Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-213-280/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-15
Bylos Nr.: e2A-213-280/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00194-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė, Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė
Ieškovas: V. N., G. N., L. N.
Atsakovas: V. S., D. S.

Civilinė byla Nr. e2A-213-280-2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00194-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyginto Mažuikos, Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. bei ieškovų G. N. ir L. N. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-63-1093/2020 pagal ieškovų G. N., L. N. ir V. N. ieškinį atsakovams V. S. ir D. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų V. S. ir D. S. priešieškinį ieškovams G. N., L. N., V. N. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai G. N.. L. N. ir V. N. patikslintu ieškiniu atsakovams V. S. ir D. S. prašė teismo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais valdomą žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pertvarkymo planą (toliau ir – ieškovų planas) tokiu būdu: 1) ieškovams G. N. ir L. N. asmeninės nuosavybės teise priskirti nekilnojamus daiktus: žemės sklypo „A“ dalį – 2879 kv.m iš 7329 kv. m, taip, kaip jis pažymėtas ieškovų plane, pastatą - gyvenamąjį namą, pažymėtas plane 1A1m, pastatą - ūkio pastatą, pažymėtas plane 4I1ž, pastatą - pirtį, pažymėtas plane 3I1m, inžinerinį statinį (įrenginį) - šulinį k, 2) bendraieškiui V. N. asmeninės nuosavybės teise priskirti žemės sklypo „C“ dalį 785,5 kv.m iš 7329 kv.m, taip, kaip jis pažymėtas ieškovų plane, statinį (įrenginį) - tvorą t; 3) atsakovams V. S. ir D. S. asmeninės nuosavybės teise priskirti šiuos nekilnojamus daiktus: žemės sklypo „B“ dalį – 3664,5 kv. m iš 7329 kv. m, taip, kaip jis pažymėtas ieškovų plane, pastatą - kūrybines dirbtuves, pažymėtas plane 2P1m; 4) priteisti iš ieškovų atsakovų naudai kompensaciją už turto netekimą: gyvenamo namo dalį - 1 403,3 Eur, ūkinio pastato dalį - 67 Eur, pirties pastato dalį - 47,7 Eur, šulinį - 55,7 Eur, t. y. viso 1 573,7 Eur, 5) priteisti iš V. N. atsakovo naudai kompensaciją už turto netekimą: gyvenamo namo dalį - 701,7 Eur, ūkinio pastato dalį - 33 Eur, pirties pastato dalį - 23,8 Eur, šulinį - 27,8 Eur, t. y. viso 786,3 Eur; 6) priteisti iš atsakovų ieškovų naudai kompensaciją už turto netekimą: kūrybinių dirbtuvių – 626,7 Eur, 7) priteisti iš atsakovų ieškovo V. N. naudai kompensaciją už turto netekimą: kūrybinių dirbtuvių - 313,3 Eur; 8) nustatyti neterminuotą kelio servitutą (299 kv. m ploto ir 3,5 m pločio) tarnaujančiam daiktui – atsakovams nuosavybės teise priskirtame žemės sklype, ieškovų plane pažymėtame indeksu „B“, esančiame (duomenys neskelbtini) , viešpataujančio daikto, ieškovui V. N. priskirto žemės sklypo nuosavybės teise, ieškovų plane pažymėto indeksu „C“, atžvilgiu ir nustatyti 500 Eur metinį atlyginimą už tarnaujantiesiems daiktams nustatytą servitutą; 9) nustatyti neterminuotą tako servitutą (7 kv. m ploto ir 1 m pločio) tarnaujančiam daiktui – ieškovams nuosavybės teise priskirtame žemės sklype, ieškovų plane pažymėtame indeksu „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), viešpataujančio daikto, atsakovams priskirto žemės sklypo nuosavybės teise, ieškovų plane pažymėto indeksu „B“, atžvilgiu ir nustatyti 500 Eur metinį atlyginimą už tarnaujantiesiems daiktams nustatytą servitutą. Taip pat prašė priteisti jiems iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad nuo 1989 m. iki 2007 m. žemės sklypu ir statiniais, faktiškai disponavo, valdė su atsakovais kaip bendrasavininkai.

3. 2007 m. liepos 3 d. pagal privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7229 ieškovai G. N. ir L. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo iš atsakovų ½ dalį iš 0,7329 ha žemės sklypo ir ½ sklype esančių pastatų.

4. Nuo 1990 m. ieškovai naudojasi visu pastatu – gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu, o atsakovai naudojasi visu pastatu – kūrybinėmis dirbtuvėmis.

5. 1990 m. ieškovas G. N. savo iniciatyva užėmė niekam nepriskirtą apie 1 300 kv. m teritoriją, kurioje įveisė apie 50 vnt. vaismedžių sodą ir aptvėrė tinkline tvora , juo rūpinosi. Išimtinai dėl jo pastangų sodas buvo prijungtas prie kolūkio priskirto naudotis posodybinio 0,6000 ha sklypo ir tokiu būdu ieškovas padidino bendrą žemės plotą iki 0,7329 ha.

6. Tvirtino, kad atsakovai nuo pat 1990 m. neišreiškė noro tvarkyti sodo teritoriją ir tokiu neveikimu pripažino nusistovėjusį sodo naudojimo būdą. Ieškovai turėjo teisėtų lūkesčių ir į galimą poilsio paskirties statinių statybą šioje sodo („C“ dalis) teritorijoje, kitaip nebūtų įmanomos bet kokios paskirties pastatų statybos.

7. Ieškovams priskirtas naudotis žemės sklypas būtų per siauras, o atsakovams priskirto sklypo plotis būtų net 4 kartus didesnis už ieškovų. Jame atsakovai turėtų galimybę statytis daugiau nei kelis atskirus statinius.

8. Ieškovų 2019 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu 1/6 dalį ½ dalies žemės sklypo ir statinių bendros dalinės nuosavybės teise įgijo V. N.. Ieškovų plane žemės sklypų plotai, nurodyti indeksais „A“ 2 879 kv. m ir „C“ 785,5 kv. m., santykinai atitinka turimas ieškovų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš viso ieškovams tektų 3 664,5 kv. m.

9. Atsakovams priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“, kuri irgi lygi 3 664,5 kv. m, ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo išsprendžiamas atidalijant ieškovams ir atsakovams pagal turimas idealiąsias dalis.

10. Ieškovų planas atitinka reikalavimus, kurie numatyti 2019 m. rugpjūčio 12 d. Nr. P40-53 Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimams“ sąlygose ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėms.

11. Nenustačius 3,5 m pločio kelio servituto per „B“ dalies žemės sklypo dalį, V. N. turėtų teisę tik pėsčiomis iš vietinės reikšmės kelio patekti į „C“ dalies 785,5 kv. m ploto žemės sklypą ir juo naudotis. Pagal ieškovų planą atsakovams atsiranda analogiška problema patekti ir naudotis ežero pakrantės dalimi. Siūlo nustatyti 1 m pločio ir 7 kv. m ploto tako servitutą sklypo „A“ dalyje (tarnaujantis daiktas), skirtą sklypo „B“ dalies naudotojams teisę ribotai naudotis svetimu nekilnojamu turtu, t. y. nustatyti kelio servitutą ir taikyti periodines metines kompensacijas dėl šių servitutų nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, nustatant abejoms šalims 500 Eur atlyginimą už servitutą.

Šalies argumentai

12. Atsakovai V. S. ir D. S. patikslintu priešieškiniu prašė teismo su ieškovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir jame esančius statinius atidalinti pagal jiems 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau ir – atsakovų projektas), atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti lygiomis dalimis šiuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus: 3 664 kv. m. žemės ploto iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo taip kaip jis suformuotas atsakovų projekte (0,3664 ha ploto žemės sklypas - projektinis Nr. 556-2); kūrybines dirbtuves; tvorą; pontoninį tiltą; ieškovams bendrosios nuosavybės teise priteisti šiuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus: 3 665 kv. m žemės ploto iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo taip kaip jis suformuotas atsakovų projekte (0,3665 ha žemės sklypas - projektinis Nr. 556-1); gyvenamąjį namą; ūkio pastatą; pirtį; šulinį; elektros transformatorinę (skydinę), elektros įvadą į ieškovams tenkančius statinius ir elektros naudojimo apskaitos įrenginį; iš atsakovų ieškovų naudai už turto (statinių) netekimą priteisti kompensaciją, proporcingą jų valdomo turto daliai: ½ kūrybinių dirbtuvių – 940 Eur, tvorą – 83,50 Eur, iš viso 1 023,50 Eur; iš ieškovų atsakovų naudai už turto (statinių) netekimą priteisti kompensaciją, proporcingą jų valdomo turto daliai: ½ dalį gyvenamojo namo – 2 105 Eur, ūkinį pastatą – 100,50 Eur, ½ pirties pastato – 71,50 Eur, ½ šulinio – 41,55 Eur, iš viso 2 318,05 Eur; papildomai iš ieškovų atsakovų naudai priteisti kompensaciją už inžinerinius statinių įrengimą, proporcingą jų valdomo turto daliai: ½ dalį išlaidų už šulinį – 1 470 Eur, ½ dalį elektros įvado į pastatą - kūrybines dirbtuves – 2 779,50 Eur, iš viso 4 249,50 Eur; nustatyti atsakovų projektu formuojamame 0,3665 ha ploto žemės sklype (projektinis Nr. 556-1) numatytą kelio servitutą [S1] – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis), reikalingą žemės sklypo (projektinis Nr. 556-2) savininkams per žemės sklypą patekti prie ežero; priteisti iš atsakovų bendraieškių naudai vienkartinę 300 Eur dydžio kompensaciją už numatytą kelio servitutą; įpareigoti ieškovus leisti atsakovams neatlyginamai naudotis elektros energija ir šuliniu šešis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo (ir jo įsiteisėjimo) dienos, kol atsakovams priklausančiame žemės sklype bus įrengti šulinys ir pastate - kūrybinėse dirbtuvėse (pažymėjimas plane 2P1m) – elektros įvadas; įpareigoti ieškovus jų sąskaita per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo (ir jo įsiteisėjimo) dienos iškelti vandentiekio vamzdyną iš atsakovams tenkančios žemės sklypo dalies. Taip pat prašė priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Patikslintame priešieškinyje atsakovai nurodė, kad jie ir ieškovai G. N., L. N. 1989 m. sutarė bendrosios dalinės nuosavybės teise iš V. U. įsigyti prie ežero esančią sodybą. 1989 m. lapkričio 15 d. pas seniūną tvirtinant pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas pareiškė, kad įsigyti perkamo turto negalįs dėl tuo metu galiojusiuose įstatymuose nustatyto draudimo turėti antrąjį būstą (namą), paragino atsakovus turtą pirkti savo vardu, pasiūlė už perkamus statinius apmokėti pusę sumos (6 700 rublių), nurodė perkamoje sodyboje pageidaująs naudotis gyvenamuoju namu, o atsakovams pasiūlė pertvarkyti ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą.

14. Atsakovai sutiko sodybą įsigyti savo vardu ir ja naudotis kartu su ieškovais. Su pardavėju sutarta, kad pirkėjai galės naudotis 0,60 ha namų valdos žemės plotu. 1992 m. V. U. prie sodybos atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ją grąžinant natūra (turėtoje vietoje). Atsakovas įkalbėjo V. U. už papildomą atlygį perleisti jam 0,1329 ha ploto žemės, taip prie statinių naudojamas 0,60 ha žemės plotas padidėjo iki 0,7329 ha bendrojo žemės ploto.

