- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-716-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00714-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. G.
- Pareiškėjas
- Valstybės įmonės Turto bankas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-716-227/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-877-504/2014 pagal pareiškėjo Valstybės įmonės Turto bankas prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotam asmeniui J. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Valstybės įmonė Turto bankas prašė skolininką J. G. individualią įmonę „Audrita“ pakeisti naujuoju skolininku J. G.. Nurodė, kad antstolė J. B. vykdė skolos išieškojimą iš J. G. individualios įmonės „Audrita“ Turto bankas naudai, pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-353/1994 m., išduotą Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-05-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-357/94, pagrindu. Spręsdami ginčą dėl antstolio teisės nukreipti skolos išieškojimą į J. G., nes J. G. individuali įmonė „Audrita“ likviduota, Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-07-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-592-879/2013 bei Vilniaus apygardos teismas 2013-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-321-661/2013 konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai, prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva ir iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų atsakingų pagal šias prievoles bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti nagrinėjant konkrečią bylą teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino, pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-05-16 išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2-353/1994 pagrindu, skolininką J. G. individualią įmonę „Audrita“ naujuoju skolininku J. G.. Nustatė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-357/94 Lietuvos valstybinio komercinio banko Rokiškio skyriui priteista iš J. G. individualios įmonės „Audrita“ ir A. B. solidariai 42868,62 Lt. Dėl minėtos skolos išieškojimo 1994-05-16 išduotas vykdomasis raštas. 2014-03-18 antstolė J. B. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad nustačius, jog J. G. individuali įmonė „Audrita“ likviduota, turto nėra, užbaigia vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0086/13/00197 ir vykdomąjį dokumentą grąžina Turto bankui. J. G. individuali įmonė „Audrita“, į. k. 173059520 išregistruota 1999-12-23. Duomenų apie įmonės teisių perėmėjus nėra. Atsižvelgė į tai, kad įmonės išregistravimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo (priimto 1990-05-08 Nr. I-196) 7 str. 1 d. numatė, kad individuali (personalinė) įmonė neturi juridinio asmens teisių, jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto, pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu. Šiuo metu galiojančio CK 2.50 str. 4 d. numatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendė, kad J. G. individuali įmonė “Audrita” buvo neribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl J. G. savo turtu atsako už G. individualios įmonės “Audrita” prievoles. Individualios (personalinės) įmonės išregistravimo faktas pats savaime nereiškia šios įmonės prievolių pabaigos, ką savo 2010-04-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2010 yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas. Lietuvos Respublikos 1998-03-26 nutarimo Nr. 354 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos valstybinio komercinio banko įsipareigojimų ir turto perdavimo“ 1.4 punktu Lietuvos valstybinio komercinio banko paskolos, skolos bankui, reikalavimo teisės, susijusios su šio turto perdavimu perduotos akcinei bendrovei Turto bankas, kuri nuo 2011-04-01 yra Valstybės įmonė Turto bankas. Pripažino, kad yra nustatytas procesinių teisių bei pareigų perkėlimo pagrindas pagal CPK 596 straipsnį.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodo, kad teismas nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka apie iškeltą civilinę bylą neinformuodamas pareiškėjo, kas laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu. Pareiškėjas negalėjo teismui pateikti prieštaravimų dėl kreditoriaus pareikšto prašymo, paaiškinimų, dokumentų ar kitų įrodymų, kad skolininko pakeitimas minėtoje byloje yra negalimas. Teismas pakeitė skolininką vykdymo procese, neišsiaiškinęs, ar galimas teisių perėmimas, ar nepraleistas senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas CPK 673 str. taikymo klausimą, nurodė, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-7-273/2012). J. G. nebuvo dalyvaujančiu asmeniu civ. byloje Nr. 2-353/1994 ir bylą nagrinėjęs teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl jo teisių ir pareigų, todėl kreditorius, siekdamas, kad skolos išieškojimas būtų nukreiptas į individualios įmonės savininko, kaip subsidiaraus skolininko, turtą, turėtų reikšti ieškinį, kuris turėtų būti nagrinėjamas kitoje byloje. Teigia, kad, jeigu yra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, išlieka įmonės savininko atsakomybė už šios įmonės neįvykdytas prievoles kreditoriams tik tuo metu turėto turto apimtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-1099/2003; Nr. 3K-7-308/2004; 3K-3-428/2006). J. G. IĮ „Audrita“ yra likviduota ir nuo 1999 m. gruodžio 23 d. yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nuo įmonės likvidavimo praėjo 15 metų, todėl ir dėl senaties termino kreditorius nebegali reikšti reikalavimo įmonės savininkui. Materialinių subjektinių teisių perėmimas nėra galimas, nes praleistas terminas reikšti reikalavimą, o skolininko pakeitimas reikštų teismo sprendimo pakeitimą. Teismas taip pat turėjo taikyti senaties terminą ir atsisakyti priimti kreditoriaus pareiškimą. Taikytini bendrieji ieškinio senaties bei vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminai, kuriuos kreditorius yra praleidęs, ir dėl to jo prašymas negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Valstybės įmonė Turto bankas prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeista. Nurodo, kad pagal CK 6.128 str. 3 dalį, kai juridinis asmuo likviduojamas prievolė pasibaigia, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Būtent tokia išimtis numatyta CK 2.50 str. 4 d. kai už neribotos turtinės atsakomybės juridinio asmens prievoles atsako ne tik juridinis asmuo bet ir jo dalyviai, todėl likvidavus šį juridinį asmenį jo prievolės pereina jo dalyviams, t. y. savininkams. Todėl už savininko iniciatyva likviduotos J. G. individualios įmonės „Audrita“ prievoles privalo atsakyti jos savininkas J. G.. Likvidavus individualią įmonę, nereikia nustatyti iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų atsakingų pagal šias prievoles, nes tai jau nustatyta įstatymu. Vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš J. G. individualios įmonės „Audrita“ VĮ Turto bankui grąžintas 2014-03-18, jo pateikimo vykdymui terminas yra 5 metai, todėl pripažintina, kad pareiškėjas šio senaties termino nepraleido.