- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- AN2-180-737/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00312-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Pažeidėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria J. G. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, administracinėn atsakomybėn patrauktam J. G. paskirta 75 Eur bauda. J. G. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 167 punktą.
2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu J. G. pateikė skundą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi Institucijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimą paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. skundo netenkino.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui J. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. vasario 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareiškėjo turėtas 37,80 Eur išlaidas už spausdinimo bei įrišimo darbus.
3.1. Skunde J. G. nurodo, kad pranešimą apie tariamą administracinį pažeidimą pareiškėjas gavo 2022 m. sausio 14 d., būdamas išvykęs iš Lietuvos, todėl niekaip negalėjo pripažinti nurodytą dieną ir nurodytu laiku padaręs administracinį nusižengimą. Protokole nurodytas automobilis priklauso pareiškėjo dukrai, nuo tariamo nusižengimo praėjo pusė metų, todėl pareiškėjas neprisiminė, ką ir kur veikė nurodytą dieną, todėl pateikė prašymą susipažinti su tariamo administracinio nusižengimo byla, negavęs atsakymo kreipėsi į protokolą surašiusį pareigūną, vėliau į pačią Instituciją ir minėtą pareigūną ir bylos medžiaga susipažinimui buvo gauta tik 2024 m. vasario 13 d., kuomet suėjo terminas sumokėti pusę nustatytos baudos. Tad J. G. nebuvo suteikta įstatymu nustatyta teisė bei galimybė susipažinti su bylos medžiaga ir nustatytais terminais sumokėti paskirtą 30 eurų baudą. Be to, pateiktoje nusižengimo byloje, neatsidarė nei vienas atsiųstas failas, kadangi ji buvo „apsaugota“, o kaip ją atsidaryti nebuvo nurodyta ir tik Pareiškėjui nurodžius, kad neatsidaro nei vienas failas, 2021 m. vasario 14 d pareigūnas nurodė kaip tai reikia padaryti ir kokį suvesti kodą.
3.2. Iš vaizdo įrašo medžiagos nesimato, kas vairuoja automobilį. Institucija, priimdama nutarimą rėmėsi automobilio savininkės A. G. pateiktu paaiškinimu, tačiau jos paaiškinimas nebūtinai gali būti teisingas, nes automobilį galėjo vairuoti ir kitas asmuo.
3.3. Skunde teigiama, kad iš vaizdo medžiagos, akivaizdžiai matyti, kad automobilį vairavęs asmuo nepadarė jokio KET pažeidimo, atitinkamai ir jam inkriminuojamo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje. Grįsdamas šį teiginį, pareiškėjas remiasi KET 166 punkto reikalavimu, kuriame nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui neturi galimybės staigiai nestabdant automobilio sustoti nustatytoje vietoje (prie STOP linijos), leidžiama važiuoti toliau. Konstatuojama, kad KET 166 punktas bei 135.4. punktas vairuotojui draudžia staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Pareiškėjo nuomone, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad jis neturėjo galimybės sustoti staigiai nestabdydamas.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad automobilio stabdymo kelias skiriasi nuo automobilio sustojimo kelio (papildomai atsiranda vairuotojo reakcijos laikas ir kiti kriterijai). Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su Institucijos parinkta ir nurodyta lentele, kadangi šie duomenys akivaizdžiai netinka vertinant galimybę vairuotojui, važiuojant leistinu 50 km/h, greičiu, staigiai nestabdant sustoti iki STOP linijos.
3.5. Pareiškėjo manymu, Institucija pažeidė Pareiškėjo teises, galimai tyčia nesuteikdama galimybės susipažinti su bylos medžiaga (iš esmės bylos medžiagą susipažinimui pateikė 2022 m. vasario 14 d.), kad priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl baudos sumokėjimo iki administracinio pažeidimo protokole nurodytos datos.
3.6. Pareiškėjas visą laiką buvo nuoseklus dėl analizuojamo įvykio, o po teisėjo psichologinio spaudimo pripažinti aplinkybes, kurių pareiškėjas neatsimena, Pareiškėjas tik sutiko, kad teismas laikytų Pareiškėją vairavus automobilį, nors šio atvejo neprisimena.
