Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo išnagrinėjusi civilinę bylą pagal J. V. ieškinį D. A. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 11896,39 Eur turtinės žalos atlyginimą; 950 Eur išlaidas, kurias sudaro 200 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 500 Eur už žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą, 250 Eur išlaidos advokatui už pretenzijos parengimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2023-03-17 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. 2023.03.17, pagal kurią ieškovas perdavė laikinai valdyti ir naudoti atsakovui nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 1150 Eur nuomos mokestį, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Pagal nuomos sutartį butas atsakovui išnuomotas 12 mėnesių nuo buto priėmimo- perdavimo akto pasirašymo. Butas atsakovui perduotas 2023-03-31 pilnai įrengtas, puikios būklės, be trūkumų, su baldais ir buitine technika. Tai patvirtina tiek atsakovo parašas ant buto priėmimo-perdavimo akto, tiek kita informacija, kurioje tokia buto būklė buvo užfiksuota papildomai.

Atsakovui išsikrausčius iš buto paaiškėjo, kad nuomos laikotarpiu butas atsakovo buvo stipriai apgadintas bei nesumokėti komunaliniai mokesčiai net už keturis mėnesius. Išsikrausčius atsakovui, raktus nuo buto priėmė K. J.. Kadangi buvo matoma daug defektų, K. J. su atsakovu sutarė, jog viską surašys ir atsiųs su nuotraukomis ir nutars kaip bus sprendžiama dėl defektų šalinimo. Atsakovas tam neprieštaravo. Atsakovas nebandė slėpti defektų - sugadinti apmušalai, durys ir t.t., - todėl ieškovui nekilo įtarimų, kad atsakovas po to viską neigs ir vengs atlyginti žalą. Nuomojamo būsto perdavimo aktas nuomos pabaigoje nebuvo sudarytas, žalos faktų fiksavime atsakovas nedalyvavo.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-24-3493, antstolis I. G., 2024-04-22 bute adresu (duomenys neskelbtini), konstatavo toliau nurodytus buto trūkumus, padarytus laikotarpyje, kai nuomininkas disponavo butu pagal nuomos sutartį: apibraižytos buto durys; rūdžių dėmė šalia įėjimo į butą; prie įėjimo pažeistos žaliuzės; nuplėštas kabliukas nuo durų; atsukus vandenį, vanduo iš praustuvo išbėga lėtai; neišvalytas unitazas; WC patalpoje ant sienų dėmės; duše neišvalyta santechnika; paliktos dėmės ant plytelių; pažeista kėdė; neišvalytas siurblys; nuplėšta grindjuostė prie laiptų; dėmės ant laiptinės sienos; dėmės ir mechaniniai pažeidimai kambario sienose ir lubose; dėmės ant sofos; šiukšlės sofoje; dėmės ant roletų; pianino dangčio vyriai netvirtai prisukti; dryžis ant stumdomų durų; matomi dryžiai vonioje; neveikia unitazo dangčio stabdžiai; dėmės duše; neišvalyta dušo sienutė; dėmėta sofa-lova; pažeistas šviestuvas; virtuvės lango žaliuzės įlinkusios; virtuvėje dėmėti kilimas, stalas, grindų danga; neišvalytas šaldytuvas. Visi minėti trūkumai yra užfiksuotas juos fotografuojant.

Nurodo, kad atsakovo veiksmais buvo padaryta 11082,39 Eur žala butui (ką patvirtina žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita), 3114 Eur žala kilnojamiesiems daiktams, esantiems bute (ką patvirtina pateikiama žalos kilnojamiesiems daiktams suvestinė), nesumokėta 707,25 Eur suma už komunalines paslaugas (ką patvirtina pridedamos sąskaitos), taip pat ieškovas patyrė 950 Eur papildomų išlaidų žalos įvertinimui bei teisinėms išlaidoms. Daiktų ir darbų atlikimo kainos buvo nurodytos pagal prieinamas internete, iš atitinkamų paslaugų tiekėjų, įvedant reikalingus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pagal nuomos sutartį buvo sumokėjęs 2300 Eur depozitą, ieškovas pretenzija informavo atsakovą apie atliktą 2300 Eur sumos įskaitymą (CK 6.131 str. 1 ir 2 dalys) iš atsakovo sumokėto depozito. Nuomos laikotarpiu, atsakovas nuolat vėluodavo mokėti nuompinigius, o paskutinius mėnesius iš viso nemokėjo už nuomą, dėl ko neliko depozito.

