Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kretingos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė L. S. ir atsakovas D. M. yra nepilnametės S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys gyvena atskirai, šalių nepilnametė dukra S. S. nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnametės dukros S. S. gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškinyje nurodoma, kad jos ir vaiko emocinis ryšys yra stiprus, ieškovė tinkamai rūpinasi savo dukra, gali užtikrinti jai tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo ir bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove, šiuo metu jos gyvena ieškovės tėvams priklausančiame bute. Iš byloje esančio šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, šalių nepilnametės dukros S. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

10. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 455 – 460 Eur suma bei pateikė detalų dukrai išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per mėnesį dukros maistui išleidžiama 180 Eur, gydymo ir sveikatos priežiūros išlaidos sudaro apie 20 Eur, vaiko rūbams, avalynei – 80 Eur, žaislams, lavinimo priemonėms, ugdymui – 30 Eur, ikimokyklinio ugdymo įstaigai – 60 Eur, laisvalaikis, šventės, gimtadieniai – 30 Eur, vaikui tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis – 45 Eur, higienos reikmenims – 20 Eur, sauskelnėms – 50 Eur, transporto išlaidoms – 30 Eur. Taigi pagal pačios ieškovės ieškinyje pateiktą išlaidų pagrindimą bendra išlaidų vaiko poreikiams suma per mėnesį iš viso sudaro 545 Eur. Šį išlaidų pagrindimą ieškovė palaikė ir teismo posėdžio metu. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Nors teismo posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas išlaidas, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Vadinasi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neįrodė dukros poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo.

12. Spręsdamas klausimą dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu šalių nepilnametė dukra dar nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, o priklausomai nuo atitinkamą mėnesį esamų konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma.

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat įvertinus tai, kad išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur, sprendžiant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, laikytina, jog vaiko poreikiams per mėnesį tėvai privalo skirti apie 430 Eur (500 Eur – 70 Eur = 430 Eur).

14. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei šiuo metu yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 228 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka. Ieškovei taip pat yra pervedama išmoka vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur. Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad transporto priemonių, įsipareigojimų kreditoriams taip pat neturi, o vien jos gaunamų pajamų neužtenka dukrai išlaikyti, todėl materialiai ir nematerialiai jai padeda tėvai.

16. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu atsakovo teiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro apie 600 Eur, jokių kitų pajamų atsakovas negauna, jokio registruotino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas šiuo metu taip pat studijuoja (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugą, su „Swedbank“, AB, 2020 m. spalio 19 d. yra sudaręs valstybės remiamos paskolos studentams sutartį, pagal kurią atsakovui yra suteikta 2 030 Eur dydžio paskola studijoms apmokėti. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu jokios kredito grąžinimo įmokos bankui nėra mokamos, tai bus daroma po studijų baigimo. Kitų kreditorių atsakovas neturi. Atsakovas paaiškino, jog gyvena vienas jo tėvui priklausančiame bute Kaune, kitų išlaikytinių neturi. Sveikatos sutrikimų neturi, nedarbingumas ir (ar) neįgalumas jam nėra nustatytas. Atsakovas taip pat nurodė, jog per mėnesį jo būtiniesiems poreikiams patenkinti reikia apie 400 Eur.

18. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, iš atsakovo nepilnametei dukrai S. S. išlaikyti priteistina po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

19. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 469 Eur nepilnametės dukros S. S. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 15 d.

20. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių iki kreipimosi į teismą dienos, nurodydama, jog šiuo laikotarpiu atsakovas dukrai turėjo teikti po 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Iš byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos šalių nepilnametės dukros poreikiai buvo iš esmės mažesni. Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvados, jog aplinkybės, susijusios su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 15 d. būtų iš esmės skirtingos, nei šiuo metu esamos aplinkybės dėl šalių turtinės padėties. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas tokių aplinkybių neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, pripažintina, kad šalių nepilnametės dukros S. S. poreikius nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 15 d. atitiko 230 Eur per mėnesį atsakovo teiktinas išlaikymas.

