Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui O. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Atsakovas O. G., kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – laikant, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur ieškovė gyvena su nepilnamete dukra A. G. Namai tvarkingi ir švarūs, įrengti, vaikas dalinasi kambariu su mama, turi atskirą lovą, reikiamus baldus, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, jog jos pajamas sudaro 760,00 Eur per mėnesį darbo užmokestis ir 60,00 Eur išmoka vaikui. Su atsakovu atskirai gyvena apie 2 metus, nuo skyriumi gyvenimo pradžios atsakovas kelis mėnesius yra teikęs išlaikymą dukrai, tačiau šiuo metu to nedaro, su dukra nebendrauja, neskambina, nerodo jokio iniciatyvos. Tarnybos specialistai telefonu susisiekė su atsakovu O. G., kuris pokalbio metu nurodė, kad pastaruoju metu su dukra nebendrauja ir išlaikymo neteikia dėl sveikatos problemų. Atsakovas nurodė, kad gulėjo ligoninėje. Nepilnametė A. G. nurodė, jog tėvai ilgai gyvena atskirai, su tėčiu santykiai yra „šiaip sau“, paskutinį kartą jį matė per pirmą karantiną, po to jis jai neskambino. Anksčiau su tėčiu susitikdavo lauke, važiuodavo pas jį į svečius su nakvyne, mėgsta su tėčiu vaikščioti po parduotuves. Pokalbio metu mergaitė paminėjo, kad kuomet ji pagalvoja apie tėtį jaučia baimę ir nelabai jo pasiilgsta. Mamą ji apibūdina kaip gerą ir labai linksmą, kartu mėgsta piešti, kepti tortus ir pyragėlius. Nurodė, kad daugiausia ja rūpinasi mama, ji dirba, tvarkosi, perka rūbus, prižiūri kai serga. Tarnyba pažymėjo, jog šeima dėl galimų vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Tarnyba, vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją bei teisės aktų nuostatas, sutinka, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo atitinka vaiko interesus ir prašoma priteisti suma galėtų būti pakankama mergaitės poreikiams tenkinti. Taip pat nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Simonas Milašius teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui A. G., tai pripažino ir pats atsakovas, bendraudamas su Tarnybos specialistais. Pažymėjo, kad atsakovas nėra pateikęs atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės reikalavimas būtų tenkinti ieškinį pilna apimtimi ir vadovautis kartu su ieškiniu pateiktais dokumentais: išlaidas patvirtinančiais kvitais, pažymomis. Ieškovės atstovas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu ieškovė vaiko išlaikymui skiria didesnę dalį savo gaunamų pajamų, nei pačiai sau.

6. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, neatvyko, prašymo nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant nepateikė, todėl byla išnagrinėta atsakovui O. G. nedalyvaujant.

7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. P. ir atsakovas O. G. nebuvo sudarę santuokos, tačiau gyvendami kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. G., kuri šiuo metu yra nepilnametė.

9. Ieškovės teigimu, šalys kartu nebegyvena nuo 2018 m. spalio 20 d. Atsakovas minėtos aplinkybės byloje neginčijo. Ieškovė nurodo, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, vaiku nesirūpina ir nesidomi. Paskutinį kartą atsakovas su dukra buvo susitikęs 2020 m. kovo 10 d.

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui A. G., mokamą po 219,86 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat 5 496,50 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. ieškinio teismui pateikimo dienos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

11. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

12. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

13. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinio su priedais kopijos įteiktos įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, todėl civilinė byla, esant ieškovės prašymui, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės žodiniais paaiškinimais.

14. Ieškovė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodo, kad nepilnametės dukros A. G. poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 439,72 Eur suma, kurią sudaro: būsto išlaikymas – 145,02 Eur, maistas – 148,74 Eur, mokestis už darželį – 68,91 Eur, sveikatos priežiūra – 5,83 Eur, apranga – 38,43 Eur, kitos išlaidos – 18,29 Eur, transporto išlaidos – 14,50 Eur.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti (apie 439,72 Eur) yra netgi mažesnės už teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį kriterijų, kuris šiuo metu yra 642,00 Eur neatskaičius mokesčių ir apie 470,00 Eur atskaičius mokesčius. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės apskaičiuoto vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio neginčija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

17. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (sveikatos priežiūrai, šventėms ir pan.) patenkinti reikalinga 439,72 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

18. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2017 m. sausio 5 d. verčiasi individualia veikla ir nuo 2019 m. lapkričio 15 d. yra (duomenys neskelbtini) ūkinės bendrijos narys. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, byloje negauta. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto turto nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) biuro administratore. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog jos mėnesinės pajamos yra apie 801,00 Eur, teismo posėdžio metu ir bendraudama su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais pažymėjo, kad jos pajamas sudaro 760,00 Eur per mėnesį darbo užmokestis ir 60,00 Eur išmoka vaikui. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto turto neturi.

19. Nors byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

20. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

21. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-276/2013; kt.), o atsakovas šio dydžio neginčija ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. G. priteistinas išlaikymas, mokėtinas po 219,86 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

22. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

23. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

24. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

25. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

26. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

27. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2018 m. spalio 20 d., todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. gruodžio 8 d., kuris jos skaičiavimu sudaro 5 496,50 Eur (25 mėn. x 219,86 Eur). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, ieškovė nurodo, jog minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui skirdavo vidutiniškai panašią sumą per mėnesį (219,86 Eur), todėl už šį laikotarpį turėtų būti priteisiama analogiška išlaikymo suma.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

29. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys nustojo gyventi kartu 2018 m. spalio 20 d., atsakovas nuo tada visiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo, ja nesidomėjo ir nelankė. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 str.).

30. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai 219,86 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 5 496,50 Eur – už 25 mėnesius (25 mėn. x 219,86 Eur).

31. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. G. 5496,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 450,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 183,00 Eur (219,86 x 12 mėn.) + 5 496,50) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

34. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 10,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 10,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 193,80 Eur (183,00 + 10,80) suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 219,86 (du šimtus devyniolika eurų 86 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 496,50 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 50 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 25 mėnesių laikotarpį.

Paskirti ieškovę A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo O. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 193,80 Eur (šimtą devyniasdešimt tris eurus 80 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.