Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-108-951/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-25
Bylos Nr.: 1A-108-951/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-05105-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ilona Jakubėnienė, Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: A. D.
Advokatai: Vilmantas Poškus

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-951/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05105-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.4.4.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.2.14.1.2.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.7.5.; 2.1.14.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Boleslovo Kalainio, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,nuteistajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, A. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį įskaitytas ir atliktas bausmės laikas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 12 d.

Taip pat šiuo nuosprendžiu A. M. ir P. P. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. D. nuteistas už tai, kad 2023 m. sausio 11 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini), prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), palenkė A. M. ir P. P. daryti nusikalstamą veiką už atlygį - pažadėdamas narkotinės medžiagos marihuanos, jų prašė pavogti maisto papildus „Ecosh Paud arco“ iš vaistinės, po to A. M. ir P. P. 2023 m. sausio 11 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės prekybos salės, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai - matant vaistinės darbuotojai, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą - 3 vnt. kosmetinių priemonių „Ecosh Paud arco“, kurių vieneto vertė 15 Eur, taip padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 45 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį dėl A. D. pripažinimo kaltu ir šioje nuosprendžio dalyje priimti naują nuosprendį - A. D. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

2.1. Teigia, kad nuosprendyje įrodymų vertinimas ir išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, byloje esantys duomenys nepagrindžia A. D. kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. D. nepagrįstai pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Dėl to mano, kad nuosprendžio dalis dėl A. D. nuteisimo turi būti panaikinta, nes nėra duomenų (įrodymų), pagrindžiančių A. D. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

2.2. Nurodo, kad teismo posėdžio metu A. D. patvirtino, jog kaltinime nurodytą dieną jis buvo prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, ten buvo susitikęs su A. M., P. P. ir dar vienu vaikinu, su jais trumpai kalbėjosi, A. M. ir P. P. jo paprašė nupirkti cigarečių, tačiau jis jiems cigarečių nepirko, pasakęs, kad „vaikai ir žuvys nerūko“, jis su draugu R. G. išėjo iš prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ bei 21 maršrutiniu autobusu išvažiavo. Nurodo, jog jo ginamasis A. D. apie A. M. ir P. P. maisto papildų „Ecosh Paud arco“ atvirą vagystę iš vaistinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat gynėjas skunde nurodo, jog teismo posėdžio metu A. M. ir P. P. patvirtino, jog prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ jie buvo susitikę su A. D. ir jo prašė nupirkti cigarečių, kuris cigarečių jiems nepirko ir pasakė, kad „vaikai ir žuvys nerūko“, maisto papildus jų prašė pavogti nepažįstamas senukas, kuris telefonu parodė, kokius papildus pavogti, kad jie ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, jog maisto papildus prašė pavogti A. D., nes buvo susinervinę, kad A. D. nenupirko cigarečių.

2.3. Gynėjas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas išvadas dėl A. D. kaltės iš esmės grindė tik subjektyviu A. M. ir P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vertinimu, o A. D. veiksmų nevertino byloje surinktų objektyvių duomenų visumos kontekste. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra tikslinga vadovautis vien tik kitų kaltinamųjų paaiškinimais, kadangi natūralu, jog įtariamasis (kaltinamasis), gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, ar savo padėtį sušvelninti, neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių, sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, todėl tokiais atvejais kaltininko parodymai turi būti vertinami derinant ir gretinant juos su objektyviais duomenimis bei faktais. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra nei užfiksuota, nei nustatyta, jog A. D. po vagystės, tą ar kitą dieną būtų susitikęs su A. M. ir / ar P. P. bei iš jų paėmęs (nupirkęs ar išmainęs į cigaretes ir pan.) pavogtus maisto papildus. Dėl to gynėjas teigia, kad šioje byloje surinktų įrodymų visuma nepagrindžia inkriminuotos tariamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo A. D. veikoje.

2.4. Taip pat gynėjas skunde teigia, jog byloje nėra nustatyta, kad A. D. A. M. ir P. P. būtų perdavę iš vaistinės „(duomenys neskelbtini)“ pavogtus maisto papildus, taip pat nenustatyta, jog A. D. būtų turėjęs ar naudojęs, ar perpardavęs maisto papildus. Dėl to teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog A. D. A. M. ir P. P. sukurstė pavogti iš vaistinės „(duomenys neskelbtini)“ maisto papildus.

