Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. J. gynėjo advokato Edvino Sergaičio, nukentėjusiojo Ž. M. ir civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Juliaus Sakalausko apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 30 MGL (1129 Eur, vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų) dydžio bauda.

Nukentėjusiojo Ž. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies: nukentėjusiajam Ž. M. iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), priteista 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinės atsakovės J. J. atžvilgiu civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajam Ž. M. padarytos neturtinės žalos atmestas.

Nukentėjusiajam Ž. M. iš kaltinamosios J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 350 Eur (tris šimtai penkiasdešimt eurų) nukentėjusiojo atstovo advokato paslaugoms apmokėti ir 70 Eur (septyniasdešimt eurų) antstolio išlaidų (BK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajam Ž. M. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), priteista turtinė žala: 376,75 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 75 ct) už vaistus, išlaidos dušo įrengimui (pritaikymui) – 166,97 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai 97 ct); 960 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt eurų) dėl motociklo sugadinimo, motociklo saugojimo išlaidos - 235 Eur (du šimtai trisdešimt penki eurai), 500 Eur (penki šimtai eurų) už sugadintą aprangą ir šalmą, iš viso 2072,72 Eur (du tūkstančiai septyniasdešimt du eurai 72 ct) bei nuo eismo įvykio iki 2016 m. birželio 30 d. netektų pajamų suma, tai yra 2814,71 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai keturiolika eurų 71 ct).

Nuo 2016 m. liepos 1 d. nukentėjusiajam Ž. M. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), priteistos periodinės išmokos kiekvieną mėnesį, lygios tuo metu galiojančiam MMA dydžiui, minusavus socialinių išmokų dydį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteista už tai, kad 2015 m. gegužės 12 d. apie 16.52 val. Kaune, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama Sukilėlių pr. link Šiaurės pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,109 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, sukdama į kairę iš Sukilėlių pr. į šalia kelio esančią teritoriją, nedavė kelio priešinga eismo kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda CBR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam nukentėjusiojo Ž. M., ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas Ž. M., kuriam buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. J. advokatas E.Sergaitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-704-246/2016, bei priimti J. J. atžvilgiu kitą – išteisinamąjį nuosprendį.

2.1.Skunde nurodė, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, kurie sukliudė pirmosios instancijos teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas vienareikšmiai konstatavo ir nuteistosios J. J., ir nukentėjusiojo Ž. M. Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, todėl turėjo ypač atidžiai ir visapusiškai išnagrinėti priežastinio ryšio buvimą tarp nukentėjusiojo Ž. M. ir nuteistosios J. J. nustatytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei kilusių padarinių ir padaryti išsamiais teisines išvadas. To skundžiamame nuosprendyje nėra, nes iš esmės apsiribota konstatavimu, jog teismas neturi pagrindo abejoti specialisto (teismo eksperto) V.Leipaus išvada ir jo parodymais teisiamajame posėdyje, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo kaltinamosios veiksmai.

2.2.Skunde pažymėta, kad nuosprendyje užfiksuoti specialisto, pateikusio išvadą šioje byloje, parodymai, jog jis ėmė palankiausius nukentėjusiajam duomenis apskaičiuojant visus duomenis. Apklausiamas teisme jis ne kartą aiškino, kad, jeigu jis paskaičiavimus būtų atlikęs remdamasis vien tik nukentėjusiojo Ž. M. parodymais, jog jo vairuotas motociklas buvo stabdomas ne užpakaliniu ratu, o priekiniu, specialisto išvadoje paskaičiuotas motociklo greitis būtų tik dar didesnis, o analogiškai padidėtų ir specialisto paskaičiuotas atstumas nuo susidūrimo vietos iki motociklo manevro pradžios.

2.3.Skunde keliama abejonė dėl to, jog teismas vienareikšmiškai nepasisakė dėl to, ar J. J. turėjo objektyvią galimybę pamatyti dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą ir išvengti eismo įvykio, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje užfiksavęs civilinio atsakovo atstovo advokato J.Sakalausko paaiškinimus, jog „tikėtina, kad motociklas prieš perėją keitė važiavimo kryptį ir eismo juostas, todėl kaltinamoji negalėjo jo pastebėti, o be to, ir neprivalėjo tikėtis tokio jo elgesio“, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinio atsakovo atstovo paaiškinimai iš esmės atitinka teismo nustatomas eismo įvykio aplinkybes.

2.4.Apelianto vertinimu, teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, o skundžiamame nuosprendyje nepasisakydamas dėl gynybos šioje byloje nuosekliai įrodinėtos aplinkybės, jog J. J. nukentėjusiojo Ž. M. vairuoto motociklo nematė ir neturėjo galimybių jį pastebėti, kaip ir negalėjo bei neturėjo nuspėti, kad kitiems automobiliams sustojus prieš pėsčiųjų perėją tikslu praleisti šia perėja ėjusius žmones, per pėsčiųjų perėją, lenkdamas sustojusius automobilius, dideliu greičiu pravažiuos motociklas, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Išvardyti pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Ž. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-704-246/2016: 1) dėl bausmės palieka spręsti Kauno apygardos teismui; 2) teismas dalinai tenkino civilinį ieškinį, t.y. dėl reikalavimo priteisti 45000 eurų neturtinės žalos iš nuteistosios J. J., priteisė 5000 eurų. Prašo likusius civilinio ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai; 3) ištaisyti aritmetinio paskaičiavimo apsirikimą – už sugadintą motociklininko aprangą, t.y. šalmas – 100 eurų, batai -150 eurų, pirštinės 20 eurų, bliuzonas – 30 eurų, kelnės ir striukė – 300 eurų, viso – 500 eurų, ištaisyti nurodant, kad bendra suma už sugadintą aprangą yra 600 eurų; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skunde nurodė, kad bausmė yra skiriama atsižvelgus į kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jokių duomenų patvirtinančių, kad J. J. nuoširdžiai gailėtųsi, baudžiamojoje byloje nėra, kaltininkė teisme nurodė „pripažįstu tik, tuo, kad turėjau praleisti motociklą, bet aš jo nemačiau“. Tik objektyvių nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas laikytinas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.2. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino Ž. M. patirtų sužalojimų pobūdžio – jie labai sunkūs, neatsižvelgė į dėl patirtų sužalojimų kilusius turtinius ir neturtinius padarinius, taip pat tokių padarinių įtaką jo ateičiai, t.y. kad dėl sužalojimų neteko 90 proc. darbingumo, negali dirbti norimo darbo, negali sportuoti, patyrė stiprią emocinę depresiją ir dvasinį sukrėtimą, taip pat neįvertino gydymosi pobūdžio, trukmės, kad negali užsiimti profesine veikla, neteko pragyvenimo šaltinio bei negali gyventi visaverčio gyvenimo, valdo tik kairę ranką ir galvą.

3.3. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kad minusuojama ne socialinių išmokų dydis, bet bazinė pensija, todėl šioje dalyje turi būti pakeistas nuosprendis ir išdėstytas sekančiai: nuo 2016 m. liepos 1 d. nukentėjusiajam Ž. M. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), priteisti periodines išmokas kiekvieną mėnesį, lygias tuo metu galiojančiam MMA dydžiui, minusavus bazinės pensijos dydį.

4. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas J.Sakalauskas apeliaciniame skunde prašo pakeisti skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam Ž. M. iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), yra priteistas turtinės žalos atlyginimas ir priteistas jam turtinės žalos atlyginimas tokia apimtimi: už vaistus – 188,38 Eur; už išlaidas dušo įrengimui (pritaikymui) – 83,49 Eur; už motociklo sugadinimą - 480 Eur; už motociklo saugojimą– 117,50 Eur; už sugadintą aprangą ir šalmą – 250 Eur; nuo eismo įvykio iki 2016 m. birželio 30 d. netektas pajamas – 1025,40 Eur; nuo 2016 m. liepos 1 d. periodines išmokas kiekvieną mėnesį lygias 50 procentų tuo metu galiojančios MMA, minusavus privalomų mokėti mokesčių ir gaunamų socialinių išmokų sumas.

4.1.Skunde pažymėjo, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad iš byloje surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusysis pats pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos pažeidė taip, kad jų nepažeisdamas būtų galėjęs išvengti eismo įvykio ir jo sukeltų pasekmių. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo didelį neatsargumą, prašė bent 50 procentų mažinti pagrįstą nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą. Tačiau nors ir nurodęs, kad, spręsdamas civilinio ieškinio patenkinimą, atsižvelgia į aplinkybę, kad nukentėjusysis prieš eismo įvykį vairavo motociklą, važiuodamas 73 km/h greičiu, ir taiko CK 6.282 straipsnio nuostatas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, tačiau žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgiant į jo didelį neatsargumą, teismas nesumažino. Teismas nepagrįstai nukentėjusiojo didelį neatsargumą, kaip žalos atlyginimo mažinimo pagrindą, taikė tik neturtinės žalos atlyginimui. Teismas, konstatavęs nukentėjusiojo didelį neatsargumą, draudiko apskaičiuotą turtinės žalos dydį turėjo mažinti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltės laipsnį bent 50 procentų.

4.2. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra neteisingai nurodyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. nukentėjusiajam priteisiamos periodinės išmokos kiekvieną mėnesį, lygios tuo metu galiojančiam MMA dydžiui, minusavus socialinių išmokų dydį. Teismas nepagrįstai į minusuojamas sumas neįtraukė privalomų mokesčių, kurie turi būti sumokami nuo gaunamų pajamų, nes gautos pajamos turi būti suprantamos kaip faktiškai gaunamos sumos, nes privalomų mokėti mokesčių suma nėra laikoma asmens pajamomis.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė jo pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti. Prokurorė prašė nuteistosios gynėjo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti, o nukentėjusiojo skundą prašė tenkinti. Civilinio atsakovo atstovas prašė tenkinti jo pateiktą apeliacinį skundą.

6. Nuteistosios J. J. gynėjo advokato Edvino Sergaičio apeliacinis skundas tenkinamas. Nukentėjusiojo Ž. M. apeliacinis skundas atmetamas ir civilinio atsakovo atstovo advokato Juliaus Sakalausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl J. J. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį

7. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis vienas už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir atlikusi įrodymų tyrimą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo J. J. veiksmai. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados vienu punktu bei nukentėjusiojo Ž. M. parodymais, nevertindamas kaltinamosios J. J. parodymų, jog, jai sukant į kiemą, kelias buvo tuščias ir ji motociklo nematė, o taip pat specialisto išvados dalies, kurioje konstatuota, kad motociklo vairuotojas, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo. Šią specialisto išvadą patvirtino apeliacinės instancijos posėdyje apklaustas ją pateikęs specialistas Vidas Leipus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados nėra pagrįstos ir neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis – nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

9. Nagrinėjamoje byloje dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu sunkiai sutrikdyta Ž. M. sveikata, kaltinimas buvo pareikštas automobilio „Opel Astra“ vairuotojai J. J.. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 109 punktų reikalavimus, kadangi nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, kadangi sukdama į kairę iš Sukilėlių pr. į šalia kelio esančią teritoriją, nedavė kelio priešinga eismo kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui, vairuojamam nukentėjusiojo Ž. M., ir su juo susidūrė. Tokiu būdu apylinkės teismas nustatė, jog būtent lengvojo automobilio vairuotojos padarytas pažeidimas turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais.

9.1.Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistoji J. J. savo kaltę pripažino tik tiek, kad turėjo praleisti motociklą, bet jo nematė. Buvo sustojusi, praleido kelias pravažiuojančias mašinas. Matė mašinas, sustojusias antroje juostoje, nes iš dešinės pusės pėsčiųjų perėja ėjo žmogus. Kadangi kelias buvo tuščias, važiavo iš vietos ir suko į kiemą. Susidūrimas buvo baigiant manevrą, gal jai sutrukdė motociklą matyti tas automobilis, kuris praleidinėjo žmogų. Motociklą pamatė prieš pat smūgį, kuris trenkėsi į jos automobilio vidurį (1 t., b.l. 131-132). Apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, jog prieš pradedant sukimo manevrą matė, kad visos mašinos stovėjo, nes žmogus ėjo per pėsčiųjų perėją. Važiuojant pamatė, kad žmogus baigia eiti perėja ir pradėjo judėti antrojoje juostoje stovėjusi mašina (2 t., b.l., 93).

9.2. Nukentėjusysis Ž. M. parodė, jog buvo piko valandos, todėl važiavo ne daugiau kaip 50 km/h greičiu. Paaiškino, jog matė prie perėjos sustojusią mašiną, o kaltinamoji staigiai iššoko prieš jo motociklą apsisukinėti. Abejoja, jog jo greitis buvo 70 km/h, nes prieš perėją stabdė, bet 12,9 metro negalėjo stabdyti, stabdė priekiniu ratu, todėl užfiksuota juoda žymė negalėjo būti jo motociklo. Važiavo pirma eismo juosta, antroje juostoje buvo mašina, kartu pajudėjo, automobilis pravažiavo pirmas, jis buvo šiek tiek atsilikęs. Atsitrenkė į mašinos vidurį sėdėdamas ant motociklo, neatsimena, ar spėjo paspausti stabdį (1 t., b.l. 132-133).

9.3. Liudytojas J. G. parodė, jog įvykio vietoje pats nebuvo, tačiau tyrė bylą. Įvykio vietos planą braižė specialistas po eismo įvykio. Su kaltinamąja kalbėjo apie planą, apie slydimo žymę, ji klausė, ar pėdsakai neišnyks dėl oro sąlygų, ar oro sąlygos jų nesunaikins, tuo metu planas jau buvo nubraižytas. Motociklą išoriškai apžiūrėjo, stabdžių būklę tikrino, viskas aprašyta apžiūros protokole. Iš nuotraukų matyti, kad stabdymas buvo už perėjos (1 t., b.l. 182).

