- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-127-553/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Aldona Tilindienė, Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Giedrės Čėsnienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei dėl administracinio akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių universali arena“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas (1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus“ (toliau – ir Sprendimas), (2) atnaujinti ieškinio padavimo terminą ir (3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas paaiškino, kad pagal 2023 m. balandžio 11 d. Koncesijos sutartį Nr. SŽ-718 (toliau – ir Koncesijos sutartis) pastatui – Šiaulių miesto Aukštabalio multifunkciniam kompleksui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas turto administravimas ir turto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių universali arena“. Koncesijos sutarties 9.3 papunktyje nustatyta, kad pastato paprastasis remontas atliekamas koncesininko lėšomis, o kapitalinio remonto darbai – suteikiančiosios institucijos, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2024 m. rugsėjo 5 d. Sprendimu pritarė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija atliktų pastato kapitalinio remonto darbus ir pastato kapitalinio remonto darbams Šiaulių miesto savivaldybės biudžete būtų numatyta 790 000 Eur. Ieškovo vertinimu, numatyti atlikti pastato remonto darbai nepriskirtini kapitaliniam remontui, kadangi pastato inžinerinių (šalto vandens vandentiekio, šaldymo-vėdinimo, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos-vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo) sistemų keitimas priskirtinas paprastajam remontui. Tokiu būdu savivaldybės lėšas numatyta panaudoti nesilaikant teisinio reglamentavimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovas nurodė, kad privalėjo išsamiai įvertinti Šiaulių apygardos prokuratūroje surinktus įrodymus ir Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – ir Generalinė prokuratūra) visi veiksmai buvo atlikti be delsimo. Ieškovui 2025 m. rugsėjo 4 d. kreipusis į Regionų administracinį teismą, pastarasis 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir išaiškino, kad ginčas kilo dėl skundžiamo Sprendimo atitikties Koncesijos sutarties sąlygoms, todėl jis teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Terminas ieškiniui pateikti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino – panaikino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus“.
6. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovės Sprendime minimi pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 790 000 Eur vertės kapitalinio remonto darbai, detalizuoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 6 d. Aiškinamajame rašte (toliau – ir Aiškinamasis raštas), priskirtini statinio paprastojo remonto darbams ir pagal Koncesijos sutarties 9.3 papunktį jie atliekami koncesininkės, o ne savivaldybės biudžeto lėšomis.
7. Teismo vertinimu, Aiškinamajame rašte nurodytos statinio šalto vandens vandentiekio, šaldymo-vėdinimo, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos-vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo sistemos priskiriamos statinio naudojimo įrangai, kuri skirta žmonių poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 52 dalis). Atsakovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad, atliekant minėtus pastato sistemų remonto darbus, bus pertvarkomos statinio laikančiosios konstrukcijos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis). Priešingai, į bylą pateikti valstybės ir savivaldybių institucijų (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento) raštai patvirtina, kad bus atliekami ne paties pastato, bet statinio inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbai, kurie, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VIII skyriaus 12.11 papunkčiu, priskiriami pastato paprastojo remonto darbams.
8. Nors atsakovės ir trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad keistini pastato šaldymo įrengimai yra sumontuoti ant pastato stogo ir pritvirtinti prie pastato, o juos keičiant bus pertvarkomos (keičiamos) stogo laikančiosios konstrukcijos, teismas konstatavo, jog tai patvirtinančių duomenų (duomenų apie naujų įrenginių parametrus, matmenis, svorį, tvirtinimo taškus ir technologiją) į bylą nebuvo pateikta. Priešingai, atsakovės atstovė patvirtino, kad 320 000 Eur šių įrenginių remonto darbų kainą sudarytų įrenginių bei jų montavimo (keitimo) darbų kaina, t. y. į remonto darbų kainą nebuvo įskaičiuota pastato stogo laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo (keitimo) kaina. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakyme į 2025 m. birželio 6 d. raštą buvo nurodyta, kad, keičiant susidėvėjusią įrangą, būtina pakeisti korozijos pažeistas įrangos laikančias konstrukcijas. Todėl teismas nusprendė, kad planuojama keisti ne pastato (stogo) laikančias konstrukcijas, o įrangos laikančias konstrukcijas (laikiklius, įrenginių tvirtinimo elementus) ir šios konstrukcijos nėra tapačios.
9. Teismas taip pat nesutiko su atstovės teiginiais, kad Sprendimo priėmimo metu teisinis reglamentavimas numatė, jog, kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai laikoma pastato kapitaliniu remontu. Atsakovės nurodytos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) nuostatos nenustatė taisyklių, kad inžinerinių sistemų įrengimas, pertvarkymas, išmontavimas savaime laikomas pastato kapitaliniu remontu, o reglamentavo atvejus, jog leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą buvo reikalingas, kai, atliekant šių pastatų kapitalinį remontą, t. y. pertvarkant statinį: pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat (kartu) buvo įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos bendrosios inžinerinės sistemos.
10. Teismas atmetė atsakovės teiginius apie nurodytų remonto darbų priskyrimą kapitalinio remonto darbams pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 1 priedą „Vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybų rūšys“, nes pastarasis reglamentuoja vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų statybos (remonto) darbus išoriniuose (atskiruose) tinkluose (trasų, šulinių, įvadų ir išvadų statybos darbai ir kt.), o ne pastato bendrųjų vidinių inžinerinių sistemų remonto darbus. Teismo vertinimu, Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrengimo darbų rūšių aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1-172, šiuo atveju taip pat netaikytinas, nes atsakovė nepateikė teismui duomenų, parodančių, kad ji planavo atlikti būtent Apraše nurodytus šilumos gamybos statinių (dūmtraukio, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir kt.), šilumos perdavimo tinklų (keisti vamzdynų ruožus, trasas, pratęsti perdavimo tinklus, įrengti naujos atšakas ir kt.), šilumos gamybos ir perdavimo įrenginių (katilo, iš dalies keisti įrenginių technologinę schemą ar šiluminę galią) remonto darbus.
11. Teismas nustatė, kad skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo, kuriuo buvo konstatuotas Sprendimo teisėtumas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra gavo 2025 m. rugpjūčio 8 d., o 2025 m. rugpjūčio 11 d. jai buvo pateikta Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikto tyrimo medžiaga. Generalinės prokuratūros 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu panaikinus Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2025 m. liepos 8 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ieškovas kreipėsi į Regionų administracinį teismą, tačiau 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo (pareiškėjo) skundą. Ieškovo ieškinys Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2025 m. rugsėjo 10 d.