2.5. Skunde gynėjas taip pat pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamo asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteisto asmens kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. Tuo tarpu, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti prielaidomis yra draudžiama, o nepašalintos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Dėl to gynėjas skunde teigia, kad, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jo ginamasis A. D. negali būti pripažintas kaltu padarius veiką, turinčią BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. D. ir jo gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė apeliacinį skundą tenkinti ir A. D. išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. D. gynėjas advokatas prašo nuteistąjį A. D. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai A. D. kaltę grindė nuteistųjų A. M. ir P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nepagrįstai nesivadovavo jų parodymais, duotais teisme, nes šie parodymai sutampa su nuteistojo A. D. parodymais, dėl to A. D. nepagrįstai pripažino kaltu. Taigi, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis, jog A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3, 4 dalimis, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.1. Pagal suformuotą teismų praktiką nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys).

5.2. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi neperžengiant BPK normų sistemos nustatytų ribų, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kai derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, po to daryti apibendrinančias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-424/2009, 2K-556/2010, 2K-295/2013). Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019, 2K-41-697/2021).

5.3. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai teismui gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

5.4. Esminiu pažeidimu pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine (kasacine) tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

5.5. Be to, BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą ar aplinkybę atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Todėl teismo proceso dalyvių versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taip pat iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, grindė būtent byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, juos gretino tarpusavyje ir su kitais duomenimis, pateikė įrodymų vertinimo motyvus bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl A. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pateikdamas išvadas bei motyvus, BPK 20, 301 straipsnių nuostatų nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

7. A. D. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis sukurstė nepilnamečius nuteistuosius A. M. ir P. P. įvykdyti vagystę – iš vaistinės pavogti maisto papildus. Apeliantas teigia, jog byloje surinkti įrodymai nepagrindžia A. D. kaltės, o nuosprendis grindžiamas prielaidomis. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

7.1. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. D. kaltės klausimo nekomentavo ir parodė, kad buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, ten pamatė vaikščiojančius tris vaikinus (abu nuteistuosius, t. y. A. M., P. P., ir dar vieną vaikiną), kurie jo paprašė nupirkti cigarečių, bet jis jiems cigarečių nupirkti negalėjo, nes buvo pasibaigęs jo paso galiojimas, o pardavėjos visada paprašo jį pateikti, jis vaikinus dar pavaišino cigaretėmis, jiems pasakė, jog „nerūkykit, vaikai, žuvys irgi nerūko“, tada išsiskirstė, ir jis su draugu R., išėję iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nuvažiavo maršrutiniu autobusu, o vaikinai nuėjo į priešingą pusę. Nuteistasis A. D. teigė, kad prie devynaukščio namo jis nestovėjo, apie vaikinų veiksmus, ką jie darė išėję iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini), nežino (3 t., b. l. 112). Tokius nuteistojo A. D. parodymus vertinti kaip nuoseklius ir patikimus nėra pagrindo, nes ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką (3 t., b. l. 8-9), be to, A. D. parodymus, jog jis atsisakė nupirkti cigarečių nuteistiesiems A. M. ir P. P., nes jo pasas nebegaliojo, paneigia byloje esantis Gyventojų registro išrašas, iš kurio matyti, kad A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išduota 2021-04-08, ir galioja iki 2031-04-08 (2 t., b. l. 112).