9.4. Liudytoja I. Š. parodė, kad sėdėjo kioske prie atidaryto langelio, esančio prieš perėją, išgirdo motociklo ūžimą. Motociklas sustojo prie perėjos, dar dvi mašinos stovėjo šalia, antroje juostoje, nežiūrėjo, ar žmonės ėjo per perėją. Motociklas stovėjo prie skiriamosios juostos. Mašinos dar stovėjo, o motociklas nulėkė antra juosta, buvo smūgis, antras ratas pasikėlė, bandė svirduliuoti, tada užsimerkė, dar mašina važiavo šone motociklo, bet ji nusuko į šoną, todėl išvengė kontakto. Motociklas greičiau, nei automobiliai pajudėjo iš vietos, mašinos dar liko stovėti, o jis nuvažiavo pirmas. Pilnai viską stebėjo, prieš smūgį nežino, ar motociklas stabdė. Prieš perėją jis buvo sustojęs pilnai. Išreiškė nuomonę, jog abiejose juostoje buvo mašinos. Motociklas nebuvo užstotas kitų automobilių, jis stovėjo ne tarp automobilių, o šalia skiriamosios juostos tiesiai prieš ją. Jis tiesiai taip ir nuvažiavo antra juosta, vairuotojas nuo motociklo skrido iki pirmos juostos. Motociklas niekur nenusuko, važiavo tiesiai, mano susidūrimas buvo antroje juostoje, mašina gal į pirmą dar pavažiavo. Smūgis buvo antroje juostoje, mašina gal pajudėjo po smūgio” (1 t., b.l. 182-183).

Teismas BPK 276 straipsnio pagrindu pagarsino liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytoja I. Š. parodė, kad „2015 m. gegužės 12 d. apie 17 val. Kaune, buvo prekybiniame kioskelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini). Matė, kad Sukilėlių pr. priešingo eismo kryptyje, kryptimi link Nuokalnės pr. ties pėsčiųjų perėja važiavo motociklas ir keli automobiliai. Ar buvo pėsčiųjų perėjoje pėsčiųjų žmonių ji nematė. Matė, kaip vienas automobilis važiavęs Sukilėlių pr. link Nuokalnės g. sustojo prie pėsčiųjų perėjos. Kuria eismo juosta važiavo automobilis, tiksliai nematė, kadangi visą vaizdą stebėjo per kioskelio langelį. Motociklas tuo metu minėtą automobilį apvažiavo iš kairės pusės, tačiau kuria eismo juosta važiavo motociklas ji nematė taip pat. Girdėjo motociklo gaudesį. Jo važiavimo greitis nebuvo labai didelis, kadangi jis taip pat buvo stabtelėjęs prieš pėsčiųjų perėją. Koks maždaug buvo motociklo važiavimo greitis liudytoja pasakyti negali, nes tai įvertinti jai yra sunku. Motociklas visą laiką važiavo tiesiai. Jokių staigių manevrų nedarė. Kiek toliau prieš įvažiavimą į kiemus važiavo daugiau automobilių. Kas vyko toliau liudytoja nematė, kadangi viskas vyko tuo metu kai ji buvo kioskelyje. Būnant jame, gatvės matomumas yra ribotas, kadangi kioskelio langelis yra nedidelis. Po kelių akimirkų liudytoja išgirdo smūgį, po kurio pažvelgus pamatė, kad motociklo galas yra pakilęs, o motociklo vairuotojas krenta nuo motociklo ir čiuožia po automobiliu. Viskas įvyko labai greitai, sunku pasakoti visą situaciją. Per ribotą gatvės apžvelgiamumą nematė, kas vyko kiek toliau, priešais motociklą. Ar automobilis išvažiavo prieš motociklą ir kurioje vietoje jie susidūrė liudytoja nematė. Visą eismo įvykio vietą pamatė tik po to kai viskas įvyko”.

9.5. Liudytoja J. Z. parodė, kad matė autoįvykį, tuo metu buvo kebabinėje, esančioje priešais pėsčiųjų perėją, prie perėjos stovėjo motociklininkas, jis labai gazavo, labai skubėjo, daug mašinų stovėjo prie perėjos ir praleidinėjo pėsčiuosius, kai pėstieji perėjo, motociklininkas aplenkė visas mašinas, labai greitai iš vietos pradėjo važiuoti, o tada atėjo pas ją klientai, todėl toliau įvykio nematė. Išgirdo smūgį ir tada pamatė, kad autoįvykis įvyko. Motociklininkas iš vietos greitai pradėjo važiuoti. Motociklo garsas toks, kad atkreipė dėmesį, nežino, ar jis atvažiavo greitai, stabdžių cypimo negirdėjo. Ant žemės stabdymo žymių nematė, susidūrimo momento nematė, bet girdėjo (1 t., b.l. 153).

9.6.Liudytojas G. G. parodė, kad planą braižė iš karto, bet po to papildė jį paryčiais. Paryčiais, kai tik prašvito, buvo nuvykęs į įvykio vietą, tačiau nepavyko žymių pamatuoti, nes buvo didelė spūstis. Ryte stabdymo žymės buvo. Įvykio vietos laikas rašomas plane, perėjos nežymėjo, nes piešė tik kas aktualu buvo tuo metu, paskui papildė. Stabdymo žymė pasibaigia apie 10-12 metrų iki susidūrimo vietos. Stabdymo žymė pažymėta kitos dienos paryčiais. Nr. 5, pažymėta braukimo žymė ant asfalto, gali būti, kad ten ne padangos žymė, nors 100 proc. negali pasakyti. Stabdymo žymė skiriasi nuo braukimo žymės. Pirmą dieną stabdymo žymės nematė, didelė spūstis buvo, kitą dieną buvo atvykęs su kolega tyrėju, jis papildyti norėjo planą ir pažiūrėti ar viskas nupiešta, dar kažkas iš dalyvių minėjo, kad toje vietoje ta žymė yra, todėl važiavo patikrinti (2 t., b.l. 8).

9.7. Liudytojas A. L., dalyvaujant vertėjai iš (į) turkų kalbos J. P. K, parodė, jog matė įvykį nuo pradžios iki pabaigos. Maždaug 50 metrų atstumu buvo nuo jo iki pėsčiųjų perėjos. Paaiškino, kad pats vairuoja motociklą, todėl, kai išgirdo pažįstamą garsą, atsisuko į tą pusę. Būtent tuo metu sėdėjo prie krautuvėlės lauke ir valgė, matėsi visa gatvė. Išgirdęs motociklo garsą suprato, kad motociklas greitai važiuojantis. Motociklas važiavo greitai ir motociklininkas pradėjo stabdyti ir sustojo, likus maždaug 50 metrų iki perėjos. Motociklo važiavimo greitis galėjo būti daug didesnis, nei mieste leistina. Jeigu žmogus būtų vairavęs leistinu greičiu, tada būtų sustabdęs. Bet faktas, kad nesugebėjo sustabdyti motociklo ir todėl nuo jo vairuotojas krito. Krito maždaug 15-20 metrų nuo susidūrimo. Išvengiant avarijos taip daroma, kad pačiam motociklininkui pargriauti motociklą dėl smūgio sumažinimo. Atsitrenkė motociklas į automobilį čiuoždamas. Motociklininkas krito nuo motociklo ir čiuoždamas atsitrenkė, tada ir motociklas atsitrenkė, tai sekundės reikalas. Po įvykio stabdymo žymės buvo, kai atvyko policija, tada žymes išmatavo. Tuo metu didelio eismo nebuvo, bet į motociklininką atkreipė dėmesį, kai išgirdo stabdymo garsą. Motociklas nuo perėjos važiavo dešinėje pusėje. Kai vairavo motociklą kairėje pusėje atrodo nebuvo kokio nors automobilio, nes nukentėjęs nukrito arti kairiosios juostos, jeigu būtų buvusi kokia mašina, tai būtų susitrenkimas, bet mašinos vėliau sustojo (1 t., b.l. 21-22).