12. Teismo vertinimu, tik gavęs tyrimo medžiagą, t. y. visapusišką informaciją, kitus duomenis, ieškovas galėjo įvertinti jos turinį, ar Sprendimas neprieštarauja teisiniam reglamentavimui, ar yra pažeistas viešas interesas ir ar jis turi būti ginamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad termino ieškiniui nagrinėjamoje byloje paduoti eigos pradžia laikytina 2025 m. rugpjūčio 11 d., t. y. ieškovas nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnyje įtvirtinto vieno mėnesio termino, nes per vieną mėnesį nuo tyrimo pakankamos medžiagos gavimo buvo nustatyta, jog yra pažeistas viešasis interesas ir buvo kreiptasi į teismą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškinio pagrindimą sudarančios aplinkybės ieškovui buvo žinomos dar iki Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Z. M. skundo 2025 m. rugpjūčio 8 d. bei tyrimo medžiagos gavimo 2025 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovas į teismą dėl tariamai pažeisto viešojo intereso kreipėsi, remdamasis anksčiau turėta informacija. Gavęs Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. liepos 8 d. nutarimą, iš kurio buvo aišku, kad priimtas sprendimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, ieškovas laiku nesikreipė į teismą. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad tuo metu ieškovas su priimtu nutarimu sutiko, o vėlesnis sprendimas kreiptis į teismą nebuvo grindžiamas naujomis ar objektyviai pasikeitusiomis aplinkybėmis. Procesinis terminas buvo praleistas dėl subjektyvių, nuo paties ieškovo valios priklausiusių aplinkybių, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio padavimo terminą.
Atsiliepimas
13.2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad planuojama pastato kapitalinį remontą daryti tik dėl šildymo sistemos. Todėl nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti ieškinio dėl viso Sprendimo panaikinimo, nes dalyje Sprendimas jau nebeįgyvendinamas ir nebuvo pagrindo dėl jo dalies panaikinimo priimti teismo sprendimą. Tokiu būdu teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes turėjo spręsti ginčą tik dėl šildymo sistemos kapitalinio remonto.
13.3. Teismas neteisingai aiškino Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, pagal kurią, kai įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai laikoma statinio kapitaliniu remontu. Teismas nepagrįstai susiaurino kapitalinio remonto sąvoką, ją sutapatindamas išimtinai su laikančiųjų konstrukcijų fiziniu pakeitimu. Nurodytoje įstatymo nuostatoje numatyta, kad leidimas kapitaliniam remontui reikalingas ir tuomet, kai įrengiamos, pertvarkomos ar išmontuojamos pastato inžinerinės sistemos ir tai daro ginčo sprendimą nepagrįstu, o apeliantės Sprendimo, kurį panaikino teismas, priėmimo metu jo teisėtumas buvo neabejotinas.
13.4. Planuotas šildymo sistemos, kurios grandyje yra ir vėdinimo įrenginiai, kapitalinis remontas galimas ir dėl to, kad tai atitinka ir paties teismo aiškinamą nuostatą, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Šiuo atveju kapitaliai remontuojant pastatą dėl atitinkamos sistemos būtų keičiamos ir laikančiosios konstrukcijos – neišvengiamai reikės numatyti naujus tvirtinimo taškus prie stogo. Vadinasi, bus atliekami statinio laikančiųjų konstrukcijų tvarkymo, keitimo ar stiprinimo darbai arba joms daroma kita tiesioginė įtaka. Tai, kad šildymo sistemos ir toliau gali būti pertvarkomos kapitalinio remonto būdu, pagrindžia teisės aktų (Statybos įstatymo 24 straipsnio 20 dalies, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 bei Aprašo) sisteminis vertinimas, su kuo nepagrįstai nesutiko teismas.
Žemesnės instancijos teismas
13.5. Teismas konstatavo, kad nėra parengto projekto ir nežinomi įrenginių parametrai, tačiau tuo pačiu padarė galutinę išvadą dėl remonto rūšies, nors tokia išvada nesant techninių duomenų yra ankstyva ir grindžiama prielaidomis. Teismo sprendimas prieštaringas: viena vertus, pripažįstama, kad trūksta objektyvių techninių duomenų, o kita vertus, vadovaujantis prielaidomis konstatuojama, jog statinio laikančiosios konstrukcijos nebus pertvarkomos.
13.6. Teismas nepagrįstai suabsoliutino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus patarėjo A. R. nuomonę. Tokia nuomonė neturi prejudicinės galios ir pateikta nesant konkretaus projekto, todėl negalėjo būti pagrindu galutinėms teismo išvadoms.
13.7. Teismas nepagrįstai kvalifikavo planuojamus atlikti kapitalinio remonto darbus, kaip paprastojo remonto darbus, ir neatsižvelgė į Koncesijos sutarties tikslą, šalių valią ir ekonominę logiką, pagal kurią tokios apimties darbai negali objektyviai būti priskirti koncesininkui, kuris nėra atsakingas už jų vykdymo būtinybę, nes šis poreikis atsirado jau pirmaisiais koncesijos veiklos metais. Apeliantės Sprendimo Aiškinamajame rašte pažymėta, kadangi pastato kapitalinis remontas nebuvo atliktas, pastato inžinerinės sistemos nusidėvėjo ne dėl koncesininko kaltės, todėl atsakovės administracijai tenka pareiga įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atlikti kapitalinį pastato inžinerinių sistemų remontą pakeisti fiziškai ir funkciškai (technologiškai) nusidėvėjusias inžinerines sistemas. Net jei laikyti, kad tokio pobūdžio remontą turi atlikti koncesininkas, tai reikštų, jog Šiaulių miesto savivaldybė turėtų kompensuoti koncesininko patirtas išlaidas, nes koncesininkas nėra atsakingas už šio remonto būtinybę. Kapitalinio remonto klausimas tokiu atveju persikeltų į kompensacijos koncesininkui klausimą už nuostolius, kuriuos koncesininkas turėtų patirti.