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistas išieškotojas jo teisių perėmėju vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos, o 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Aukščiau minėtas CPK 596 straipsnis, reglamentuojantis išieškotojo pakeitimą, išimčių dėl proceso formos nenustato. Taigi, šiuo atveju teismas pareiškimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese taip pat nagrinėja rašytinio proceso tvarka, nepranešęs suinteresuotiems asmenims. Rokiškio rajono apylinkės teismas neskyrė žodinio proceso byloje, nagrinėjo pareiškimą rašytinio proceso tvarka, nei pareiškėjui, nei suinteresuotam asmeniui nepranešęs. Po 2014 m. liepos 9 d. nutarties priėmimo, teismas ją išsiuntė dalyvaujantiems byloje asmenims, išaiškindamas jiems nutarties apskundimo tvarką. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens procesinės teisės nebuvo pažeistos, ir nėra pagrindo naikinti nutarties pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Byloje nustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-05-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-357/94 Lietuvos valstybinio komercinio banko Rokiškio skyriui priteista iš J. G. individualios įmonės „Audrita“ ir A. B. solidariai 42.868,62 Lt ir 1994-05-16 išduotas vykdomasis raštas Nr.2-353 /1994. 1994-05-05 areštuotas skolininko turtas, 1995-02-17 išieškota 287,47 Lt, o 1998-03-31 vykdomasis raštas grąžintas išieškotojui, nesant išieškojimo galimybės. Antstolė J. B., priėmusi vykdymui vykdomąjį raštą Nr.2-353/1994 ir nustačiusi, kad J. G. individuali įmonė „Audrita“ likviduota, turto nėra, priėmė 2014-03-18 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad užbaigia vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0086/13/00197 ir vykdomąjį dokumentą grąžina Turto bankui. Teismui gavus duomenis iš juridinių asmenų registro (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad J. G. individuali įmonė „Audrita“, į. k. 173059520 išregistruota 1999-12-23. Duomenų apie įmonės teisių perėmėjus nėra. Pastebėtina, kad J. G. buvo kreipęsis į Ukmergės rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti 2013-02-26 antstolės J. B. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr.0086/12/00197/(3.4)S-1105, kuriuo priimtas vykdyti išieškotojo Valstybės įmonės Turto bankas Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-05-13 išduotas vykdomasis dokumentas Nr.2-353 dėl 40058,91 Lt skolos išieškojimo solidariai iš J. G. individualios įmonės, bei panaikinti 2013-02-26 antstolės J. B. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, tačiau toks jo prašymas atmestas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013-07-19 nutartimi, kuri Vilniaus apygardos teismo 2013-12-10 nutartimi palikta nepakeista. Teismai nutartyse pažymėjo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-05-05 sprendimu skolos išieškojimas priteistas iš J. G. individualios įmonės „Audrita“, o dėl įmonės savininko nėra priimto teismo sprendimo ir nėra išduoto vykdomojo rašto.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimo vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Pagal CPK 596 straipsnį pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui perėjo skolininko materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos duomenimis, skolininko J. G. individuali įmonė „Audrita“ yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro 1999-12-23. Įmonė kaip juridinis asmuo neegzistuoja ir nėra šios įmonės teisių ir pareigų perėmėjo. Esant tokioms aplinkybėms bylą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra asmens, kuris turėtų atsakyti pagal J. G. individuali įmonė „Audrita“ įsipareigojimus išieškotojui pagal vykdomąjį dokumentą, o skolininko pakeitimas nėra galimas.
Apeliantas skunde teigia, kad jis nebuvo dalyvaujančiu asmeniu Rokiškio rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-357/94, bylą dėl skolos priteisimo nagrinėjęs teismas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl jo teisių ir pareigų, todėl kreditorius turėtų jam reikšti atskirą ieškinį. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokio juridinio asmens turtas priklauso jam nuosavybės teise, o turtą sudaro individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir įmonei perduotas turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, bylos Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, bylos Nr. 3K-P-186/2010). Šie išaiškinimai taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, kai nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš to individualios įmonės savininko, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2013).
Suinteresuotas asmuo nebuvo įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu ir teismo sprendime nespręsta dėl jo teisių ir pareigų. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovas galėjo laisvai naudotis procesine teise reikšti ieškinio reikalavimą ne tik į individualią įmonę, bet ir į subsidiariai atsakingą asmenį pagal šios įmonės prievoles – įmonės savininką. Nesant tokio pareikšto reikalavimo fiziniam asmeniui, jo neįtraukus atsakovu, teismas sprendė bylą neperžengdamas nagrinėjimo dalyko ribų ir, kaip to ir reikalaujama CPK 266 straipsnyje, nesprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę reikšti ieškinį suinteresuotam asmeniui kaip likviduotos individualios įmonės savininkui, o ne prašymą dėl skolininko pakeitimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su procesinių teisių perėmimo institutu, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl skundžiama nutartis naikintina. Panaikinus skundžiamą nutartį klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl skolininko pakeitimo atmestinas (CPK 337 str. 1d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:
Pareiškėjo Valstybės įmonės Turto bankas prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti.