Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1633-305/2017 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui Z. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-633/2012 priteistą vaikų išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečių vaikų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki vaikų pilnametystės; išlaikymui pervedamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

2. Nurodė, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina, kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės iš tėvo priteisė periodinėmis išmokomis po 200 Lt (60 Eur) kas mėnesį. Nuo 2012 m. sprendimo praėjo penkeri metai. Per šį laikotarpį Lietuvoje padidėjo prekių bei paslaugų kainos, pabrango pragyvenimo lygis, padidėjo vaikų poreikiai. Priteista išlaikymo suma neužtikrina minimalių vaikų poreikių. Kiekvieną mėnesį vieno vaiko maistui, aprangai, vaistams, higienos priemonėms, mokymosi reikmėms įsigyti, būsto išlaidoms, telefonų sąskaitoms apmokėti, smulkioms išlaidoms, pramogoms reikia apie 300 Eur. Dukra L. lanko mokinių pučiamųjų instrumentų orkestrą, dailės studiją, dainavimą ir mokosi groti fortepijonu. Dukra M. lanko dailės studiją, mokosi groti smuiku bei fortepijonu. Už dukrų dailės studijas kiekvieną mėnesį moka po 5 Eur. Nuo 2011 m., pradėjus mokytis groti smuiku, ieškovė nupirko tris smuikus, kurių kiekvienas kainavo apie 250 Eur. Kiekvienais metais reikia pirkti po du komplektus stygų, kurių vienas kainuoja 25 Eur. Sūnus A. mokosi groti akordeonu. Prieš šešerius metus nupirko patenkinamos būklės akordeoną už 50 Eur. Dabartinė akordeono būklė labai prasta, būtina nupirkti kitą, kurio kaina apie 500–600 Eur. Sūnus P. lanko mokinių pučiamųjų instrumentų orkestrą, vytelių pynėjų būrelį, groja būgnais. Kas pusmetį reikia pirkti lazdeles po 10 Eur. Šiuo metu reikia nupirkti metronomą, kurio kaina apie 50 Eur. Visi keturi vaikai ne mažiau kaip tris kartus per mokslo metus su klase ar mokykla važiuoja į ekskursijas. Kiekviena ekskursija kainuoja apie 20–30 Eur. Kadangi vaikai L., M. ir A. lanko papildomo instrumento – fortepijono – pamokas, jiems reikia namuose turėti bent vieną elektroninį fortepijoną, kurio kaina apie 500 Eur. Ieškovė nedirba, turi prižiūrėti savo motiną, kuri sunkiai serga, jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, būtina nuolatinė pagalba ir priežiūra. Ieškovės pajamas sudaro 164,24 Eur socialinė pašalpa ir iš atsakovo gaunami 240 Eur vaikų išlaikymui. Ieškovei tenka pareiga suteikti vaikams gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jų augimui ir vystymuisi, jai tenka kasdieninė vaikų priežiūra, rūpinimasis jais. Atsakovas ūkininkauja, turi 16 hektarų žemės ūkio paskirties žemės, kurią pats dirba, gauna pajamas iš žemės ūkio veiklos. Be pajamų, gaunamų pardavus užaugintą produkciją, atsakovas gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė nei ieškovės. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Padidino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-633/2012 priteisto iš atsakovo išlaikymo dydį vaikams A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. B., L. B. ir P. B. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2017 m. birželio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo 525 Eur išlaikymą sūnui A. B. už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 112,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), 143,22 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

4. Sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šalių turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, tačiau yra pagrindas pripažinti, kad vaikų poreikiai padidėjo. Nuo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo priėmimo praėjo 5 metai, vaikai paaugo, atitinkamai išaugo jų kasdieniai poreikiai maistui, sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, mokslui ir kitai ugdomajai veiklai (sūnus P. pradėjo lankyti mokyklą, kiti šalių vaikai lanko papildomus būrelius). Per šį laikotarpį ženkliai išaugo prekių ir paslaugų kainos, kas lemia, jog reikalingos didesnės lėšos maistui, drabužiams ir avalynei, sveikatos priežiūrai ir higienos reikmėms, mokslui ir laisvalaikiui, būsto išlaikymui ir t.t. Atsakovas neginčijo, kad vaikų poreikiai išaugo, todėl yra faktinis pagrindas spręsti dėl priteisto išlaikymo vaikams pakeitimo. Atsižvelgęs į vaikų amžių, jų poreikius, bendrą ekonominę situaciją valstybėje, į tai, kad atsakovas sutinka teikti vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams padidinimo patenkino. Nepilnamečiams vaikams L., M. ir P. išlaikymą iš atsakovo priteisė nuo 2017 m. birželio 27 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaikų pilnametystės. Kadangi sūnus A. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, išlaikymą iš atsakovo priteisė nuo 2017 m. birželio 27 d. iki (duomenys neskelbtini), t. y. už 3,5 mėn.