15. Atsakovas 1990 m. sodyboje deklaravo savo nuolatinę gyvenamąją vietą, 1992 m. gavo ūkininko pažymėjimą, tuometinei Molėtų rajono Luokesos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą asmeniniam ūkiui steigti ir 0,7329 ha ploto namų valdos žemės sklypui įsigyti. 1993-2006 m. valstybinės žemės patikėtiniui apmokėjo už šio sklypo įsigijimą. 2002 m. atsakovų užsakymu atlikti iš valstybės įsigyto 0,7329 ha ploto namų valdos žemės sklypo kadastriniai matavimai. Gražindami aplinką, 1990-1991 m. atsakovai žemės sklypą apsodino eglučių gyvatvore, 1992 m. kartu su ieškovais 1 300 kv.m žemės plote įveisė vaismedžių. 2003 m. ant ežero atsakovai įrengė 50 m ilgio pontoninį tiltą.

16. Atsakovai 1990 m. nugriauto seno ūkinio pastato vietoje (kiek atitraukę statybvietę į dešinę, kad ieškovams neužstotų vaizdo į ežerą) pastatė kūrybines dirbtuves. Ieškovai rekonstravo gyvenamąjį namą.

17. 1993 m. bendromis šalių pastangomis pastatyta pirtis, į kurią iš kūrybinių dirbtuvių atsakovų lėšomis ir darbu nutiestas elektros kabelis, pastatyti kiti inžineriniai statiniai - šulinys, tvora. 2005 m. statinių rekonstrukcija buvo baigta.

18. Ieškovai savavališkai (nesuderinę ir negavę atsakovų sutikimo) atliko šiuos darbus: 1992 m. vaismedžiais apsodintą 1 300 kv.m žemės plotą aptvėrė tvora, 2017 m. liepos mėn. šalia kūrybinių dirbtuvių pastato pamatų įrengė požeminį vandentiekio vamzdyną, 2018 m. balandžio mėn. įvykdė gyvenamojo namo rekonstrukciją – jo kairėje pusėje pastatė 36 kv m priestatą, vidiniu įėjimu sujungtą su gyvenamojo namo patalpomis.

19. Nerasdami sutarimo, atsakovai kelis kartus siūlė atidalinti žemės sklypą, tačiau ieškovai tam prieštaravo. Turtas buvo pasidalintas nenustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkos bei ribų. Ūkinis pastatas ieškovams nuosavybėn nebuvo perduotas.

20. Atsakovų projektas atitinka šalių turimo turto (žemės) dalių proporcijas, nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo, interesų pusiausvyros principų, ieškovų ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti. Atsakovų projekte pasiūlytas 0,7329 ha ploto žemės sklypo atidalijimas į dvi dalis ne tik atliepia proceso šalių pageidavimams naudotis konkrečiais šiame sklype esančius statinius, bet ir atitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui teisės aktuose keliamus specialiuosius reikalavimus. Ieškovų nurodytas gyvenamojo namo priestatas NTR įregistruotas kaip atskiras pastatas – ūkio pastatas. Kadangi 2007 m. liepos 3 d. sutartimi šis objektas ieškovams nebuvo perduotas, jis laikytinas asmenine atsakovų nuosavybe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinys atmestas, priešieškinis patenkintas iš dalies.

22. Teismas žemės sklypą su statiniais atidalino pagal 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tokiu būdu: 1) atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisė: 3 664 kv.m žemės ploto (projektinis Nr. 556-2) iš 7 329 kv.m namų valdos žemės sklypo, taip, kaip jis suformuotas 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; pastatą – kūrybines dirbtuves; inžinerinį statinį – tvorą; 2) ieškovams G. N. ir L. N. bendrąja jungtine nuosavybės teise, o V. N. - asmenine nuosavybės teise, proporcingai išlaikant jų turimas idealiąsias dalis nuosavybėje, priteisė: 3 665 kv. m žemės ploto (projektinis Nr. 556-1) iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo, taip, kaip jis suformuotas 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; pastatą - gyvenamąjį namą; pastatą - ūkio pastatą; pastatą – pirtį; inžinerinį statinį – šulinį; elektros įvadą į ieškovams tenkančius statinius ir elektros naudojimo apskaitos įrenginį; 3) nustatė 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu formuojamame 0,3665 ha ploto žemės sklype (projektinis Nr. 556-1) numatytą kelio servitutą [S1] – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis), reikalingą žemės sklypo (projektinis Nr. 556-2) savininkams per žemės sklypą patekti prie B. ežero; 4) priteisė ieškovams proporcingai jų turimai nuosavybės daliai 1 089 Eur kompensaciją už ½ kūrybinių dirbtuvių netekimą (1 025 Eur) ir už ½ tvoros netekimą (64 Eur): ieškovams L. N. ir G. N. priteisė solidariai iš atsakovų 726 Eur dydžio kompensaciją, V. N. solidariai iš atsakovų priteisė 363 Eur dydžio kompensaciją; 5) priteisė atsakovams 2 593,50 Eur kompensaciją už ½ gyvenamojo namo netekimą (2 305 Eur), už ½ ūkio pastato netekimą (120 Eur), už ½ pirties netekimą (104,50 Eur), už ½ dalį šulinio netekimą (64 Eur): atsakovams priteisė solidariai iš L. N. ir G. N. 1 729 Eur dydžio kompensaciją, iš V. N. atsakovams - 864,50 Eur dydžio kompensaciją, 6) priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams L. N. ir G. N. 200 Eur, o V. N. 100 Eur vienkartinę kompensaciją už pagal 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ieškovų žemės sklype, kurio projektinis Nr. 556-1, nustatytą kelio servitutą [S1], 7) įpareigojo ieškovus leisti atsakovams naudotis elektros energija ir šuliniu šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas likusioje dalyje priešieškinį atmetė, priteisė atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas: 9 247,75 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 413,57 Eur žyminio mokesčio bei valstybei 24,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

23. Teismas nustatė, kad 0,7329 ha žemės sklypo ir jame registruotų 5 nekilnojamųjų daiktų: pastato – gyvenamojo namo, pastato - kūrybinių dirbtuvių, pastato – pirties, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių šulinys k, tvora t, pastato - ūkio pastato, priklausančio žemės sklypui, 1/3 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso G. N. ir L. N., 1/6 asmenine nuosavybe priklauso V. N., ½ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso atsakovams. Žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, Žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.

24. 1995 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane pažymėta, kad V. S. namų valda yra 7 329 kv. m.

25. 2002 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad V. S. priklausančio Žemės sklypo plotas 7 329 kv. m, jame yra sklypo savininkui priklausantys statiniai – šulinys, gyvenamasis namas, kūrybinės dirbtuvės ir pirtis. Šio akto pagrindu parengtas ir 2006 m. liepos 14 d. galutinai suderintas Žemės sklypo planas.

26. Notaro patvirtinta 2006 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi V. S. iš valstybės nupirko sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise 0,7329 ha ploto žemės sklypą, už jį sumokėjo.

27. Notaro patvirtina 2007 m. liepos 3 d. Privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai pardavė L. N. ir G. N. ½ dalį žemės sklypo su ½ jame esančių pastatų: 34,13 kv. m gyvenamojo namo, kūrybinių dirbtuvių, pirties ir kiemo statinių (šulinio ir tvoros).

28. 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovai G. N., L. N., atsakovai pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, jog po rekonstrukcijos, pasikeitus gyvenamojo namo bendram plotui, nuosavybę jie toliau valdys tomis pačiomis dalimis, ūkio pastatą, susitarta registruoti lygiomis dalimis – L. N. ir G. N. ½ dalį, V. S. ir D. S. ½ dalį.

29. Notaro patvirtina 2019 m. rugsėjo 12 d. sutartimi G. N. ir L. N. (dovanotojai) sudarė su V. N. (apdovanotasis) dovanojimo sutartį, kuria dovanotojai dovanojo (savo sūnui) apdovanotojui 1/6 dalį žemės sklypo, ir 1/6 statinių.

30. Ginčo nagrinėjimo metu 2020 m. kovo 12 d. Pirkimo pardavimo sutartimi V. N. įgijo 1,3827 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) .

31. UAB (duomenys neskelbtini) lokalinėje sąmatoje KD-2019-06-13, sudaryta užsakovui V. S., nurodyta, kad šulinio ir jo vandens paravimo įrengimas kainuoja 4 658,50 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 10 d. ruoštame komerciniame pasiūlyme M. Š. nurodyta, kad elektros įvado į gyvenamąjį namą kaina būtų 2 779,50 Eur.

32. Teismas atmetė atsakovų atstovės argumentus, kad patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas šioje byloje. Pripažino, kad ieškovai, atsakovams reiškiant prioritetinį reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesutikdami su siūlomu atidalijimo variantu, turėjo teisę toje pačioje byloje siūlyti savo turto atidalijimo variantą.

33. Teismas nustatė, kad ginčo dėl šalių turimų idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje, statinių priskirtinumo nėra, šalys prašo priskirti joms statinius, kuriais faktiškai naudojasi, kitai šaliai sumokant kompensaciją. Nekilo ginčo ir dėl statinių vertės, ją nurodė tokią, kokia nustatyta VĮ Registrų centro. Pažymėjo, kad esminis ginčas kilo dėl žemės sklypo atidalijimo. Teismas sprendė, kad ieškovų siūlomas turto atidalijimo būdas neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros ir teisės aktų reikalavimų, o atsakovų siūlomas turto atidalijimo būdas geriausiai užtikrins turto naudojimo racionalumą ir nepažeis kitų bendraturčių esminių interesų.

34. Nustatė, kad 1989 m. ieškovai G. N. ir L. N. bei atsakovai, ieškovams pasiūlius, sutarė bendrosios dalinės nuosavybės teise iš V. U. įsigyti sodybą. Iš pradžių 1989 m. buvo įsigyti tik sodybos statiniai – gyvenamasis namas ir ūkio pastatas (tvartas), juos įsigijo atsakovas, šeimos pasidalijo statiniais ir ieškovai naudojosi gyvenamuoju namu, o atsakovai - ūkio pastatu, kurį vėliau rekonstravo ir NTR įregistravo kaip kūrybines dirbtuves. Iki 2006 m. buvo suformuotas žemės sklypas ir atsakovas 0,7329 ha ploto žemės sklypą iš valstybės įsigijo 2006 m. Ir tik 2007 m. atsakovai pardavė ieškovams, o ieškovai nupirko iš atsakovų pusę žemės sklypo ir pusę tuo metu sklype registruotų statinių - gyvenamojo namo, kūrybinių dirbtuvių, pirties ir kiemo statinių (šulinio ir tvoros). Ūkio pastatas, plane pažymėtas 4I1ž, NTR registruotas 2018 m. sausio 2 d. Šalys bendru turtu naudojosi poilsio reikmėms.

