigą pasiūlyti ataskaitą rengusį ekspertą apklausti teismo posėdžio metu ar pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, galinčius pagrįsti užfiksuotų pažeidimų kilmę ar pan. Tačiau teismas nesiūlė ieškovui pateikti papildomų įrodymų, o nepagrįstai pasivadovavo žodiniais atsakovo paaiškinimais, kas objektyviai negali būti laikoma objektyviais, nešališkais ir pagrįstais įrodymais/pagrindu ginčijant specialisto teismo eksperto parengtą rašytinę ataskaitą, dėl ko akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas byloje buvo atliktas nepagrįstai ir netinkamai.
13.5. Ieškovo vertinimu, netinkamai ir tiesiog neatidžiai atliktą įrodymų vertinimą nagrinėtoje byloje įrodo ir ta aplinkybė, jog skundžiamu sprendimu nebuvo net aptarta ieškinio reikalavimo dalis, grįsta atsakovo atliktais tiesioginiais nuomos sutarties pažeidimais dėl atsakovo nemokėtų komunalinių mokesčių už paskutinius 3 mėnesius bei nuomos mokesčio už paskutinį mėnesį. Todėl vien ši reikalavimo dalis, reiškiama tiesioginio nuomos sutarties pažeidimo pagrindu, turėjo būti priteista neatsižvelgiant į reikalavimo dalį dėl butui sukeltos žalos atlyginimo. Be to, atkreipia dėmesį, kad pagal šalių sudarytą nuomos sutartį, atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti butą švarų ir tvarkingą. Tačiau kaip užfiksuota byloje esančiais įrodymais, ieškovui grąžintas butas nebuvo išvalytas, balduose palikti maisto likučiai, dingę stalo įrankiai, dėmės ant apmušalų ir kt. Taigi vien buto valymo suma, atsakovui nė neįrodinėjus, jog butas buvo grąžintas tvarkingas, privalėjo būti priteista ieškovui, kadangi išpurvinto buto grąžinimas yra nuomos sutarties pažeidimas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas D. A. atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.
14.1. Atsakovo vertinimu, tarp šalių susiklostė vartojimo santykiai, nes ieškovas gavo pajamas. Atsakovas buvo vartotojas, silpnesnioji šalis, visa įrodinėjimo našta turėjo būti perkelta ieškovui, nors ir pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokia atsakovo pozicija. Mano, kad bet kokiu atveju ieškovui kyla pareiga įrodyti savo ieškinį, juo keliamus reikalavimus. Šiuo atveju atsakovas, vadovaudamasis rungimosi principu, teikė į bylą turimus įrodymus, t. y. pateikė telefoninį pokalbį tarp ieškovo atstovės ir atsakovo, pateikė buto skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog butas be defektų ir nereikalaujantis jokių papildomų išlaidų remontui. Atsakovas teikė atsikirtimus į ieškovo teiginius ir įrodymus, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nebuvo padarytas procesinės teisės pažeidimas, rungimosi principas nepažeistas. Pažymi, jog apelianto teiginiai, kad neva netinkamai atliktas rašytinių tyrimų vertinimas, iš esmės apeliaciniame skunde grindžiami tik paties ieškovo samprotavimais, kaip pralaimėjusios šalies gynybinė pozicija.
14.2. Nurodo, jog ieškovo akcentuojamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik užfiksavo vizualiai tuo metu matomą butą, bet nebuvo vertinama, kaip butas atrodė anksčiau. Antstolis apžiūros metu nenustatė, kad atsakovas padarė butui žalą, kad bute jo matomi pažeidimai yra žala, o ne natūralus nusidėvėjimas. Antstolis nefiksavo (nelygino), koks butas buvo anksčiau, prieš sudarant nuomos sutartį, prieš įsikeliant į jį atsakovui. Atkreipia dėmesį, kad butas buvo 2015 m. ir perduodant atsakovui buvo 8 metų senumo. Tai patvirtino ir ieškovo prašymu apklausta jo sutuoktinė K. J., kuri patikino, kad bute anksčiau gyveno ji kartu su ieškovu. Butas nebuvo įrengtas naujai, jis buvo naudotas anksčiau, nors ieškovas bylos metu įrodinėjo, kad tariamai butas nebuvo anksčiau gyvenamas, kas leidžia pagrįstai abejoti ieškovo sąžiningumu.