22. Iš byloje esančio ieškovės banko sąskaitos išrašo, taip pat atsakovo pateiktų mokėjimo pavedimų kopijų matyti, jog laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. spalio 25 d. atsakovas pervedė ieškovei iš viso 1 031 Eur sumą, kuri buvo skirta dukrai išlaikyti. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį pinigų ieškovei nepervedė, nes ketino juos paduoti grynaisiais susitikimo su dukra metu, tačiau tai nebuvo padaryta, nes susitikimas neįvyko. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad gimus dukrai, jis davė ieškovei 500 Eur, taip pat nurodė, jog pinigų ieškovei davė ir jo tėvai, iš viso ieškovei grynaisiais pinigais, atsakovo teigimu, buvo perduota apie 1 300 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimo ieškovei faktą ir jų paskirtį. Teismo posėdžio metu ieškovė neigė atsakovo nurodytas aplinkybes ir teigė, kad jokių grynųjų pinigų iš atsakovo po dukros gimimo nėra gavusi. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė dukrai išlaikymą ir grynaisiais pinigais (CPK 178 straipsnis). Atsakovas taip pat pripažino, jog dukrai nėra pirkęs jokių daiktų, todėl nėra pagrindo išvadai, jog aptariamu laikotarpiu atsakovas teikė dukrai išlaikymą kokia nors kita forma. Vadinasi, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. spalio mėnesio atsakovas dukrai išlaikyti turėjo skirti 2 300 Eur (230 Eur x 10 mėn.), tačiau šiuo laikotarpiu vaikui išlaikyti skyrė tik 1 031 Eur, todėl dėl nepakankamo išlaikymo teikimo iki ieškinio pateikimo yra susidaręs 1 269 Eur išlaikymo įsiskolinimas (2 300 Eur – 1 031 Eur = 1 269 Eur). Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas 1 269 Eur nepilnametės dukros S. S. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 15 d.

23. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė išdėstyti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą, jeigu šis ieškovės ieškinio reikalavimas būtų patenkintas. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, kad teismo sprendimo išdėstymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, o vien atsakovo turtinė padėtis savaime nelemia būtinybės išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis būtų išskirtinai bloga, o teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdymas sukeltų atsakovui neproporcingai sunkias pasekmes. Be to, išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas nepilnamečio vaiko naudai, t. y. silpnesniajai teisinio santykio šaliai, kurio interesams užtikrinti buvo ir yra būtinos išlaikymo lėšos, todėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nebūtų suderinamas su prioritetine nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Kadangi atsakovas neįrodė išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdymą, atsakovo prašymas netenkinamas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

24. Šioje byloje tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja du kartus per mėnesį porinės metų savaitės pirmadienį ir neporinės metų savaitės penktadienį nuo 11 iki 14 val. Atsakovas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka nesutinka ir siūlo nustatyti šio sprendimo 4 punkte nurodytą bendravimo tvarką.

25. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovo bendravimas su dukra neatitiktų vaiko interesų. Iš byloje esančios Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, šeimai netaikomas atvejo vadybos procesas, vaiko teisių pažeidimai šeimoje nenustatyti. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, jog institucija neturi duomenų, kad maksimalus atsakovo bendravimas su dukra kenktų vaiko interesams. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su dukra.

27. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas su dukra bendrautų tik du kartus per mėnesį darbo dienomis (pirmadienį ir penktadienį) po 3 valandas, t. y. nuo 11 val. iki 14 val. Įvertinus tai, kad ieškovė su vaiku gyvena Kretingoje, o atsakovas gyvena Kaune, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) pagal kintantį grafiką, taip pat studijuoja nuolatinės formos studijose (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nėra racionali, tokia tvarka neužtikrintų maksimalaus vaiko ir tėvo bendravimo, nesudarytų sąlygų išlaikyti bei stiprinti vaiko ir tėvo ryšį, neproporcingai suvaržytų atsakovo teisę bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime. Byloje esančioje institucijos išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka neatitinka nei vaiko, nei tėvo interesų. Nors teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad jos siūloma bendravimo tvarka yra siekiama užtikrinti, jog atsakovas apskritai bendrautų su dukra, tačiau ši tvarka sudaro prielaidas ne ieškovės deklaruojamiems tikslams pasiekti, o priešingoms pasekmėms atsirasti, t. y. nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su vaiku, nesant tam pagrindo.