35. Nors ieškovai teigė savo pastangomis įveisę sodą ir juo rūpinęsi, o V. N. turi planų statyti statinį, skirtą poilsiui, vystyti su poilsiu susijusią veiklą ateityje, teismas pripažino, jog ieškovai neįrodė, kad žemės sklypo dalimi „C“ pagal ieškovų planą rūpinosi išimtinai jie. Atsakovai nurodė, kad ir jie rūpinosi šia žemės sklypo dalimi, kad tvorai reikalingas medžiagas ieškovas susiplukdė atsakovo valtimi, kad vaismedžių vaisiais naudojosi bendrai, sode turėjo ir savo vaismedžių, kad namų valdos sklypas padidėjo taip pat ir V. S. pastangomis.

36. Teismas pažymėjo, kad pagal 2020 m. rugpjūčio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą žemės sklypo dalyje „C“ pagal ieškovų planą prižiūrėto vaismedžių sodo, kuriam iš pažiūros būtų buvę skiriama daug pastangų, laiko ir lėšų, nėra, tai tik nušienauta pieva su pavieniais vaismedžiais. Teismas V. N. akcentuotą aplinkybę, kad jis žemės sklypo dalyje „C“ ateityje ketina statyti iki 80 kv. m poilsiui skirtą statinį ir plėtoti sodybą poilsio verslui, vertino kaip labai abstrakčią, nekonkretizuotą projektiniais sprendiniais. Pripažino, kad nėra galimybių įvertinti, ar šiuo tikslu atidalijant turtą pagal ieškovų planą nebus pažeistos atsakovų teisės.

37. Vertino, kad aplinkybė, jog V. N. priklauso miško žemė, besiribojanti su sklypu, neparodo jo esminio intereso į žemės sklypo dalį „C“ pagal ieškovų planą, kadangi jis sklypo bei miško žemės savininku tapo jau pradėjus bylą nagrinėti teisme, duomenų, kad jis ėmėsi realių veiksmų statybų planams įgyvendinti ar verslui kurti iki bylos teisme iškėlimo, nėra. Interesą statytis dėl to, kad plečiasi šeima, turi ne tik ieškovai, bet ir atsakovai.

38. Teismas vertino, kad žemės sklypu buvo naudojamasi ir jis prižiūrimas šalių bendru sutarimu, kiekviena daugiau rūpinantis tomis sklypo zonomis, kurios buvo arčiau prie atitinkamų šalių naudojamų statinių, dėl kurių (išskyrus Ūkio pastatą) ginčo iš esmės ir nėra, o esminis abiejų šeimų naudojimosi sodyba tikslas, taigi ir esminis interesas – poilsio poreikių tenkinimas

39. Sprendė, kad didesnį šalių interesų balansą leidžia išlaikyti atsakovų projektas, kadangi atsakovų siūlyme žemės sklypai formuojami esamiems ir tarp šalių iš esmės faktiškai pasidalintiems statiniams eksploatuoti, atidalijimas į du, o ne į tris sklypus labiau atitinka racionalaus žemės naudojimo principą.

Atsiliepimas

40. Atsakovų projektu nėra paneigiamas ir ieškovų nurodomas interesas naujai statybai. Nors atsakovams priskiriama žemės sklypo dalis sodas („C“ dalis pagal ieškovų planą), jiems taip pat tenka 0,0436 ha ploto kūdra, sumažinanti sklypo naudingą plotą.

41. Pažymėjo, kad atsakovų projekte numatytas realius atsakovų poreikius ir minimaliai ieškovų nuosavybės teisę suvaržantis servitutas – 1 m pločio servitutas pėstiesiems prie ežero patekti, numatytas toliausiai nuo ieškovams priskirtino gyvenamojo namo nutolusiame jiems tenkančios žemės sklypo dalies krašte.

Žemesnės instancijos teismas

42. Pagal ieškovų planą kelio servitutas automobiliams važiuoti yra numatomas atsakovams tenkančioje žemės sklypo dalyje į žemės sklypo dalį „C“ patekti, o tai, tikėtina, taptų įvažiavimu ir į atsakovams tenkančią sklypo dalį, ne tik sudarytų prielaidas būsimiems konfliktams kilti, pažeistų atsakovų nuosavybės teises, ypač jei ieškovas ateityje nuspręstų vystyti poilsio verslą, nes servitutas užimtų dalį atsakovų žemės ir praeitų gan arti prie jų namo (kūrybinių dirbtuvių), atsakovas negalėtų įsirengti vartų.

43. Nors ieškovai teigė, kad servitutas patekti į žemės sklypo dalį „C“ jiems būtų reikalingas tik laikinai, iki kol ieškovas įsirengtų ir įsiteisintų kitą įvažiavimą per mišką, teismas vertino, kad šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ir savo reikalavimo dėl servituto šiuo požiūriu nekeitė. Žemės sklypą atidalijus pagal ieškovų planą atsakovų sklypas būtų įsiterpęs tarp kitų dviejų kitiems asmenims priklausančių sklypų.

44. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suderinto su kompetentingomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka, nors atsakovai tokį paruoštą projektą pateikė. UAB (duomenys neskelbtini) siūlomas žemės sklypo pertvarkymo planas nėra lygiavertis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui. Teismas šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą atidalino atsakovų siūlomu būdu.

Šalies argumentai

45. Nors priešieškiniu buvo prašoma pontoninį tiltą priteisti atsakovams, pažymėjo, kad jis neįregistruotas, atsakovų projekte nenumatytas, nėra rašytinių duomenų, kad šis tiltas gali būti nuosavybės teisės objektu. Teismas atsakovų reikalavimą priteisti pontoninį tiltą jų nuosavybėn, atmetė. Pripažino nepagrįstu atsakovų teiginį, kad ūkio pastatas, plane pažymėtas 4I1ž, priklauso jiems, kadangi pagal NTR nenuginčytą įrašą jis nuosavybės teise bylos šalims. Teismas atsakovams už ūkio pastatą priteisė kompensaciją, lygią ½ šio statinio vidutinės rinkos vertės, nurodytos NTR.

Žemesnės instancijos teismas

46. Teismas vertino šalių paaiškinimus, kad skaičiuodamos priteistinas kompensacijas, jos vadovavosi NTR nurodoma statinių vidutine rinkos verte. Vadovavosi NTR išraše esančia vidutine statinių rinkos verte pagal sprendimo priėmimo metu buvusius jau atnaujintus duomenis (gyvenamojo namo 4 610 Eur, kūrybinių dirbtuvių 2 050 Eur, pirties 209 Eur, šulinio, tvoros 128 Eur, ūkio pastato 240 Eur).

47. Teismas pažymėjo, kad elektros transformatorinė (skydinė) yra (duomenys neskelbtini) nuosavybė, kita elektros įranga – įvadas ir skaitliukas, yra šalių bendroji dalinė nuosavybė. Teismas priteisė ieškovams elektros įvadą į ieškovams tenkančius statinius ir skaitliuką, kuris yra ieškovams tenkančioje žemės sklypo dalyje. Atsakovų prašymo priteisti kompensaciją už naujo elektros įvado į kūrybines dirbtuves įrengimą netenkino, nesant galimybės įvertinti, ar kompensacija yra lygiavertė jų prarastam turtui – elektros įvadui ir skaitliukui.

48. Teismas netenkino atsakovų reikalavimo leisti naudotis elektros energija neatlygintinai, pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovai patyrė nuostolių dėl ieškovų nemokėjimo už sunaudotą elektros energiją, jie turi teisę į šių nuostolių atlyginimą pinigine išraiška. Tam, kad atsakovai galėtų pilnai naudotis savo nuosavybe po atsidalijimo pagal paskirtį, teismas jų prašymą leisti naudotis elektros energija (apmokant už suvartotą elektrą) 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tenkino, nes per šį laikotarpį atsakovai turės galimybę į kūrybines dirbtuves įsivesti savo elektros įvadą.

49. Teismas taip pat netenkino atsakovų prašymo priteisti kompensaciją už šulinio jų žemės sklype įrengimą. Pažymėjo, kad atsakovams kaip kompensacija už šio daikto netekimą priteista ½ dalis šulinio vertės. Tačiau tam, kad atsakovai galėtų pilnai naudotis savo nuosavybe po atsidalijimo pagal paskirtį, teismas jų prašymą leisti naudotis šuliniu 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo tenkino, nes per šį laikotarpį atsakovai turės galimybę įsirengti šulinį ar kitą geriamo vandens šaltinį savo žemės sklypo dalyje. Nesant įrodymų, kad vamzdynas patenka į atsakovams tenkančią žemės sklypo dalį, teismas nematė pagrindo įpareigoti ieškovus šį vamzdyną iškelti.

50. Teismas pažymėjo, kad atsakovų prašomas nustatyti servitutas ieškovams tenkančioje žemės sklypo dalyje yra įbraižytas atsakovų projekte ir jis laikytinas sudėtine žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto dalimi, todėl atskirai šio reikalavimo pagrįstumo nagrinėti nėra pagrindo. Ieškovams priteista vienkartinė 300 Eur kompensacija už servituto jiems tenkančioje žemės sklypo dalyje nustatymą, atsižvelgiant į ieškovų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Teismas panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

51. Apeliaciniu skundu ieškovas V. N. prašo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi faktų tinkamas išaiškinimas ir galutinis ginčo išsprendimas būtų lengvesnis.

52. Nurodo, kad žemės sklypo atidalijimas į du, o ne tris žemės sklypus nėra racionalus, pažeidžia principą dėl prioriteto absoliučiam atidalijimui ir programuoja tolesnį bendraturčių ginčą. Pagal ieškovų planą ir UAB (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą siekiama absoliutaus, o pagal atsakovų projektą – santykinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadangi ieškovams tenka viena sklypo dalis.

53. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, įrodymus dėl faktinio žemės sklypo naudojimo. Nesutinka, kad ieškovai neįrodė, jog tik jie rūpinosi žemės sklypo dalimi, kuri pagal ieškovų planą yra pažymėta raide „C“. Ieškovai teikė paaiškinimus, kad žemės sklypo rytinėje dalyje įveisė apie 50 vnt. vaismedžių sodą ir aptvėrė jį tinkline tvora, juo rūpinosi – prižiūrėjo vaismedžius, pjovė žolę. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovai teigė, kad kartu su ieškovais įveisė vaismedžius, tačiau posėdžio metu V. S. nurodė, kad sodas apsodintas maždaug 1992 metais, kas tai darė – nematė, patvirtino, kad sodą savo jėgomis aptvėrė G. N., atsakovai prie sodo aptvėrimo darbais neprisidėjo, sutiko, kad sodas būtų naudojamas ieškovų, patvirtino, kad sodo neprižiūrėjo, nes sodas buvo ieškovų, sodo priekinė dalis buvo atsakovų, o kitą sodo dalį naudojo ieškovai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė aplinkybių, jog išimtinai ieškovai prižiūrėjo jų naudojamą sodo dalį. Teismas nepagrįstai sodo teritoriją priskyrė atsakovams. Ieškovų variante buvo atsižvelgta į faktinį sodo naudojimą ir atsakovams priskirta sodo dalis, esanti priekyje, o ieškovui priskirta likusi sodo dalis. Tokiu būdu atsižvelgta į nusistovėjusią faktinę sodo naudojimosi tvarką ir įvertinti visų bendraturčių interesai, nepriskiriant sodo išimtinai vienam bendraturčiui. Tuo tarpu atsakovų projekte visa sodo teritorija buvo priskirta atsakovams. V. N. siekiama atsidalinti teritorija net 3 kraštinėmis ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu kitu (aplink esančiu) žemės sklypu. Apeliantui priskyrus kitą neįvardintą ir neapibrėžtą teritoriją kitoje vietoje nei sodo teritorijoje taip, kaip siūlo atsakovai, esant tokiai netaisyklingai žemės sklypo konfigūracijai, pažeidžiami ieškovų interesai po tolesnio atsidalijimo suformuoti vertingus sklypus, lygiaverčius atsakovų sklypui, t.y. tokius, kad jie ir turėtų vaizdą į ežerą bei būtų nedideliu atstumu nuo jo, racionalaus dydžio ir konfigūracijos, t.y. nesudarytų siauros juostos.