14.3. Kritiškai vertina ir apelianto argumentus dėl žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos. Pažymi, jog minėtoje ataskaitoje nėra užfiksuota, kad butui buvo padaryta žala. Ataskaitoje, kaip ir antstolio, tiesiog aprašyta tai, kas specialistui vizualiai buvo matoma, jam atvykus į butą. Tačiau, specialistas T. M. nebuvo užfiksavęs buto prieš įsikeliant atsakovui. Kadangi ataskaitoje nėra nurodyta, kad atsakovas padarė butui žalą, minėta ataskaita nėra pakankamas įrodymas ieškovo reikalavimams patenkinti, nustatyti, jog atsakovas padarė žalą.
14.4. Anot atsakovo, iš ieškovo pateiktų duomenų byloje dėl tariamos žalos akivaizdu, jog ieškovas netaikė jokio nusidėvėjimo, apskaičiuojant tariamos žalos sumą. Ataskaitoje ir ieškovo su ieškiniu pateiktose jo paties parengtose lentelėse nurodytos buto atstatymo, įrengimo naujai, kainos. Mano, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, akivaizdžiai siekė tik pasipelnyti atsakovo sąskaita.
14.5. Atkreipia dėmesį, kad kartu su atsiliepimu į bylą buvo pateikęs ieškovo patalpintą internete buto pardavimo skelbimą, kuriame buvo nurodyta 299 000 Eur pradinė buto pardavimo kaina. Pagal byloje esančius įrodymus, butas parduotas už 292 000 Eur. Vertinant tai, kad yra įprasta, jog pardavimo kaina yra derybų būdu sumažinama, skelbime nenurodžius jokių defektų, butas buvo parduotas kaip geros kokybės, jokia ieškovo žala nebuvo patirta. Be to, nors ieškovas byloje ne vieną kartą teigė, kad buvo patyręs buto valymo išlaidas, tačiau niekada nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas, kas leidžia teigti, kad ieškovas jokios žalos nepatyrė, o atsakovas jokios žalos nepadarė. Bute užfiksuotas tik natūralus nusidėvėjimas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovui išsikrausčius iš buto, tarp šalių nebuvo pasirašytas buto grąžinimo aktas, kuriame privalėjo būti įvertinta buto būklė ir aktas patvirtintas nuomotojo ir nuomininko parašais. Todėl, anot atsakovo, ieškovas prarado teisę remtis bet kokiais tariamais ir šiuo atveju menamais defektais. Apeliantas prisiėmė riziką ir pasekmes, kad negalės ateityje pareikšti reikalavimų dėl žalos. Be to, ir į apžiūras nuomininkas nebuvo kviečiamas, ką patvirtino ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
18. Bylos duomenimis, ieškovas atsakovui išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – butas), 2023 m. kovo 17 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. 2023.03.17 (anksčiau ir toliau – nuomos sutartis) pagrindu. Butas atsakovui, anot ieškovo, buvo perduotas 2023 m. kovo 31 d. (pagal byloje pateiktą perdavimo–priėmimo aktą – 2023 m. kovo 30 d.). Atsakovas gyveno bute ir, jo duomenimis, iš jo išsikraustė 2024 m. balandžio 3 d., perdavęs buto raktus ieškovo sutuoktinei K. J.