7.2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. D. gynėjas teigia, jog jo ginamojo parodymus patvirtina nuteistųjų A. M. ir P. P. parodymai, duoti teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A. M. ir P. P. parodymus, duotus teisme, atmetė, argumentuodamas tuo, jog jie yra nepatikimi, ir nuteistojo A. D. kaltę grindė šių nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. M. kaltę pripažino ir paaiškino, kad su A. D. susitiko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, pastarojo paprašė nupirkti jiems cigarečių, tačiau A. D. jiems atsakė, jog „vaikai ir žuvys nerūko“, taip pat sakė, kad neturi paso, todėl išsiskyrė, ir jis su P. P. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, iš ten pavogė 3 dėžutes papildų, papildus pardavė 40-50 metų amžiaus senukui, kuris telefone parodė, kokių papildų reikia, papildus senukui perdavė prie devynaukščio, prie kurio senukas laukė kartu su M. S. (3 t., b. l. 111). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu A. M. davė kitokius parodymus apie tai, kas jo prašė pavogti maisto papildus iš vaistinės. 2023-03-13 vykusios apklausos metu kaip įtariamasis apklaustas A. M. paaiškino, jog prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo su M. S. ir P. P., ten prie jų priėjo du vaikinai, kurie paprašė „išnešti“ (pavogti) iš vaistinės vaistų, sakydami, kad jiems už tai duos „žolės“, su pasiūlymu sutiko, nes norėjo gauti „žolės“, todėl kartu su tais vaikinais nuėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten juos nuvedė tie vaikinai, per „Google“ parodė tuos vaistus ar papildus „paud arco“, sakė eiti į vaistinę ir pavogti tiek, kiek išeis, jis su M. S. nuėjo į vaistinę, o vaikinai liko laukti prie devynaukščio, vaistinėje M. S. pačiupo kažkiek buteliukų ir pradėjo bėgti, o jis nespėjo paimti nei vieno buteliuko, nes jį už rūbų pagavo vaistininkė, bet jis pasimuistė ir ištrūkęs nubėgo paskui M. S., tada visi penki nuėjo į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą, ten du vaikinai tuos papildus pardavė dar kitiems vyresniems vyrams, bet jis nematė, ką jie už tai gavo, tačiau tie du jaunesni vaikinai jiems davė 2 g „žolės“, ir jie trise tą „žolę“ surūkė (2 t., b. l. 27-29). Papildomai 2023-04-06 kaip įtariamasis apklaustas A. M. patikslino, jog vagystę iš vaistinės įvykdė ne su M. S., o su P. P., teigė, kad vogti prašė vaikinas, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, lyg vardu A., jis pasakė, kokius papildus pavogti, ir jie ėjo vogti į vaistinę, o M. S. kiek toliau liko laukti su jais, papildus padavė „(duomenys neskelbtini)“, už tai jis davė parūkyti „žolės“ iš suktinės, visi išsiskirstė (duomenys neskelbtini) ir niekur kartu nėjo (2 t., b. l. 36–37). 2023-06-05 vykusios apklausos metu kaip įtariamasis apklaustas A. M. papildomai parodė, jog prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. A., paprašė pavogti papildų iš vaistinės, iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ visi kartu nuėjo į arčiausiai buvusią vaistinę, esančią priešais prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, į vaistinės vidų vogti ėjo jis ir P. P., o M. S. kiek toliau pasiliko laukti su „(duomenys neskelbtini)“ ir dar kažkokiu jo draugu, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ sakė, jog duos parūkyti „žolės“, jei pavogs papildų, pavogtus papildus atidavė „(duomenys neskelbtini)“, o jis jiems davė 1 suktinę, kurią visi trys surūkė, „(duomenys neskelbtini)“ kartu su jais nerūkė (2 t., b. l. 50-51).