3.7. Kritiškai vertintina aplinkybė, kad šviesoforas mirksi 3 sekundes, užregistruojami šviesoforo signalo sutrikimai iš esmės yra tuomet kai šviesoforas neveikia, o ne dėl mirksėjimo laiko. Pareiškėjas nesutinka, kad pamačius mirksintį šviesoforo signalą, vairuotojas privalo stabdyti, to nenumato KET reikalavimai. KET 73.3. punktas nurodo, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. Perkeliant koją ant stabdžio pedalo taip pat praeina tam tikras laiko tarpas, kurio metu nuvažiuojamas tam tikras atstumas. Be to, kiekvienas vairuotojas, prieš stabdydamas, pirma pasižiūri į galinio vaizdo veidrodėlį, tuomet turi įvertinti sankryžoje esančią situaciją, o tai taip pat užtrunka. Bendras situacijos vaizdo vertinimas, nevertinant sudėtingesnės situacijos yra 4,48 sekundės.
3.8. Skunde teigiama, kad liudytojo M. J. parodymus vertinti yra sudėtinga, nes liudytojas nurodo per vieną sekundę paėmęs kamerą ir pradėjęs filmuoti ir nurodė gerai atsimenantis analizuojamą įvykį.
3.9. J. G. pabrėžia, jog niekuomet nepripažino, kad minėtą dieną vairavo minėtą automobilį, automobilis jam nepriklauso. Pareiškėjas niekuomet nenurodė, kad į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, o taip pat niekada neteigė, kad važiavo 50 km/h leistinu greičiu. Tokių teiginių niekada nebuvo ir negalėjo būti teigta, nes kaip galima pasakoti tai ko neprisimeni. Pareiškėjui nėra suprantama, kam reikalinga stabdyti automobilį prieš pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui. Skunde pažymima, kad pareiškėjas neprašė skirti teismo ekspertizės. Ekspertizės centrui teismas pateikė tik Institucijos klausimus, tokiu būdu akivaizdžiai ignoruodamas pareiškėją. Bylai aktualus klausimas buvo tik automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atstumas iki „Stop“ linijos, bei atsakymas, ar vairuotojas per nustatytą atstumą galėjo, važiuodamas leistinu greičiu sustoti iki „Stop“ linijos, staigia nestabdant automobilio.
3.10. Pareiškėjas teismo prašė išreikalauti metodikas, kuriomis Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas vadovavosi bei atliko tyrimą, o teismo posėdyje teismo ekspertas prašomas pateikti metodikas kuriomis rėmėsi, atsisakė jas pateikti, motyvuodamas, kad jos yra slaptos. Teismo ekspertas H. V. nustatė, kad atstumas nuo automobilio „Volvo XC 90“, nuo to momento, kai jis pasirodo vaizdo įraše iki STOP linijos buvo 23,5 metro, ekspertas nurodo pasirinkęs grafoanalitinį metodą, nors Institucijos panaudotas metodas yra gerokai tikslesnis ir teisingesnis. Be to, buvo pasirinktas netinkamas reakcijos laikas 0,4 sekundės, kai mokslinių tyrimų duomenyse reakcijos laikas yra 0,8 sekundės. Reakcijos laikas gali kisti dėl sveikatos būklės, lyties ir kitų veiksnių.
3.11. Byloje nėra pašalintos abejonės, koks buvo automobilio atstumas iki sankryžos, tačiau pareiškėjo nuomone tiksliausias rodmuo yra 17 metrų. Vis dėl to, byloje yra duomenų, kad net ir neginčijant eksperto nustatyto 24,2 metrų atstumo iki „Stop“ linijos automobilio sustabdyti buvo neįmanoma ne tik staigiai nestabdant automobilio, bet ir jį staigiai stabdant.
3.12. Teismas netinkamai interpretavo pritaikytus KET punktus, pritaikydamas KET 165 punkto reikalavimą, o ne 166 punkto reikalavimą, netinkamai interpretavo KET 73.3 punktą, kuris aiškiai nurodo, kad žalias mirksintis signalas leidžia eismą, todėl stabdyti automobilį poreikio ir būtinybės, jau nekalbant apie reikalavimą nėra.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. skundą Institucija prašė apelianto skundą atmesti ir nurodė, jog:
4.1. Apylinkės teismas, tirdamas administracinio nusižengimo įrodymus buvo aktyvus, visapusiškai ir objektyviai patikrino ir ištyrė bylos medžiagą, bei priėmė teisėtą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo.