19. Byloje taip pat yra pateiktas ieškovo užsakymu parengtas antstolio Irmanto Gaidelio 2024 m. balandžio 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-24-3493, kuriame pažymėjus, jog antstolis, nedarydamas prielaidų ar išvadų, priežastinio ryšio, fiksuoja tai, ką fiksavimo metu mato (šiuo atveju buto ir baldų būklę), o pateikiamos nuotraukos atspindi esamą situaciją konstatavimo metu, nurodyta, jog yra apibraižytos buto durys; rūdžių dėmė šalia įėjimo į butą; prie įėjimo pažeistos žaliuzės; nuplėštas kabliukas nuo durų; atsukus vandenį, vanduo iš praustuvo išbėga lėtai; neišvalytas unitazas; WC patalpoje ant sienų dėmės; duše neišvalyta santechnika; paliktos dėmės ant plytelių; pažeista kėdė; neišvalytas siurblys; nuplėšta grindjuostė prie laiptų; dėmės ant laiptinės sienos; dėmės ir mechaniniai pažeidimai kambario sienose ir lubose; dėmės ant sofos; šiukšlės sofoje; dėmės ant roletų; pianino dangčio vyriai netvirtai prisukti; dryžis ant stumdomų durų; matomi dryžiai vonioje; neveikia unitazo dangčio stabdžiai; dėmės duše; neišvalyta dušo sienutė; dėmėta sofa-lova; pažeistas šviestuvas; virtuvės lango žaliuzės įlinkusios; virtuvėje dėmėti kilimas, stalas, grindų danga; neišvalytas šaldytuvas. Be to, byloje pateikta ieškovo pasitelkto specialisto T. M. 2024 m. gegužės 17 d. Žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 240504, kurioje pagal 2024 m. gegužės 4 d. apžiūros metu nustatytus buto pažeidimus nurodyta apskaičiuota 11 082,39 Eur suma, reikalinga buto apdailos ir įrengimo pažeidimų pašalinimui. Ieškovas atsakovui pareiškė 2024 m. liepos 10 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo (nurodyta, jog nuomininko veiksmais butui buvo padaryta 11 082,39 Eur žala, 3 114 Eur žala bute esantiems kilnojamiesiems daiktams, nesumokėta 707,25 Eur suma už komunalinius patarnavimus, patirtos 950 Eur dydžio papildomos išlaidos žalos įvertinimui ir teisinėms paslaugoms), į kurią įskaičius 2 300 Eur depozito sumą, iš atsakovo buvo pareikalauta sumokėti 13 553,64 Eur, tačiau atsakovas žalos neatlygino.
20. Ieškovui kreipusis į teismą dėl 11 896,39 Eur turtinės žalos, kitų susijusių sumų iš atsakovo priteisimo, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, kaip iš esmės neįrodytą. Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka, be kita ko kritiškai vertindamas teismo byloje atliktą įrodymų vertinimą, laikydamasis pozicijos, kad byloje esantys įrodymai patvirtina būtent atsakovo padarytą žalą ir pagrindą ieškinio reikalavimus tenkinti. Įvertinusi bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija su jais nesutinka.
21. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
22. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).
23. Kaip minėta, bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas, susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. Tačiau taip pat svarbu pažymėti, kad taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko (šiuo atveju atsakovo) veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos nustatyti keturios sąlygos, kaip antai, neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusi žala, tuomet tarp veiksmų ir žalos turėtų būti nustatytas pirmiau paminėtas priežastinis ryšys, ir žalą padaręs asmuo turėtų būti kaltas. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą turi įrodyti ieškovas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Taigi, pirmiausia ieškovui (apeliantui) tenka pareiga įrodyti visas atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas.
24. Aptariamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, ieškovui išnuomojus atsakovui butą, pagal 2023 m. kovo 17 d. Nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2023.03.17 (anksčiau ir toliau – nuomos sutartis), kurioje nurodyta, kad butas atsakovui išnuomotas 12 mėnesių nuo Nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (nuomos sutarties 3.1 papunktis), už 1 150 Eur nuomos mokestį (nuomos sutarties 1.3 papunktis). Nuomos sutartyje be kita ko numatyta, kad turtas perduodamas pilnai įrengtas, be jokių defektų (nuomos sutarties 2.4 papunktis), pagal perdavimo–priėmimo aktą, kurį pasirašo šalių įgalioti asmenys (nuomos sutarties 2.2 papunktis). Nuomos sutarties 3.2 papunkčiu šalys susitarė, kad pasibaigus sutarčiai nuomininkas privalo perduoti turtą nuomotojui švarų, tvarkingą, pagal perdavimo–priėmimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, kuriame turi būti įvertinta išnuomotų patalpų būklė. Byloje buvo pateiktas 2023 m. kovo 30 d. abiejų šalių pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, kuriame šalys patvirtino, kad nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise naudotis, o nuomininkas priėmė nekilnojamąjį turtą pagal nuomos sutartį (atkreiptinas dėmesys, kad nors šiame perdavimo–priėmimo akte nurodytas kitas nuomos sutarties numeris (Nr. 23.03.30), tačiau iš bylos duomenų visumos preziumuojama, kad yra kalbama apie tą pačią šalių nuomos sutartį). 2023 m. kovo 30 d. akto turinys iš esmės identiškas prie nuomos sutarties pridėto 2023 m. kovo 17 d. perdavimo–priėmimo akto turiniui, pilnai užpildžius tuščias grafas apie turto perdavimo datą, skaitiklių rodmenis. Minėtame perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad nekilnojamojo turto būklė (video pridedama el. paštu) yra puiki, trūkumų nėra (perdavimo–priėmimo akto 3 punktas), ir nuomininkas patvirtino, kad jis yra susipažinęs su nekilnojamojo turto būkle ir jį priima tokios būklės, kokia yra šio akto sudarymo dieną (perdavimo–priėmimo akto 4 punktas).