54. Ieškovams tenkanti žemės sklypo dalis yra nelygiavertė atsakovams tenkančiai daliai. Atsakovai siekia, kad po atidalinimo jiems būtų priskirta dalis sklypo pietinės kraštinės, esančios arčiausiai ežero. Ieškovų variantas užtikrina, kad šalys galėtų matyti vaizdą į B. ežerą ir galėtų iki jo patekti, t.y. kiekvienam bendraturčiui yra priskiriama žemės sklypo pietinių kraštinių dalis, iš jų atsakovams tenka didžiausia arčiausiai ežero esančios kraštinės dalis (26,56 m), o apeliantas sutiko, kad jam būtų priskirta toliausiai nuo ežero ir prasčiausia vertingosiomis savybėmis esanti žemės sklypo dalis su vaizdu į pelkę. Pagal atsakovų projektą ieškovams tenkanti arčiausiai ežero esančios sklypo pietinės kraštinės dalis (24,6 m), o atsakovams priskiriamos visos likę pietinės kraštinės (viso 87 m). Toks atidalinimo variantas yra nesąžiningas ieškovų atžvilgiu. Pagal atsakovų projektą ieškovams priskiriamo žemės sklypo didžioji dalis yra išsidėsčiusi toliausiai nuo ežero ir arčiausiai gatvės, o atsakovams priskiriama tik labai nedidelė dalis (4 m pločio) sklypo, esanti prie gatvės.

55. Atsakovų projekte įvažiavimas į projektuojamą žemės sklypą Nr. 556-1 yra vos 4 m pločio, tuo tarpu ieškovų siūlomame atidalinimo variante yra numatytas net 18,3 m pločio sklypo kraštinė, besiribojanti su keliu, kas leistų atsakovams patogiai įvažiuoti į sklypą jų pasirinktoje vietoje. Pagal atsakovų projektą jiems priskiriamame sklype, projektinis Nr. 556-2, atsakovai galėtų vykdyti naujų statinių statybą, be kita ko, visoje sodo teritorijoje, kuri yra nutolusi nuo gatvės ir nuo jos atskirta mišku, neužstojant vaizdo į ežerą iš atsakovams priskiriamų kūrybinių dirbtuvių.

56. Ieškovams priskiriamoje žemės sklypo dalyje, projektinis Nr. 556-1, naujų statinių statybos sąlygos būtų žymiai blogesnės, naujų statinių statyba būtų galima tik šalia gyvenamojo namo, t.y. arčiausiai gatvės ir toliausiai nuo ežero esančioje teritorijoje, arba teritorijoje tarp gyvenamojo namo ir pirties pastato, tačiau tokiu būdu pažeisti ieškovų G. N. ir L. N. interesai, nes jiems būtų užstotas vaizdas į ežerą. Pagal ieškovų variantą atsakovams priskiriama dalis sodo teritorijos, kurioje būtų galima naujų, nuo gatvės nutolusių statinių statyba, neužstojant atsakovams vaizdo į ežerą iš kūrybinių dirbtuvių, ieškovui priskiriama dalis sodo teritorijos, ieškovų projekte pažymėtos Nr. 3, kurioje būtų galima naujų statinių, nutolusių nuo gatvės, statyba, neužstojant jokiam kitam bendraturčiui vaizdo į ežerą, naujų statinių statybos galimybės išlieka ir kitiems ieškovams priskiriamoje žemės sklypo dalyje.

57. Nurodo, kad pagal ieškovų siūlomą atidalijimo variantą numatomas kelio servitutas, kuris bus laikinas, esmingai neapribos ir nepažeis atsakovų nuosavybės teisių. Atsakovai didelėje dalyje teritorijos, kur pagal ieškovų siūlomą atidalijimo variantą yra numatomas kelio servitutas, jiems priskirtiną žemės sklypo dalį formuoja kaip siaurą, ilgą juostą, kuri realiai (kaip nurodė ir patys atsakovai) galės būti naudojama tik kaip įvažiavimas į atsakovams tenkančią dalį, taigi, būtų naudojamas toms pačioms reikmėms. Servitutas yra suprojektuotas išilgai žemės sklypo ribų ir minimalaus pločio. Apeliantas įsigijo besiribojantį sklypą su tikslu įrengti privažiavimą iki jam tenkančios sklypo dalies. Pradėti privažiavimo įteisinimo per besiribojantį sklypą procedūras nėra pagrindo, kol nėra išspręstas šalių ginčas, nes neaišku, ar jam bus priskirta žemės sklypo dalis Nr. 3. Jau šiuo metu apeliantas naudojasi miško keliuku per besiribojantį sklypą. Teismas neįvertino, kad numatyta solidi periodinė kasmetinė 500 Eur piniginė kompensacija už suteiktą servitutą, dėl ko, apeliantas yra finansiškai suinteresuotas atsisakyti kelio servituto per įmanomai trumpiausią laikotarpį. Net ir nustačius neterminuotą kelio servitutą, apeliantui įrengus privažiavimą per besiribojantį sklypą, jis pasibaigtų įstatymo pagrindu. Po atidalijimo atsakovams tenkanti dalis visais atvejais ribosis su ieškovams priklausančiais žemės sklypais.

Žemesnės instancijos teismas

58. Priešingai, nei nurodė teismas, ieškovai pateikė tinkamus atidalijimo dokumentus. Su patikslintu ieškiniu buvo pateiktas ieškovų planas. Ieškovų užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) ieškovų plano pagrindu parengė ieškovų projektą, kuriame numatyti žemės sklypo atidalijimo sprendiniai iš esmės atitinka ieškovų plane pateiktą atidalijimo variantą, NŽT 2020-07-16 raštu Nr. 40SD-2821-(14.40.103.) suderino ieškovų projektą. Teismas turėjo įvertinti visus įrodymus, tarp jų ir ieškovų projektą, pateiktą su atsiliepimu. Be to, pagal teismų praktiką žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projekto nepateikimas yra laikomas ieškinio trūkumu, kuris gali būti ištaisytas, o ne pagrindu atmesti ieškinį.

59. Nurodo, kad teismo teiginiai dėl kūdros neigiamos įtakos atsakovams tenkančios žemės sklypo dalies vertei paremti prielaidomis. Kūdra tenka atsakovams tiek pagal atsakovų, tiek pagal ieškovų siūlomą atidalijimo variantą, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti. Ieškovai, atsižvelgę į atsakovų išsakytą pastabą, kad praėjimas pro kūdrą link ežero yra vos 3 m pločio, ieškovų siūlomame atidalinimo variante numatė dvigubai platesnį plotį.

Atsiliepimas

60. Ieškovai G. N. ir L. N. atsiliepimu į V. N. apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad atidalijimas vieno bendraturčio iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų galimas tik tuo atveju, jeigu kiti bendraturčiai tokio reikalavimo arba neteiktų, arba nebūtų galimybės žemės sklype suformuoti lygiaverčius 3 sklypus ir tam byloje būtų pateikti įrodymai. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019-09-06 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose žemės sklypui nustatytas vienintelis įpareigojimas - „Numatyti įvažiavimus į naujai suformuotus sklypus“ ir nėra draudimo arba įpareigojimo, pertvarkant žemės sklypą formuoti tik 2 žemės sklypus. Teismo teiginys, kad sodo teritorija nebuvo nei vienos šalies ypatingo intereso objektu, neatitinka tiek procesinėse dokumentuose šalių dėstomų aplinkybių, tiek prieštarauja proceso dalyvių bei liudytojų paaiškinimams. Atsakovų atsiliepime nurodyta, kad ieškovai savavališkai aptvėrė sodą, savavališkai užsodino teritoriją vaismedžiais ir tą padarė net iki žemės sklypo pirkimo iš valstybės, t.y. iki 2006 metų, tai leidžia spręsti, kas iš bendraturčių turėjo ypatingą interesą sodo teritorijai.

61. Miško paskirties žemės sklypo pirkimas yra aplinkybė, patvirtinanti ieškovo ketinimą atsisakyti ateityje kelio servituto. Suformuojant du žemės sklypus tik atsakovams tekusioje dalyje 556-2, galimas vystymas ir naujų objektų statybos, o dalyje 556-1 statybų galimybės apribotos dėl esamų statinių išdėstymo. Netrukdomas patekimas prie ežero bei vaizdai į ežerą yra aktualiausi faktoriai sklypo ir statinių naudojimui pagal paskirtį bei faktinį naudojimą poilsiui. Objekto vertė priklauso tiek nuo galimybės vystyti poilsio objektus žemės sklype, tiek nuo vaizdo į ežerą. Žemės sklypas pagal paskirtį yra Gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija, kas sąlygoja būtinybę vertinti teikiamus atidalijimo variantus ir galimybes naudotis sklypu pagal tiesioginę paskirtį, įgyvendinant statytojo teisę.

Šalies argumentai

62. Ieškovai G. N. ir L. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

63. Nurodo, kad teismas turėjo vertinti, ar galimas visiškas visų bendraturčių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, formuojant tris savarankiškus objektus. Padaręs išvadą, jog iš bendrosios dalinės nuosavybės gali būti atidalijama tik vieno iš trijų bendraturčių dalis (laikant, kad sutuoktiniai yra vienos dalies savininkai), teismas priimdamas atsakovų variantą, turėtų pasisakyti tik dėl atsakovams tenkančios dalies, kaip savarankiško nekilnojamojo turto objekto formavimo ir atidalijimo. Tačiau teismas pasisakė ir dėl ieškovams priteistinos dalies, proporcijų, nenurodant, kad visas sklypas paliekamas bendroje dalinėje nuosavybėje, neaišku, kuri dalis priskirta ieškovui V. N. asmeninės nuosavybės teise, kaip bus galima įregistruoti nuosavybės teises. Nei sutuoktiniams L. ir G. N., nei V. N. pagal atsakovų variantą nėra formuojami atskiri sklypai, nors ieškovai pateikė reikalavimą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jų pateiktas projektinis pasiūlymas patvirtina, jog sklypo padalijimas į tris dalis yra galimas ir leistinas. Teismo nepasisakyta dėl aplinkybių, kurios sklypo padalijimą į tris savarankiškus sklypus daro neįmanomu. Teismas nepasirinko tokio atidalijimo būdo, kuris geriausiai apgintų visų bendraturčių interesus, paneigė dviejų iš bendraturčių teises į jiems priklausančias dalytino turto dalis.