Ieškovas nurodė, kad dalį sugadintų daiktų būtina pakeisti, nes jų sutaisyti nėra galimybės. Dėl sugadintų roletų ir žaliuzių buvo bendrauta žodžiu su UAB „Dextera“ specialistais, kurie informavo, kad roletų valymo paslaugos neteikiamos, o roletai yra tik keičiami.

Siekiant nustatyti žalos mastą ir jos pašalinimo kaštus, reikėjo konsultuotis su specialistais, įvertinti alternatyvius variantus ir kainas. Žalos pozicijų yra 20 ir kiekvienai jų reikėjo skirti laiko bent po kelias valandas. Net neįvertinant kuro išlaidų ir skaičiuojant tik simbolišką sumą šis laikas vertinamas 500 Eur suma.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2023-03-17 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. 2023.03.17, pagal kurią nuomotojas perdavė laikinai valdyti ir naudoti Nuomininkui nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini) (paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas 95.3 kv. m.) nuomos sutartį su nuomotoju sudarė išimtinai asmeniniams poreikiams, gyventi su šeima. Parengtą nuomos sutartį pateikė nuomotojas. Nuomotojas butą nuomojo anksčiau kitiems asmenims, turėjo pakankamai patirties dėl nekilnojamojo turto nuomos. Taigi, tarp atsakovo ir nuomotojo susiklostė vartojimo santykiai. Šiame ginče atsakovas yra silpnesnioji šalis. Todėl nuomotojui kyla pareiga įrodyti savo reikalavimus, o nuomos sutarties nuostatos ir faktinė situacija išimtinai turi būti vertinama atsakovo, kaip vartotojo, naudai.

Ieškinio teiginiai apie turto sugadinimą yra nepagrįsti, grindžiami prielaidomis. Ieškinys grindžiamas antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuris apskritai neturi jokios įrodomosios reikšmės defektų nustatymui. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas yra tik fotofiksacijos atlikimas bute. Antstolis nėra kvalifikuotas statybų ar interjero ekspertas, kuris galėtų faktiškai nustatyti defektus. Dar daugiau, antstolis nebuvo buvęs anksčiau bute, jam nebuvo žinomi defektai, kurie buvo iki nuomininkui įsikeliant į butą. Taigi, šiuo atveju antstolio 2024-04-22 faktinių aplinkybių konstatavimas, kuris darytas gerokai vėliau nei nuomotojui buvo grąžintas butas, neturi jokios įrodomosios reikšmės siekiant įrodyti tariamai nuomininko padarytus defektus.

Nuomotojas, siekdamas neva pagrįsti nuomininko padarytus apgadinimus bute, 2024-05-04 atliko buto apžiūrą kartu su T. M., turinčiu statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo, ypatingo statinio projekto ekonominės dalies ekspertizės vadovo pareigas. Minėtas asmuo taip pat surašė ir Žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą. Tačiau, vertinant šią ataskaitą, pastebima, kad vertinimas atliktas itin subjektyviai, nevertinant bute vizualiai matomų nusidėvėjimų/pažeidimų priežasties (past. natūralaus nusidėvėjimo), neįvertinant, ar tai neatsirado dėl daikto nekokybiškumo, ar nebuvo nusidėvėjimai/pažeidimai dar iki įsikeliant nuomininkui. Pateikiama tariamų defektų šalinimo sąmata, kuri nėra pagrįsta jokiais leistinais rašytiniais įrodymais, nėra pateiktos kainos, kurios būtų pagrįstos rinkos verte, neatskaitytas nusidėvėjimas. Kainos pateiktos tokios, kiek kainuotų įrengti butą naujai, o ne ištaisyti tariamus nuomininko padarytus defektus. Žalos apskaičiavimo sąmatos, suvestinės yra apskaičiuotos kaip naujai įrengiamų daiktų, nors, atsakovo žiniomis, butas nebuvo naujas ir buvo nuomojamas kitiems asmenims, jame gyveno pats ieškovas. Lokalinėje sąmatoje kainos pateiktos pagal statybų kainas, nors sąmatos turėtų būti apskaičiuojamos pagal atkuriamąją kainą įvertinant nusidėvėjimą.

Tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas, tiek T. M. apžiūra atlikta jau gerokai po nuomininko išsikėlimo iš buto. Atsakovas butą nuomotojui grąžino 2024-04-03. Buto grąžinimo metu jokių pretenzijų dėl buto sugadinimų nuomotojas neišreiškė. Priešingai, nuomotojas 2024-04-04 el.žinute sutiko sumokėtą 2300 Eur depozitą pagal nuomos sutartį užskaityti su paskutinio mėnesio nuomos mokesčiu ir komunaliniais mokesčiais (žinutė nėra išsaugota fiziškai, dėl atsakovo pasikeitusių duomenų). Minėtas faktas patvirtina, kad nuomininkui išsikrausčius jokių pretenzijų dėl buto būklės nuomininkui nuomotojas neturėjo. Jokių defektų atsakovo atžvilgiu, išsikeliant iš buto, nebuvo. Nei faktinių aplinkybių konstatavime, nei apžiūroje, kurios pagrindu yra pateikta sąmata, atsakovas nebuvo pakviestas dalyvauti. Nors kai ieškovas pranešė, kad kvies antstolį, jis paprašė jį informuoti, nes norėjo dalyvauti apžiūroje. Tokiu būdu ieškovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo padėtimi. Todėl tiek antstolio aktas, tieks specialisto išvada tūrėtų būti laikomi nepagrįstais, nepatikimais įrodymais.

Atsakovui išsikrausčius iš buto, ieškovas į nekilnojamojo turto pardavimo skelbimų svetainę patalpino skelbimą apie buto pardavimą. Skelbime nurodė, kad butas puikios būklės, tinkamas iš karto įsikelti ir gyventi. Dar daugiau, atsakovas paprašė pažįstamo asmens susisiekti skelbime nurodytu telefonu ir pasiteirauti apie buto kokybę. Telefoninio pokalbio metu nuomotojas patikino, kad butas yra itin puikios būklės, jame nėra jokių apgadinimų, tinkamas šiuo metu gyventi, kaip nurodo „nieko jam netrūksta“ (garso įrašas: 01 min. 28 sek.), patikina, kad nuomotojo vertinimu butui viskas yra gerai, nenusidėvėjęs (garso įrašas: nuo 01 min. 53 sek. iki 02 min. 05 sek.). Taigi, akivaizdu, kad nuomotojo keliami reikalavimai nuomininko atžvilgiu yra piktybiški, keliami reikalavimai dėl neva 13 553,64 Eur žalos atlyginimo yra tik siekis pasipelnyti, atliekant buto remontą , siekiant gauti didesnę buto pardavimo kainą.

Ieškinyje nurodyti defektai iš esmės yra tik natūralus nusidėvėjimas, kuris yra neišvengiamas jame gyvenant. Be to, didžioji dalis trūkumų dėl natūralaus nusidėvėjimo jau buvo atsakovui įsikeliant į butą. Tai, kad bute yra tik natūralus nusidėvėjimas, iš esmės pripažįsta ir pats ieškovas, skelbime dėl buto pardavimo, nurodydamas, jog butas yra puikios būklės. Jokių defektų, išsikeliant iš buto, nuomotojas nenustatė, grąžino depozitą jį sudengiant su nuomos ir komunaliniais mokesčiais.

Didžioji dalis nurodomų tariamų defektų apskritai niekaip net negalėtų būti susiję su atsakovo gyvenimu bute. Vienas iš tokių pavyzdžių, nurodoma, jog durys surūdijo. Tačiau, nelabai suprantama, ką turi bendro atsakovo gyvenimas bute su durų rūdimis. Durys rūdyja, nes nėra kokybiškos. Atitinkamai ir kiti nurodomi defektai, kurie neturi jokio sąlyčio su buto naudojimu pagal paskirtį.