4.2. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija savo poziciją išsakė 2022 m. balandžio 28 d. teikdama atsiliepimą Kauno apylinkės teismui ir ši pozicija lieka nekintanti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pareiškėjui paskirta nuobauda už įvykdymą vienos iš ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytų alternatyvių veikų, tai yra važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. J. G. nubaustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, už ką jam buvo paskirta 75 eurų bauda. Pareiškėjas ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, tvirtindamas, kad Kelių eismo taisyklės numato išimtį, leidžiančią važiuoti per sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, kai tai būtina, siekiant išvengti staigaus stabdymo, nurodo neprisimenantis, ar analizuojamo įvykio metu vairavo transporto priemonę ir tvirtina, kad važiuodamas leistinu greičiu nebūtų turėjęs galimybės sustoti prie „Stop“ linijos.
6. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, spręsdamas dėl J. G. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine bei vaizdo medžiaga, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, du ekspertus ir liudytojus R. K., L. M. ir M. J., bylos nagrinėjimo teisme metu, siekdamas tinkamai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, atliko dvi ekspertizes. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. G. kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, padarytos argumentuotai įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad Institucija, pripažindama J. G. kaltu padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, padarė teisingas išvadas dėl jo kaltės. Pirmosios instancijos teismas J. G. skundą išnagrinėjo išsamiai ir priimtą sprendimą motyvavo, su išdėstytais motyvais neturi pagrindo nesutikti ir apeliacinės instancijos teismas.
7. Eismo reguliavimo signalus numato Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) X skyrius. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. KET 166 punktas leidžia toliau važiuoti vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas. KET 165 punktas nustato, kad vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui. Taigi, tiek KET 29 punktas, tiek KET 166 punktas transporto priemonės vairuotojui leidžia važiuoti toliau, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jei nurodytose vietose jis galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas. Žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis (KET 73.3. punktas). Todėl sutiktina su skundo argumentu, jog mirksintis žalias šviesoforo signalas yra ne įspėjamasis, o informuojamasis, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog šis mirksintis šviesoforo signalas turėjo informuoti apeliantą apie pareigą tinkamai įvertinti atstumą iki sustojimo vietos ir automobilio galimybę pervažiuoti sankryžą iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui, o nustačius, kad sankryžos iki užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui pravažiuoti nepavyks, stabdyti automobilį, nes šviesoforo signalas tuojau pasikeis į geltoną, kuris važiuoti draudžia.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, jog vertinant iš byloje esančio vaizdo įrašo, jis neturėjo techninių galimybių sustoti net ir staigiai stabdydamas, todėl jis vadovavosi išimtiniu leidimu važiuoti degant geltonam šviesoforo signalui. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą šiuo atveju patvirtina objektyvus ir neginčytinas administracinio nusižengimo byloje esantis įrodymas – filmuota vaizdo medžiaga, ekspertizių išvados bei liudytojų parodymai. Vaizdo medžiagoje užfiksuota sankryža, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Matyti, jog degant geltonos spalvos šviesoforo signalui automobilis „Volvo XC 90“ artėja prie sankryžos, į ją įvažiuoja. Taigi, akivaizdu, kad minėtą automobilį vairavęs asmuo į sankryžą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Vaizdo įraše užfiksuota situacija neduoda jokio pagrindo manyti, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pareiškėjui sustojus, būtų sukelta avarinė situacija. Be to, apeliantas privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos mirksint žalios spalvos signalui, todėl, įvertinęs atstumą iki sankryžos, stabdyti transporto priemonę privalėjo pradėti ankščiau, tačiau kaip patvirtina vaizdo medžiaga, to jis nepadarė ir į sankryžą, jau degant geltonam šviesoforo signalui, įvažiavo apskritai nestabdydamas. Ekspertų išvados patvirtina ir tai, kad vaizdo įraše esančioje kelio atkarpoje jis viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas didesniu nei 80 km/h greičiu. Esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai yra būtinumas staigiai stabdyti. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas mirksint žalios spalvos signalui, kuris važiuodamas tiesiu keliu buvo matomas iš anksto (tai, kad žalias šviesoforo signalas mirksėjo patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje esantis šviesoforas veikė be sutrikimų (adm. n. 1 t., b. l. 60)), pareiškėjas iš anksto buvo įspėtas apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas, teismas sprendžia, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju nebuvo būtinosios sąlygos leidžiančios važiuoti į sankryžą degant geltonos spalvos šviesoforo signalui, nes signalas pasikeitė ne staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją apie pareigą sustoti. Apeliantas artėdamas prie sankryžos privalėjo sekti šviesoforo signalus, ir žalios spalvos šviesoforo signalui pradėjus mirksėti, suvokdamas, kad netrukus keisis šviesoforo signalas į signalą, draudžiantį eismą, privalėjo lėtinti greitį ir sustoti.
9. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde nurodo, jog buvo netinkamai vertinamas stabdymo kelias, tačiau apygardos teismo vertinimu, šis skundo argumentas nepagrįstas. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktos dvi ekspertizės, kuriose nurodyta, kad J. G., važiuodamas leistinu greičiu turėjo galimybę sustoti prie šviesoforo. Šios ekspertizės patvirtino ir policijos pareigūnų atliktus skaičiavimus ir išvadas. Nesutikdamas su ekspertų atliktais skaičiavimais, pareiškėjas nurodo, kad atstumas iki sankryžos buvo per mažas, kad būtų įmanoma sustoti staigia nestabdant. Analizuojamu atveju aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad matuojant automobilio atstumą iki sankryžos buvo matuojamas automobilio atstumas, kuris yra matomas vaizdo įraše, tačiau iš byloje esančio žemėlapio ir schemos aiškiai matyti, kad link sankryžos J. G. artėjo tiesiu keliu, taigi jau anksčiau, nei užfiksuota vaizdo įraše, matė tiek informuojantį apie signalo pasikeitimą mirksintį žalią šviesoforo signalą, tiek eismą draudžiantį geltoną šviesoforo signalą ir iš anksto galėjo įvertinti galimybę, esant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui pravažiuoti sankryžą arba įvertinti galimybę sustoti. Iš to, kas nurodyta, akivaizdu, kad realiai J. G. stabdymo kelias buvo ilgesnis, tačiau dėl vietos, kurioje stovėjo pareigūnai, buvo matuojamas būtent vaizdo įraše matomas atstumas. Sutiktina, su tuo, jog automobiliui sustoti reikalingas atitinkamas stabdymo kelias, kuris gali svyruoti priklausomai nuo situacijos, tačiau šiuo atveju iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdu, jog iki užsidegant geltonam šviesoforo signalui, esant geroms vairavimo sąlygoms, apeliantas turėjo visas galimybes sustoti iki „Stop“ linijos ir neįvažiuoti į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Taigi, skunde administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. argumentai, net ir grindžiant jas prie skundo pateiktais moksliniais darbais, laikytini subjektyvia gynybine versija, nes jie yra paneigti objektyviais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis – vaizdo medžiaga, įvykio schema, vietovės žemėlapiu ir ekspertų išvadomis.
10. Vertindamas apelianto nurodytą teismų praktiką ir mokslinius straipsnius šios bylos aplinkybių kontekste, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Pažymėtina, kad nutartyje Nr. AN2-374-898/2019 nors ir nurodyta, kad reakcijos laikas iki pradedant stabdyti yra 0,8 sekundės, tačiau taip pat nurodoma, kad automobilis, važiuodamas 73 km/h galėjo sustoti per 16,66 metro atstumą, nuosprendyje Nr. 1A-38-397/2017 yra analizuojamas stabdymo kelias, kuomet kliūtis atsiranda netikėtai, o ne važiuojant link šviesoforo, esant informuojamajam signalui, nuosprendyje Nr. 1A-45-350/2022 kalbama apie motociklo vairuotojo reakcijos laiką, nutartyje 1A-185-908/2023 apie konkretų reakcijos laiką kalbama skunde, be to, galima suprasti, kad kalbama apie reakcijos laiką, atsiradus netikėtai kliūčiai, o ne važiuojant link šviesoforo. Apeliaciniame skunde pateikti pareiškėjo atrinkti moksliniuose straipsniuose nurodyti reakcijos laikai, taip pat nepatvirtina, kad J. G. neturėjo galimybės laiku sustabdyti automobilio, kadangi pareiškėjas realiai turėjo ilgesnį stabdymo kelią nei matomas vaizdo įraše, o apie draudžiamo šviesoforo signalo įsijungimą taip pat buvo įspėtas iš anksto, mirksinčiu žaliu šviesoforo signalu. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad peržiūrint administracinio nusižengimo padarymo vietą per žemėlapių programą naudojantis gatvės vaizdu, matyti, kad pareiškėjas, prieš įvažiuodamas į sankryžą turėjo važiuoti į kalną, o važiavimas į kalną, nespaudžiant greičio pedalo, lėtina automobilį, taip iš esmės padėdamas stabdyti ir trumpindamas vairuotojo reakcijos laiką. Todėl apeliaciniame skunde pateikta teismų praktika ir pareiškėjo paskaičiavimai laikytini gynybine versija, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