Atsiliepimas
14. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Aplinkybė, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2025 m. sausio 15 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, jog nedarytų teisės pažeidimų, aukštesniojo prokuroro 2025 m. kovo 13 d. nutarimu buvo panaikintas ir medžiaga grąžinta papildomam nagrinėjimui, nesuponuoja išvados, kad aukštesnysis prokuroras turėjo pareigą kontroliuoti tolimesnį tyrimą bei vertinti priimto procesinio sprendimo teisėtumą. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas buvo gautas kartu su pareiškėjo skundu 2025 m. rugpjūčio 8 d. ir iš karto buvo pareikalauta pateikti visą tyrimo medžiagą, kuri buvo gauta Generalinėje prokuratūroje 2025 m. rugpjūčio 11 d. Tai, kad ši medžiaga antrą kartą buvo paskirta nagrinėti kaip aukštesniajam tam pačiam prokurorui, nesuponuoja išvados, jog šis prokuroras turėjo vykdyti nuolatinę kontrolę, tuo labiau kad šios funkcijos vykdymas pagal institucinę tvarką galėjo būti paskirtas daugeliui prokurorų.
14.2. Generalinės prokuratūros prokuroras privalėjo įvertinti Šiaulių apygardos prokuratūroje surinktus dokumentus (įrodymus), kuriais remiantis bus grindžiami ieškinio reikalavimai. Visi veiksmai Generalinėje prokuratūroje buvo atlikti be delsimo požymių, priežastys, dėl kurių praleistas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą, t. y. aukštesniojo prokuroro vykdoma procesinė kontrolė, laikytinos svarbiomis, o terminą skundui dėl administracinių aktų panaikinimo prašyta atnaujinti. Priešingu atveju būtų paneigta instancinė prokuratūros sistema, leidžianti aukštesniajam prokurorui koordinuoti prokurorų veiklą viešojo intereso gynimo srityje, tuo pačiu galėtų būti paneigtas ir pareiškėjų skundų nagrinėjimo institutas.
14.3. Ieškinyje nurodyta, kad ginčas keliamas dėl Sprendimo neteisėtumo visa apimtimi. Ta aplinkybė, kad atsakovė šiuo metu siekia vykdyti tik šildymo sistemos remonto darbus, negali susiaurinti ieškinio nagrinėjimo ribų dėl ginčijamo Šiaulių miesto savivaldybės sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, kad ginčo Sprendime nebuvo kalbama apie šildymo sistemų remonto darbus. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Šiaulių universalios arenos pastate yra įrengta bendroji centrinio šildymo sistema.
14.4. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) nuostatos „kai atliekant šiame punkte nustatytų pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, reikalingas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą“, nesuponuoja išvados, kad pastato inžinerinių sistemų remontas buvo priskiriamas kapitalinio remonto darbams. Šiuo atveju yra nustatyta tik tai, koks leidimas yra reikalingas tais atvejais, kai vykdant pastatų kapitalinio remonto darbus kartu tvarkomi ir pastatų inžineriniai tinklai. Teisės aktai, reglamentuojantys kapitalinio remonto sąvokas, nagrinėjamu laikotarpiu nesikeitė.
14.5. Apeliantė netinkamai traktuoja Aprašo nuostatas. Aprašo 18–21 punktuose numatyta, kad visi šilumos punktuose atliekami darbai: tiek vamzdynų keitimas, tiek įrenginių keitimas ir kt. priskiriami statinio paprastajam remontui. Apeliantės nurodytos Aprašo II dalies „Šilumos gamybos ir perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšys”, taip pat ir 24.7 papunkčio nuostatos yra skirtos katilinių remonto darbams apibrėžti, Šiaulių universali arena nėra katilinė, todėl šios nuostatos netaikytinos.
14.6. Šiaulių savivaldybės administracija 2025 m. birželio 18 d. rašte nurodė, kad, keičiant susidėvėjusią šaldymo-vėdinimo įrangą, būtina pakeisti korozijos pažeistas įrangos laikančias konstrukcijas. Šiame atsakyme nėra jokių nuorodų, kad bus atliekamas ar planuojamas atlikti pastato stogo kapitalinis remontas. Jeigu statinio stogo kapitalinis remontas ir būtų atliekamas, tai šio remonto atlikimui būtų reikalingas atskiras savivaldybės tarybos sprendimas. Šioje byloje ginčijamas Šiaulių savivaldybės tarybos sprendimas pastato stogo kapitalinio remonto darbų nenumato.
14.7. Koncesijos sutarties II skyriaus „Sutarties sąvokos ir jų aiškinimas“ 1.1 papunktyje yra apibrėžtos kapitalinio remonto ir paprastojo remonto sąvokos, kaip tai apibrėžia Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“. Šio teisės akto nuostatos nesikeitė, kaip nesikeitė ir Statybos įstatymo nuostatos, apibrėžiančios statybos rūšis, todėl apeliantės teiginiai apie pasikeitusias nuostatas dėl statinio statybos rūšių neatitinka teisės aktų nuostatų ir yra visiškai nepagrįsti.
15. Trečiasis asmuo UAB „Šiaulių universali arena“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį patenkinti: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, papildomai nurodant:
Šalies argumentai
15.1. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo ginčijamo Sprendimo priėmimo. Ieškovas pareikštu ieškiniu, prašydamas atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti bei pateikdamas dėl to argumentus, pats laikė, kad yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą ieškiniui pateikti. Teismas šių aplinkybių nevertino, formaliai nurodydamas, kad termino ieškiniui nagrinėjamoje byloje paduoti eigos pradžia laikytina 2025 m. rugpjūčio 11 d., neva dėl to terminas nėra praleistas. Ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės atspindi jo subjektyvų situacijos vertinimą ir apsisprendimą veikti kitu būdu, nei nustato teisės aktai, todėl negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis termino atnaujinimą.