7.4. Vertinant šiuos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos lyginant su pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, matyti, kad jie skiriasi dėl asmens, kurio paprašytas nuteistasis A. M. kartu su P. P. į vaistinę ėjo vogti maisto papildų. Nurodydamas priežastį, kodėl teisme jo duoti parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, A. M. teigė, kad A. D. ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo, nes buvo susinervinęs, jog A. D. jiems nenupirko cigarečių, supykęs, kad A. D. pasakė, jog „vaikai ir žuvys nerūko“, taip pat A. M. nurodė, kad P. P. pasakė, jog „viską suverskim ant A. D., nes jis nenupirko cigarečių“ (3 t., b. l. 111). Tokia nuteistojo nurodyta parodymų pasikeitimo priežastis, kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodymus apie tai, kad vaikinas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, paprašė pavogti maisto papildus iš vaistinės, davė ne iš karto po įvykdytos vagystės, o po jos praėjus dviem mėnesiams, be to, tokią aplinkybę jis nurodė visų vykusių apklausų metu (2023-03-13, 2023-04-06, 2023-06-05), dalyvaujant (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų socialinei darbuotojai ir gynėjai advokatei. Pažymėtina ir tai, jog net ir praėjus tam tikram laiko tarpui tarp vykusių apklausų A. M. nuosekliai tvirtino, kad maisto papildus prašė pavogti A. D., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Be to, A. M. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu teigė, jog tarp jam pateiktų 4 asmenų nuotraukų yra A., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra paskutinėje nuotraukoje – Nr. 4, kad dėl to yra tikras, jį atpažino iš visų jo bruožų (2 t., b. l. 42-46). Taigi, atpažindamas A. D., nuteistasis A. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad dėl papildų vagystės iš vaistinės jis kalbėjo būtent su A. D.. Taip pat A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ jis su draugais, su A. D. bei pastarojo draugu nuėjo į vaistinę, patvirtina prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys – 18.55 val. stebima, kaip eskalatoriumi laiptais į viršų iš pirmo į antrą aukštą kyla trys vaikinai: A. M., P. P., M. S., o laiptais iš trečio aukšto link antro leidžiasi A. D. su dar vienu žemesnio ūgio vaikinu, A. D., pamatęs tris minėtus jaunuolius, į juos rodo ranka, kiek pavažiavęs eskalatoriumi žemyn, iš antro aukšto link pirmo, apsisuka ir užlipa į antrą aukštą, A. D. ir trys vaikinai tarpusavyje sveikinasi, akivaizdu, kad yra pažįstami, vyksta pokalbis, eina atsisėsti ant minkštasuolių, A. D. atsisėda šalia P. P., ant kito minkštasuolio priešais atsisėda A. M. ir M. S., vyksta pokalbis, tada laiptais iš pirmo aukšto į antrą aukštą užvažiuoja su A. D. buvęs vaikinas, jis ateina prie draugų, pasisveikina su A. M. ir M. S., pasiima pašalėje stovinčią garstyčių spalvos kėdę ir atsisėda šalia visų, tada A. D. pakyla iš savo vietos ir apsikeičia, atsisėda šalia A. M., M. S. atsisėda A. D. vietoje, A. D. sukiojasi, kažką kalba, tada visi pasilenkia arčiau vieni kitų, kad mažiau girdėtųsi, ką kalba, po to pirmas nuo kėdės atsistoja A. D. draugas, tada kyla A. D. ir visi kiti, visi eina link eskalatoriaus laiptų, važiuojančių žemyn, ir nuvažiuoja (1 t., b. l. 77-82). Iš šio vaizdo įrašo apžiūros duomenų matyti, jog A. M. nėra supykęs ar įsižeidęs ant A. D., kaip teigė pirmosios instancijos teisme, o, priešingai, yra nusiteikęs draugiškai. Be to, pažymėtina, kad apie tai, jog maisto papildus prašė pavogti „senukas“, nuteistasis A. M. nurodė tik pirmosios instancijos teisme, po įvykio praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo A. M. nurodyta aplinkybė, jog A. D. atsisakė nupirkti cigarečių, nes neturėjo paso, bei A. D. pasakymas „vaikai ir žuvys nerūko“, visiškai sutampa su pirmosios instancijos teisme duotais nuteistojo A. D. paaiškinimais, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad A. M. parodymus teisme pakeitė siekdamas padėti A. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, vertinant A. M. duotus parodymus, būtina pažymėti, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023-03-30 pateiktoje A. M. charakteristikoje nurodyta, kad A. M. „šnekėdamas daug meluoja“ (1 t., b. l. 196). Įvertinus šias aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog A. M. parodymai nėra nuoseklūs, besąlygiškai jais tikėti nėra pagrindo, todėl jais remiamasi tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

