- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- e2-1782-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15007-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- Z. Č., B. V.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Advokatai
- Rimantas Jonynas, Gintaras Algirdas Perednis, Renata Janušytė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Godai Varkauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams Z. Č., B. V. (B. V.) dėl tėvų atskyrimo nuo vaiko, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“, A. J. (A. J.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinusi prašo: 1) atskirti nepilnametį vaiką N. V. nuo motinos Z. Č. ir tėvo B. V.; 2) priteisti iš atsakovų Z. Č. ir B. V. išlaikymą dukrai N. V. iš atsakovės po 50 Eur, o iš atsakovo po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; 3) nustatyti N. V. nuolatinę globą, jos globėju, gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti A. J.; 4) nepilnametės N. V. gyvenamąją vietą nustatyti A. J. šeimoje.
2. Ieškovė nurodė, kad nepilnametės N. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra B. V., motina Z. Č. 2023 m. balandžio 18 d. buvo gautas atsakovės pašymas, kuriame nurodyta, kad ji nuo 2023 m. balandžio 19 d. bus sulaikoma, turi atlikti laisvės atėmimo bausmę, nepilnamečiai vaikai lieka be įstatyminio atstovo, norėtų kad vaikų globėju būtų A. J. Ieškinyje pažymima, kad atsakovei yra paskirta 3 m. 10 mėn. 13 d. laisvės atėmimo bausmė, numatoma bausmės pabaiga 2027 m. kovo 4 d., atsakovui paskirta 9 m. laisvės atėmimo bausmė, numatoma bausmės pabaiga 2027 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11253-1168/2023 leido paimti nepilnametę iš jos įstatyminių atstovų. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės vertinimu, atsakovai dėl objektyvių priežasčių – įkalinimo bausmės, negali tinkamai pasirūpinti šeimos buitimi ir dukra, užtikrinti visų jos poreikių, saugios, jos amžiui ir vystymosi raidai tinkamos gyvenamosios aplinkos. Ieškovės teigimu, geriausius vaiko interesus užtikrintų nepilnamečio vaiko atskyrimas nuo atsakovų ir nuolatinės globos jam nustatymas iki tol, kol pasikeis aplinkybės, dėl kurių atsakovai negali pasirūpinti nepilnamete dukra. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnametės amžių, sveikatą ir poreikius aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių, priteistinas išlaikymas iš atsakovės po 50 Eur (asmuo darbingas, tai ketvirtas atsakovės nepilnametis vaikas), o iš atsakovo po 100 Eur (atsakovas darbingo amžiaus, tai vienintelis jo nepilnametis vaikas), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės. Kadangi nepilnametė yra likusi be tėvų globos, vaikui nustatytina nuolatinė globa. Ieškovė nurodo, kad nepilnametė kaip ir bet koks kitas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai, dėl to atsižvelgiant į tai, kad atsakovai tėvų valdžios vaiko atžvilgiu šiuo metu neįgyvendina, į tai, kad esant dabartinei situacijai atsakovų šeimoje grįžti į biologinę šeimą vaikas negali, nepilnametei nustatytina nuolatinė globa ir paskirtinas nuolatinis globėjas. 2023 m. lapkričio 22 d. gauta teigiama GIMK išvada iš VšĮ „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ apie trečiojo asmens A. J. pasiruošimą tapti nuolatiniu nepilnametės sesers globėju. 2023 m. gruodžio 7 d. susitikus su nepilnamete ir pasiteiravus, ar ji nori gyventi pas brolį, nepilnametė užtikrintai atsakė, kad nori, papildomai pasakojo, kad važiuoja pas brolį į svečius, nakvoja, jai patinka būti su broliu ir močiute. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus gyventi biologinėje šeimoje, tikslinga nepilnamečio vaiko nuolatiniu globėju skirti trečiąjį asmenį A. J.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Z. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, prašo nepilnametės dukros išlaikymui iš jos priteisti mažesnes nei 50 Eur dydžio kasmėnesines periodines išmokas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki nepilnametės pilnametystės, taip pat prašo nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio kalėjime, numatoma bausmės pabaiga yra 2027 m. kovo 4 d. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka ir atsakovas, kurios pabaiga numatoma 2027 m. kovo 29 d. Atsakovė pažymėjo, kad nori rūpintis savo nepilnamete dukra ir ja rūpintis galėtų pati, jeigu jai nebūtų skirta laisvės atėmimo bausmė. Atsakovė nurodė, kad sutinka, jog nepilnametė būtų atskirta nuo motinos. Be to, sutinka, kad trečiasis asmuo, nepilnametės brolis, teismo būtų paskirtas jos nepilnametės dukters globėju ir turto administratoriumi bei nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta jo šeimoje. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo metu atlikdama bausmę atsakovė pajamų neturi, todėl ir nedidelė 50 Eur suma atsakovei nėra proporcinga jos turtinei padėčiai. Dėl šių priežasčių prašo ieškovės prašomą sumą mažinti iki teismo pasirinktos sumos. Su ieškovės prašymu iš atsakovo priteisti po 100 Eur dydžio kas mėnesį periodines išmokas atsakovė sutinka.