Ieškovas reikalauja žalos atlyginimo, nors realiai jokios žalos, susijusios su buto remontu, nepatyrė. Ieškovas pateikia skaičiavimus, paremtus savo vidiniu įsitikinimu, o ne objektyviais įrodymais. Ieškovas nurodo, kad patyrė 500 Eur išlaidas kurui ir laikui, tačiau nėra jokios šios sumos detalizacijos, kuri pagrįstų, kuro kiekį ir kam jis buvo panaudotas, koks ir kieno laikas sugaištas, kaip laikas apskaičiuotas ir pan.

Ieškovas reikalauja 13553,64 Eur žalos atlyginimo, tačiau nepateikia jokių leistinų rašytinių įrodymų, išskyrus antstolio, eksperto ir teisininko išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie pagrįstų jo faktiškai patirtas išlaidas dėl neva nustatytų buto defektų šalinimo. Akivaizdu, kad nuomotojas nėra faktiškai patyręs jokios žalos, reikalauja atlyginti tik menamą žalą, nes nepateikia jokių mokėjimų pavedimų žalą šalinusiems asmenims. Ieškovas tik nepagrįstai siekia pasipelnyti atsakovo, sąskaita, nors butą pardavinėjo kaip kokybišką ir be jokių defektų – puikios būklės. Tuo atveju, jeigu butą remontavo, kad galėtų parduoti puikios būklės, turėtų pateikti išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nėra, nes remonto nedarė. Grąžinant butą nuomotojui, susitarė, kad depozito suma bus sumokėta už nuomą ir komunalines išlaidas, bet likusios 593,09 Eur sumos ieškovas negrąžino.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieškovo nurodyti buto defektai galimai jau buvo jiems atsikrausčius į butą. Jo šeimai greitai reikėjo susirasti gyvenamąją vietą, todėl džiaugėsi ją suradęs. Kaip nenaujas butas, jis buvo puikios būklės, todėl prieš įsikeliant jis smulkiai buto neapžiūrinėjo ir galimų defektų nefiksavo. Smulkūs defektai neturėjo įtakos jo gyvenimo kokybei, tai jis nekreipė į tai dėmesio, nėjo ir netikrino, ar viskas veikia. Komentuodamas ieškovo nurodytus turto sugadinimus, atsakovas pripažino, kad lauko duris yra apibraižytos, tačiau kas ir kaip jas apibraižė negali pasakyti, nes kieme buvo virš dešimt butų kotedžų. Rūdys prie lauko durų galėjo nuo daug ko atsirasti, pvz. nuo lietvamzdžių. Vonia niekas iš jo šeimos nesinaudojo ir jos subraižymų pakomentuoti negali. Ar ji buvo subraižyta prieš įsikeliant į butą, nepastebėjo. Laiptų apvadų defektas yra lengvai ištaisomas tiesiog priklijuojant. Lubų ir sienų apgadinimų jis nepadarė. Įdaužas galėjo padaryti darbininkai, ieškovo užsakymu darę bute pertvaras, jiems jau gyvenant bute. Pripažįsta tik sugadinęs terasos roletą, nes buvo užstrigęs ir jis bandė tą roletą sutaisyti. Dėl pianino dangčio nieko paaiškinti negali, nes juo šeimoje niekas negroja, tad jo neapžiūrinėjo. Šviestuvo neplėšė. Virtuvės lango žaliuzių jie nelankstė, jos paprasčiausiai buvo užstrigę.

Ieškinys atmetamas.