28. Susipažinus su atsakovo siūloma bendravimo tvarka matyti, kad įprastinis vaiko ir tėvo bendravimas vyktų savaitgaliais, aptartas atsakovo bendravimo su vaiku laikas, jų bendravimas švenčių dienomis, pagal vaiko amžių numatyti pereinamieji laikotarpiai, kuriais atsakovo bendravimo su dukra laikas būtų nuosekliai didinamas, taip pat aptarti kiti aktualūs su šios tvarkos įgyvendinimu susiję klausimai. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog atsakovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra tinkama vaikui ir dukros interesams neprieštarauja. Teismo nuomone, atsakovo siūloma bendravimo tvarka sudarytų realias galimybes vaiko tėvui maksimaliai dalyvauti dukros auklėjime, išlaikyti ir stiprinti jų tarpusavio ryšį. Pažymėtina, kad poreikį nustatyti kuo detalesnę atsakovo bendravimo su dukra tvarką suponuoja ir konfliktiniai šalių santykiai, dėl kurių ieškovės ir atsakovo tarpusavio komunikavimas nėra sklandus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo bendravimo su dukra tvarka nustatytina atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos projekto pagrindu, su atitinkamais toliau aptariamais pakeitimais ir patikslinimais, kurie, teismo vertinimu, yra būtini siekiant užtikrinti vaiko interesus, vaiko ir jo tėvų santykių stabilumą bei apibrėžtumą.

29. Byloje nustatyta, kad šalys gyvena atskirai, skyrium pradėjo gyventi dar iki dukros gimimo, o atsakovo bendravimas su vaiku iki šiol nebuvo reguliarus. Iš teismo posėdžio metu šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad paskutinį kartą atsakovas su dukra bendravo 2020 m. birželio mėnesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiek dėl vaiko amžiaus, tiek dėl nereguliaraus atsakovo bendravimo su dukra, šiuo metu nėra susiformavęs tvirtas atsakovo ir jo dukros emocinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, bendravimo tvarkos nustatymas atskirais etapais pagal vaiko amžių, t. y. laikotarpiai iki 2 metų, nuo 2 iki 3 metų ir nuo 3 metų, sudarys sąlygas nuosekliai didinti atsakovo bendravimo su dukra laiką ir stiprinti jų tarpusavio ryšį. Kadangi dėl anksčiau paminėtų aplinkybių vaiko ir tėvo ryšys šiuo metu negali būti vertinamas kaip tvirtas, siekiant užtikrinti vaikui emocinio saugumo jausmą, nustatytina, jog iki kol vaikui sueis dveji metai, atsakovo bendravimas su dukra vyksta dalyvaujant ieškovei.

30. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teigė, jog nėra tikslinga nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo telekomunikacijų priemonėmis iki kol pats vaikas neturi gebėjimų naudotis šiomis priemonėmis. Teismo nuomone, nors bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis ir negali būti vertinamas kaip lygiavertis vaiko ir tėvo susitikimams, tačiau sutiktina su teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos išsakyta pozicija, jog bendravimas nuotolinėmis priemonėmis, kaip papildoma priemonė, sudarytų sąlygas didinti vaiko ir tėvo bendravimo laiką, išlaikyti jų ryšį. Atsižvelgiant į tai, nustatytina atsakovo teisė bendrauti su vaiku telefonu, internetu bei visomis kitomis ryšio priemonėmis.

31. Pagal atsakovo siūlomą tvarką vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos buvimo vietos vaiko gyvenamojoje vietovėje, bendravimo su vaiku tikslu ir bendravimo tvarkoje nurodytu laiku, paimti ir (ar) grąžinti vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą gali ir D. M. tėvai – vaiko seneliai G. M. ir J. M. (sprendimo 4.4 punktas). Teismo posėdžio metu ieškovė nesutiko su šia atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos dalimi. Teismas pažymi, kad artimųjų vaiko giminaičių, iš jų ir vaiko senelių, bendravimas su vaiku yra savarankiška subjektinė teisė, numatyta CK 3.172 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametės dukros ir jos senelių bendravimas nėra šios bylos dalykas, jokių su tuo susijusių reikalavimų byloje nėra pareikšta. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl šioje byloje nedalyvaujančių asmenų teisių ir (ar) pareigų, vaiko teisių ir interesų apsaugos aspektu vertinti jų dalyvavimo vaiko ir tėvo bendravime. Byloje nėra nustatyta, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių pats negalėtų įgyvendinti savo teisės paimti ir (ar) grąžinti dukrą į (iš) ieškovės gyvenamosios vietos bei išspręsti su tuo susijusių klausimų tiesiogiai su ieškove. Dėl to teismas nenustato atsakovo tėvų teisės paimti ir (ar) grąžinti vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos. Teismas taip pat nenustato atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nuostatos, pagal kurią vaikas turi teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais iš D. M. pusės ir artimieji giminaičiai iš D. M. pusės turi teisę bendrauti su vaiku per D. M. nustatytą bendravimo su vaiku laiką (sprendimo 4.8 punktas), nes artimųjų giminaičių bendravimas su šalių dukra nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, teismas nesprendžia ir nenustato, su kokias asmenimis vaikas turi teisę bendrauti atsakovui nustatytu bendravimo laiku.

32. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, jog nesutiktų be jos priežiūros išleisti vaiką su atsakovu nakvynei, nes nėra aišku, kur atsakovas gali vaiką nuvežti, taip pat nėra aišku, ką vaikui gali padaryti, atsakovas gali vaiką išgąsdinti. Teismas šiuos ieškovės paaiškinimus vertintina kaip deklaratyvius, nes ieškovė nepateikė teismui jokių jos nurodytas grėsmes vaikui patvirtinančių įrodymų. Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, jeigu dukra su juo liktų per naktį, juolab, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pažymėtina ir tai, kad vaiko susitikimai su tėvu, kurių metu dukra liktų pas atsakovą per naktį, yra numatomi tik po to, kai vaikui sueis 3 metai. Teismo nustatomas pereinamasis laikotarpis sudaro sąlygas sustiprinti vaiko ir tėvo ryšį bei užtikrinti, kad vaikui sulaukus 3 metų amžiaus, ilgesnis tėvo ir dukros bendravimas šalių dukrai jau nekeltų nesaugumo jausmo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir ieškovei manant, kad esama bendravimo tvarka tinkamai neužtikrina vaiko interesų, jai išlieka teisė kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovė taip pat tinkamai nepagrindė poreikio nustatyti, jog atsakovo bendravimas su dukra vyktų tik jos gyvenamojoje vietoje arba kitoje neutralioje vietoje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo riboti atsakovo ir vaiko bendravimo nustatant konkrečią jų bendravimo vietą, nes toks ribojimas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nebūtų proporcingas.

33. Atsakovo siūloma bendravimo tvarkos nuostata, nurodyta šio sprendimo 4.6 punkte, pagal kurią atsakovas turi teisę gauti visą informaciją apie vaiką iš visų mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku, pagal savo turinį atitinka CK 3.170 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reguliavimą, todėl ši atsakovo teisė yra įtvirtinta įstatyme ir papildomai šios nuostatos perkelti į teismo sprendimą nėra pagrindo. Atitinkamai nėra pagrindo teismo sprendimu pakartotinai nustatyti atsakovo nurodytų įstatyme įtvirtintų ieškovės ir atsakovo pareigų vaikui (sprendimo 4.7 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

35. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 511,09 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus, jog šioje byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.16 ir 8.19 punktuose numatytų maksimalių dydžių.

36. Šioje byloje ieškovė pareiškė du neturtinio pobūdžio (gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymas) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus. Atsižvelgiant į ieškinio sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai), laikytina, jog yra patenkinta 90 proc., o atmesta – 10 proc. ieškinio reikalavimų. Kadangi neturtinio pobūdžio reikalavimų išsprendimas iš esmės nekeičia patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijos, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (90 proc.), valstybei iš atsakovo priteistina 460 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (10 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo taip pat priteistina žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 158 Eur (91 Eur + 67 Eur, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 7, 8 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. M. po 230 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai S. S. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. spalio 29 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat 1 269 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2020 m. spalio 15 d.

Pavesti ieškovei L. S. nepilnametės dukros S. S. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamete dukra S. S. tvarką:

1. Iki kol S. S. sueis 2 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), D. M. turi teisę bendrauti su vaiku, dalyvaujant ieškovei L. S.:

1.1. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 11:00 val. iki 15:00 val.;

1.2. 2021 m. šv. Velykų pirmąją dieną (2021 m. balandžio 4 d.), Tėvo dieną (2021 m. birželio 6 d.) nuo 11:00 val. iki 15:00 val.;

1.3. (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo dieną) nuo 17:00 val. iki 19:00 val.

