Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu patirtą dėl neužtikrintų tinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skundžiasi, kad kiekvieno konvojavimo metu specialiuosiuose automobiliuose trūko vietos, juose nebuvo įrengtų saugos diržų ir dėl neatsidarančių langų trūko oro.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą, reikalavimus konvojavimui skirtoms specialiosioms transporto priemonėms iki 2023 m. sausio 1 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Nuo 2023 m. sausio 1 d. galioja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.

Pagal Konvojavimo taisykles, galiojusias iki 2023 m. sausio 1 d., konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 106 punktas numatė konvojuojamų asmenų priėmimo į specialiąsias transporto priemones tvarką, pagal kurią konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą (107 punktas). Specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo. Specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas). Reikalavimai konvojavimui skirtoms transporto priemonėms buvo išdėstyti Konvojavimo taisyklių 145 – 147 punktuose, kuriuose nurodyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklę. Specialiajame automobilyje turi būti: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Pagal Konvojavimo taisyklių 157 punktą, konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais gali būti pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone.

Konvojavimo taisyklės, galiojančios nuo 2023 m. sausio 1 d., numato, kad asmenų konvojavimui naudojamos specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti arba specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti, taip pat kitos transporto priemonės (54 punktas). Pagal Taisyklių 55 punktą, specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais; 2 gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai; 2 kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas – vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje). Konvojavimo metu transporto priemonėje konvojuotojų ir konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei transporto priemonėje esantis sėdimų vietų skaičius (56 punktas).

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. pažymos Nr. SV-22-23472 „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba nevykdė nuteistojo A. L. konvojaus, šį nuteistąjį ginčo laikotarpiu konvojavo Viešojo augumo tarnyba (b. l. 120-121). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas, dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmetamas kaip nepagrįstas.

Į nagrinėjamą bylą Viešojo saugumo tarnybos pateikti konvojavimo žiniaraščiai bei konvojuojamųjų sąrašai, patvirtina, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 15 d. buvo konvojuojamas iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, 2023 m. balandžio 24 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2023 m. balandžio 26 d. iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, 2023 m. gegužės 2 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2023 m. gegužės 5 d. iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, 2023 m. gegužės 30 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2023 m. birželio 2 d. iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, 2023 m. rugsėjo 5 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2023 m. rugsėjo 8 d. iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, 2023 m. lapkričio 22 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Kauno kalėjimą, 2023 m. lapkričio 24 d. iš Kauno kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, 2024 m. birželio 21 d. iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, 2024 m. birželio 26 d. iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (b. l. 62-100). Iš pateiktų dokumentų matosi, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais „Mercedes Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrengtos 29 sėdimos vietos; „VW Crafter“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrengta 19 sėdimų vietų; „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrengta 30 sėdimų vietų; „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrengtos 28 sėdimos vietos; „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrengtos 28 sėdimos vietos; „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrengtos 28 sėdimos vietos; „Iveco“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrengtos 28 sėdimos vietos (b. l. 62, 65, 68, 71, 74, 77, 80, 83, 86, 89, 92, 95, 98, 101-114).

Pažymėtina, kad transporto priemonėms, kuriomis vykdomas konvojavimas, be Konvojavimo taisyklių yra taikomi ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtinti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai. Teismas sprendžia, kad konvojavimą reglamentuojantys ir kiti teisės aktai nenustato minimalaus specialiosios transporto priemonės patalpos ploto, skiriamo vienam asmeniui konvojavimo metu.

Išanalizavus administracinėje byloje pateiktus konvojavimo žiniaraščių, specialiųjų automobilių registracijos liudijimų, kuriuose nurodytas bendras įrengtų sėdimų vietų skaičius ir kitų dokumentų duomenis, daroma išvada, kad pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, kartu vykusių specialiaisiais automobiliais, skaičius neviršijo šiuose automobiliuose numatytų sėdimų vietų skaičiaus ir buvo žymiai mažesnis. Nenustačius, kad ginčo laikotarpiu specialiosiomis transporto priemonėmis buvo konvojuojama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies įtvirtintas nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, transporto priemonėse saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti gamintojo. Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiuosiuose konvojaus automobiliuose turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Reikalavimas prisegti konvojuojamuosius saugos diržais numatytas Konvojavimo taisyklių, galiojusių iki 2023 m. sausio 1 d. 163 punkte, tačiau šio reikalavimo privaloma laikytis tais atvejais, kai konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone.