2023-03-17 šalys sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį Nr. 2023.03.17, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini) (sutarties 1.2 p.). Butas atsakovui išnuomotas 12 mėnesių nuo buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo su teise pratęsti nuomos terminą (sutarties 3.1 p.). Sutarties 2.4 p. šalys patvirtino, kad butas perduodamas pilnai įrengtas, be jokių defektų. 2023-03-17 šalys surašė priėmimo-perdavimo aktą, kurio 3 p. nurodė, kad buto būklės nuotraukos/video pridedamos el. paštu, butas pilnai įrengtas, būklė puiki, trūkumų nėra, butas su baldais ir buitine technika. Šio akto 2 punkte laikas, kada turtas laikomas perduotu nenurodytas. Taip pat neužpildytas ir akto 5 p., kuriame turi būti fiksuoti elektros energijos ir šalto vandens skaitiklių rodmenys. 2023-03-30 šalys surašė kitą priėmimo-perdavimo aktą atkartojantį 2023-03-17 akto turinį, tačiau užpildant pastarojo spragas: 2 p. nurodant, kad turtas laikomas perduotu 2023-03-30 ir 5 punkte fiksuojant skaitiklių rodmenis šio akto pasirašymo dienai. Perėmęs nuomos objektą, nuomininkas įsipareigojo vykdyti sutarties 4.2.2 punkte numatytas savo pareigas naudoti turtą pagal paskirtį, prižiūrėti, naudotis juo nekeičiant kokybės. Sutarties 6.2 punktu šalys numatė nuomininko atsakomybę už žalą padarytą turtui, išskyrus natūralų turto nusidėvėjimą.

Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad pasibaigus sutarčiai nuomininkas privalo perduoti turtą nuomotojui švarų, tvarkingą, pagal perdavimo-priėmimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, kuriame turi būti įvertinta išnuomotų patalpų būklė.

Pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovas išsikraustė iš buto. Nuomos sutarties 3.2 punkte numatytas priėmimo-perdavimo aktas surašytas nebuvo. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad iš buto išsikraustė 2024-04-03; perduodant butą dalyvavo jis su žmona ir ieškovo žmona; jis ieškovo žmonai atidavė raktus, buto apžiūros metu jokių pretenzijų nesulaukė.

Liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė K. J. parodė, kad priimdama patalpas iš atsakovo ji pastebėjo, jog yra apgadinimai: buvo kalbėta apie žaliuzes, šviestuvą, kurio sugadinimą parodė patys nuomininkai. Reikėjo viską užfiksuoti, todėl susitarė, kad ji nuomininkui viską atsiųs raštu. Po kelių dienų, kai atsakovas išsikėlė iš buto, ji nuotraukomis ir vaizdo įrašais užfiksavo turto sugadinimus, juos įvertino, viską surašė ir išsiuntė atsakovui. Buto sugadinimų fiksavimui nuomininkų nekvietė. Liudytojos padaryta turto sugadinimus fiksuojanti medžiaga teismui nepateikta.

2024-04-22 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. FA-0008-24-3493, antstolis I. G. nurodė, kad J. V. prašymu konstatuoti buto adresu (duomenys neskelbtini), sugadinimus, nustatė tokius faktus: apibraižytos buto durys; rūdžių dėmė šalia įėjimo į butą; prie įėjimo pažeistos žaliuzės; nuplėštas kabliukas nuo durų; atsukus vandenį, vanduo iš praustuvo išbėga lėtai; neišvalytas unitazas; WC patalpoje ant sienų dėmės; duše neišvalyta santechnika; paliktos dėmės ant plytelių; pažeista kėdė; neišvalytas siurblys; nuplėšta grindjuostė prie laiptų; dėmės ant laiptinės sienos; dėmės ir mechaniniai pažeidimai kambario sienose ir lubose; dėmės ant sofos; šiukšlės sofoje; dėmės ant roletų; pianino dangčio vyriai netvirtai prisukti; dryžis ant stumdomų durų; matomi dryžiai vonioje; neveikia unitazo dangčio stabdžiai; dėmės duše; neišvalyta dušo sienutė; dėmėta sofa-lova; pažeistas šviestuvas; virtuvės lango žaliuzės įlinkusios; virtuvėje dėmėti kilimas, stalas, grindų danga; neišvalytas šaldytuvas.

2024-05-04 ieškovo pasitelktas specialistas T. M. apžiūrėjęs butą,2024-05-17 surašė žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr.24-05-04, kurioje pagal apžiūros metu nustatytus buto pažeidimus apskaičiavo 11082,39 Eur sumą, reikalingą buto apdailos ir įrengimo pašalinimui.