5. Šalys realiai bylinėjimosi išlaidų neturėjo, todėl jų paskirstymo klausimo nesprendė. Valstybės išlaidas sudaro 5,56 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, 107,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 143,22 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus visiškai, šias išlaidas priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Teismas nevertino, ar išvardinti vaikų poreikiai atitinka būtinų vaikui vystytis sąlygų turinį, o ieškovės pasirinkti jų tenkinimo būdai yra protingi, teisingi ir sąžiningi. Vaikus nori išlaikyti, su vaikais artimai bendrauja, todėl jų poreikių tenkinimo neriboja teismo nustatyta išlaikymo pinigų suma, papildomai duoda jiems pinigų laisvalaikiui, pramogoms, apiperka prieš rugsėjo pirmąją. Vaikus išlaiko gavęs piniginių lėšas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir už pavienius talkos darbus, kuriuos naudoja ir pragyvenimui. Sutinka kiekvienam nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokėti 80 Eur dydžio išlaikymą iki jų pilnametystės. Teismas nereikalavo įrodymų apie jo ir ieškovės pajamas iš darbinės veiklos, kitas ieškovės pajamas, kurios leidžia jai pirkti vaikams brangius muzikos instrumentus, apie Nacionalinės agentūros jam mokamų išmokų dydį.

1.2. Teismas atsižvelgė tik į išaugusius vaikų poreikius, neatsižvelgė į atsakovo finansines galimybes teikti priteistą išlaikymą. Atsakovas yra bedarbis, susirasti pastovų darbą praktiškai neįmanoma dėl jo amžiaus ir 91 metų motinos nuolatinės priežiūros ir slaugymo. Iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės ūkio paskirties žemės pajamų negauna, jos pats nedirba, nes neturi technikos ir piniginių lėšų jai įsigyti ar samdyti. Pateikė teismui pažymą, kad negauna socialinių išmokų, bet teismas jos nevertino. Atsakovui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba patvirtina jo sunkią ekonominę padėtį.

1.3. Teismas pažeidė CPK 243 str. ir 57 str. 3 d. nuostatas dėl šalių procesinių teisių ir pareigų išaiškinimo, nepasiūlė įgyvendinti atsakovui savo teisę vesti bylą per atstovą. Neišaiškino, kad jis, neturėdamas lėšų sumokėti už advokato pagalbą, gali kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos, nors privalėjo tai padaryti. Buvo akivaizdu, jog atsakovas nesugeba bylos vesti pats: neturi teisinių žinių, dėl emocinės įtampos nesupranta teismo užduotų klausimų ir negali pateikti adekvačių atsakymų. Dėl šio teismo padaryto civilinio proceso teisės normų pažeidimo atsakovas pripažino ieškinį ir pasirašė ieškinio pripažinimo formą. Atsakovas nori išlaikyti vaikus, bet išlaikymui gali skirti po 80 Eur.

1.4. Teismas iš atsakovo nepagrįstai priteisė valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių atleista ieškovė.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl sąlygų pakeisti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydį, padidinant ankstesniu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo sumą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme abi šalys pateikė paruošiamuosius procesinius dokumentus ir įrodymus, dalyvavo teismo posėdyje, apeliantas nenurodė naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, o apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas neteisingu tėvo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus įvertinimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žodinis apeliacinis procesas nėra būtinas. Nagrinėjamu atveju visų bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Prie apeliacinio skundo apeliantas pateikė naujus įrodymus – VSDFV Marijampolės skyriaus 2017 m. lapkričio 20 d. pažymą Nr. KA_PR1-2888 apie asmens valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, Z. B. Swedbank, AB 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio sąskaitos išrašą, darbo ieškančio asmens atmintinę, J. B. LR paso kopiją. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.