15.2. Teismas Koncesijos sutarties 9.3 papunktį, nustatantį, kad kapitalinio remonto darbai atliekami suteikiančiosios institucijos (Šiaulių miesto savivaldybės) lėšomis, visiškai nepagrįstai vertino atsietai nuo Koncesijos sutarties 8.10 papunkčio, kuris apsprendžia būtino remonto pirmaisiais koncesijos veiklos metais klausimus ir laikytinas specialiąja nuostata vertinant 9.3 papunkčio nuostatą. Koncesijos sutarties 8.10 papunkčio nuostata taikoma atvejams, kurie nutiko pirmaisiais (iš 5 metų) koncesijos galiojimo metais, įvertinus tai, kad koncesijos objektas perdavimo koncesininkui metu buvo ne naujas, o jau kurį laiką (t. y. nuo 2007 m.) intensyviai eksploatuotas. Tai reiškia, kad šalys šiuo punktu siekė labai aiškių pasekmių – koncesininkui negali būti užkrauta pareiga atlikti sistemų, kurių jis neeksploatavo, remontą jau pirmaisiais Koncesijos sutarties vykdymo metais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacijos objektas – Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo patenkintas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys ir panaikintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus“.
19. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Apeliantės įsitikinimu, priešingai nei nustatyta teismo sprendime, ieškovas praleido ieškinio padavimo terminą ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti. Teismas, spręsdamas dėl viso atsakovės priimto Sprendimo, nors turėjo spręsti ginčą tik dėl šildymo sistemos kapitalinio remonto, panaikinimo, ne tik išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, bet ir neteisingai vertino teisės aktus, reglamentuojančius kapitalinio remonto apibrėžimą. Atsakovės teigimu, teismas, nepagrįstai kvalifikuodamas planuojamus atlikti kapitalinio remonto darbus paprastojo remonto darbais, taip pat neatsižvelgė į Koncesijos sutarties tikslą, šalių valią ir ekonominę logiką.
Dėl ieškinio padavimo termino
20. Bylos duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus“ pritarė, kad (1) Šiaulių miesto savivaldybės administracija atliktų Šiaulių miesto savivaldybei priklausančio ir pagal 2023 m. balandžio 11 d. Koncesijos sutartį Nr. SŽ-718 UAB „Šiaulių universali arena“ valdomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus ir (2) nurodyto pastato kapitalinio remonto darbams Šiaulių miesto savivaldybės biudžete būtų numatyta 790 000 Eur.
21. Byloje nėra ginčo, kad pirmiau nurodytas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kuris skundžiamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka. Pagal šią tvarką, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šis administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas ir kurį taikant, nustatant jo pradžią netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Kreipiantis į teismą dėl administracinio akto teisėtumo, ginčijamo sprendimo įteikimo aplinkybės ir sužinojimo apie pažeistas teises momentas vertintinas ABTĮ normų prasme. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-390-516/2018 35 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso buvo pradėtas Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pagal 2024 m. spalio 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko Z. M. prašymą Nr. AP-25833/2024, gautą Šiaulių apygardos prokuratūroje 2024 m. spalio 16 d. Pareiškime buvo teigiama, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės komitete nagrinėjant klausimą dėl Sprendimo teisėtumo, daliai Kontrolės komiteto narių kilo abejonių dėl jo teisėtumo. Todėl pareiškėjas prašė įvertinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas, naudojant Šiaulių miesto savivaldybės lėšas, kuomet prisiimama remonto darbų rizika, taip sudarant išskirtinį palankumą koncesininkui, bei įvertinti, ar remonto darbai, kuriuos prisiima atlikti Šiaulių miesto savivaldybė, atitinka kapitalinio remonto sąvoką.
24. Iš į bylą pateikto Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 5VI-4 aišku, kad Šiaulių apygardos prokuratūra, nustačiusi, jog Sprendime nurodytas lėšas numatoma skirti pastato inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbams, priėjo prie išvados, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tokie darbai nepriskirtini kapitalinio remonto darbams. Tačiau nustačius, kad Šiaulių miesto savivaldybė nėra kreipusis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir toks dokumentas nėra išduotas, t. y. jokios teisinės pasekmės nėra kilusios, buvo nuspręsta atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir įspėti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių nedaryti teisės pažeidimo – nenaudoti Sprendime numatytų lėšų remonto darbams, kurie nepriskirtini kapitalinio remonto darbams.
25. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui A. B. 2025 m. vasario 14 d. apskundus pirmiau nurodyto Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo Nr. 5VI-4 dalį, kuria jam paskirtas įspėjimas, nutarimas Nr. 5VI-4, konstatavus ne visų aplinkybių, reikšmingų statybos rūšies nustatymui, ištyrimą ir įvertinimą, 2025 m. kovo 13 d. Generalinės prokuratūros nutarimu Nr. 13.12-27 buvo panaikintas ir grąžintas papildomam nagrinėjimui. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pakartotinai išnagrinėjus Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko Z. M. prašymą Nr. AP-25833/2024, 2025 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 5VI-29 buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šiuo atveju buvo nuspręsta, kad pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą planuojamas pastato inžinerinių sistemų remontas buvo priskiriamas kapitaliniam remontui, o pagal Koncesijos sutarties 8.10 papunktį pirmaisiais jos galiojimo metais pastate esančiam turtui ne dėl koncesininko kaltės tapus nepatikimu ir nesaugiu, šalys turto remonto klausimą susitarė išspręsti atskiru susitarimu.
26. 2025 m. rugpjūčio 8 d. Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininkas Z. M. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikė skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 5VI-29 panaikinimo. 2025 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius, vykdydama prašymą, pateikė Generalinei prokuratūrai prašymo (pareiškimo, skundo) bylą Nr. 16.94.-5-4/2025, suformuotą pagal Šiaulių miesto savivaldybės Kontrolės komiteto pirmininko Z. M. prašymą Nr. AP-25833/2024.
27. 2025 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu Nr. 13.12-59 buvo nuspręsta panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 5VI-29 ir taikyti viešojo gynimo priemones – kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Nutarime konstatuota, kad skundžiamo nutarimo išvados apie pastato inžinerinių sistemų remonto priskyrimą kapitaliniam remontui yra nepagrįstos ir prieštaraujančios teisės aktų nuostatoms. Koncesijos sutarties šalys taip pat nepateikė susitarimo, kuriame būtų aptartas remonto darbų rizikos pasidalijimas. Todėl Koncesijos sutarties 8.10 papunkčio sąlygos dėl turto nusidėvėjimo pirmaisiais Koncesijos sutarties metais priimant Sprendimą jokios teisinės reikšmės neturėjo, nes buvo sprendžiamas klausimas tik dėl kapitalinio remonto darbų, kurie pagal Koncesijos sutarties sąlygas turi būti atlikti Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis.
28. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui 2025 m. rugsėjo 4 d. kreipusis į Regionų administracinį teismą, pastarasis 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-18175-473/2025 atsisakė priimti skundą ir išaiškino, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Ieškinys Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2025 m. rugsėjo 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tik 2025 m. rugpjūčio 11 d. gavęs Šiaulių apygardos prokuratūroje atlikto tyrimo medžiagą, t. y. visapusišką informaciją, kitus duomenis (žr. šios nutarties 26 punktą), ieškovas galėjo įvertinti jos turinį, ar Sprendimas neprieštarauja teisiniam reglamentavimui, ar yra pažeistas viešas interesas ir ar jis turi būti ginamas. Tokiu būdu teismas pripažino, kad ieškovas nepraleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino.
30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vienodos nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010).
31. Prokuroras, spręsdamas, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas ar ne, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą ar ne, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas viešąjį interesą ginančiam prokurorui kreiptis į teismą šiuo atveju skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išvadai apie tai, kada prokuroras gavo, turėjo ar galėjo gauti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, padaryti nustatomos bei vertinamos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, taip pat atsižvelgiant ir į bendruosius teisės principus – teisingumą, protingumą bei sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021 123 punktas).
33. Apeliantės įsitikinimu, ieškovas praleido terminą ieškiniui paduoti. Veikdamas kaip proceso kontrolę vykdantis subjektas ir žinodamas apie pakartotinį tyrimą, ieškovas turėjo pareigą aktyviai domėtis jo eiga, o ne pasyviai laukti, kol atitinkami subjektai pateiks skundus, t. y. kreiptis į teismą su ieškiniu vos gavęs Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. 5VI-29. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais.
34. Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras <...> gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia, jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1502/2009).
35. Pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui apskundus Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 5VI-4 dalį, kuria pastarajam buvo paskirtas įspėjimas (žr. šios nutarties 23 ir 24 punktus), Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 13.12-27 buvo panaikintas visas 2025 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 5VI-4 ir tyrimas grąžintas papildomam situacijos nagrinėjimui (žr. šios nutarties 25 punktą). Toks procesinis sprendimas buvo priimtas dėl nepilnai atlikto tyrimo bei nemotyvuotų išvadų, susijusių su Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis ketinamo atlikti remonto rūšies nustatymu. Vėlesniu Generalinės prokuratūros 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 13.12-59 buvo panaikintas Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 5VI-29, susipažinus tiek su papildomai atlikto tyrimo aplinkybėmis, t. y. tokiomis, kurios nebuvo nustatinėjamos pirmojo tyrimo metu, tiek su visa atlikto tyrimo byla (žr. šios nutarties 26 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tik toks visapusiškas susipažinimas su visa, taip pat ir nauja, tyrimo medžiaga, leido ieškovui suvokti apie viešojo intereso pažeidimą ir priimti sprendimą dėl pastarojo gynimo.
36. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 13.12.-27 buvo panaikintas ir grąžintas papildomam nagrinėjimui Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2025 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 5VI-4, nesuponuoja išvados, jog 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 13.12.-27 priėmęs aukštesnysis prokuroras turėjo pareigą kontroliuoti tolimesnį tyrimą bei vertinti priimto procesinio sprendimo teisėtumą. Šiuo atveju buvo vykdoma aukštesniojo prokuroro funkcija patikrinti priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą pagal gautą skundą (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1-218 „Dėl rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 52 punktas). Joks teisės aktas nenustato aukštesniajam prokurorui, išnagrinėjusiam skundą, pareigos kontroliuoti tolimesnį jo nagrinėjimą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumo principas, o 15 straipsnyje įtvirtinta aukštesniojo prokuroro sąvoka, iš kurios seka, kad aukštesniojo prokuroro funkcijas apygardos prokuratūros prokuroro atžvilgiu gali vykdyti visa eilė pareigūnų – tiek apygardos prokuratūros, tiek generalinės prokuratūros lygmens. Pareiškėjų skundų tyrimas paskirstomas vadovaujantis institucine tvarka, todėl generalinės prokuratūros prokurorui, atlikusiam aukštesniojo prokuroro funkcijas nagrinėjant skundą ir panaikinusiam ginčijamą nutarimą, nėra ir negali būti nustatyta pareiga kontroliuoti tolimesnį tyrimą, tuo labiau kad aukštesnysis prokuroras negali nurodyti prokurorui, kokį proceso nutarimą priimti (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalis). Taigi, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras turėjo teisę savarankiškai įvertinti Šiaulių apygardos prokuratūros priimtus sprendimus bei surinktą medžiagą, susijusią su galimai viešąjį interesą pažeidžiančiu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu, taip pat kreiptis į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo.
37. Atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes, teismų praktikos išaiškinimus dėl prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pozicijos susiformavimo momento, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad termino ieškiniui nagrinėjamoje byloje paduoti eigos pradžia laikytina 2025 m. rugpjūčio 11 d., kuomet ieškovas susipažino su visa atliko tyrimo medžiaga. Šios nutarties 28 punkte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad į Regionų administracinį teismą ieškovas kreipėsi 2025 m. rugsėjo 4 d., o pastarajam atsisakius skundą priimti, ieškinį Šiaulių apygardos teismui pateikė 2025 m. rugsėjo 10 d. Tokiu būdu nėra pagrindo konstatuoti termino ieškiniui paduoti praleidimo aplinkybės. Nors, kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo, pats ieškovas, pateikdamas ieškinį manė esant praleistą ieškinio padavimo terminą ir nurodė šio termino atnaujinimui aktualias aplinkybes, tačiau nustačius, kad terminas nebuvo praleistas, nėra pagrindo nuspręsti buvus priešingai ir vertinti šių aplinkybių.
Dėl remonto darbų kvalifikavimo ir juos atliekančio subjekto
38. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas prokuroro ginčijamą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus“, konstatavo, kad Sprendime minimi kapitalinio remonto darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, kurie, vadovaujantis Koncesijos sutarties nuostatomis, atliekami koncesininkės lėšomis. Apeliantė nesutinka nei su išvada, kad minimi darbai yra paprastojo remonto darbai, nei su tuo, jog pastaruosius savo lėšomis turi atlikti koncesininkė.