11. Vien pareiškėjo nesutikimas su ekspertų išvadomis ir policijos pareigūnų atliktais paskaičiavimais, savaime nereiškia, kad jie yra neteisingi. Minėti duomenys nuosekliai sutampa tarpusavyje, nurodant, kad pareiškėjas, važiuodamas leistinu greičiu, turėjo galimybę sustabdyti automobilį staigiai nestabdant. Tai, kad J. G. padarė administracinį nusižengimą patvirtina ir liudytojų R. K., L. M., M. J. parodymai, kurie sutampa su bylos duomenų visuma ir patvirtina, kad J. G. turėjo galimybę sustoti, net ir staigiai nestabdydamas. M. J., kurio parodymais pareiškėjas abejoja nepagrįstai, kadangi juos patvirtina kiti bylos duomenys, parodė, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, išgirdo kaip vienas automobilis padidino greitį. Taigi, J. G. pasirinko ne sustoti, kuomet užsidegė geltonas šviesoforo signalas, o priešingai, padidinti greitį, kad kuo greičiau pravažiuotų sankryžą. Pažymėtina, kad vien tai, jog byloje esantys duomenys yra vertinami kitaip, nei juos vertina administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, dar nereiškia, kad duomenys buvo įvertinti neteisingai, neištiriant kiekvieno iš jų atskirai ir nevertinant jų visumos.
12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad neatsimena, ar 2021 m. rugpjūčio 3 d. 15.44 val. vairavo automobilį „Volvo XC90“. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ROIK: (duomenys neskelbtini), minėto automobilio savininkė nurodė, kad transporto priemonę administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo J. G.. Vertinant tai, kad automobilio savininkė A. G. aiškiai nurodė, kam minėtą dieną davė naudotis savo automobilį ir kas jį vairavo administracinio nusižengimo padarymo metu, nesant tai paneigiančių duomenų, teismas neturi pagrindo netikėti šiais A. G. paaiškinimais. Ta aplinkybė, kad J. G. neprisimena, ar inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu vairavo transporto priemonę, nepaneigia A. G. nurodytos aplinkybės, kad ji automobilį buvo perdavus vairuoti būtent pareiškėjui.
13. Apygardos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog J. G. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą, reguliuojamą šviesoforu, ir ją pravažiavo degant draudžiamam geltonam šviesoforo signalui. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė KET 167 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. KET reikalavimus pažeidžiantys J. G. veiksmai kvalifikuoti ir jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį pagrįstai, o apylinkės teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visas svarbias bylai aplinkybes.
14. J. G. už šį administracinį nusižengimą administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, bei pažeidėjo asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Įvertinus tai kas aptarta, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
15. J. G. skunde akcentuoja, kad Institucijoje buvo ribojamos jo procesinės teisės susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga ir padarytais įrašais. Aukštesnysis teismas, vertindamas šiuos skundo argumentus, pažymi, kad esmingai J. G. procesinės teisės administracinio nusižengimo tyrimo metu pažeistos nebuvo. Jis turėjo galimybę tiek susipažinti su medžiaga, tiek su vaizdo įrašu, taip pat pasinaudoti apskundimo teise, todėl vertintina, kad pareiškėjo skunde nurodyti policijos pareigūnų veiksmai įtakos aptariamo procesinio sprendimo teisėtumui neturėjo.
16. Apeliaciniu skundu J. G. taip pat prašo priteisti jam turėtas 37,80 Eur išlaidas už spausdinimo bei įrišimo darbus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą-faktūrą. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas yra atmetamas, nėra pagrindo svarstyti šių išlaidų priteisimo klausimą ar šių išlaidų priskyrimo bylinėjimosi išlaidoms klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.