7.5. Analogiškai įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teisme nurodė ir nuteistasis P. P.. Jis teigė, jog su A. M. susitiko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, žaidė telefonais, tada susitiko A. D., kurio paprašė nupirkti jiems cigarečių, bet A. D. pasakė, kad „vaikai ir žuvys nerūko“, jie susinervino ir išėjo į vaistinę vogti papildų, kuriuos pavogti jų paprašė „nepažįstamas senis“, pažadėjęs už tai duoti 30 Eur (po 10 Eur už dėžutę), nuėjus į „(duomenys neskelbtini)“, jis paėmė papildus, vaistininkė, tai pamačiusi, pagavo A. M., bet jis išsilaisvino, ir jie kartu pabėgo iš vaistinės, nuėjo pas tą senį ir jam atidavė papildus, o senis jiems davė pinigus, ir jie išsiskirstė. Kaip pirmosios instancijos teismui teigė P. P., su A. D. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo apie tai, kad būtų gerai parūkyti marihuanos, kurios nusipirktų už tuos pinigus, kuriuos gaus (3 t., b. l. 111-112). Iš šių teisme duotų nuteistojo P. P. parodymų matyti, jog juose yra prieštaravimų, nes P. P. teigė, kad jie A. D. prašė nupirkti jiems paprastų cigarečių, nors vėliau, atsakydamas į bylą nagrinėjančio teisėjo klausimą, parodė, jog su A. D. kalbėjo dėl marihuanos parūkymo, kad būtų gerai jos nusipirkti už tuos pinigus, kuriuos gaus. Pažymėtina, jog P. P. parodymai, kad jie kalbėjosi su A. D. dėl marihuanos parūkymo, prieštarauja ne tik nuteistojo A. M. parodymams, duotiems teisme, bet ir nuteistojo A. D. parodymams, nes pastarieji tokios aplinkybės – dėl marihuanos parūkymo – nenurodė. Be to, nuteistojo P. P. teisme duoti parodymai, jog maisto papildus iš vaistinės jų paprašė pavogti „senis“, iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

7.6. 2023-03-29 apklausiamas kaip įtariamasis P. P. parodė, kad sausio 11 d. buvo su A. M. ir M. S., susitiko su draugais, kurių nenori įvardinti, kurie paprašė pavogti papildus, teigdami, jog už tai duos parūkyti marihuanos, M. S. nevogė, laukė su kitais dviem ar trimis toliau nuo vaistinės, o jis su A. M. ėjo vogti papildų, kuriuos prieš tai jiems parodė telefone, pavogė lyg dvi pakuotes, vaistininkė prie išėjimo pagavo A. M., bet jis, pastūmęs vaistininkę, pabėgo, po to nuėjo už kampo, į kiemus, esančius už vaistinės, ten jų laukė tie vaikinai kartu su M. S., tiems vaikinams padavė pavogtus papildus, ir tie vaikinai už tai jiems davė parūkyti suktinę, kurią visi surūkę išsiskyrė (2 t., b. l. 94-95). 2023-06-05 papildomai apklaustas kaip įtariamasis P. P. parodė, kad pavogti vitaminus jų prašė prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vaikinas, turbūt A. D., jis pasiūlė pavogti vitaminus iš vaistinės, teigė už tai duosiąs narkotikų. P. P. taip pat parodė, jog pavogtus vitaminus atidavė tam, kas prašė vogti, t. y. A. D., o už tai A. D. jiems davė „žolės“, ne „suktinę“, po to visi išsiskirstė (2 t., b. l. 103-104).

7.7. Lyginant šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus P. P. parodymus su pirmosios instancijos teisme duotaisiais, matyti, kad jie skiriasi dėl asmens, kurio paprašytas nuteistasis P. P. kartu su A. M. į vaistinę ėjo vogti maisto papildų. Nurodydamas priežastį, kodėl jo teisme duoti parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, P. P. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu A. D. apkalbėjo, nes jis pasakė, kad „vaikai ir žuvys nerūko“ (3 t., b. l. 112). Nuteistojo nurodyta priežastis, jog buvo susinervinęs, kad A. D. nenupirko cigarečių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie tai, jog A. D. prašė pavogti papildus ir už tai davė narkotikų, P. P. davė ne iš karto po įvykio, A. D., kaip asmenį, kurio prašymu ėjo vogti papildų į vaistinę, nuteistasis įvardijo tik antros apklausos metu, po įvykio praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams, be to, apklausoje dalyvavo gynėjas. Pažymėtina ir tai, kad nei vienos apklausos metu ikiteisminio tyrimo eigoje P. P. nenurodė, jog, būdamas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, jis A. D. būtų prašęs nupirkti cigarečių, o A. D. būtų atsisakęs jų nupirkti. Pažymėtina, kad P. P. teisme nurodė, jog po to, kai A. D. pasakė, kad „vaikai ir žuvys nerūko“, jie susinervinę išėjo. Tokius P. P. parodymus paneigia byloje esančio vaizdo įrašo, pateikto iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog antrame aukšte ant minkštasuolių A. M., P. P. ir M. S. pabendravus su A. D. ir jo draugu, jie visi penki kartu draugiškai išėjo iš prekybos centro (1 t., b. l. 77-82). Taigi, vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys nepatvirtina P. P. parodymų, kad jis buvo supykęs ant A. D., jog pastarasis atsisakė nupirkti jiems cigarečių. Nors 2023-03-29 vykusioje apklausoje P. P. neįvardijo asmens, kurio prašymu jis įvykdė atvirą vagystę, tačiau šį asmenį nuteistasis įvardijo antros apklausos metu, savanoriškai duodamas parodymus. Apie tai, kad papildus iš vaistinės už atlygį paprašė pavogti „senukas“, o ne A. D., nuteistasis P. P. nurodė tik teisme, po įvykio praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams. Pažymėtina tai, jog nuteistojo P. P. nurodytas A. D. pasakymas „vaikai ir žuvys nerūko“ visiškai sutampa su pirmosios instancijos teisme nuteistojo A. D. duotais paaiškinimais bei A. M. teisme pakeistais parodymais, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad P. P. parodymus teisme pakeitė siekdamas padėti A. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, vertinant P. P. duotus parodymus, būtina pažymėti, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2023-03-30 pateiktoje P. P. charakteristikoje, kaip ir A. M. charakteristikoje, nurodyta, kad P. P. „šnekėdamas daug meluoja“ (2 t., b. l. 68). Įvertinus šias aptartas aplinkybes, parodymuose esančius prieštaravimus, daroma išvada, jog P. P. parodymai nėra nuoseklūs, jais besąlygiškai tikėti nėra pagrindo, todėl jais remiamasi tik tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais.