39. Tarp Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (suteikiančiosios institucijos) ir UAB „Šiaulių universali arena“ (koncesininkės) sudarytos 2023 m. balandžio 11 d. Koncesijos sutarties Nr. SŽ-718 1.1 papunktyje, apibrėžiančiame susitarime naudojamas sąvokas, nurodyta, kad kapitalinis remontas reiškia statybos darbus, kurių tikslas – pertvarkyti objekto ((duomenys neskelbtini)pastatą ir aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini)) (ar atskirų jo dalių) laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant objekto išorinių matmenų, kaip tai apibrėžta Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (su vėlesniais pakeitimais). Pagal tą patį Koncesijos sutarties papunktį paprastasis remontas reiškia statybos darbus, kurių tikslas atnaujinti objektą (ar jo dalį), jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, kaip tai apibrėžta Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (su vėlesniais pakeitimais).
40. Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje nustatyta, kad kapitalinis remontas – tai statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statybos techniniame reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
41. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punktą statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte analogiškai apibrėžta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI („Statinio rekonstravimas“) ir VII („Statinio kapitalinis remontas“) skyriuose, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.1–12.12 papunkčiai).
42. Remiantis pirmiau pateiktomis sąvokomis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad esminis skiriamasis kapitalinio ir paprastojo remonto darbų požymis yra tas, jog kapitalinio remonto darbai, priešingai nei paprastojo remonto, visada yra susiję su statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu (pakeitimu). Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 punktu laikančioji konstrukcija – tai konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.
43. Pirmiau minėta (žr. šios nutarties 20 punktą), kad skundžiamu Sprendimu Šiaulių miesto savivaldybės taryba pritarė pagal Koncesijos sutartį UAB „Šiaulių universali arena“ valdomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbams Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Iš byloje esančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. aiškinamojo rašto matyti, kad Sprendimu atsakovė pritarė kapitaliniam inžinerinių sistemų – šalto vandens vandentiekio, šaldymo-vėdinimo, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo sistemos – remontui, t. y. pakeisti fiziškai ir funkciškai (technologiškai) nusidėvėjusias inžinerines sistemas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie pastato inžinerinių sistemų darbai nepriskiriami kapitaliniam remontui.
44. Statybos įstatymo 2 straipsnio 52 punkte apibrėžta, kad statinio inžinerinės sistemos – statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti skirtos sistemos: vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, elektroninių ryšių, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, šiukšlių šalinimo, signalizacijos, liftų ir kitos sistemos kartu su jų reguliavimo, valdymo ir automatizavimo įranga. Skiriamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas), bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas) ir vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 papunktis). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12.11 papunktį statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra priskiriamas paprastajam statinio remontui.
45. Pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos leidžia nuspręsti, kad inžinerinių sistemų remonto darbai nėra ir negali būti priskiriami kapitaliniam remontui. Tokie darbai nėra susiję su statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu (pakeitimu), todėl laikomi paprastojo remonto darbais. Šios išvados nepaneigia apeliantės akcentuojama Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, galiojusi ginčijamo 2024 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo priėmimo metu (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.). Aptariama Statybos įstatymo nuostata numatė, kad statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą ypatingąjį ir neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.
46. Teisėjų kolegija vertina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) nuostatoje nėra ir nebuvo nurodyta, jog inžinerinių sistemų remontas yra priskiriamas kapitalinio remonto darbams. Kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, nurodytos įstatymo nuostatos reglamentavo atvejus, kad leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą buvo reikalingas, kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą, t. y. pertvarkant statinį: pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat (kartu) buvo įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos bendrosios inžinerinės sistemos. Pažymėtina, kad teisės aktai, reglamentuojantys kapitalinio remonto sąvoką nagrinėjamu laikotarpiu (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalis, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 10 punktas, žr. šios nutarties 40 punktą) nesikeitė, todėl apeliantės šiuo metu jau pasikeitusios Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos aiškinimas yra visiškai nepagrįstas.
47. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, analogiškai nepagrįstai atsakovė skunde teigia, kad inžinerinių sistemų remonto darbai priskirtini kapitalinio remonto darbams ir pagal Statybos techninio reglamento STR1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 2 priedo „Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrengimo darbų rūšių aprašas“ 24 punktą, nustatantį, jog šilumos gamybos įrenginių kapitalinio remonto darbams priskiriamas inter alia (be kita ko) 24.7 papunktyje nurodytas šilumos gamybos technologinėje grandinėje atskirų įrenginių pakeitimas naujais ir vamzdynų pertvarkymas, iš dalies keičiant technologinę schemą ar šiluminę galią. Aprašas reglamentuoja šilumos gamybos statinių (dūmtraukio, privažiuojamųjų geležinkelio kelių ir kt.), šilumos perdavimo tinklų (vamzdynų ruožų, trasų keitimo, perdavimo tinklų pratęsimo, naujos atšakos įrengimo ir kt. darbus), šilumos gamybos ir perdavimo įrenginių (katilo, įrenginių technologinės schemos ar šiluminės galios keitimo) remonto darbus. Kaip teisingai konstatuota sprendime, apeliantė nepateikė įrodymų, kad planuojami atlikti Apraše nurodytų šilumos gamybos statinių, perdavimo tinklų, šilumos gamybos ir perdavimo įrenginių remonto darbai. Priešingai, ginčijamame Sprendime pastato inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbų kainą sudarė: šalto vandens vandentiekio, šaldymo-vėdinimo sistemos, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos-vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo remonto darbai, t. y. Sprendime nebuvo nuspręsta pritarti ne tik šildymo gamybos statinių, šilumos perdavimo tinklų, šilumos gamybos ir perdavimo įrenginių, bet iš viso jokiems šildymo sistemos remonto darbams. Nustatytos aplinkybė patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrengimo darbų rūšių aprašas netaikytinas.