9.8.Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. 11-1894(15) matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos J. J. veiksmai buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga (1 t., b.1.32-40).

9.8.1. 2016 m. balandžio 18 d. teisiamojo posėdžio metu specialistas Vidas Leipus parodė, kad tvirtina savo išvadą. Jis parodė, kad motociklininkas viršijo greitį, jo veiksmai nepriimtini ir turėjo ryšį su įvykiu, tačiau šiuo atveju kliūtį sudarė ne jis - mašina turėjo duoti kelią. Antrame išvados lape, 4 numeriu pažymėta linija yra stabdymo žymė - 12,9 metro už pėsčiųjų perėjos, pagal mastelinį planą taip išeitų. Stabdymas pasibaigia pagal planą iki susidūrimo momento, motociklas nugriuvo prieš susidurdamas su mašina, jis atsitrenkė į mašiną jau slysdamas ir nukritęs šonu. Motociklas stabdė užpakaliniu ratu, o tai rodo užpakalinės dalies nuvedimą į kairę, gaunasi, kad griūna ant dešinio šono ir slysdamas atsitrenkia į mašiną. Jis nugriuvo, nes stabdomą motociklą išlaikyti tolygiai yra sunku, tai priklauso nuo vairuotojo profesionalumo. Šis motociklas turėtų maždaug per 4 sekundes pasiekti 100 km/h greitį. 7 išvados lapas, 7 paveiksle pėsčiųjų perėja matosi, uždėtas mastelis ant nuotraukos, perėjos susidūrimo kraštas apie 50 metrų, nors atstumas nėra tikslus. Pagal stabdymo pėdsaką, motociklininkas turėjo reaguoti į situaciją jau prieš perėją. Reikia laiko reakcijai ir laiko stabdymui. Nuo perėjos jis turėjo 27 metrus, arba jis reagavo greičiau nei susidarė situacija. Jeigu motociklininkas važiavo didesniu nei leistinu greičiu, jis pasiruošęs netikėtumams, todėl jo reakcijos laikas galėjo būti greitesnis nei normatyviniai skaičiavimai. Stabdyti pradėta intensyviai likus 23 metrams iki įvykio, arba schemoje ne tiksliai kažkas užfiksuota. Neaišku kokiu atstumu prieš perėją buvo pristabdyta, išvada nesikeičia, negali pasakyti kurioje vietoje jis sustojo ir kada jis pradėjo judėti. Motociklo greitis nustatytas pagal susidūrimo modeliavimo schemą, pagal slydimo pėdsakus, 10 metrų šonų slysdamas ir dar iki nugriuvimo 13 metrų atstumus, viską sudėjus gaunasi apie 73 km/h. Nugriuvus stabdymo greitis panašus kaip stabdymo greitis nenugriuvus apie pusę sekundės. Jis griuvo ant dešinio šono, o tai matyti iš nugriuvimo ant dešinio šono nubrozdinimų, nubrozdinimai motociklo rodė jo griuvimo pusę. Negalėjo jis atsitrenkti stovinčioje padėtyje į mašiną, tokiu atveju visai kiti mašinos apgadinimai būtų ir paties motociklo. Pagal sugadinimus matyti, kad jis nugriuvus slydo, apačioje slenksčio yra apgadinimai, su galva trenkėsi galimai į mašinos durelių apdailą. Motociklą apžiūrėjo iš nuotraukų, bet abejonių nekyla, kad jis negalėjo būti vertikalioje padėtyje avarijos momentu, viskas matyti iš apgadinimų. Susidūrimo greitį apskaičiavo pagal modeliavimą, specialia programa kompiuteriu įvertinant padėtis po susidūrimo, šiuo atveju sugadinimai įvertinti, smūgio metu atšoko motociklas ir dar nuslydo nuo susidūrimo vietos ir visa tai įvertinus gauti duomenis, kurie yra pateikti. Pagal pėdsaką mato, kad buvo stabdoma užpakaliniu ratu ir į tai atsižvelgė skaičiuojant. Nebuvo požymių, kad stabdymas buvo dviem ratais. Stabdant abiem stabdžiais žymės būtų dvi, o buvo tik viena. Vien tik priekiniu stabdžiu stabdyti negalėjo, nes būtų apsivertęs per priekį. Susidūrimo metu greitis nekinta, viskas sumodeliuota skaičiavimo metodu. Eismo intensyvumas reikšmės neturi transporto greičiui, nebent būtų užtvertas kelias. Jei leistinu greičiu būtų važiavęs motociklas ir nevirtęs, nurodė, kad būtų sustojęs neprivažiavęs kliūties. Duomenų pateiktai išvadai užteko. Vairuotojas reagavo maždaug apie 53,8 metrų atstumu iki susidūrimo vietos (1 t., b.l. 153-155).

9.8.2. 2016 m. balandžio 28 d. posėdžio metu Vidas Leipus parodė, kad yra įsitikinęs, jog ant mašinos viršaus apgadinimas padarytas nuo motociklininko kūno. Jeigu nebūtų slydęs motociklas, tai būtent vertikaliai trenkiantis detalės būtų šonuose, o ne po mašina. Nuo smūgio šviesi dėmė yra ant asfalto, matosi mašinos purvo dėmės nuo ratų ir mašinos dugno. Kad buvo slydimas ant dešinio šono, matyti ant detalių nubrozdinimai, galas duslintuvo, vairo rankena, nėra dešinio veidrodėlio, visi atsikišimai yra nubrozdinti viena kryptimi judant. Nukritus po smūgio atsiranda kitokie apgadinimai ant motociklo, čia aiškiai matomos braukimo žymės. Kairėje pusėje matosi, kad slystukas yra, spėja, kad ant rankenos yra taip pat apsauga, kurios nėra dešinėje pusėje. Apgadinta priekio kairės pusės dešinioji dalis, nes nebūtinai trenkėsi pradžioje priekine dalimi, galėjo ir spidometru pirma trenktis, motociklo ratui nebūtina palysti po automobiliu; motociklas paprastai guldomas, norint išvengti įvykio ar jo skaudžių pasekmių, tokiu atveju vairuotojas mano, kad greitis sumažėja, arba save apsaugo, bet čia gali būti visaip. Kartais griūna dėl vairuotojo mažos patirties, užblokavus abu stabdžius sunku suvaldyti motociklą; negali vertinti nukentėjusiojo parodymų, kad jis sakė, kad tik priekiniu ratu stabdė, bet vertina, kad jis stabdė tik galiniu ratu. Abejoja, kad prie perėjos buvo sustojęs motociklas, mano, kad jis važiavo per perėją ir nebuvo sustojęs. Nespėtų išvystyti 74 km/h greitį kitu atveju. Neturi pagrindo kitaip skaičiuoti, kad stabdoma buvo intensyviai, nes nėra dviejų pėdsakų stabdymo žymių, yra užfiksuotas tik vienas stabdymo momentas vieno rato pasėkoje; yra viena žymė ir tai užpakalinio rato, nuo tokios žymės tik priekinį ratą stabdant būtų virtimasis per priekį. Techniniu požiūriu reikia stabdyti abiems ratais. Ėmė palankiausius nukentėjusiajam duomenis apskaičiuojant visus duomenis, 51 km/h greitis susidūrimo metu buvo. Motociklininkas turėjo techninę galimybę sustabdyti važiuojant leistini greičiu; 32 metrų užtektų sustabdyti iki kliūties, jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu. Jeigu jis nestabdytų ir važiuotų leistinu greičiu atsitrenktų į automobilio galą, nebūtų tokių pasekmių, važiuojant ir visiškai nestabdant galimai įvykis įvyktų. Viskas dar priklauso nuo to kaip vairuotojas elgiasi kelyje, kokie jo vairavimo įpročiai (1 t., b.l. 182-185).