64. Ieškovas V. N. prašė teismo priskirti jam sklypo dalį, kurioje nėra jokių statinių. Teismas netenkino reikalavimo, nurodė, kad žemės sklypo dalimi „C“ naudojosi bendraturčiai bendrai. Mano, kad ši aplinkybė negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl žemės sklypo dalies priskyrimo būtent atsakovams ir nepriskyrimo ieškovui. Teismas neįvertino atsakovų nurodytos aplinkybės, kad tvora, aptveriant sodą, pastatė ieškovai savavališkai, sodu naudojosi ieškovai ir jų šeimos nariai, nepagrįstai konstatavo, kad tvorą statė ir atsakovai, kurie tariamai tik paskolino savo valtį ieškovui medžiagoms atplukdyti. Nesutinka su teismo išvada dėl tariamų atsakovo pastangų prijungti „sodo“ teritoriją prie žemės sklypo, kadangi atsakovai sklypą pirko iš valstybės, o ne iš V. U., o 1989 m. lapkričio 15 d. sodybos statinių pirkimo pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, kurio šalimi faktiškai buvo ne tik atsakovai, bet ir ieškovai L. bei G. N.. Ieškovai faktiškai savininko teisėmis valdė turtą, rūpinosi ir žemės sklypo suformavimu, sodo apsodinimu vaismedžiais, tvoros užtvėrimu. Esant tokiai situacijai valstybinės žemės pirkimo pardavimo sandoris negalėjo būti sudarytas kitu nei V. S. vardu. Atsakovas 2020-09-03 posėdyje nurodė, jog jo šeima naudojo sodo dalį, kuri yra arčiausiai kūrybinių dirbtuvių, o visą likusią dalį (sodo teritorijos galas - apie 8 arus) naudojo N. šeima. Atsakovai naudojo tik dalį žemės sklypo, vadinamo „sodu“ ir būtent šį dalis, pagal ieškovų planą, patenka į atsakovams suformuotą sklypo „B“ dalį. Išvada, kad sode yra tik pavieniai medžiai, sodu niekas ypatingai nesirūpino, neobjektyvi. Dėl kilusių konfliktų sklypo tvarkymui buvo skiriama minimaliai dėmesio, medžiai nyko.

Žemesnės instancijos teismas

65. Teismas, pritardamas atsakovų pateiktam projektiniam pasiūlymui, neatsižvelgė į būtiną sąlygą, įtvirtinta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 33 punkte, jog sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Šios nuostatos kalba apie galimybes, o ne apie faktą, todėl vertinamos būtent galimybės nurodytoje V. N. dalyje statyti statinį, kuris akivaizdžiai nepablogintų kitiems asmenims nei vaizdo, nei priėmimo prie B. ežero, eksploatuojant esamus statinius, nes jo siekis ir yra būtent prisiskirti sau tą teritoriją, kurią net iš 3 pusių supa jo gretimas asmeninės nuosavybės valdomas žemės sklypas. Ieškovas V. N. nurodė, jog atsižvelgiant į sklypo naudojimo paskirtį bei pobūdį, jis ketina sukurti sau poilsio zoną, pasistatydamas iki 80 kv. m ploto statinį, tačiau teismas šią aplinkybę laikė abstrakčia. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl sutikimo, kuris reikalingas tik valdant žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. V. N. siekia atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, jokio sutikimo bendraturčių jam nereikia. „C“ dalyje nėra nei vieno statinio, todėl jos priskyrimas V. N. nepažeis šalių turtinių interesų. Pagal atsakovų pasiūlymą galimybės plėtrai yra tik atsakovams, o ieškovams tenkančioje dalyje „556-1“ statinių statymas gali įtakoti konfliktinę situaciją. Žemės sklypo konfigūracija ir jame esančių statinių išdėstymas neleidžia net daryti prielaidos, kad gali būti statomas statinys, neužstojantis vaizdo į ežerą.

66. Pažymi, kad bet kuriuo atveju šalys išliktų kaimynais. Dalis „C“ net trimis kraštinėmis ribojasi su V. N. priklausančiu miško paskirties žemės sklypu, jo siekis atsidalinti būtent šią teritoriją yra logiškai pateisinamas, tai nepažeistų kitų bendrasavininkų interesų. V. N. paaiškino, jog miško žemė įsigyta tam, kad galėtų atsisakyti servituto, kuris yra nurodytas atsakovams tenkančioje „B“ dalyje, nes pradės ruošti miškotvarkos projektą formuojant kelią iki „C“ dalies per miško žemę ir tokią galimybę turi, nes iki miško pirkimo sandorio sudarymo išsiaiškino tokias galimybes. Taip pat, faktiškai šiai dienai jis naudojasi miško keliuku per savo miško sklypą, jis yra finansiškai suinteresuotas atsisakyti kelio servituto per įmanomai trumpiausią laikotarpį. Ieškovo V. N. paaiškinimai bei įrodymai apie jam priklausantį miško paskirties žemę aplink „C“ ginčo sklypo dalies, taikant didesnės tikimybės principą, vertinant įrodymų visetą, leidžia teigti, jog atsisakyti servituto V. N. turi realią galimybę, tačiau iki bus patvirtintas miškotvarkos projektas, remiantis projektavimo sąlygų nuostatomis turi būti suformuoti privažiavimai į kiekvieną pertvarkomo žemės sklypo dalį, servituto nustatymas yra būtina, tačiau laikina priemonė, už kurią V. N. įsipareigoja mokėti 500 Eur. Teismas šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas.

67. Teismas privalėjo nurodyti, kodėl yra racionaliau 3 bendraturčiams suformuoti 2 žemės sklypus, o žemės sklypas negali būti padalijamas į 3 dalis. Racionalus žemės naudojimas konstatuotinas tik tada, kai visiems bendraturčiams suformuojami atskiri žemės sklypai. Sprendimu neišspręstas ieškinio reikalavimas, paneigta ieškovų teisė atsidalyti jų dalis iš bendrosios nuosavybės. Teismas savo argumentais pripažįsta, jog ieškovų galimybės dėl poilsio zonos plėtros yra ribotos, V. N. būsimi statiniai sklype 556-1 užstotų kitiems bendraturčiams vaizdą į ežerą, poilsio zonos plėtra galima rekonstruojant esamą gyvenamąjį namą (nors rekonstrukcijos galimybės net nebuvo byloje tiriamos). Suformavus apeliantams bendrą su V. N. žemės sklypo dalį, yra ribojama ir jų teisė atidalinti savo dalį iš bendrosios nuosavybės.

68. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kūdra sklype atsirado bendraturčių iniciatyva, ją galima pašalinti. Buvo siūloma, kad dalis 556-1 atitektų atsakovams, o dalis 556-2 (su kūdra) - bendraturčiams N., tačiau atsakovams pasiūlymas netiko. Akivaizdu, jog iškastos kūdros buvimas nemažina žemės sklypo vertės ir nėra kliūtis naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį.

69. Nurodo, kad, kol egzistuoja draudimas sklypo pertvarkymui, esminę reikšmę turi ne visas projektas, kuris parengtas pažeidžiant Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatas, bet projektinis pasiūlymas, t.y. brėžinys, paruoštas pagal išduotas projektavimo sąlygas ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Jeigu ginčo objektu būtų atsakovų suderintas projektas, atsakovai galėtų prašyti leisti be bendraturčių sutikimo vykdyti ginčo sklypo pertvarkymą. Byloje buvo nagrinėjamas ne ginčas dėl paruošto ir suderinto žemės sklypo pertvarkymo projekto įgyvendinimo, o dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Šalys pateikė Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2019-09-06 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus žemės sklypui, kurių 5 p. nustatytas reikalavimas „Numatyti įvažiavimus į naujai suformuotus sklypus“. Kitų papildomų reikalavimų arba draudimų, kaip to sklypo pertvarkymas tik į 2 sklypus, nėra numatyta. Šalys parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, pateikė į bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus raštus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (ieškovai suderino 2020-07-16, atsakovai suderino 2020-04-17). Galiojant Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020-04-20 nutartimi nustatytam apribojimui disponuoti ginčo žemės sklypu, ne tik atsakovų, bet ir ieškovų parengtas projektas negalėjo būti derinamas Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus. Tai, kad projekto derinimas negali būti atliekamas, kai kyla ginčas teisme, patvirtina Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2020-10-30 raštas Nr. P9-406, adresuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, kuriame nurodoma, jog ieškovų projektas nederinamas ir kurį prašo priimti.

Šalies argumentai

70. Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė priteisti bendrą 2318,05 Eur kompensaciją, tačiau teismas priteisė 2 593,50 Eur kompensaciją nurodydamas visiškai kitas statinių vertes bei bendrą kompensacijos sumą. Tokiu būdu teismas išėjo už šalių nurodytų kompensacijų ribų. Byla nėra priskirta prie bylų, kuriuose teismas turi teisę savarankiškai rinkti įrodymus. Proceso šalys suformulavo savo reikalavimus kompensacijos priteisimo dalyje bei nurodė mokėtinos bei priteistinos kompensacijos dydį, todėl teismas privalėjo vadovautis šalių pateiktais įrodymais, kurių pagrindu šalys nurodė kompensacijų sumas.

Žemesnės instancijos teismas

71. Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti „elektros įvadą į ieškovams tenkančius statinius ir elektros naudojimo apskaitos įrenginį“. Nuosavybės turėjimas nustatomas tik pagal elektros įrenginių nuosavybės ribų aktą, tačiau nei tokio šalių reikalavimo, nei tokio akto byloje nėra. Teismas negali priteisti ieškovui elektros įvado ir energijos apskaitos įrenginio, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šis turtas nuosavybės teise priklauso šalims.

Atsiliepimas

72. Atsiliepimu į ieškovų G. N. ir L. N. apeliacinį skundą ieškovas V. N. prašo skundą tenkinti. Nurodo, kad pagal ieškovų variantą bendroji nuosavybė baigiasi visų bendraturčių atžvilgiu ir visiems jiems tenkančios žemės sklypo dalys yra lygiavertės, racionalaus dydžio, turi priėjimą, vaizdą į ežerą; užtikrina galimybę kiekvienam bendraturčiui savo dalyje turėti statinius, neužstojant vaizdo į ežerą esamų statinių atžvilgiu ir būsimų statinių atveju, atitinka faktiškai susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tuo tarpu atsakovai siekia atsidalinti tik jiems priklausančią sklypo dalį, iš esmės pakeisdami nusistovėjusią per 30 metų žemės sklypo naudojimosi praktiką, kitiems bendraturčiams palikti tokį sklypą, kurio padalinti taip, kad abu bendraturčiai turėtų tiesioginį patekimą prie ežero ir galėtų savo sklypo dalyje turėti statinius, neužstojančius vaizdo kitam bendraturčiui, neįmanoma. Ieškovas patekimui į sklypo dalį Nr. 3 naudojasi keliu, esančiu besiribojančiame žemės sklype. Tam, kad privažiavimas būtų suformuotas gretimame žemės sklype, pirmiausiai būtina parengti miškotvarkos projektą, ką V. N. įsipareigojo padaryti per įmanomai trumpiausią laiką. Bylos nagrinėjimo metu V. N. aiškiai nurodė, kad kelio servitutas jam yra reikalingas laikinai, daugiausiai 2 metams, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą iš dalies tenkindamas ieškinį nustatyti terminuotą 2 metų kelio servitutą.