2024-07-10 Ieškovas atsakovui pareiškė pretenziją dėl 15853,64 Eur žalos atlyginimo. Į žalos atlyginimo sumą įskaitė 2300 Eur depozito sumą ir pareikalavo sumokėti 13553,64 Eur.

Ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 11896,39 Eur žalos atlyginimą.

Žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 str. 1 d.). Kad atsirastų civilinė atsakomybė turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), žala (CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.) ir kaltė, kuri, įrodžius kitas sąlygas, yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tarp šalių kilus ginčui dėl žalos ir jos dydžio, pareiga įrodyti žalą ir reikalaujamos sumos pagrįstumą tenka ieškovui.

CK 6. 249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Žalą padariusiam asmeniui tenka pareiga ją atlyginti tiek, kiek reikia, kad turtas būtų atstatytas į padėtį, buvusią prieš sugadinimą. Todėl žalą patyręs asmuo, turi įrodyti turto sugadinimo faktą ir apskaičiuoti išlaidas, reikalingas sugadinimams pašalinti. Žalą patyręs asmuo negali pasipelnyti iš žalą padariusio asmens pagerindamas savo turtą, todėl esant turto sužalojimui, turi būti įvertintas ir iš apskaičiuotos sumos žalai atlyginti atimamas turto nusidėvėjimas. Turto nuomos teisiniuose santykiuose nuomininkas atsako tik už savo veiksmais ar neveikimu padarytą žalą turtui, bet ne už natūralų turto nusidėvėjimą ar už žalą, atsiradusią iki nuomos santykių pradžios. Todėl sudarant nuomos sutartį šalys turėtų fiksuoti nuomojamo turto būklę nuomos pradžiai, o pasibaigus nuomos santykiams – šio turto būklę nuomos pabaigoje.

Nei šalių sudarytoje buto nuomos sutartyje, nei priėmimo perdavimo aktuose atsakovas nenurodė į kokius nors nuomojamo turto sugadinimus, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas turtą nuomai iš ieškovo priėmė tinkamos būklės, be ieškinyje nurodytų sugadinimų.

Pasibaigus nuomos santykiams ir atsakovui grąžinant išsinuomotą turtą ieškovui nebuvo surašytas turto perdavimo-priėmimo aktas, kaip to reikalavo nuomos sutarties 3.2 punktas. Į vėlesnes turto apžiūras - K. J. fiksuojant turto sužalojimus, jeigu tokia fiksacija buvo, antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes, specialistu T. M. apžiūrint butą - atsakovas nebuvo kviečiamas, jose nedalyvavo ir negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl fiksuojamų aplinkybių. Todėl vienašaliai ieškovo teiginiai nėra pakankamas įrodymas konstatuoti, kad visi ieškovo nurodyti buto ir jame buvusio turto sužalojimai atsirado dėl atsakovo veiksmų. Atsakovui teigiant, kad ieškinyje nurodyti buto defektai yra natūralaus nusidėvėjimo rezultatas, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad taip nėra. Tačiau ieškovas, be savo paties teiginių, nepateikia jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad jo nurodyti turto sužalojimai negali būti laikomi natūraliu nusidėvėjimu. Juo labiau negalima nustatyti turto apgadinimų kilmės – dėl natūralaus nusidėvėjimo, dėl netinkamo naudojimo ar tyčinių nuomininko veiksmų -, kas yra svarbu sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės.