48. Atsakovės teigimu, remontuojant inžinerines sistemas, būtent šaldymo-vėdinimo sistemas, galimai keistini pastato šaldymo įrengimai yra sumontuoti ant pastato stogo ir pritvirtinti prie pastato, o juos keičiant bus pertvarkomos (keičiamos) stogo laikančiosios konstrukcijos. Tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Statybos ir renovacijos skyriaus 2025 m. birželio 18 d. atsakymo Nr. SST-274 Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriui matyti, jog atsakovė nurodė planuojanti pakeisti ne stogo laikančiąsias konstrukcijas, o įrangos (šaldymo-vėdinimo sistemos įrenginių) laikančiąsias konstrukcijas. Aplinkybė, kad, pasak atsakovės, keičiant įrangą reikės numatyti naujus tvirtinimo taškus prie stogo laikančiųjų konstrukcijų, nes skirsis naujos įrangos geometriniai matmenys, nepatvirtina statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo (pakeitimo). Pirmiau minėta, kad statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu pripažįstamos situacijos, kai tokios konstrukcijos yra stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis, o ne keičiami įrangos tvirtinimo taškai. Be to, byloje esanti UAB „Kiwa specta“ 2023 m. liepos 20 d. atlikta ginčo „Pastato techninio įvertinimo ataskaita“ Nr. 230720-01 patvirtina, kad statinio laikančiosios konstrukcijos yra geros būklės ir tenkina jiems keliamus reikalavimus, vadinasi, nebus pertvarkomos. Nustatytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad šiuo atveju jokie statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo (pakeitimo), taigi kapitalinio remonto darbai, nebus atliekami.
49. Pirmiau padarytos išvados nepaneigia ir apeliantės teiginiai apie darbų mastą bei kainą. Pažymėtina, kad nei Statybos įstatymas, nei Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantys, jog inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas paprastajam remontui ir patenka išskirtinai į Statybos įstatymo reglamentavimo sritį, tokio remonto nesieja nei su darbų apimtimi (kiekiu), nei su darbų kaina. Minėta, kad esminis kapitalinio remonto skirtumas nuo paprastojo yra statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas (pakeitimas). Koncesijos sutartyje tokių nuostatų, apibrėžiančių remonto darbų pobūdį, susiejant jį su kiekiu bei kaina, taip pat nėra. Priešingai, šios nutarties 39 punkte nustatyta, kad pačios Koncesijos sutarties šalys kapitaliniu remontu įvardino darbus, kurių tikslas – pertvarkyti pastato (ar atskirų jo dalių) laikančiąsias konstrukcijas, t. y. taip, kaip tai apibrėžta Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.
50. Pagal Koncesijos sutarties 8.10 papunktį, jeigu objekte esantis turtas, įranga nusidėvi taip, kad nebegali būti toliau naudojami pagal savo pirminę paskirtį arba kai objekte esantis turtas ar atitinkama jo dalis tampa nepatikimas, nesaugus, turi esminių trūkumų, lyginant su būkle, kurioje jis turėtų būti, ar tampa netinkamu naudoti pagal paskirtį ar netinkamai veikia ir funkcionuoja, arba taip yra efektyviau pasiekiami sutarties tikslai bei įgyvendinami turtui keliami reikalavimai, atsižvelgiant į sutartį koncesininkas savo sąskaita privalo tokį turtą suremontuoti arba pakeisti analogišku ar geresniu pakeičiamo turto paskirties turtu, o tokį netinkamą naudoti objekte esantį turtą savo sąskaita utilizuoti arba atiduoti perdirbimui. Pirmaisiais sutarties galiojimo metais, jei susidarė šiame punkte nustatytos aplinkybės ir jos susidarė ne dėl koncesininko kaltės ir suteikiančioji institucija įsitikina, kad nėra galimybės šio turto suremontuoti, šalys šį klausimą sprendžia atskiru susitarimu, kuriame turi būti aptartas ir rizikos pasidalinimas. Koncesijos sutarties 9.3 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju, jei sutarties galiojimo metu bus reikalinga atlikti objekto ar jo dalies paprastąjį ar kapitalinį remontą, paprastasis remontas bus atliekamas koncesininko lėšomis, suderinus paprastojo remonto darbus ir apimtis su suteikiančiąja institucija, o kapitalinio remonto darbai – suteikiančiosios institucijos lėšomis. Objekto pagerinimai po šių darbų atlikimo, esant poreikiui, registruojami Šiaulių miesto savivaldybės vardu.
51. Tiek atsakovė, tiek jai pritariantis trečiasis asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas Koncesijos sutarties 9.3 papunktį nepagrįstai vertino atsietai nuo 8.10 papunkčio, kuris laikytinas specialiąją nuostata 9.3 papunkčio nuostatos atžvilgiu. Iš esmės bylos dalyviai teigia, kad vadovaujantis Koncesijos sutarties 8.10 papunkčiu pirmaisiais koncesijos veiklos metais pareiga atlikti remontą (tiek kapitalinį, tiek paprastąjį) tenka Šiaulių miesto savivaldybei.
52. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-969/2021 40-41 punktai; kt.).
53. Koncesijos sutarties 8.10 papunkčio sąlygoje nustatyta, kad pirmaisiais sutarties galiojimo metais, jei objekte esantis turtas, įranga nusidėvi taip, jog nebegali būti toliau naudojami pagal savo pirminę paskirtį arba kai objekte esantis turtas ar atitinkama jo dalis tampa nepatikimas, nesaugus, turi esminių trūkumų, lyginant su būkle, kurioje jis turėtų būti, ar tampa netinkamu naudoti pagal paskirtį ar netinkamai veikia ir funkcionuoja, ir šios aplinkybės susidarė ne dėl koncesininko kaltės ir suteikiančioji institucija įsitikina, kad nėra galimybės šio turto suremontuoti, šalys šį klausimą sprendžia atskiru susitarimu, kuriame turi būti aptartas ir rizikos pasidalinimas. Ši Koncesijos sutarties nuostata jokia apimtimi neįtvirtina Šiaulių miesto savivaldybės pareigos pirmaisiais šios sutarties galiojimo metais bet kokiu atveju atlikti objekto remontą savo lėšomis. Šiuo atveju sutarties šalys įsipareigojo susitarti dėl atsakomybės už remonto darbų atlikimą ir apmokėjimą už juos pasidalinimo, t. y. dėl remonto darbų rizikos prisiėmimo. Tokią išvadą inter alia patvirtina ir Koncesijos sutarties 14.1 papunkčio sąlyga, nustatanti, kad sutarties šalys riziką, susijusią su Koncesijos sutartyje nustatytais jų įsipareigojimais, tarpusavyje pasidalina šioje sutartyje ir jos prieduose, įskaitant Rizikos pasiskirstymo tarp šalių matricą, pateiktą Koncesijos sutarties 4 priede, nustatyta tvarka. Vadinasi, tik susitarus dėl rizikos pasidalinimo, buvo galima nuspręsti, kuri viena (ar abi) iš Koncesijos sutarties šalių yra atsakinga už Sprendime numatytus remonto darbus ir jų apmokėjimą. Šiuo atveju galimas tik toks Koncesijos sutarties 8.10 papunkčio sąlygos aiškinimas, nes priešingas šios sąlygos aiškinimas, kuriuo remiasi apeliantė ir trečiasis asmuo, reikštų, kad Koncesijos sutarties sąlygose neįtvirtintas joks remonto darbų rizikos pasidalinimas pirmaisiais sutarties galiojimo metais. Toks aiškinimas neatitinka Koncesijos sutarties nuostatų.