2. Nuo (duomenys neskelbtini) iki kol S. S. sueis 3 metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), D. M. turi teisę bendrauti su vaiku:

2.1. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10:00 val. iki 18:00 val.;

2.2. 2021 m. šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), šv. Velykų pirmąją dieną (2022 m. balandžio 17 d.), Tėvo dieną (2022 m. birželio 5 d.) nuo 10:00 val. iki 18:00 val.;

2.3. telefonu, internetu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Vaiko mama L. S. privalo sudaryti galimybę D. M. bendrauti su vaiku nustatytu laiku, informuoti D. M. apie savo kontaktinių duomenų pasikeitimą.

3. Kai S. S. sueis 3 metai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), D. M. turi teisę bendrauti su vaiku:

3.1. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgaliais nepertraukiamai (su nakvynėmis) nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 18:00 val.;

3.2. poriniais metais – šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24 – 25 dienomis, su nakvyne), šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; neporiniais metais – šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), šv. Velykų antrąją dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Jeigu šiame punkte nurodytas bendravimo laikas visiškai ar iš dalies sutampa su bendravimo laiku, nurodytu 3.1 punkte, taikomas 3.2 punktas;

3.3. poriniais metais – kitą dieną po vaiko gimimo dienos ((duomenys neskelbtini)), neporiniais metais – vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu šios dienos yra savaitgalį, arba nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jeigu šios dienos yra darbo dienos. Poriniais metais vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) ir kiekvienais metais vaiko mamos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikas lieka su mama L. S.;

3.4. kiekvienais metais – Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), D. M. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu šios dienos yra savaitgalį, arba nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jeigu šios dienos yra darbo dienos. Jei šios dienos sutampa su bendravimo laiku pagal 3.1 punktą, pirmenybė teikiama ilgesniam bendravimo laikui;

3.5. telefonu, internetu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis dukros laisvu nuo pamokų ir kitų užsiėmimų laiku, atsižvelgiant į vaiko dienos ir poilsio režimą. Vaiko mama L. S. privalo sudaryti galimybę D. M. bendrauti su vaiku nustatytu laiku, informuoti D. M. apie savo ir (ar) vaiko kontaktinių duomenų pasikeitimą.

3.6. D. M. turi teisę atostogauti kartu su vaiku Lietuvoje ar užsienyje per metus nepertraukiamai iki 30 kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis (su nakvynėmis) D. M. pasirinkimu, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą, iki 30 kalendorinių dienų iš eilės ar dalimis vaiko mokyklinių atostogų metu. D. M. ir L. S. apie planuojamas atostogas vienas kitą įspėja elektroniniu paštu ar SMS pranešimu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, nurodant atostogų trukmę, būsimą vaiko buvimo vietą ir vietos kontaktinius duomenis, nepriklausomai nuo to, ar atostogos planuojamos Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų. Pirmenybė atostogauti su vaiku teikiama tam, kuris pirmesnis apie tai įspės kitą.

3.7. kitu abipusiu šalių susitarimu suderintu papildomu laiku.

4. D. M. ne vėliau kaip iki sekmadienio 20:00 val. SMS pranešimu iš anksto informuoja L. S., ar ateinančią savaitę vyks numatytas tėvo bendravimas su vaiku.

5. D. M. bendravimo su vaiku tikslu savo jėgomis ir lėšomis paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos vaiko buvimo vietos vaiko gyvenamojoje vietovėje ir, pasibaigus bendravimo laikui, grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą.

6. D. M. dėl vaiko ligos, užimtumo mokykloje, būreliuose, draugų gimtadieniuose, išvykose su mokykla ar dėl panašių priežasčių prarastas bendravimo laikas proporcingai kompensuojamas artimiausiu šalių sutartu D. M., L. S. ir dukrai S. S. patogiu laiku.

7. Vaiko tėvai D. M. ir L. S. privalo vienas kitą informuoti apie savo gyvenamosios vietos adreso, elektroninio pašto adreso, telefono numerio pasikeitimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui D. M. iš ieškovės L. S. 60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. M. 158 Eur žyminio mokesčio ir 460 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.