Viešojo saugumo tarnyba nurodė, kad konvojavimui naudojami specialieji automobiliai, kuriuose sėdimos vietos yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, konvojavimui naudojamas specialusis transportas turėjo ir turi transporto priemonės registracijos liudijimus su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymu (b. l. 42).

Viešojo saugumo tarnybos pateiktose konvojavimui skirtų specialiųjų automobilių techninės apžiūros rezultatų kortelėse yra įrašai apie jų atitikimą nustatytiems reikalavimams bei naudojimo tikslams (b. l. 102, 104, 106, 108, 110, 112, 114). Tai, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog atliekamų techninių apžiūrų metu nustatyta tvarka buvo patikrinta ir įvertinta, kad šiose transporto priemonėse įrengti privalomi įrenginiai ir jos tinkamai sukomplektuotos. LVAT tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat yra nurodęs, kad dėl saugos diržų neįrengimo specialiuosiuose automobiliuose nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos veiksmus (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016). Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Viešojo saugumo tarnyba neprivalėjo konvojavimui skirtose specialiose transporto priemonėse įrengti konvojuojamiems asmenims skirtus saugos diržus.

Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių, kad konvojavimo automobiliuose langai neatsidarinėjo, pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Viešojo saugumo tarnyba, turinti pareigą užtikrinti tinkamas konvojavimo sąlygas, sistemingai užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyris. Šios institucijos atliktų matavimų duomenys užfiksuoti byloje pateiktuose Ventiliacijos efektyvumo tyrimo protokoluose (b. l. 44-61). Be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiosiomis transporto priemonėmis, kurių atitiktį nustatytiems techniniams reikalavimams ir tinkamumą eksploatuoti juos pagal specialiąją paskirtį nustatyta tvarka patvirtino kompetentingi subjektai. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ ir uždarosios akcinės bendrovės Kauno techninės apžiūros centro išduoti Techninės apžiūros rezultatų ataskaitų (b. l. 102, 104, 106, 108, 110, 112, 114) ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotų registracijos pažymėjimų (b. l. 101, 103, 105, 107, 109, 111, 113) duomenys. Iš transporto priemonės registracijos liudijimų, techninės apžiūros rezultatų ataskaitų matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog automobiliai, kuriais ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas pareiškėjas, neatitiko techninių reikalavimų, buvo netvarkingi. Teismo vertinimu, pareiškėjas duomenų, kurie keltų pagrįstas abejones aukščiau išvardintų kompetentingų subjektų atliktų patikrų rezultatais, nepateikė, pareiškėjo pateikti argumentai yra abstraktūs ir nekonkretūs.

Kelionių žiniaraščiuose nurodyta, kad prieš konvojavimų pradžią automobiliai apžiūrėti, pažymėta, jog konvojuoti galima. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Viešojo saugumo tarnyba ginčo laikotarpiu pareiškėją konvojavo nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, taip sukeldama grėsmę jo sveikatai.

Pagal Konvojavimo taisyklių, galiojusių iki 2023 m. sausio 1 d. 137 punktą, konvojuojamieji, turintys skundų dėl konvojavimo sąlygų, turi teisę juos žodžiu ar raštu pareikšti konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų; šie asmenys, gavę tokių skundų, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkint; tuo atveju, kai konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba atsiliepime nurodė bei iš konvojavimo žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei prieš konvojavimą, nei po konvojavimo skundų, pretenzijų nei raštu, nei žodžiu nepareiškė. Nagrinėjant bylą nenustatyta duomenų, kad pareiškėjas po konvojavimo nedelsdamas būtų kreipęsis į Viešojo saugumo tarnybos vadovybę ar kitas institucijas dėl neužtikrinamų tinkamų konvojavimo sąlygų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. RV-22-10654 „Dėl nuteistojo A. L.“ duomenimis pareiškėjas dėl neužtikrintų tinkamų konvojavimo sąlygų ginčo laikotarpiu į psichologus nesikreipė (b. l. 124).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad byloje nenustatyta Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, iš kurių kildinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pareiškėjo reikalavimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos ir Viešojo augumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkinamas ir atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant per laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. gruodžio 25 d. bei nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.