10.Siekiant pašalinti visas abejones bei išspręsti klausimus dėl faktinių bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

10.1. Apeliacinės instancijos teisme specialistas Vidas Leipus parodė, kad negali pasakyti, ar motociklas buvo sustojęs prie perėjos, ar iš vietos pajudėjo, nes nėra jokių duomenų šiai aplinkybei nustatyti, o atramos taškas, yra motociklo stabdymo pradžia. Pagal nustatytą 73 km/h greitį vairuotojas tam, kad atsidurtų tuo pačiu momentu kaip ir automobilis „Opel Astra“ susidūrimo vietoje, ir atsižvelgiant į užfiksuotus pėdsakus, įskaitant reakcijos laiką, vairuotojas turėjo pradėti stabdyti ne mažesniu nei 53,8 m atstumu. Mažesnis atstumas tikrai negalėjo būti, kadangi yra pėdsakai, turi būti pridedamas vairuotojo reakcijos laikas, per tą laiką transporto priemonė juda, tai tas atstumas, ne mažiau nei 53,8 m, kada vairuotojas reagavo stabdymui. Jeigu pėsčiųjų perėja yra apytiksliai tuo atstumu, tai perėją turėjo pravažiuoti visiškai nestabdydamas, gal greitėdamas, ne mažiau kaip 53 m atstumu jis turėjo reaguoti į stabdymą. Kur jis pradėjo greitėti, negali pasakyti. Motociklas buvo itin galingas ir 3 s intervale galėjo pasiekti 73 km/h greitį. Specialisto nuomone 53,8 m atstumas nėra didelis, kad nematyti važiuojančio motociklo. Minimalus normatyvinis vairuotojo reakcijos laikas į eilinę situaciją kelyje, kad įvertinti eismo situaciją, ekspertinėje praktikoje yra 0,6 s, o minimalus motorinės reakcijos laikas, kada vairuotojas priima nesąmoningai sprendimus laikoma 0,4 s, savo tyrimuose daugiausia naudoja 0,6 s, kada vairuotojas žino, kad gali būti kažkokia situacija, kai jisai neturi pirmumo teisės. Dar yra įprastinis 0,8 s, kada vairuotojas važiuodamas ir reaguodamas į kelio aplinką adekvačiai visus savo sprendimus daro per 0,8 s laiko tarpą. Mano, kad šiuo atveju vairuotoja, kuri važiuoja ir neturi pirmenybės, tai jos standartinis situacijos įvertinimo laikas turi būti apie 0,6 s sprendimui priimti, suvokti situaciją, o kaip jinai matė, ar nematė ir apskritai ar žiūrėjo į tą pusę, negali pasakyti. Motociklo vairuotojo reakcijos greitis šiuo atveju yra 1 s, įvertinus tai, kad jam yra sudaroma kliūtis, kadangi jis turi pirmumą važiuoti nepažeidžiant taisyklių, todėl į sudarytą kliūtį reaguoja lėčiau. Jeigu minimali motociklininko reakcija 0,6 s, tai iki susidūrimo vietos būtų apie 40 m – reakcijos atstumas būtų mažesnis. Pagal stabdymo nustatytą kelią sprendžia, kad tokioje situacijoje motociklininkas sureagavo į stabdymą apie 54 m atstumu, laiko, kad per 1 s. Vairuotoja privažiuoja, jinai žiūri į kelią, ji mato situaciją ir jinai priima sprendimą sukti į kairę ir motociklo vairuotojas atitinkamai artėdamas pamato, kad jam yra užtveriamas kelias, jis priima sprendimą stabdyti, jų laikai nesiejami, nes „Opel“ vairuotoja priėmė sprendimą sukti į kairę gerokai anksčiau laiko atžvilgiu, negu motociklo vairuotojas suvokė, kad jam bus kliūtis ir kad jam reikės imtis priemonių, išvengti eismo įvykio kilimo. Šitų dalykų susieti negalima, nes vairuotoja sureagavo jau prieš sukdama vairą, įvertino situaciją, jinai nusprendė, kad tas manevras bus saugus, o kodėl jinai neįvertino artėjančio motociklo, greičio, nežino, nes nežino, kokia buvo situacija, kaip tas motociklas judėjo iki to reakcijos momento, kada vairuotojas pradėjo stabdyti. Buvo tirta situacija, ar vairuotoja galėjo užbaigti manevrą, jeigu motociklas būtų važiavęs leistinu greičiu. Jei motociklas važiuoja leistinu 50 km/h greičiu, o automobilis „Opel“ tais pačiais parametrais, kaip jisai suko iki susidūrimo, žiūrima, ar automobilis sugebėtų palikti pavojingą zoną iki tol, kol motociklas priartėtų prie susidūrimo vietos. Šiuo atveju nustatė, kad automobilis „Opel“ papildomai pravažiuotų apie 2,6 m, reiškia jisai tą papildomą atstumą įveiktų, tačiau neišvažiuotų iš motociklo judėjimo juostos, iš tos pirmos juostos ir ekspertiniu požiūriu, tai nebūtų išvažiavimas iš pavojingos zonos, kadangi jų prasilenkimas neįvyktų su tam tikru saugiu intervalu. Jie galbūt minimaliai prasilenktų, bet tai nebūtų saugu. Laikoma, kad motociklui reikėtų ne mažiau kaip 1 m, kad būtų saugu. Vis tiek motociklo vairuotojas turėjo imtis vienokių ar kitokių priemonių mažinti greitį, bent pagal situaciją turėtų kažkokių priemonių imtis, o Kelių eismo taisyklės sako duoti kelią, t.y. nedaryti nieko, kas priverstų kitas transporto priemones imtis manevravimo arba stabdymo. Šiuo atveju sakyti, kad būtų įvykdytas reikalavimas duoti kelią, neturi pagrindo. Motociklo vairuotojas važiuodamas leistinu greičiu ir stabdydamas, motociklą būtų sustabdęs anksčiau ir būtent greičio viršijimas buvo jo techninės galimybės išvengti susidūrimo netekimo priežastis. Motociklas pagal pėdsaką iki reagavimo momento judėjo pirma eismo juosta. Schemoje yra užfiksuota galutinė padėtis po susidūrimo, o susidūrimo vieta yra truputėlį tolėliau nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, tas automobilis galėjo pavažiuoti 2,6 m, o kad visiškai jis paliktų važiuojamąją dalį ir įsuktų į įvažiavimą į kiemus, jam reikėtų pravažiuoti apie 4 metru, nes jie susidūrė truputėlį tolėliau nuo dešiniojo krašto ir po susidūrimo tas automobilis buvo pasuktas motociklo nuo smūgio pagal laikrodžio rodyklę ir dar pajudėjo daugiau kaip metrą į priekį. Susidūrimo vieta yra šiek tiek toliau negu užfiksuota automobilio galutinė padėtis, todėl 1,8 metro nėra visiškai tikslus. Duženos gerai matosi nuotraukose. Susidūrimo vieta matosi pagal šukes. Šukės yra ties galiniu automobilio ratu. Pagal stabdymo kelią pirmoje eismo juostoje, 2,5 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o pabaiga yra 3 m. Šitas pėdsako nuokrypis normalus, nes motociklas stabdo užpakaliniu ratu, jis prieš griuvimą nueina į šoną. Pėdsakas nukrypo į kairę, tai motociklas virto ant dešiniojo šono. Nuotraukose matosi įbrėžimas, kuris paliktas nuo motociklo detalės, kuri vadinasi slystukas. Yra to slystuko žymės įbrėžimas, nes jis daromas ties motociklo svorio centru, kad ta vieta remtųsi motociklas ir toliau yra šukės, matosi kiek tas automobilis buvo pastumtas nuo susidūrimo vietos, kadangi yra nubyrėjusios žemės, rato slydimo pėdsakas, iš to buvo vertinta, kur transporto priemonės susidūrė, nes schemoje tų papildomų pėdsakų nebuvo pažymėta, teko naudoti vaizdinę medžiagą - nuotraukas - ir pagal jas ta situacija atsikūrė, kiek tas automobilis buvo pasuktas ir kiek pajudėjo nuo susidūrimo vietos. Motociklas atsitrenkė gulėdamas ant šono, atsitrenkė priekine dalimi į automobilio slenksčio apatinę dalį, tai natūralu, kad motociklo atlūžę detalės palindo po automobiliu. Purvo šviesi dėmė parodo automobilio judėjimo nuo susidūrimo vietos trajektoriją, Įbrėžimas asfalte yra slystuko žymė. Kadangi didžioji dalis transporto priemonių greičio buvo sunaudota pačių transporto priemonių deformacijoms padaryti, modeliavimo metu nustatė, kad pačiu susidūrimo momentu automobilio greitis turėjo būti 8 km/h, o motociklo 51 km/h, pagal stabdymo pėdsaką skaičiavimais motociklo greitis padidintas iki 73 km/h. Pradedant modeliavimą, pirmiausiai įvedami transporto priemonių duomenys (pvz. svoris). Šiuo atveju automobilio „Opel“ svoris yra 1185 kg. Modeliuojant kompiuteriu turi suvesti duomenis, kurie nurodyti transporto priemonių kataloguose. Jei motociklas būtų važiavę 50 km/h greičiu, jis būtų spėjęs sustabdyti, stabdymo kelias važiuojant leistinu greičiu yra 32 m. Nuo įvažiavimo, kur įvyko susidūrimas iki perėjos yra 59 m, jei motociklininkas buvo sustojęs prie perėjos, jis negalėjo išvystyti 73 km/h greičio. Vairuotojas turėjo reaguoti stabdymui ne mažiau kaip 54 m atstumu nuo susidūrimo vietos, tai reiškia, kad 5 m už perėjos jis turėjo sureaguoti stabdymui, jis per 5 m negali išvystyti 73 km/h greičio. Reiškia, jeigu tas motociklas buvo sustabdytas prieš pėsčiųjų perėją, tai jis buvo sustabdytas toliau, bet ne prieš pėsčiųjų perėją, kadangi reikalingas atstumas tam tikram greičiui išvystyti. Motociklas stabdomas abiem ratais, išvystys dvigubai didesnį lėtėjimą, negu nugriuvęs ir slysdamas ant šono. Jeigu motociklininkas būtų važiavęs leistinu greičiu, jie būtų suartėję nesaugiu intervalu, bet jeigu būtų stabdęs, transporto priemonės būtų prasilenkę (2 t., b.l. 87-96).