Iš T. M. sudarytos žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 240504 taip pat negalima spręsti apie buto sienų, lubų, grindų pažeidimo pobūdį ir mastą. Specialistas aprašydamas pažeidimus lubose abstrakčiai nurodo, kad lubose fiksuojamos dėmės, ištepimai, matyti atliktas lubų dėmių valymas ir dėl to likę spalvos pakitimai. Sienose taip pat fiksuojamos dėmės, ištepimai, įdaužos, nuskėlimai. Fiksuojant grindų dangos pažeidimus nurodomi ištepimai, įdaužos/įspaudimai, įbrėžimai. Ataskaitoje fiksuota, kad vonia ir durų varčios subraižytos. Kiek tų dėmių, įdaužų, nuskėlimų ir įbrėžimų, kokiame jie plote, koks jų pobūdis nenurodoma. Todėl iš ataskaitoje Nr. 240504 pateiktos lokalinės sąmatos negalima spręsti, kokia dalis joje nurodytų darbų sietina su turto atstatymu į buvusią padėtį, o kokia – su turto atnaujinimu. Pvz. 61.39 kv.m. lubų dažymas, nuvalant senus dažus, glaistant ir gruntuojant sukibimą gerinančiais gruntais, kelia abejones, kad tokie darbai yra neišvengiami šalinant ataskaitoje nurodytus lubų pažeidimus. Lokalinėje sąmatoje nurodyti šviestuvų, jutiklių, rankšluosčio džiovintuvo permontavimo darbai iš viso nesietini su antstolio sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotais pažeidimais. Nuomos sutartimi nėra numatyta nuomininko pareiga prieš grąžinant nuomos objektą, atlikti kapitalinį buto valymą, todėl ieškovo nurodyti neišvalyti dušo sienutė, šaldytuvas, unitazas, siurblys iš viso negali būti vertinama kaip nuomininko padaryta žala nuomotojui.

Reikalavimas atlyginti kilnojamiesiems daiktams padarytą 3114 Eur žalą grindžiamas paties ieškovo skaičiavimais, kurie, kaip nurodė ieškovas, grindžiami naujų daiktų kaina, nurodyta viešuose šaltiniuose; darbų kaina nurodyta pagal pasiūlymus internete, kiek kainuotų tokie darbai. Nurodė, kad daiktai buvo nauji, todėl jų likutinė vertė nevertinta, o nustatant reikalaujamą priteisti sumą į ją neatsižvelgta. Taip pat, kaip matyti iš žalos kilnojamiesiems daiktas apskaičiavimo lentelės ir žalos ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 240504, neatsižvelgta ir į turto nusidėvėjimą. Kadangi iš žalą padariusio asmens negali būti reikalaujama atlyginti už turto pagerinimą, turto nusidėvėjimas (sugadinimų šalinimo atveju) ir likutinė turto vertė (kai daiktas keičiamas nauju) yra svarbus žalos apskaičiavimo kriterijus. Nesant duomenų nei apie turto nusidėvėjimą, nei apie daiktų likutinę vertę, negalima teigti, kad ieškovo nurodyta žalos suma yra pagrįsta.

Pagal ataskaitoje Nr. 240504 nurodytus buto pažeidimus ir jų šalinimo apimtį bei kainą, galima daryti išvadą, kad atlikus visus lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus būtų atliktas buto einamasis remontas. Ieškovas pripažino, kad nurodyti buto pažeidimai realiai nebuvo šalinami, butas buvo parduotas jo neremontuojant. Kaip matyti iš atsakovo pateikto skelbimų portalo aruodas.lt skelbimo, patalpinto 2024-06-23, t.y. jau po ataskaitos Nr. 240504 sudarymo, ieškovas, ketindamas parduoti butą, skelbime nenurodė, kad butui reikalingas remontas. Butas charakterizuojamas kaip labai geros kokybės, tinkamas apsigyventi iškart. Skelbimas iliustruotas nuotraukomis, kuriose buto apgadinimai nefiksuojami. Skelbime pardavimo kaina nurodyta 299000 Eur. 2025-01-21 pirkimo-pardavimo sutartimi butas (kartu su žemės sklypo dalimi) parduotas už 292500 Eur, kas paneigia liudytojos K. J. teiginį, jog dėl atsakovo padarytų turto sugadinimų, jie nuo pradinės kainos, turėjo nuleisti 40000 Eur.

Žalą padaręs asmuo privalo atlyginti žalą, kurios dydį žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo privalo pagrįsti leistinais įrodymais. Kadangi ieškovo pateikti duomenys neįrodo, kad jam buvo padaryta 11896,39 Eur žala, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas samprotavimais ir prielaidomis, ieškinys atmetamas.

Atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat netenkinami reikalavimai atlyginti ieškovo nurodytas išlaidas, susijusias su žalos nustatymu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovas duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-178, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.