7.8. Be to, nuteistųjų A. M. ir P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina, o teisme pakeistus jų parodymus dėl asmens, kurio prašymu jie įvykdė vagystę, paneigia kartu su jais prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvusio bei prie vaistinės kartu ėjusio liudytojo M. S. parodymai. Šis liudytojas, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad vakare, apie 18-19 val. jis buvo kartu su A. M. ir P. P. prekybos centre „(duomenys neskelbtini), ten susitiko su vaikinu, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, ir jo draugu, „(duomenys neskelbtini)“ sakė: „einam iki vaistinės (duomenys neskelbtini) g.“, internete parodė, kokius papildus reikia paimti, jog reikia paimti tris buteliukus, į vaistinę nuėjo A. M. ir P. P., o jis pasiliko laukti su „(duomenys neskelbtini)“ ir jo draugu prie devynaukščio, prie ten esančio geltonos spalvos kioskelio, „(duomenys neskelbtini)“ A. M. dar patarė, kaip daryti, kaip nueiti, paimti ir bėgti, pavogtus papildus atidavė „(duomenys neskelbtini)“, už tai iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo gal 1,5 g narkotikų – „žolės“, kurią prieš vagystę „(duomenys neskelbtini)“ buvo parodęs, kad jie įsitikintų, jog jis ją turi, tą „žolę“ surūkė. M. S. apklausos metu nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ vardas A., jis viskam vadovavo, o jo draugas buvo per visas vagystes, po vasario 3 d., kai buvo sulaikytas, su „(duomenys neskelbtini)“ nebebendravo (1 t., b. l. 155-156). Iš esmės tokius pačius parodymus, jog „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė pavogti papildus iš vaistinės ir už tai buvo pažadėjęs duoti narkotikų, M. S. davė ir apklausiamas kaip įtariamasis 2023-03-17 (1 t., b. l. 121-122). Pažymėtina, kad M. S., apklaustas kaip įtariamasis, nurodė, jog jis tą susitikimą su „(duomenys neskelbtini)“ gerai prisimena, nemeluoja ir neišsigalvoja, su „(duomenys neskelbtini)“ nenorėtų susitikti gyvai, su juo eiti į procesinius veiksmus nenori, nes jo privengia, „(duomenys neskelbtini)“ bet kokiu atveju meluotų (1 t., b. l. 121-122). Netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jo parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistųjų A. M. ir P. P. parodymais. Taip pat M. S. iš jam parodytų 6 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 1 esantį „(duomenys neskelbtini)“ (pst., A. D.), nurodė, kad jį atpažino iš veido, trumpai kirptų plaukų, paaiškino, jog jis žiemą prašė pavogti vitaminų ir už tai davė „žolės“ (1 t., b. l. 168-171, 173-175). Be to, M. S. parodymai sutampa su vaizdo įrašo, pateikto iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, tai, kad įvyko susitikimas ir pokalbis su A. D., vėliau užfiksuotas visų išėjimas iš prekybos centro (1 t., b. l. 77-82). Taip pat liudytojo M. S. parodymus, jog A. D. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 89-91). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad liudytojas M. S. nuosekliai ir užtikrintai nurodė, jog maisto papildų vagystę iš vaistinės pasiūlė įvykdyti A. D., už tai pažadėjęs duoti narkotikų, ir tokius liudytojo M. S. parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai, be to, M. S. parodymai sutampa ir su A. M. bei P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, daroma išvada, kad nėra pagrindo netikėti nuosekliais liudytojo M. S. parodymais.