73. Atsakovai V. S. ir D. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo jų netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo netenkinti prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad V. N. į bylą įstojo vėliau, palaikė ieškovų ieškinio reikalavimus, jiems priklausančią ginčo turto ½ dalį atidalyti nuo atsakovams priklausančios ginčo turto ½ dalies, ieškinio, kuriuo jis būtų siekęs absoliutaus (visiško) jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios ginčo turto 1/6 dalies atidalijimo tiek nuo ieškovams jungtinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklausančios, tiek nuo atsakovams priklausančios ginčo turto ½ dalies teismui, nereiškė. Iš 2019-10-17 patikslinto ieškinio matyti, kad jame remiamasi faktinio pobūdžio aplinkybėmis dėl dovanojimo sutarties, kurios pradiniame 2019-05-03 ieškinyje nebuvo nurodytos, jomis grindžiamas patikslinto ieškinio reikalavimas – žemės sklypą atidalyti į tris dalis, vieną iš jų perduodant V. N.. Atsakovai, atsikirsdami į bendraieškių 2019-10-17 patikslintą ieškinį remiasi ieškovų pradinio 2019-05-03 ieškinio faktiniu pagrindu (faktinėmis aplinkybėmis), nes tik iš jų ir turėjo būti kildinami ieškovų 2019-10-17 patikslinto ieškinio reikalavimai atidalyti (atskirti) bendraieškiams tenkančią turto ½ dalį nuo atsakovams priklausančios turto ½ dalies, nepriklausomai nuo to, kaip ir kokiais pagrindais šie ieškovai tarpusavyje yra pasidaliję jiems tenkančią turto ½ dalį. Ieškovų turimų dalių atskyrimas nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla, 2020-10-17 patikslintas ieškinys turėtų būti atmestas. Ieškinys ir priešieškinis šioje civilinėje byloje priimti, juose ieškinio (priešieškinio) pagrindas ir dalykas suformuluoti iki V. N. teisės į ginčo turtą atsiradimo (iki 2019-09-12 dovanojimo sutarties sudarymo). Apeliantai negali ginčyti sprendimo tuo pagrindu, kad teismas nepadalijo jų prašomo atidalyti turto – žemės sklypo į tris dalis. Ieškovams nepareiškus ieškinio reikalavimų dėl visiško bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo nuo visų bendraieškių, toks reikalavimas negali būti ir apeliacijos objektu.

74. Nurodo, kad atsakovai į bylą pateikė UAB (duomenys neskelbtini) parengtą ir su kompetentingomis institucijomis suderintą atidalijamo daikto – Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, priešingai nei ieškovai, inicijavę civilinės bylos nagrinėjimą. Į bylą ieškovai pateikė tik savo siūlymą - UAB(duomenys neskelbtini) žemės sklypo atidalijimo planą ir su kompetentingomis institucijomis nesuderintą UAB (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurie iš esmės skiriasi. NŽT galutinės išvados nepateikė, projektas institucine tvarka nėra suderintas. Molėtų rajono savivaldybės atsisakymas derinti ieškovų pateiktą projektą sprendžiant ginčą teisme, tik patvirtina, kad į bylą ieškovai atėjo nepasiruošę, galimai tikėdamiesi, kad teismas patvirtins žemės sklypo naudojimosi tvarką.

75. Nurodo, kad ieškovų siekis sau priskirti UAB(duomenys neskelbtini) žemės sklypo atidalijimo plane C- dalimi pažymėta teritoriją, nepagrįstas. Ieškovo teiginius, kad jie šioje sodo dalyje yra įveisę sodą paneigia į bylą pateiktas antstolio 2020-07-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tai, kad vien ieškovai prižiūrėjo ir naudojosi šia sodo dalimi paneigia liudytojo parodymai. Vien tai, kad V. N. šioje sklypo dalyje pageidauja statyti naują statinį, nesudaro pagrindo jam skirti šią žemės sklypo dalį, nes tokį siekį turi ir atsakovai. Dėl sklypo (ar jo dalių) naudojimo tarp šalių nebuvo jokių susitarimų, žemės sklypo (ar jo dalių) naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Sklypu buvo naudojamasi bendrai, bendrai naudoti ir jame esantys statiniai pirtis, šulinys. Siekdami visiško (absoliutaus) bendrosios nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo, atsakovai ieškovų naudai atsisakė šių statinių.

76. Pažymi, kad nėra galimybės rengiant vidinės miškotvarkos projektą išspręsti greta esančio kitos paskirties sklypo infrastruktūros klausimą. Nesutinka, kad teismo teiginiai dėl kūdros neigiamos įtakos atsakovams tenkančios sklypo dalies vertei paremti prielaidomis. Žemės sklypui taikoma specialioji sąlyga - Paviršiniai vandens telkiniai (VI skyrius, šeštasis skirsnis), nustatyta Apskrities viršininko įsakymu. Kūdra, kaip vandens telkinys, neturi vertės, nes už keliolikos metrų yra B. ežeras.

77. Sklypas neturi ribos su B. ežeru, bet kuriuo atveju jį nuo ežero skiria kaimyninio (V. N.) miško sklypo juosta, dar 1989m. ieškovai pasirinko gyvenamąjį namą, esantį toliau nuo ežero prie vietinės reikšmės kelio, klausimo dėl vaizdo į ežerą iki bylos nagrinėjimo teisme nekėlė. Pietinių kraštinių aprašymas neatitinka tikrovės, be to, savininkai ūkį vedė tokiu būdu, jog pastatai teritorijoje išdėstyti skyrium, todėl nėra tikslinga lygintis kraštinių ilgių proporcijomis, jos nedera su teritorijos, reikalingos pastatams aptarnauti, išdėstymu. Atidalijamo sklypo formą sąlygojo esamo gyvenamojo pastato komplekso lokacija. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui pritarė kelio valdytojas, todėl toks įvažiavimo variantas yra projektuotinas ir įgyvendintinas.

78. Nurodo, kad užstatymo teisė gali atsirasti tik tuomet, kai bus parengtas teritorijos detalusis planas, kuriuo būtų sukonkretinti Bendrojo plano sprendiniai (gyvenamosios teritorijos zona). Nauja statyba C dalyje negalima. Statyti būtų galima, jei atidalyto žemės sklypo teritorija apimtų ir buvusios sodybos teritoriją, kurioje buvo išdėstyti senieji pastatai. Pagal Molėtų rajono savivaldybės Bendrą planą šios teritorijos vystymas ir papildomas urbanizavimas šiai dienai nėra numatytas. Sklypas yra dalinamas per esančios sodybos teritoriją, kurios ribose ir galima tęstinė sodybinio tipo pastatų statyba. Pastačius gyvenamojo namo kompleksą (padidinę užstatymo tankį ir intensyvumą, ieškovai iš esmės jau išnaudojo statybų galimybes. Jiems taip pat atiteko pirtis, šulinys). Atsakovai turi daugiau teisių į statinių statybą.

79. Nustačius atsakovų atidalytame žemės sklype 299 kv.m. ploto servitutą, ne tik kad būtų užprogramuotas konfliktas, bet ir dėl itin didelio servitutu užimamos atsakovams tenkančios žemės sklypo ploto dalies būtų neproporcingai suvaržyta atsakovų nuosavybės teisė. Pasiūlytas 3,5 m pločio kelias neatitinka įstatymo reikalavimų, taip pat Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių. Plane įvažiavimas numatytas neįvertinus Kelių įstatyme nustatytų nuvažiavimui formuoti keliamų reikalavimų, teisės aktų reikalavimų neatitinka ir antras suformuoto kelio posūkis.

80. Ieškovų pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo pertvarkymo planas negali būti įgyvendintas, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų: ieškovui V. N. tenkanti dalis yra mažesnė už priklausančią 1/6 (0.1222 ha) žemės sklypo dalį. Be to, bendraturčiui perleista ne tik sklypo, bet ir kiekvieno statinio dalis, tačiau į indeksu C pažymėtą žemės sklypą nepatenka nei vienas statinys, tik dalis registruotos tvoros, todėl šios žemės sklypo dalies priskyrimas V. N. yra visiškai nepagrįstas (neparemtas realiu poreikiu). Nurodytoje vietoje sodo nėra, yra tik pavieniai naujai pasodinti vaismedžiai. Pagal 2012 m. parengtą topografinę nuotrauką, ši teritorija žymima kaip „ariama“. Todėl teiginiai apie ieškovų išpuoselėtą sodą neatitinka tikrovės. Gyvenamasis namas Plane rodomas be verandos, G ir N indeksais pažymėti objektai rodomi, kaip atskiri statiniai, nors tai bendrą praėjimą turintys statiniai, NTR registruoti fakto neatitinkančiu būdu, t. y. deklaruojant, kad gyvenamojo namo plotas yra mažesnis nei 80 kv.m. UAB (duomenys neskelbtini) atidalijamo sklypo plane tik schematiškai aprašomas žemės sklypo pertvarkymas, tačiau jame nepagrįsta galimybė, tokiu būdu pertvarkytą sklypo dalį, įvardintą 3 numeriu, ją naudoti pagal esamą (kitą) paskirtį, priskiriant vienbučių ir dvibučių paskirties naudojimo būdą. Statyba ne buvusios sodybos ribose nėra galima. Atsižvelgiant į tai, siūlomoje atidalyti sklypo Nr. 3 dalyje numatyti tą pačią paskirtį, kuri priskirta visam sklypui (kita, būdas – vienbučių dvibučių) nėra galimybės. Atkuriant nuosavybės teises sklypas buvo suformuotas vienai buvusio ūkio sodybai. Tai turėjo esminės reikšmės ir sklypo pertvarkymui – atsakovų projekte į šį kriterijų atsižvelgta, įvertintas ir proceso šalių - savininkų sutarimas dėl pastatų dalybų.

81. Priešingai negu teigia ieškovai, atsakovų projekto sprendiniai neblogina tolimesnio sklypo naudojimo sąlygų, nes sklypai ribojasi su vietinės reikšmės keliu, taip pat išlieka galimybė naudotis ežero pakrante. Tai atitinka tiek bendrųjų, tiek specialiųjų teisės aktų nuostatų reikalavimus ir Molėtų rajono savivaldybės patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Iš bendrojo plano sprendinių ir kilo pertvarkymo būdas į 2 dalis, įvertinus esamą užstatymą (pagal proceso šalių statinių dalybas) ir buvusios sodybos vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

82. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

83. Nors apeliantas V. N. prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad geriau būtų išsiaiškintos istoriškai susiklosčiusios ir tarpusavyje susijusios aplinkybės, pažymėtina, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

84. Apeliantai G. ir L. N. pateikė į bylą naują rašytinį įrodymą - Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2020-10-30 raštą Nr. P9-406, adresuotą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, kuriame nurodoma, jog ieškovų projektas nederinamas.

85. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Prie apeliacinio skundo pateikto rašto teismas nepriima, nebuvo kliūčių jo pateikti pirmos instancijos teismui.

86. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais valdomo žemės sklypo su statiniais pagal ieškovų planą. Sprendimu iš dalies patenkintas priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto pagal atsakovų pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, skundu jį ginčijant, tikrinamas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

87. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų išsamiai nebekartoja, pasisako dėl pateiktų apeliacinių skundų argumentų.

88. Apeliantai nurodo, kad žemės sklypo atidalijimas į du, o ne tris žemės sklypus nėra racionalus, pažeidžia principą dėl prioriteto absoliučiam atidalijimui ir programuoja tolesnį bendraturčių ginčą. Ieškovas V. N. pažymi, kad pagal ieškovų planą ir UAB(duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą siekiama absoliutaus, o pagal atsakovų projektą – santykinio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadangi trims ieškovams tenka viena sklypo dalis.

89. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010).

90. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą).

91. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, bendraturtis, pagrįsdamas savo nesutikimą su kito bendraturčio projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias siūlančiojo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

92. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovai, civilinę bylą iniciavę 2019 m. gegužės 2 d., teismui nepateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suderinto su kompetentingomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka, o UAB (duomenys neskelbtini) siūlomas žemės sklypo pertvarkymo planas nėra lygiavertis tokiam projektui. Apeliantai teigia, kad pateikė tinkamus atidalijimo dokumentus.

93. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų patikslintu ieškiniu buvo prašoma atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais valdomą žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pertvarkymo planą. Ieškovai pripažino, jog negalėjo operatyviai parengti ir kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto.

94. 2020-08-20 teisme buvo gautas pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo prašyta bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir jame esančius statinius atidalinti pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, su pareiškimu pateiktas patikslintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Pastebėtina, kad 2020-08-27 teismo posėdyje buvo atsisakyta priimti ieškovų pateiktą pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, byla toliau buvo nagrinėjama pagal anksčiau suformuotus ieškinio reikalavimus. Tuo pačiu nustatyta, jog, priešingai nei nurodo apeliantai, jų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo suderintas su visomis kompetentingomis institucijomis, ką patvirtina ir ieškovų G. ir L. N. su apeliaciniu skundu pateiktas Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2020-10-30 raštas Nr. P9-406, adresuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriui, kuriame nurodoma, jog ieškovų projektas nederinamas. 2020-07-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus raštu ieškovas G. N. buvo informuotas tik apie tai, kad skyrius derina projektą. Akivaizdu, kad ir šiuo metu šis projektas nėra suderintas.

95. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

96. Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, patikrintas projektas, dėl kurio yra priimta išvada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali būti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

97. Kadangi tokio projekto ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė, priešingai nei atsakovai, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės spręsti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų siūlomą, su kompetentingomis institucijomis nesuderintą variantą. Nors apeliantai teigia nebuvus esminių trūkumų, dėl kurių projektas negalėjo būti suderintas, tačiau šiuo atveju teismas negali pasisakyti dėl projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, nes tai yra kitų institucijų kompetencija. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pasisakyti ir dėl apeliantų argumentų, kad jų pasiūlytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas būtų tikslingesnis, labiau užtikrintų bendraturčių interesus, į šiuos argumentus atsižvelgtina tik sprendžiant, ar galėjo būtų tenkintas priešinis atsakovų reikalavimas.

98. Tačiau vienas siūlomo varianto trūkumas akivaizdus, nes ieškovas V. N. prašo atidalinti jam tenkančią žemės sklypo dalį be statinių, nors jis turi 1/6 dalį nuosavybės teisių į ieškovams paskirtų statinių dalį. Atidalijant jį, jam turi būti skiriama ir atitinkama dalis žemės sklypo, užimto jo statiniais.

99. Nustatyta, kad dėl atsakovų pateikto projekto Nacionalinės žemės tarnybos 2020-05-14 žemės valdos projekto patikrinimo aktu pripažinta, jog tvirtinti žemės valdos projektą galima su sąlyga: kai bus gauti visų projekte pertvarkomo sklypo savininkų pritarimai raštu šiam projektui, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Minėta aplinkybė leidžia spręsti, jog atsakovų projektas, kompetentingų institucijų vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atitinkamai buvo galimybė pirmosios instancijos teismui spręsti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būtent pagal atsakovų siūlomą variantą.

100. Nors apeliantai skunde akcentuoja, kad suformavus 2, o ne 3 sklypus, yra paneigtas jų teisės atsidalyti absoliutumas, nes išnagrinėjus bylą ieškovų bendroji dalinė nuosavybė išliko, pažymėtina, kad esant bendraturčių daugetui yra galimas santykinis atsidalijimas. Vieno bendraturčio atidalijimas nereiškia kitų bendraturčių atsidalijimo teisės paneigimo, jie gali atsidalyti tarpusavyje vėliau parengus projektą. Taigi, atidalijus atsakovų dalį, ieškovams neatimama tarpusavio atsidalijimo teisė.

101. Kasacinio teismo yra pažymėta, kad netgi sprendžiant dėl kelių atidalijimo pasiūlymų, nebūtinai turi būti tenkinamas būtent tas, pagal kurį pageidauja atsidalyti didesnis bendraturčių skaičius. Vien tai, kad nuspręsta atidalyti pagal vieno iš bendraturčių pateiktą atidalijimo projektą, negali lemti ir išvados, kad atsidalijusiam bendraturčiui suteikta pirmenybės teisė ir pažeistos kitų bendraturčių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Todėl nagrinėjamu atveju negalima spręsti, jog atsakovų siekis atsidalinti tokiu būdu, kaip nurodoma priešieškinyje, yra negalimas. Negali būti ignoruojama ir ta aplinkybė, jog ieškovui V. N. dalis žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartimi buvo perleista jau bylos nagrinėjimo metu, jau po atsakovų priešieškinio, kuriuo prašyta atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, priėmimo. V. N. žinojo apie bylos nagrinėjimą teisme, ieškovai yra susiję giminystės ryšiais, tikėtina, kad tarp jų konfliktų kilimo grėsmė yra minimali (V. N. yra G.ir L. N. sūnus). Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog negalimas atsakovų atsidalijimas pagal jų siūlomą variantą žemės sklypą su statiniais padalijant į dvi dalis. Per ilgą laiką ginčo žemės sklypas buvo naudojamas dviejų šeimų, faktiškai buvo du savininkai.

102. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi sklypu tvarka, ieškovai naudojosi dalimi sodo, aptvėrė jį tvora, pasodino vaismedžius, jais rūpinosi. Mano, kad šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl sodo priskyrimo konkrečiam bendraturčiui (-iams).

103. Pastebėtina, kad tarp bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka nėra privaloma, atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai gali būti vienas iš kriterijų, reikšmingų parenkant atidalijimo variantą. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, kas ir kuriuo metu naudojosi konkrečia sodo dalimi, negali būti ignoruojama, kokia šiuo metu yra situacija sodu šalių įvardinamoje teritorijoje. Tiek iš byloje esančių nuotraukų, tiek iš antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad pievoje auga pavieniai medžiai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, negalima spręsti, jog žemės sklypo rytinėje dalyje yra prižiūrėtas vaismedžių sodas. Tai žemės sklypo dalis, kurioje sodo nėra, ieškovai pretenduoja į jį tikėdamiesi jame vykdyti statybas. Pastebėtina, kad apeliantai G. ir L. N. savo apeliaciniame skunde iš esmės ir neneigia, kad sodas yra sunykęs.

104. Deklaratyviais pripažintini ir apeliantų argumentai, jog ieškovo G. N. iniciatyva buvo padidintas žemės sklypas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad visas sklypas atsakovo vardu buvo įgytas 2006 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nors ieškovo V. N. siekiama atsidalinti teritorija net 3 kraštinėmis ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu kitu (aplink esančiu) žemės sklypu, tačiau negali būti ignoruojama aplinkybė, jog gretimas sklypas įgytas jau bylos nagrinėjimo metupo to, kai buvo pareikštas ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

105. Ieškovui turėjo būti suprantama aplinkybė, jog iki bylos išnagrinėjimo ir ginčo išsprendimo, nebus aišku, ar su miško paskirties žemės sklypu besiribojančiu sodu įvardijama teritorija atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atiteks būtent ieškovams. Taigi, jis veikė savo rizika, įsigydamas besiribojantį sklypą ir planuodamas naudotis šalia jo esančia žemės sklypo dalimi. Dėl nurodyto aplinkybė, jog šalia sodo yra ieškovui V. N. priklausantis žemės sklypas, negali būti laikoma esmine sprendžiant šiuo atveju ginčą dėl žemės sklypo atidalijimo.

106. Apeliantai laikosi pozicijos, kad pagal atsakovų projektą atidalintini žemės sklypai yra nelygiaverčiai. Nurodo, kad ieškovams priskiriamoje žemės sklypo dalyje, projektinis Nr. 556-1, naujų statinių statybos sąlygos būtų žymiai blogesnės, naujų statinių statyba būtų galima tik šalia gyvenamojo namo, t.y. arčiausiai gatvės ir toliausiai nuo ežero esančioje teritorijoje, arba teritorijoje tarp gyvenamojo namo ir pirties pastato, tačiau tokiu būdu bus pažeisti ieškovų G. N. ir L. N. interesai, nes jiems būtų užstotas vaizdas į ežerą. Tuo tarpu atsakovams sklype, projektinis Nr. 556-2, tenka labai nedidelė dalis (4 m pločio) sklypo, esanti prie gatvės. Sklype, kuris ribojasi su ežero pakrante, atsakovai galėtų vykdyti naujų statinių statybą, kaip ir visoje sodo teritorijoje, kuri yra nutolusi nuo gatvės ir nuo jos atskirta mišku, neužstojant vaizdo į ežerą iš atsakovams priskiriamų kūrybinių dirbtuvių. Pagal atsakovų projektą ieškovams tenkanti arčiausiai ežero esančios sklypo pietinės kraštinės dalis (24,6 m), o atsakovams priskiriamos visos likę pietinės kraštinės (viso 87 m). Nesutinka, kad kūdros patekimas į atsakovų sklypo dalį turėtų neigiamos įtakos jos vertei. Teigia, kad atsakovų pateiktas atidalinimo variantas yra nesąžiningas ieškovų atžvilgiu.

107. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovų siūlyme žemės sklypai formuojami esamiems ir tarp šalių iš esmės faktiškai ir jau teisiškai pasidalintiems statiniams eksploatuoti, taip pat nėra paneigiamas ir ieškovų nurodomas interesas naujai statybai, o aplinkybė, jog ieškovams priskirtoje dalyje galimai bus užstotas vaizdas į ežerą, nepaneigia ieškovų pagrindinio intereso į poilsį prie ežero. Ginčo dėl statinių pasidalinimo nėra.

108. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šalys žemės sklypu su statiniais naudojasi poilsio reikmėms, ten nuolatos negyvena, tarp šalių dar nuo 1989 metų buvo susiklosčiusi faktinė naudojimosi pastatais tvarka, žemės sklypu buvo naudojamasi ir jis prižiūrimas bendru sutarimu, daugiau rūpinantis tomis sklypo zonomis, kurios buvo arčiau prie atitinkamų šalių naudojamų statinių. Ieškovai nuo pat pradžių naudojosi gyvenamuoju namu, esančiu toliau nuo ežero prie vietinės reikšmės kelio, o atsakovai, nugriovę buvusį statinį, arčiau ežero statėsi pastatą – kūrybines dirbtuves.

109. Apeliaciniais skundais neginčijama, kad ieškovams sprendimu buvo priskirti ne tie pastatai, kuriais jie faktiškai naudojasi nuo senų laikų, apeliantai tik nurodo, kad ieškovui V. N. turėjo būti paskirta dalis sklypo, kuri aptverta inžineriniu statiniu - tvora. Sprendžiant dėl žemės sklypo atidalijimo būdo yra reikšminga, kurioje sklypo dalyje statiniai yra, o pagal atsakovų pateiktą siūlymą visi ieškovams paskirti statiniai patenka į jų žemės sklypo dalį, tuo užtikrinant jiems galimybę statiniais tinkamai naudotis. Pripažintina, kad atsakovų sklypo atidalijimo variantą sąlygojo būtent esamų ir pasidalintų statinių išdėstymas bendrame sklype.