54. Iš byloje esančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio 23 d. protokolo Nr. VAK-616 matyti, kad dar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, svarstant Koncesijos sutarties vykdymo klausimus, susijusius su pastato inžinerinių sistemų remontu, buvo nutarta „surasti Koncesijos sutartyje punktus, kur numatyta pareiga atlikti kapitalinį remontą“. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybė įsipareigojo atlikti kapitalinį remontą pastate, nes jis nebuvo atliktas iki Koncesijos sutarties su UAB „Šiaulių universali arena“ sudarymo. 2024 m. lapkričio 18 d. atsakyme Nr. S-4324 į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo skyriaus prašymą pateikti informaciją Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Sprendimas priimtas abipusių konsultacijų pagrindu bei atlikus rinkos tyrimą dėl pastato inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbų. 2025 m. balandžio 22 d. atsakyme Nr. S-1858 į Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo skyriaus prašymą pateikti informaciją Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodė, kad šalių susitarimu dėl rizikos pasidalinimo laikytini koncesininkės UAB „Šiaulių universali arena“ 2024 m. vasario 20 d. raštas Nr. S-24/0220-01, kuriame koncesininkė tik pateikė objekte nusidėvėjusio turto ir (ar) įrangos sąrašą, ir pats Sprendimas. Ginčo teisminio nagrinėjimo metu atsakovė galiausiai tvirtino, kad derybų (dėl remonto darbų rizikos pasidalinimo) su koncesininke procesas buvo sustabdytas dėl 2024 m. spalio 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Z. M. kreipimosi į Šiaulių apygardos prokuratūrą su skundu.
55. Atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimant ginčo Sprendimą, nebuvo įvykdyta Koncesijos sutarties 8.10 papunkčio sąlyga, t. y. nebuvo svarstytas ir nebuvo sudarytas susitarimas (raštu ir (ar) žodžiu) dėl rizikų pasidalinimo, kuriame būtų nustatyta būtent atsakovės pareiga atlikti ir apmokėti remonto darbus. Pirmiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys net ir nesvarstė remonto darbų rizikos prisiėmimo klausimo, iš anksto (atsižvelgdamos tik į tai, jog kapitalinis remontas objekte nebuvo padarytas iki Koncesijos sutarties pasirašymo) pripažindamos tai Šiaulių miesto savivaldybės pareiga. Todėl nėra pagrindo nuspręsti, kad Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Koncesijos sutarties 8.10 papunkčio sąlygomis.
56. Šioje nutartyje konstatuota, kad Sprendime minimi kapitalinio remonto darbai iš tiesų priskirtini paprastojo remonto darbams. Pagal Koncesijos sutarties 9.3 papunktį (žr. šios nutarties 50 punktą) paprastasis remontas atliekamas koncesininko lėšomis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su apskųsto sprendimo išvada, kad Sprendime nurodytus remonto darbus savo lėšomis turi atlikti koncesininkė UAB „Šiaulių universali arena“.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
57. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes turėjo nuspręsti tik dėl šildymo sistemos kapitalinio remonto darbų. Teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
58. Šios nutarties 47 punkte nustatyta, kad ginčijamame Sprendime pastato inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbų kainą sudarė: šalto vandens vandentiekio, šaldymo-vėdinimo sistemos, gaisrinės saugos, pastato valdymo, apsaugos-vaizdo stebėjimo, renginių salės apšvietimo remonto darbai, t. y. Sprendime nebuvo nuspręsta pritarti šildymo sistemos remonto darbams. Šią išvadą inter alia patvirtina tiek šioje nutartyje minėtas 2024 m. rugpjūčio 8 d. aiškinamasis raštas (žr. šios nutarties 43 punktas), kuriame tarp išvardintų numatytų remontuoti inžinerinių sistemų nėra minima šildymo sistema, tiek byloje esantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugpjūčio 7 d. raštas „Dėl kondicionieriaus keitimo“ Nr. S-2911. Pastarajame UAB „Šiaulių universali arena“ informuojama apie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos planuojamus pradėti šaldymo-vėdinimo sistemos, tačiau ne šildymo sistemos, remonto darbus Šiaulių arenos pastate. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų esant priešingai.
59. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė, remdamasi ginčijamu Sprendimu, planuoja atlikti tik kažkurios vienos iš jame nurodytų inžinerinių sistemų remontą, savaime likusios Sprendimo dalies teisėtumo nepatvirtina. Analogiškai – atsisakymas įgyvendinti Sprendimą ar jo dalį, pastarojo galiojimui neturi įtakos, t. y. jo galiojimo nepanaikina. Tai patvirtina ir pačios apeliantės veiksmai, kuriais ji skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ne jo dalį, tokiu būdu siekdama Sprendimo palikimo galioti visa apimtimi.
60. Be to, pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015 31 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, įskaitant ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą, taip peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktas). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas, būtent atsižvelgiant į šiuos elementus nustatytina, kas sudaro konkrečios bylos esmę, t. y. kokios teisės normos yra taikytinos ginčo santykiui ir kokios faktinės aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 31 punktas).
61. Nagrinėjamu atveju prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. T-348 „Dėl pritarimo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus“ panaikinimo visa apimtimi. Vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra pagrindo konstatuoti bylos nagrinėjimo ribų peržengimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
62. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui išspręsti aktualias teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą pakeisti ar panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).
64. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovui turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovui nepateikus prašymo ir bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, o trečiajam asmeniui palaikius atsakovės pusę, pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.