7.9. Nors teisme kaip liudytojas apklaustas R. G. parodė, jog neprisimena, apie ką A. D. kalbėdavosi su nepilnamečiais, kad nepilnamečiai A. D. paprašydavo cigarečių, tabako, jis nėra girdėjęs, jog A. D. būtų prašęs, kad vaikai kažką padarytų, bet, kaip matyti, vykusios apklausos metu liudytojas patvirtino, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, A. D. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“, su juo būdavo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 146). Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad A. D. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ susitikdavo su vaikais iš vaikų namų, o jis pats laikydavosi atokiau, nes suprasdavo, jog „nieko gero čia nebus“, A. D. „visokių reikalų turėdavo, sukdavo“, teigė, kad jis nėra girdėjęs, jog A. D. vaikų būtų prašęs vogti, nėra matęs, kad A. D. būtų davęs rūkyti „žolės“ (1 t., b. l. 89-91). Vertinant tokius liudytojo R. G. parodymus, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog jis ir nuteistasis A. D. yra draugai, be to, R. G., kaip parodė liudytojas M. S., dalyvavo ne tik pokalbyje, kurio metu A. D. pasiūlė pavogti maisto papildus iš vaistinės, bet ir kartu ėjo iki vaistinės, laukė kartu su juo prie devynaukščio ir dalyvavo maisto papildų perdavime A. D., todėl darytina išvada, kad R. G. yra suinteresuotas padėti A. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme duoti liudytojo R. G. parodymai nei paneigia, nei patvirtina nuteistojo A. D. parodymų.

8. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgus į tai, kad liudytojo M. S. parodymai yra nuoseklūs, sutampa ne tik su kitais byloje surinktais įrodymais, bet ir su ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistųjų A. M. ir P. P. parodymais, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. D. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. sukursčius nepilnamečius A. M. ir P. P. įvykdyti atvirą vagystę už atlygį (narkotikus), grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais A. M. ir P. P. parodymais, o pirmosios instancijos teisme duotus jų parodymus, kaip ir A. D. parodymus, neigiant kurstymą įvykdyti vagystę, atmetė. Dėl to pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai A. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką.

9. Nors apeliaciniame skunde nuteistojo A. D. gynėjas teigia, kad byloje nenustatyta, jog pavogti maisto papildai buvo perduoti A. D., juos išmainant į cigaretes ar nuperkant, nenustatyta, ar A. D. šiuos papildus vartojo, tačiau, remiantis liudytojo M. S. nuosekliais parodymais bei ikiteisminio tyrimo metu duotais A. M. ir P. P. parodymais, iš vaistinės pavogti maisto papildai iš karto po jų vagystės buvo perduoti A. D., dėl to pastarasis nepilnamečiams davė narkotinių medžiagų. Tai, kad byloje nebuvo nustatyta, ar A. D. tokius maisto papildus naudojo, nešalina A. D. atsakomybės už įvykdytą nusikaltimą, be to, kaip pirminėje apklausoje, vykusioje 2023-03-13 ikiteisminio tyrimo metu, nurodė A. M., A. D. jam perduotus maisto papildus pardavė dviem vyresnio amžiaus vyrams (2 t., b. l. 27-29).