10.2.Liudytoja J. Z. parodė, kad jos kioskas yra Sukilėlių prospekte šalia pėsčiųjų perėjos. Per langą atkreipė dėmesį, nes motociklininkas labai garsiai gazavo. Motociklininkas stovėjo prie pėsčiųjų perėjos. Per pėsčiųjų perėją ėjo žmonės. Kai žmonės praėjo, jis dideliu greičiu pajudėjo iš vietos. Akimis įvykio nesekė, nes atėjo klientai. Po to išgirdo smūgį. Po smūgio pamatė, kaip motociklininkas gulėjo, nes buvo atsitrenkęs į automobilį. Mano, kad viską gerai turėjo matyti turkas, nes jis buvo išėjęs į lauką parūkyti, Motociklininko iš vietos greitis buvo didelis, atstumas iki susidūrimo vietos buvo apie 200-300 metrų. Negali pasakyti, kokioje eismo juostoje stovėjo motociklininkas. Jis stovėjo arčiau vidurio, buvo maždaug per vidurį skiriamosios juostos, arčiau jos pusės. Prie perėjos stovėjo ir kitų automobilių. Motociklininkas buvo tarp automobilių. Jis tikrai nestovėjo eilėje paskui mašinas. Motociklininkas prie skiriamosios juostos stovėjo pats pirmas. Nematė, ar pajudėjęs iš vietos motociklininkas keitė judėjimo juostą. Nuteistosios automobilis stovėjo pilnai neįsukęs į kairę pusę. Motociklininkas pradėjo važiuoti pats pirmas, jis stovėjo tarp dviejų automobilių ir važiuodamas juos pralenkė. Motociklininkas stovėjo ne savo eismo juostoje, bet tarp dviejų eismo dalyvių.

10.3.Liudytoja I. Š. parodė, kad iš pradžių išgirdo motociklo ūžimo garsą. Buvo daržovių kioskelyje, kuris yra priešais perėją. Prie perėjos stovėjo dvi mašinos ir motociklas privažiavo prie perėjos, kur stovėjo dvi mašinos, kurios praleidinėjo pėsčiuosius. Tos dvi mašinos stovėjo greta, t.y. buvo užėmę abi juostas. Pėsčiųjų nematė, gal buvo praėję. Motociklas sustojo prie tų mašinų antroje juostoje, t.y. arčiau ištisinės juostos. Motociklą matė gerai, mašinos neužstojo. Kai motociklas pajudėjo, išgirdo dūžį. Pamatė, kaip motociklo paskutinis ratas pasikėlė ir jis ėmė skristi. Kai motociklininkas skrido nuo motociklo, sukanti mašina dar judėjo. Kiek prisimena, motociklas pajudėjo pirmiau nei tos dvi mašinos. Nematė kaip nuteistoji darė posūkį. Ta mašina negalėjo išvengti smūgio, nes ji buvo pirmoje juostoje, t.y. visai šalia turko kioskelio. Motociklo sustojimas užtruko nedaug. Tai buvo trumpas laiko tarpas. Motociklininkas skrido nuo motociklo, tada čiuožė asfaltu. Per pusę juostos skrido tikrai, atrodo, kad iš pirmos į antrą juostą (2 t., b.l. 124-125).

10.4. Teismo posėdyje taip pat buvo pagarsinti liudytojo A. L. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme (2 t, b.l. 21-22).

11.BK 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (žr. LAT nutartis byloje Nr. 2K-38/2008).

12.Kaip jau buvo minėta, kaltinimas šioje byloje buvo pareikštas tik J. J., todėl neišeinant iš kaltinimo ribų, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar automobilio vairuotojos padarytas manevras vairuojant automobilį buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, t.y. ar yra priežastinis ryšys tarp jos padarytų veiksmų bei kilusių padarinių. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl J. J. kaltės padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, vadovavosi Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. 11-1/894(15) dalimi, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos J. J. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga (1 t., b.l. 33-40). Tačiau specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad: 1) prieš pat stabdymą eismo įvykio vietoje motociklo „Honda CBR 600“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis buvo apie 73 km/h; 2) važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu motociklo “Honda CBR 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Ž. M. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes minimalus motociklo stabdymo kelias yra mažesnis nei atstumas, kuriuo nuo susidūrimo vietos buvo motociklas vairuotojui sureagavus sustabdyti savo motociklą. Taigi, pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju specialisto išvada nėra vienareikšmė, be to, ji teismo turi būti vertinama tik kaip viena iš įrodymų sprendžiant asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimą, o priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors ir nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizę. Tačiau eismo įvykio bylose ekspertizė eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (LAT 2013 m. sausio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Taigi, apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad J. J. veiksmai buvo nepriimtini ir buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga, rėmėsi tik viena specialisto išvados dalimi, motyvuotai nepasisakydamas, kodėl atmetė likusią specialisto išvados dalį. Vis dėlto pažymėtina, kad specialisto akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, tuo tarpu kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

13.Byloje ginčo nekyla, jog eismo įvykio kilimo kelio atkarpoje leistinas greitis yra 50 km/h. Nors nukentėjusysis Ž. M. teismo posėdžio metu parodė, jog važiavo leistinu 50 km/h greičiu, o J. J. vairuojamas automobilis staiga iššoko prieš jo automobilį, tačiau tokius nukentėjusiojo parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Specialistas V.Leipus išvadoje nurodė ir tai patvirtino teisme, jog motociklo vairuotojui Ž. M. prieš pradedant stabdyti, jis važiavo apie 73 km/h greičiu. Motociklo greitis, anot specialisto parodymų, nustatytas pagal susidūrimo modeliavimo schemą, pagal slydimo pėdsakus, 10 metrų slystant šonu ir dar pridėjus iki nugriuvimo 13 metrų atstumą. Be to, specialistas pažymėjo, kad ėmė palankiausius nukentėjusiajam duomenis apskaičiuojant duomenis išvadai duoti. Jeigu motociklininkas būtų važiavęs 50 km/h, jis būtų išvengęs susidūrimo. Tokius specialisto parodymus patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas A. L. parodė, jog išgirdęs motociklo garsą suprato, kad motociklas greitai važiuojantis ir išreiškė nuomonę, jog motociklo važiavimo greitis galėjo būti daug didesnis nei leistina mieste, jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu, būtų sustabdęs. Liudytoja I. Š. patvirtino, jog pamatė priartėjantį motociklą, mašinos dar stovėjo, o motociklas nulėkė antra juosta ir buvo smūgis. Motociklas greičiau nei automobiliai pajudėjo iš vietos, automobiliai liko stovėti. Jai antrina ir liudytoja J. Z., kuri parodė, kad motociklininkas labai gazavo, labai skubėjo, motociklininkas aplenkė visas mašinas, labai greitai iš vietos pradėjo važiuoti. Taigi, įvertinus minėtus duomenis dėl nukentėjusiojo Ž. M. važiavimo greičio, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl taip pat yra atsakingas už autoįvykį. Juolab, kad specialisto išvadoje, kaip jau buvo minėta, konstatuota, jog Ž. M. važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes minimalus motociklo stabdymo kelis yra mažesnis nei atstumas, kuriuo nuo susidūrimo vietos buvo motociklas vairuotojui sureagavus sustabdyti savo motociklą. Iš specialisto V.Leipaus parodymų, duotų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, matyti, kad leistinu 50 km/h greičiu važiuojančio motociklo minimalus stabdymo kelias yra 32 metrai, sureagavus stabdymo atstumas yra apie 54 metrai. Kadangi motociklas važiavo 73 km/h greičiu, jis dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo. Specialistas darydamas išvadą, kad motociklininkas viršijo greitį ir jo veiksmai nepriimtini ir turėjo ryšį su įvykiu, vis tik sprendė, kad šiuo atveju kliūtį sudarė ne jis – mašina turėjo duoti kelią, nes Kelių eismo taisyklės sako duoti kelią, t.y. nedaryti nieko, kas priverstų kitas transporto priemones imtis manevravimo arba stabdymo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Kelių eismo taisyklių 128 punktas numato vairuotojui pareigą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl Ž. M. turėjo laikytis šio reikalavimo. Be to, šioje situacijoje būtina įvertinti ir nukentėjusiojo elgesį pastebėjus kliūtį. Ekspertizės metu pagal turimus duomenis (nuotraukose užfiksuotas šukes, kelio įbrėžimą, stabdymo pėdsaką, automobilio apgadinimus, motociklo po autoįvykio padėtį ir kt.) motociklininkas stabdė užpakaliniu ratu, po to griuvo ant dešiniojo šono, ir nors, kaip nurodė specialistas, motociklas stabdomas abiem ratais išvysto dvigubai didesnį lėtėjimą, negu nugriuvęs ir slysdamas ant šono, tačiau šiuo atveju požymių, kad stabdymas buvo dviem ratais, nėra, nes stabdant abiem, būtų dvi žymės. Toks nukentėjusiojo veiksmas, įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat negali būti laikomas saugiu, nerizikingu bei efektyviu, ar neturėjusiu įtakos įvykusiam transporto priemonių susidūrimui.