4. Atsakovas B. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, pažymėjo, kad pareikštas ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl turėtų būti iš dalies patenkintas. Nurodė, kad atsakovai dėl objektyvių priežasčių (įkalinimo bausmės) negali tinkamai pasirūpint šeimos buitimi ir dukra, užtikrinti visų dukros poreikių, saugios, jos amžiui ir vystymosi raidai tinkamos gyvenamosios aplinkos, todėl ieškiniu pagrįstai yra prašoma nepilnametę atskirti nuo tėvų. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas sutinka su ieškovės vertinimu nepilnametės nuolatiniu globėju skirti jos brolį. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dirbti negali dėl objektyvių priežasčių, nors jis ne kartą kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administraciją, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Atsakovo teigimu, iš jo turi būti priteistas 50 Eur dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, kadangi atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau darbo negaunantis dėl objektyvių priežasčių, neturintis sveikatos problemų, be to, tai yra vienintelis jo nepilnametis vaikas.
5. Tretieji asmenys Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes ir jame išdėstytą poziciją.
8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes ir jame išdėstytą poziciją.
9. Trečiasis asmuo A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka tapti savo sesers globėju. Papildomai paaiškino, kad nori auginti savo seserį, ją prižiūrėti. Nurodė, kad įsidarbino įstaigoje krovėju. Prižiūrint seserį padėtų vyresnė sesuo, kuriai 16 metų, bei močiutė, kuri jam būnant darbe prižiūrės seserį, pasiims ją iš darželio. Taip pat nurodė, kad paskutinį kartą su seserimi matėsi per Naujus metus, anksčiau per mėnesį matydavosi 2–3 kartus, sesuo nakvodavo pas jį, su seserimi bendrauti sekasi labai gerai. Yra apsisprendęs tapti nuolatiniu mergaitės globėju. Papildomai nurodė, kad turi dar tris seseris, nori globoti ir jas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
10. Byloje nustatyta, kad N. V., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovų Z. Č. ir B. V. dukra.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-11253-1168/2023 išduotas teismo leidimas paimti N. V. iš jos tėvų Z. Č. ir B. V.
12. Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. birželio 8 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) N. V. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.
14. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
15. Be kita ko, pažymėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 58 punktas). Šio instituto tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 pastraipa). Pripažįstama, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jei: 1) tai yra nustatyta įstatyme; 2) taikant tokią priemonę yra siekiama teisėtų tikslų; 3) šis atskyrimas yra būtina ir 4) proporcinga priemonė, derinant vaiko teisę augti saugioje aplinkoje ir vaiko teisę būti ugdomam tėvų šeimoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 22 punktas).
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovų Z. Č. ir B. V. negyvenimas kartu su vaiku N. V. yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovams yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei Z. Č. yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios pabaiga numatoma 2027 m. kovo 3 d., atsakovui B. V. taip pat yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios pabaiga numatoma 2027 m. kovo 29 d. (el. b. 1 t. b. l. 33). Atsakovai su ieškinio reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvų sutiko.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad abiem vaiko tėvams yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, dėl ko atsakovai negali tinkamai pasirūpinti šeimos buitimi ir dukra, užtikrinti visų jos poreikių, saugios, jos amžiui ir vystymosi raidai tinkamos gyvenamosios aplinkos, atsakovai su ieškinio reikalavimu dėl atskyrimo nuo dukters sutiko, teismas daro išvadą, kad egzistuoja objektyvios, pirmiau išvardytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atskirti nepilnametį vaiką nuo atsakovų, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų tenkinamas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
18. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys).
19. Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
20. Apribojus tėvų valdžią (atskyrus vaiką nuo tėvų), tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
22. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovės Z. Č. nepilnametei dukrai išlaikymą po 50 Eur, o iš atsakovo B. V. – po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Ieškinio pareiškimo dieną Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius ir 317 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (633 Eur / 2 = 316,50 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
24. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).
25. Atsakovai su ieškovės siūlomu išlaikymo dydžiu nesutiko. Atsakovė prašė sumažinti išlaikymo dydį teismo nuožiūra, atsižvelgiant į tai, kad ji atlieka realią laisvės atėmimo bausmę bei pajamų neturi, todėl 50 Eur suma nėra proporcinga jos turtinei padėčiai. Atsakovas prašė priteistino išlaikymo dydį sumažinti iki 50 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Savo prašymą taip pat grindė tuo, kad šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, pajamų neturi, įsidarbinti nepavyksta, pažymėjo, kad neturi sveikatos problemų, tai yra vienintelis jo nepilnametis vaikas.
26. Pagal bylos duomenis atsakovai šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, nedirba, tačiau abu atsakovai yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jie turėtų sveikatos problemų ar jiems būtų nustatytas ribotas darbingumas. Be to, kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo (ar kalto) elgesio (kaip šiuo atveju – įkalinimo), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma (50 Eur) yra itin maža, o ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma (100 Eur) taip pat nėra didelė, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad tenkinti atsakovų prašymų mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį nėra faktinio pagrindo.
27. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovės Z. Č. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai N. V. po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, iš atsakovo B. V. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai N. V. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės.
28. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo
29. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
30. Vienas iš vaiko nuolatinės globos nustatymo pagrindų – kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų (CK 3.257 straipsnio 3 punktas).
31. Taigi atskyrus nepilnametę N. V. nuo jos tėvų, yra pagrindas nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę globą (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 3 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis).
32. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma vadovaujantis šiais principais: geriausių vaiko interesų pirmumas; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus; vaiko globa (rūpyba) šeimoje; brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus; vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumas.
33. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo atitinka įstatymuose vaikų globėjams keliamus reikalavimus, yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės. A. J. nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau už pažeidimus, nesusijusius su vaiko teisių pažeidimais. Trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. spalio 30 d. išklausė globėjų (įtėvių) mokymus pagal GIMK programą, pateikta teigiama labdaros ir paramos fondo SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos išvada dėl trečiojo asmens pasirengimo globoti (rūpintis) seserimi. Pagal bylos duomenis, trečiojo asmens namuose sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos vaikui. Išklausius nepilnamečio vaiko nuomonę, ji nurodė, kad nori gyventi pas brolį, pabrėžė, kad nenori likti gyventi šeimynoje. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta M. Č. – trečiojo asmens ir nepilnamečio vaiko N. Č. močiutė, parodė, kad dažnai ateina į atsakovės namus, kuriuose gyvena ir trečiasis asmuo, finansiškai padeda anūkams, nurodė, kad jei trečiasis asmuo A. J. gaus globos teisę, padės prižiūrėti anūkę. Ginčo dėl trečiojo asmens skyrimo nepilnamečio vaiko globėju tarp šalių nebuvo.
34. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nuolatinė globa trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje atitinka vaiko interesus bei jau minėtus vaiko globos nustatymo principus: geriausių vaiko interesų pirmumo, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai (nagrinėjamu atveju – brolis), brolių ir seserų neišskyrimo, vaiko aplinkos ir globos vietos pastovumo.
35. Dėl išdėstytų priežasčių ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečiam vaikui N. V. nustatoma nuolatinė globa, nepilnamečio vaiko globėju ir gaunamų lėšų bei turto administratoriumi skiriamas trečiasis asmuo A. J., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjo gyvenamojoje vietoje (CK 3.245, 3.251 straipsnis, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3 punktas, 3.263 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 493 straipsnis).
36. Nustačius nuolatinę globą (rūpybą), laikinoji nepilnamečių vaikų globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
38. Atsakovė Z. Č. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
39. Atsakovas B. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
40. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais, 496 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atskirti nepilnametį vaiką N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Atskirti nepilnametį vaiką N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo B. V. (B. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nuolatinę globą N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos globėju ir gaunamų lėšų bei turto administratoriumi paskirti A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nepilnamečio vaiko N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėju A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovės Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 17 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo B. V. (B. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 17 d.) iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.