10. Kadangi nuteistasis A. D. pats maisto papildų vagystėje nedalyvavo, o tik palenkė įvykdyti vagystę A. M. ir P. P., t. y. sukurstė juos padaryti nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kurstytoju. Pagal BK 26 straipsnio 4 dalį kurstytojas atsako pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką ir BK 24 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji A. M. ir P. P. prisipažino įvykdę atvirą vagystę, o byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog juos šią vagystę įvykdyti palenkė nuteistasis A. D., daroma išvada, kad A. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad A. D. sukurstė nepilnamečius A. M. ir P. P. už atlygį iš vaistinės pagrobti svetimą turtą, todėl pagrįstai jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Dėl to skundžiamas nuosprendis dalyje dėl A. D. nuteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį ir A. D. išteisinti, kaip to prašo nuteistojo gynėjas, nėra pagrindo.

12. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmė nuteistajam A. D. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, t. y. padarytas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), tai, jog nusikalstamą veiką A. D. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta. Bausmė paskirta taip pat įvertinus ir A. D. asmenybę apibūdinančius kriterijus – nevedęs, turi mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 112), niekur nedirba (2 t., b. l. 114), nuo 2022-12-19 neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 113), pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvenamąją vietą yra deklaravęs prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės (2 t., b. l. 112), baustas administracine tvarka, per paskutinius penkerius metus buvo baustas net trylika kartų, iš jų septynis kartus už smulkias svetimo turto vagystes, vieną kartą už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių administracinių nuobaudų (nesumokėta baudų iš viso už 2 288 Eur) (2 t., b. l. 116-127), anksčiau teistas vienuolika kartų, iš jų net devynis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes, plėšimus, sukčiavimus, nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą) (2 t., b. l. 129-144), naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. D. padarė neišnykus teistumui, praėjus vos dienai po to, kai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-01-09 nutartimi jam buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-04-29 nuosprendžiu paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Pažymėtina, kad naują nusikalstamą veiką A. D. padarė, kai Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas jo apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-11-28 nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taip pat tuo metu jo atžvilgiu buvo atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuteistasis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-05-09 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad A. D. atžvilgiu taip pat buvo priimti dar du nuosprendžiai, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-06-28 nuosprendis, kuriuo A. D. buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 5 mėnesiams 5 dienoms bausme, ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-08-30 nuosprendis, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2023-11-08 nutartimi, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog anksčiau nuteistajam taikytomis bausmėmis (laisvės apribojimu, laisvės atėmimu) bei šešis kartus taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (BK 75, 92 straipsniai), lygtiniu paleidimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis išvadų iš teistumų nepadarė, toliau vykdė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Skiriant bausmę, taip pat buvo įvertintas ir A. D. vaidmuo nusikaltimo padarymo metu, tai, kad jis sukurstė nepilnamečius nuteistuosius A. M. ir P. P. įvykdyti atvirą vagystę. Įvertinęs šias paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. D. parinko BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, ir nustatė jos dydį, artimą sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (2 metai 1 mėnuo 15 dienų). Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nuteistajam A. D. už jo padarytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra adekvati padarytai veikai bei atitinka nuteistojo asmenybę. Be to, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam A. D. paskirtą bausmę su ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-08-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirdamas subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatų nepažeidė. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl A. D. paskirtos galutinės subendrintos bausmės.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, pakankamai motyvuotas, todėl naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

14.1. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi nuteistajam A. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus (3 t., b. l. 195). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. kovo 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-03319 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3 punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 131,25 Eur už nuteistajam A. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 201-203).

14.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo A. D. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą, kuris netenkinamas. Nors nuteistasis A. D. nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis yra jauno amžiaus, darbingas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią nuteistojo materialinę padėtį. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. D. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus pateikė pažymą apie jo ginamojo pataisos įstaigoje gautas nedideles pajamas ir, ja remdamasis, prašė nepriteisti valstybės išlaidų už gynėjo dalyvavimą, tačiau iš šios apeliacinės instancijos teismui pateiktos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024-03-06 išduotos pažymos apie A. D. gautas pajamas matyti, jog per vienerius metus nuteistasis iš viso gavo 692,00 Eur pajamų, visos šios pajamos gautos iš kitų asmenų, t. y. šios pajamos yra nesusijusios su nuteistojo darbiniais santykiais. Be to, gynėjas nuteistajam A. D. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

15. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija valstybės patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jas išieško iš nuteistojo A. D. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. gynėjo advokato Vilmanto Poškaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio.

Išieškoti iš nuteistojo A. D. valstybės naudai 131,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ilona JakubėnienėBoleslovas KalainisLaisvydas Zederštremas