14.Pirmosios instancijos teismas, kaip pagrindinį kriterijų grindžiantį kaltinimus nurodė, jog J. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 109 punktų reikalavimus, kadangi nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, sukdama į kairę iš Sukilėlių prospekto į šalia kelio esančią teritoriją, nedavė kelio priešinga eismo kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė. Tačiau visgi apygardos teismas pabrėžia, jog nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio.

14.1.Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.

14.2.Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar J. J. tiriamojoje eismo situacijoje darydama posūkio į kairę manevrą, galėjo pastebėti atvažiuojantį motociklą. Tuo tarpu, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta neginčytinų įrodymų, kad J. J., prieš sukdama į kairę, turėjo galimybę matyti motociklą.

Kaip jau minėta, J. J. viso proceso metu tvirtino, kad motociklo nematė. Buvo sustojusi, praleido kelias pravažiuojančias mašinas. Matė mašinas, sustojusias antroje juostoje, nes iš dešinės pusės ėjo žmogus. Kadangi kelias buvo tuščias, važiavo iš vietos ir suko į kiemą. Susidūrimas buvo baigiant manevrą. Motociklą pamatė prieš pat smūgį, kuris trenkėsi į jos automobilio vidurį (1 t., b.l. 131-132). Byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie ginčytų J. J. nurodytas aplinkybes ir paneigtų aplinkybę, jog, prieš pradėdama posūkio į kairę manevrą pastaroji įsitikino, jog tai daryti saugu, ir motociklo nematė. Nors nukentėjusysis tvirtina, jog J. J. staiga iššoko į kelią, tačiau minėtą aplinkybę paneigia specialisto išvados duomenys, kuria nustatyta, jog susidūrimo metu J. J. greitis buvo 8 km/h. Be to, liudytojas A. L. parodė, jog motociklas sustojo likus maždaug 50 metrų iki perėjos. Ši aplinkybė neprieštarauja specialisto V.Leipaus parodymams, kad motociklas buvo sustabdytas ne prieš pėsčiųjų perėją, bet toliau, kadangi reikalingas atstumas 73 km/h greičiui išvystyti, nes vairuotojas turėjo reaguoti stabdymui ne mažiau kaip 54 m atstumu nuo susidūrimo vietos, tai reiškia, kad 5 m už perėjos jis turėjo sureaguoti stabdymui. Liudytoja J. Z. parodė, jog nuo motociklo sustojimo vietos iki susidūrimo vietos buvo apie 200-300 metrų, taip pat tvirtino, jog motociklininkas stovėjo tarp automobilių ne savo eismo juostoje, bet tarp dviejų eismo dalyvių, maždaug per vidurį skiriamosios juostos, prie perėjos stovėjo ir kitų automobilių. Šiuos liudytojos parodymus atitinka ir liudytojos I. Š. parodymai, jog motociklas stovėjo tarp automobilių, šalia skiriamosios juostos. Taigi, nurodytieji parodymai, įvertinus iki motociklo prieš pajudėjimą stovėjimo vietą ( motociklas stovėjo ne šalia perėjos, o tarp kitų automobilių, sudarydamas dar vieną eismo juostą, pažeidžiant KET 144 punkto reikalavimą, kad transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile, ir 150.2 punkto reikalavimą, kad sustoti ir stovėti draudžiama skiriamojoje juostoje) tik patvirtina J. J. parodymus, kad ji nematė ir neturėjo galimybės pastebėti motociklo ir negalėjo bei neturėjo galimybės nuspėti, kad kitiems automobiliams sustojus prieš pėsčiųjų perėją tikslu praleisti šia perėja ėjusius žmones, per pėsčiųjų perėją, lenkdamas sustojusius automobilius, ir tai darydamas neleistinu būdu, pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, dideliu greičiu pravažiuos motociklas. Todėl, įvertinus tai, jog nukentėjusiojo Ž. M. motociklas stovėjo ne prie pėsčiųjų perėjos, liudytojų I. Š. ir J. Z. parodymus, kad motociklas iš stovėjimo vietos pajudėjo greičiau nei automobiliai, kad nukentėjusysis pravažiavęs Sukilėlių pr. esančią nereguliuojamą perėją važiavo 73 km/h greičiu, taip pat atsižvelgus į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. J. neturėjo objektyvios galimybės išvengti susidūrimo, nes, pradėdama posūkio manevrą, buvo įsitikinusi dėl manevro saugumo - matė prie pėsčiųjų perėjos stovinčius automobilius jos manevro eismo juostoje. Todėl darytina išvada, jog šiuo gi atveju nėra nustatyta J. J. kaltės (neatsargios kaltės - pasitikėjimo arba nerūpestingumo), kuri yra būtinuoju BK 281 straipsnio nusikaltimo požymiu.

15. Pažymėtina, kad siekiant teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą būtina įrodymų vertinimo sąlyga - teismo vidinis įsitikinimas, pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įrodymų vertinimo rezultatas - išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustačius objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, esant aukščiau aptartiems prieštaravimams dėl nukentėjusiojo važiavimo greičio įvykio metu, nustačius abejones dėl Ž. M. veiksmų tinkamumo bei saugumo, pastebėjus kliūtį, nesurinkus neginčytinų įrodymų, kad J. J., tiriamojoje eismo situacijoje darydama posūkio į kairę manevrą, galėjo ir turėjo pastebėti atvažiuojantį motociklą, taip pat įvertinus tai, kad nukentėjusysis, važiuodamas leistinu greičiu ir laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu, J. J. išteisinama dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nepadarius jai veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl nukentėjusiojo Ž. M. ir civilinio atsakovo atstovo advokato Juliaus Sakalausko apeliacinių skundų

16.Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo Ž. M. civilinis ieškinys, kuriame jis prašė priteisti: 1) 5000 eurų neturtinės ir 63453,20 eurų turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo (duomenys neskelbtini); 2) iš atsakovo (duomenys neskelbtini)periodines išmokas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki sūnaus S. M. pilnametystės po 87 eurus; 3) iš atsakovės J. J. 45000 eurų neturtinei žalai atlyginti) bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 95).

17.Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo Ž. M. civilinį ieškinį tenkino iš dalies, tačiau, nesutikdami su Kauno aplinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio, nukentėjusysis Ž. M. ir civilinio atsakovo atstovas advokatas Juliaus Sakalausko pateikė apeliacinius skundus.

18.Šioje situacijoje yra aktualios BPK nuostatos. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tik pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo gali būti išieškotos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

19.Apeliacinės instancijos teismui J. J. išteisintinus dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu Ž. M. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, išaiškinant nukentėjusiajam teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, o Ž. M. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas, dėl šios priežasties šioje byloje negali būti nagrinėjami J. J. ir draudimo bendrovės civilinės atsakomybės klausimai, o tuo pačiu iš esmės nespręsti ir Ž. M. pareikšti žalos atlyginimo klausimai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nukentėjusiojo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį: J. J. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nepadarius jai veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kardomąją priemonę J. J. panaikinti.

Nukentėjusiojo Ž. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš J. J. ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) palikti nenagrinėtą. Nukentėjusiojo Ž. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.