25. Apeliantas, kritikuodamas byloje atliktą įrodymų vertinimą, laikosi pozicijos, kad jo byloje pateikti rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad po nuomos termino butas ieškovui buvo grąžintas su ieškovo nurodytais trūkumais, kurių nebuvo buto perdavimo atsakovui metu. Tačiau tokia ieškovo pozicija byloje esančių duomenų visumos kontekste vertintina kritiškai. Pastebėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu, nesutikdamas su ieškovo pozicija dėl jam neva atsakovo veiksmais padarytos žalos, teigė, kad įsikeldamas į butą detaliai jo neapžiūrėjo ir galimų defektų nefiksavo, nors jų ir matė, akcentuodamas, kad smulkūs defektai neturėjo įtakos jo gyvenimo kokybei, todėl jis nekreipė į tai dėmesio, nėjo ir netikrino, ar viskas veikia. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, vizualiai matomą bendrą buto būklę, ieškovo užfiksuotų pažeidimų pobūdį, viena vertus, negalima nesutikti, kad nuomininkas, atsižvelgiant į bendrą turto būklę, tam tikrų pavienių defektų ar pažeidimų galėjo nepastebėti, be to, kaip jis pats teigė, to jis ir nesureikšmino. Kita vertus, tai savaime taip pat negali paneigti sutarties šalies pareigos būti atidžiai sutarties sudarymo metu. Juo labiau, kai nuomos sutartimi, perdavimo – priėmimo aktu šalys patvirtino, kad turtas perduotas pilnai įrengtas, be jokių defektų. Visgi net ir nepaisant paminėto, vien toks patvirtinimas vėlgi savaime negali būti laikomas pakankamu konstatuoti konkrečius ieškovo nurodytus bute atsiradusius defektus (apibraižytos durys; pavienės dėmės ant sienų, lubų, baldų, lėtai bėgantis iš čiaupo vanduo, neišvalyta santechnika, pažeistas šviestuvas, lango žaliuzės, ir kt.), kurie, kaip minėta, visos buto būklės kontekste, nelabai tikėtina, kad galėtų sudaryti prastesnės bendros buto būklės įvaizdį. Pažymėtina, kad nuomos sutartimi šalys susitarė, jog turtas bus perduodamas pagal perdavimo–priėmimo aktą, kuriame įvertinama turto būklė. Ir šiuo atveju, nors byloje ir buvo pateiktas prie sudaromos nuomos sutarties parengtas perdavimo–priėmimo aktas, tačiau, kaip jau minėta, jame buvo tik pakankamai abstrakčiai nurodyta, jog buto būklė yra puiki, tačiau faktiškai nebuvo užfiksuota (byloje nepateikta) jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie konkrečių buto vietų ar objektų (sienų, lubų, grindų, durų ir kt.), baldų, įrangos ir pan., būklę būtent buto perdavimo atsakovui metu. Atkreiptinas dėmesys, kad perdavimo–priėmimo akte yra nuoroda į tam tikrą foto ar video medžiagą (nurodant, kad ji pateikta el. paštu), tačiau byloje tokie duomenys taip ir nebuvo pateikti. Taigi, aptartu aspektu teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas turtą nuomai iš ieškovo priėmė be ieškinyje nurodytų sugadinimų, kadangi tokia išvada negalėjo būti padaryta iš byloje pateiktų duomenų visumos. Ieškovas neįrodė, jog perduodant butą atsakovui, butas ir jame esantys baldai ar kiti daiktai buvo be jokių defektų ar kitų trūkumų. Juo labiau, kaip byloje nustatyta, butas nebuvo naujas (ieškovo įgytas 2015 m.), ir kaip teismo posėdyje nurodė liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė, daug metų jie patys jame gyveno (nors liudytoja ir akcentavo buto atnaujinimo darbų atlikimą, tačiau vėlgi jokie objektyvūs tai patvirtinantys įrodymai (aktualūs nustatyti faktinei turto būklei jo perdavimo atsakovui metu) nebuvo pateikti). Taip pat atmestini ir apelianto argumentai dėl jo poziciją neva neabejotinai patvirtinančių jo pateiktų rašytinių įrodymų, tarp jų, minėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, specialisto T. M. parengtos žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, kad minėta ataskaita buvo parengta praėjus mėnesiui, o antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas – praėjus beveik trims savaitėms nuo atsakovo išsikraustymo, jam nedalyvaujant, nors, kaip galima suprasti iš šalių pozicijos bylos nagrinėjimo metu, šalys nuo pat pradžių skirtingai traktavo sutartinių santykių pabaigos pasekmes, ieškovui, liudytojai akcentuojant, kad jau buto perdavimo ieškovui (jo atstovei) metu buvo pastebėti tam tikri pažeidimai, tuo tarpu atsakovui teigiant, kad jokių pretenzijų pateikta nebuvo. Pažymėtina, kad šiuo atveju, atsakovui perduodant turtą atgal ieškovui, nebuvo surašytas joks perdavimo–priėmimo aktas ir perdavimo metu jokie konkretūs pažeidimai nebuvo užfiksuoti, objektyvių duomenų apie tai nepateikta (bylos nagrinėjimo metu liudytoja minėjo apie buto sugadinimų fiksavimą foto ir video medžiagoje, tačiau minėti duomenys byloje taip ir nebuvo pateikti). Tuo tarpu, paminėti dokumentai, būtent antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota buto, tam tikrų jo dalių, daiktų būklė būtent atlikto fiksavimo metu, žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita, kurioje nurodyti buto ir jame esančių tam tikrų daiktų apgadinimai bei jų remonto, keitimo kaina, patvirtina tam tikrus bute nustatytus defektus, bet neįrodo, kad jie buvo padaryti atsakovo neteisėtais veiksmais, kaip jau minėta, iš bylos duomenų nesant galimybės nustatyti konkrečių buto apgadinimų, kurių nebuvo tuo metu, kai butas buvo išnuomotas atsakovui.
26. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų kaip būtinosios sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, klausimas dėl žalos dydžio, jos apskaičiavimo teisingumo, ir kt., yra nebeaktualus, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. Kartu dar atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu kaip ir pripažino aplinkybę apie sugadintą terasos roletą, kurį, užstrigusį, jis neva mėgino taisyti, tačiau, įvertinus tai, kad detaliai šios situacijos aplinkybės taip ir nebuvo atskleistos (ar minėtas daiktas jau buvo sugedęs, ar visgi sugedo dėl atsakovo veiksmų), be to, ir nesant galimybių to išsiaiškinti, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo įrodytos atsakomybės ir šiuo aspektu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, kaip galima suprasti iš bylos duomenų, ieškovui dar liko dalis ir atsakovo sumokėto 2 300 Eur depozito (atsakovo teigimu, 593,09 Eur, ko bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepaneigė). Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, taip pat ir atsakovo pozicijos, depozitas buvo panaudotas skolai už nuomą sumokėti (nors šiuo aspektu pastebėtina tam tikra ieškovo dviprasmiška pozicija, kai savo procesiniuose dokumentuose akcentuodamas aplinkybę apie atsakovo nemokėtą nuomą, skolos detalizavime to nenurodė), taip pat esant pagrindui vertinti, jog iš depozito laikoma sumokėta ir ieškovo nurodyta komunalinių mokesčių skola (ieškovo skaičiavimu, 707,25 Eur), tokiu būdu atmetant apelianto argumentus ir dėl neva neaptartos ieškinio dalies dėl atsakovo nemokėtų komunalinių mokesčių bei nuomos mokesčio.
27. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantas, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apelianto pateiktus argumentus.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Dėl kitų apeliaciniame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
30. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
31. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo J. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.