110. Nors apeliantai nesutinka, kad atsakovams atitenkanti 0,0436 ha ploto kūdra turi neigiamos įtakos sklypo vertei, tačiau įvertinus, jog kūdra reikalauja papildomų investicijų dėl jos priežiūros, ji įrengta tik dėl to, kad sklypas yra pelkėtoje vietoje, kūdra nesukuria jokios papildomos vertės, kai šalia yra B. ežeras. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta, jog iš esmės dėl kūdros buvimo sumažėjo atsakovams tenkančios žemės sklypo dalies naudingas plotas. Teiginys, kad kūdra gali būti savavališkai panaikinta laikytina deklaratyviu, kadangi sklypui taikoma specialioji sąlyga - Paviršiniai vandens telkiniai (VI skyrius, šeštasis skirsnis), nustatyta Apskrities viršininko įsakymu, be to, tokie kūdros panaikinimo kaštai gali būti ženklūs, vertinant, kad kūdra iškasta dėl pelkėtos vietovės, neaišku, ar tai būtų prasminga, nesudarytų sunkumų toliau tinkamai naudotis žemės sklypu.

111. Pastebėtina, kad ieškovams atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės atitenka pastatas – gyvenamasis namas; pastatas - ūkio pastatas; pastatas – pirtis; inžinerinis statinys – šulinys, tuo tarpu atsakovams atitenka tik vienas pastatas – kūrybinės dirbtuvės; inžinerinis statinys – tvora. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir ši aplinkybė neturi būti ignoruojama sprendžiant, kuriems iš bendraturčių turėtų būti priskirta platesnė sodo teritorija, kurioje, šalių teigimu, būtų galima naujų statinių statyba.

112. Apeliantai neginčija teismo išvados, jog jiems ir pagal atsakovų siūlomą variantą nėra užkirstas kelias vykdyti statybą ateityje kitoje vietoje, nei jie pageidauja šiuo metu. Ieškovas V. N. nurodo, kad tokiu atveju naujų statinių statyba būtų galima šalia gyvenamojo namo arba teritorijoje tarp gyvenamojo namo ir pirties pastato, todėl nebūtų pagrindo spręsti, jog ieškovo interesai dėl to yra reikšmingai pažeidžiami. Vien tik aplinkybė, kad pastačius statinį galimai būtų užstojamas vaizdas kitiems ieškovams, nesudarytų pagrindo spręsti, jog dėl to iš esmės nukentėtų ieškovams priskirto sklypo ar statinių vertė. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas V. N. apsiribojo tik pasvarstymais dėl galimybės ateityje statyti statinį, į bylą nebuvo pateikti jokie statybos leidimai, projektai, planai; kaip pagrįstai pažymi atsakovai, nėra aišku, ar šiame žemės sklype iš viso būtų leidžiami naujų pastatų statybos darbai, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

113. Apeliantai taip pat teigia, jog atsakovams tenkančios sklypo dalies pietinės kraštinės, esančios arčiausiai ežero, ilgis neproporcingai didelis, palyginus su ieškovams priskirto sklypo. Tačiau pastebėtina, kad sodu ieškovų įvardinama teritorija yra įsiterpusi į kitą ieškovo bylos nagrinėjimo metu įsigytą miško paskirties žemės sklypą, ji yra atokiau nuo ežero kranto, be to, kaip nurodo pats ieškovas V. N., sodas ribojasi su pelkėta vieta. Dėl nurodyto negalima vienareikšmiškai spręsti, jog sodo teritorija turėtų tiesioginį vaizdą į ežerą ir tuo šios sklypo dalies vertė būtų ženkliai didesnė.

114. Kaip minėta aukščiau, aplinkybės dėl gretimais esančio žemės sklypo įsigijimo ieškovo V. N. vardu jau bylos nagrinėjimo metu, taip pat jo planų ateityje pagal miškotvarkos projektą galimai suformuoti įvažiavimą į sodo teritoriją, nėra esminės sprendžiant dėl bendraturčių valdomo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jų sureikšminimas būtų nesąžiningas atsakovų, pareiškusį priešieškinį dar iki šio sklypo įsigijimo, atžvilgiu.

115. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą atidalino atsakovų siūlomu būdu, t. y. pagal 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ieškovams priskiriant Žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 556-1, su joje esančiais statiniais ir nustatant servitutą šioje dalyje, o atsakovams priskiriant žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 556-2, su joje esančiais statiniais. Manytina, kad žemės sklypo atidalijimas tokiu būdu turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, užtikrinti ilgainiui susiformavusius lūkesčius dėl valdomos žemės su statiniais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinių skundų argumentai neteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs teismas nustatė neracionalų atidalijimo variantą, pasirenkant prioritetine turto atidalinimo sąlygą – atidalyti natūrą, nesilaikė bendraturčių interesų pusiausvyros principo, neproporcingai apribojo ieškovų teises.

116. Negalima sutikti ir su ieškovų G. ir L. N. argumentais, kad teismas išėjo iš priešieškinio ribų ir savo iniciatyva nepagrįstai sprendė klausimą dėl priteistinų kompensacijų už netektą turtą dydžio. Atsakovai, skaičiuodami kompensacijas, vadovavosi 2019 m. birželio 7 d. NTR išrašu ir jame nurodytomis statinių vidutinėmis rinkos vertėmis, prašė iš ieškovų atsakovams priteisti kompensaciją už ½ dalį gyvenamojo namo, kas sudarytų 2105 Eur, už ūkinį pastatą -100,50 Eur, 1/2 Pirties pastato – 71,50 Eur, ½ šulinio - 41,55 Eur., iš viso: 2318,55 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas kompensacijas, vadovavosi naujausiais duomenimis dėl vidutinės statinių rinkos vertės, priteisė atsakovams iš visų ieškovų - 2 593,50 Eur kompensaciją už ½ Gyvenamojo namo netekimą (2 305 Eur), už ½ Ūkio pastato netekimą (120 Eur), už ½ Pirties netekimą (104,50 Eur), už ½ dalį Šulinio netekimą (64 Eur).

117. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Kadangi teismas, priteisdamas šalims kompensacijas, vadovavosi naujausiais duomenimis dėl vidutinės statinių rinkos vertės, kas atitinka ir kasacinio teismo praktiką, nėra pagrindo sutikti, kad paskaičiuotos kompensacijos yra neteisingo dydžio.

118. Ieškovai G. ir L. N. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovui elektros įvado ir energijos apskaitos įrenginio, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šis turtas nuosavybės teise priklauso šalims. Pastebėtina, kad atsakovai nurodė aplinkybes, jog elektros įvadas sodyboje yra registruotas atsakovo V. S. vardu, priešingų įrodymų į bylą nepateikta. Tačiau šis įvadas yra skirtas visai sodybai. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija ir CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad kita elektros įranga – įvadas ir skaitliukas, yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl ji, atidalijant ginčo sodybą, taip pat turi baigtis. Kadangi byloje buvo nustatyta, jog skaitliukas yra ant stulpo prie gyvenamojo namo, t. y. ieškovams tenkančioje žemės sklypo dalyje, teismas ir paskyrė ieškovams elektros įvadą į ieškovams tenkančius statinius ir skaitliuką, kuris yra ieškovams tenkančioje žemės sklypo dalyje.

119. Teisėjų kolegija įvertina, kad elektros įvadas ir apskaitos įrenginiai yra ieškovams atitenkančioje dalyje, atsakovai sutinka savo lėšomis įsirengti atskirus nuo ieškovų elektros įvadus bei elektros energijos apskaitos prietaisus, tokiu tikslu atsakovų prašymu teismo buvo nustatytas 6 mėnesių terminas leisti jiems naudotis elektra bendrai. Todėl ir šioje dalyje teismo sprendimo tinkamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl elektros įvado bei energijos apskaitos įrenginio išspręstas tinkamai įvertinus ir šalių teisėtus interesus, elektros įvado ir apskaitos įrenginio priteisimas niekaip nepažeidžia ieškovų teisių.

120. Pastebėtina, jog siekiant išvengti neaiškumų registruojant nuosavybės teises, reikalinga patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl ieškovams paskirto žemės sklypo, nurodant, kad 2/3 dalys 3 665 kv. m žemės ploto (projektinis Nr. 556-1) iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo, taip, kaip jis suformuotas 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; 2/3 dalys pastato - gyvenamojo namo; 2/3 dalys pastato - ūkio pastato; 2/3 dalys pastato – pirties; 2/3 dalys inžinerinio statinio – šulinio priteistini ieškovams G. N. ir L. N. bendrąja jungtine nuosavybės teise; 1/3 dalis 3 665 kv. m žemės ploto (projektinis Nr. 556-1) iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo, taip, kaip jis suformuotas 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; 1/3 dalis pastato - gyvenamojo namo; 1/3 dalis pastato - ūkio pastato; 1/3 dalis pastato – pirties; 1/3 dalis inžinerinio statinio – šulinio priteistina V. N. asmeninės nuosavybės teise.

121. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodyto sprendimas paliktinas nepakeistu, tik patikslintina rezoliucinė dalis dėl ieškovams skirto žemės sklypo ir statinių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

122. Netenkinus ieškovų apeliacinių skundų spręstina dėl apeliacinės instancijos teisme atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

123. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijų 8 punkte nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

124. Nustatyta, kad dėl atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymo atsakovė patyrė 2400 Eur išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti, išlaidos patirtos 2021-02-03, todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris, pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis, buvo 1454,80 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas, maksimalus užmokestis už advokato suteiktas paslaugas sudarytų 1891,24 Eur. Dėl nurodyto pripažintina, kad atsakovės prašoma priteisti 2400 Eur suma viršija nurodytą Rekomendacijose dydį ir iš ieškovų priteistina atsakovei po 630,41 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Netenkinus ieškovų apeliacinių skundų bei įvertinus, kad bendraieškovių pozicijas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidas, patirtos tiek teikiant apeliacinius skundus, tiek atsiliepimus į ieškovų apeliacinius skundus, neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies 4 pastraipą sekančiai:

„2. Ieškovams G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybės teise priteisti 2/3 dalis 3 665 kv. m žemės ploto (projektinis Nr. 556-1) iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kaip jis suformuotas 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; 2/3 dalis pastato - Gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m); 2/3 dalis pastato - Ūkio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1ž); 2/3 dalis pastato – Pirties (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m); 2/3 dalis inžinerinio statinio – Šulinio (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));

V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybės teise priteisti: 1/3 dalį 3 665 kv. m žemės ploto (projektinis Nr. 556-1) iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kaip jis suformuotas 2020 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; 1/3 dalį pastato - Gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m); 1/3 dalį pastato - Ūkio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1ž); 1/3 dalį pastato – Pirties (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m); 1/3 dalį inžinerinio statinio – Šulinio (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));

Priteisti atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų L. N., G. N. ir V. N. po 630,41 Eur iš kiekvieno išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Teisėjai Vygintas MažuikaDalia PranckienėLaimutė Sankauskaitė