Dėl procesinių teisių pažeidimo

11. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 243 straipsnio ir 57 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl šalių procesinių teisių ir pareigų išaiškinimo. Išklausius 2017 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino atsakovui jo procesines teises, numatytas CPK 42 straipsnio 1 dalyje; teismui paklausus, ar suprato savo teises, atsakovas nurodė supratęs (garso įrašo 00:47-01:18 min). Atsakovas deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė įgyvendinti jam teisės vesti bylą per atstovą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį informavo teismą, kad byla nebus vedama per advokatą. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovas norėtų/ turėtų vesti bylą per atstovą. Pažymėtina, kad šis teisminis procesas atsakovui nėra pirmas. Jis dalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-53-633/2012 dėl šalių santuokos nutraukimo, taigi, atitinkamos patirties turi; be to, bylos nagrinėjimo dalykas nereikalauja specialių žinių ar pasirengimo. Atsakovas nenurodo, kokių konkrečių teismo užduotų klausimų dėl emocinės įtampos nesuprato. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog atsakovo atsakymai buvo aiškūs ir užtikrinti. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą apie atsakovo procesinių teisių pažeidimą.

Dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo padidinimo

12. Byloje nustatyta, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-633/2012 nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 130); nepilnamečių vaikų L. B., M. B., A. B. ir P. B. gyvenamąją vietą nustatė su motina; priteisė iš tėvo kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės po 200 Lt (60 Eur) išlaikymo; bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ieškovei ir atsakovui priklausantį turtą padalino taip: automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė natūra asmeninėn Z. B. nuosavybėn, automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – D. B. nuosavybėn; nustatė ieškovei D. B. ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teisę (palikti gyventi ir naudotis) į gyvenamąją patalpą – atsakovui Z. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), du pereinamojo tipo kambarius ir virtuvę. Šis uzufruktas nustatomas vaikams, – iki kiekvieno iš jų pilnametystės, o D. B. iki 18 m. sukaks jauniausiajam vaikui.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.

14. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010).

15. Spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė ieškovės nurodytus nepilnamečių vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį.

16. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nereikalavo ir neįvertino įrodymų apie atsakovo ir ieškovės pajamas, neteisingai nustatė jo turtinę padėtį.

17. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Byloje yra VSDFV 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažymos apie šalių įdarbinimus, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus 2017 m. birželio 22 d. pažyma apie ieškovės pajamas (gaunama socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmenims įsigyti, šildymo išlaidų kompensacija), 2017 m. rugpjūčio 22 d. pažyma apie atsakovo pajamas (išmokų negauna). Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių turtinė padėtis nuo 2012 m. iš esmės nepasikeitė. Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo iki 2012 m. turėtus penkis žemės sklypus, šiuo metu du iš jų parduotus, turimą transporto priemonę, tai kad atsakovas oficialių pajamų negauna, kitų išlaikytinių neturi (CPK 185 straipsnis). Apeliantas nurodo, kad jo pajamas sudaro Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos ir atlygis už pavienius talkos darbus. Apelianto pajamų nereguliarumas neleidžia spręsti, kad jų neužtenka nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog apeliantas į savo banko sąskaitą 2016 m. birželio 8 d. įnešė 2800 Eur grynųjų pinigų, 2016 m. rugpjūčio 30 d. – 1000 Eur, taigi, jis disponuoja nemažomis pajamomis. Be to, po 2012 m. teismo sprendimo priėmimo, t. y. 2013 m. kovo 7 d. ir 2016 m. birželio 28 d., apeliantas pardavė du jam priklausiusius žemės sklypus, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, už kokią kainą šie sklypai buvo parduoti, kur gautos lėšos panaudotos. Apeliantas taip pat nurodė, kad negali žeme naudotis pats, todėl leidžia ja naudotis kitiems asmenims, tačiau nepateikė įrodymų apie neatlygintinę panaudą, t.y. neįrodė aplinkybės, kuria remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nelogiška ir neprotinga būtų spręsti, kad žemė – brangus, materialinę naudą teikiantis nekilnojamasis turtas – naudotis kitiems asmenims apelianto yra dalijama veltui. Kita vertus, jei tokią aplinkybę apeliantas būtų įrodinėjęs ir įrodęs, jo argumentų kontekste galimybės gauti pajamas atsisakymas turėtų būti vertinamas kaip akivaizdžiai prieštaraujantis nepilnamečių vaikų interesams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nurodyti faktai neįrodo sunkios apelianto turtinės padėties, priešingai – leidžia daryti išvadą apie tai, kad tikrosios turtinės padėties jis sąmoningai neatskleidžia.

18. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ginčijamo dydžio išlaikymo teikti jis neturi galimybių, nes negali susirasti pastovaus darbo dėl amžiaus ir motinos nuolatinės priežiūros. Iš darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad teritoriniame darbo biržos skyriuje jis užsiregistravo po šios civilinės bylos iškėlimo. Apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, kad ieškojo kito darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bet įsidarbinti jam nepavykavo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Apeliantas deklaratyviai remiasi motinos priežiūros aplinkybe, nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų (motinos LR paso kopija neapibrėžia jos sveikatos būklės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei apeliantui neužtektų gaunamų pajamų pragyvenimui, jo gyvenimo būdo pasirinkimas neatitiktų tėvo pareigos išlaikyti vaikus vykdymo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1,7 punktai, CPK 185 straipsnis). Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Apelianto turtinė padėtis yra subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 straipsnis).

19. Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovės turtinę padėtį: gaunamas pajamas (socialinę išmoką, atsakovo teikiamą išlaikymą vaikams), turimą nekilnojamąjį turtą (du žemės sklypus, 3/16 dalį statinių), transporto priemonę. Ieškovė niekur nedirba, gyvena kartu su motina. Šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikai, tenka didesnė jų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaikais našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis panaši, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo vaikams teiktino išlaikymo lygių dalių principo.

20. Apeliantas sutinka, kad vaikų poreikiai padidėjo, tačiau mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą apie kiekvieno poreikių patenkinimui reikalingą 300 Eur sumą. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių padidėjimo klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl padidintinos išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo teismo nustatyto išlaikymo praėjo pakankamas laiko tarpas (5 metai). 2012 m. šalių sūnui A. buvo 12 m., M. – 11 m., L. – 9 m., P. – 6 m., ieškovei pateikus ieškinį apeliacine tvarka vertinamoje byloje A. suėjo 17 m., M. – 16 m., L. – 15 m., P. – 11 m., t. y. vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, vaikai pradėjo lankyti ugdymą lavinančias įstaigas. Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

23. Minėta, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Sprendimo priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo 380 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 644 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio 1 punktas; galiojo nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Minimalios mėnesinės algos dydis yra tik orientacinis, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju su sveikata susijusių specialiųjų poreikių nėra nustatyta, tačiau visi šalių vaikai lanko muzikos mokyklą. Ieškovė paaiškino, jog būtina nupirkti geresnės būklės akordeoną, nes dėl lėšų stokos ji išgalėjo nupirkti vos patenkinamos būklės instrumentą už 50 Eur; orkestre grojančiam sūnui P. kas pusmetį reikia pirkti būgnų lazdeles, kainuojančias po 10 Eur, kasmet – stygų komplektą smuikui (25 Eur); vaikams taip pat reikia 50 Eur vertės metronomo. Dukra lanko dailės būrelį (5 Eur/mėn.), po 20-30 Eur kainuoja ekskursijos, kurių kasmet būna ne mažiau kaip trys. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios išlaidos būtinos muzikuojančių vaikų poreikių patenkinimui ir yra protingo dydžio. Apeliantas nepaneigė išaugusių poreikių fakto, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių mažesnę išlaikymo sumą, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto abejone dėl vaikų poreikio skambinti fortepijonu tenkinimo nuperkant brangų elektrinį muzikos instrumentą (tai ne tas pats instrumentas, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikai neturi galimybės mokytis skambinti muzikos mokyklos klasėse esančiais pianinais), tačiau šio poreikio nepagrįstumas nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio. Minėta, kad jis neviršija ir netgi nesiekia sprendimo priėmimo metu buvusios minimalios algos. Nustatęs, kad kiekvieno iš šalių vaikų poreikiams patenkinti pakankama vieno MMA dydžio nesiekianti 300 Eur suma, teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė pusę išlaikymui reikalingos sumos, t. y. 150 Eur.

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė padidinti šalių vaikų išlaikymo dydį, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeiminę padėtį bei nepilnamečių vaikų poreikius. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrintas sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.