- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-458-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00194-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- G. N., L. N., V. N.
- Atsakovas
- V. S., D. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. N., L. N. ir V. N. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal atsakovų V. S. ir D. S. prašymą civilinėje byloje Nr. e2-63-1093/2020 pagal ieškovų G. N., L. N. ir V. N. ieškinį atsakovams V. S. ir D. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų priešieškinį ieškovams dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovai kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam ginčo turtui – žemės sklypui ir jame esantiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), ribojančias G. N., L. N. ir V. N., t.y. bet kokias galimybes disponuoti žemės sklypu ir jame esančiais statiniais bei atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeista natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijamo ginčo turto – žemės sklypo ir jame esančių statinių faktinė ar teisinė padėtis iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto.
2. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes ieškovai G. N. ir V. N. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. išgriovė ir išardė dalį tvoros, sunkiasvore transporto priemone išvažinėjo sodybvietės teritoriją, išdarkė dalį vejos, suniokojo velėną, iškirto medžius (namų valdos sklypas yra miškingoje teritorijoje) bei padarė kitus neteisėtus veiksmus savavališkai naikinant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą ginčo turtą. Jokio sutikimo dėl turto pertvarkymo ar jo sunaikinimo V. ir D. S. kitiems bendraturčiams nėra davę. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovai ėmėsi priemonių, siekdami pakeisti atidalijamo turto apimtį (jį ar dalį jo pertvarkyti (sunaikinti)), todėl palankaus atsakovų atžvilgiu teismo sprendimo priėmimo įvykdymo užtikrinimui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios ribotų ieškovams ne tik galimybę disponuoti žemės sklypu ir jame esančiais statiniais, bet ir neleistų atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeista natūra atidalijamo ginčo turto – žemės sklypo ir jame esančių statinių faktinė ar teisinė padėtis iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto.
3. Be to, pirmosios instancijos teisme 2020 m. balandžio 20 d. teisme buvo gautas dar vienas atsakovų D. S. ir V. S. atstovės prašymas, su kuriuo buvo pateikti papildomi įrodymai laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Prašyme nurodė, kad ieškovai savo neteisėtais veiksmais ir toliau siekia pakeisti ginčo turto apimtį (jį naikina ir pertvarko), tuo pakeisdami turto faktinę ir teisinę padėtį, t. y. atvykus patekti į objektą nėra galimybės, kadangi įvažiavimas apsodintas eglutėmis, pridėta didelių rąstų, kelias užtvertas ir patekimas nebegalimas. Mano, kad darbai atlikti prieš kelias dienas, iškirsta gyvatvorė ir paliktas tarpas pravažiavimui tik per veją, eglutės užsodintos neseniai. Atsakovai 2020 m. balandžio 6 d., 2020 m. balandžio 11 d. ir 2020 m. balandžio 18 d. dėl tokių neteisėtų ieškovų veikų kreipėsi tiek į prokuratūrą, tiek į policiją. Atsakovams visokeriopai trukdoma patekti prie jų nuosavybės teise valdomų statinių bei šiuo turtu naudotis, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino ir atsakovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1) draudimą G. N., L. N. ir V. N. bet kokiu būdu disponuoti dalinės nuosavybės teise kartu su V. S. ir D. S. valdomu žemės sklypu ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini),
2) draudimą G. N., L. N. ir V. N. atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeista natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijamo žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), faktinė ar teisinė padėtis.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus atsakovų nurodytas aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. ieškovai išgriovė ir išardė dalį tvoros, sunkiasvore transporto priemone išvažinėjo sodybvietės teritoriją, išdarkė dalį vejos, suniokojo velėną, iškirto medžius, įvažiavimą apsodino eglutėmis, pridėjo didelių rąstų, užtvėrė kelią; jog ieškovai nepateikė prieštaravimo dėl atsakovų pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; jog priešieškinio reikalavimas yra atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, akivaizdu, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu, t. y. užtikrinant ginčo šalių faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą.
6. Kartu nurodė, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su priešieškinyje pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ėmėsi priemonių, siekdami pakeisti atidalijamą turtą, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo pagal priešieškinyje suformuluotus reikalavimus įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti iš viso negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 13 punktai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
7.1. Nurodo, kad tvora išgriauta nebuvo, o tik 1/6 tvoros dalis buvo nuardyta siekiant ją apsaugoti nuo sugadinimo ar sunaikinimo atliekant vėjovartos tvarkymo darbus. Likusi nedidelė tvoros dalis (apie 20 m) buvo sugniuždyta vėjovartos. Taigi šiuo atveju ieškovai saugojo savo ir kitų bendraturčių turtą, suvyniojo tvorą į rulonus, iš kurių bus atstatyta tvora baigus darbus, o atsakovai prie turėtų išlaidų finansiškai neprisidėjo. Dėl atliekamų vėjovartos darbų su sunkiasvore technika bei vaismedžių ir daržovių auginimo taip pat nebuvo išvengta vejos pažeidimų, tačiau nėra aišku, kodėl atsakovai 30 metų jokių pretenzijų dėl tokių darbų atlikimo neturėjo, o šiuo metu jas pareiškė.
7.2. Kartu atskirajame skunde nurodoma ir tai, jog patekimas į ginčo objektą nėra apribotas, patys atsakovai į ginčo sklypą nebuvo atvykę ir patys nėra faktiškai įvertinę situacijos ginčo sklype. Kita vertus, dar 2017 metais šalių bendru sutarimu įvažiavimo vieta buvo perkelta tam, kad atitiktų higienos normų reikalavimus, o visais atsakovų klausimais ikiteisminį tyrimą atliekant institucija yra priėmusi nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.
7.3. Apeliantai pažymi ir tai, jog vertinant pirmosios instancijos teismo nutartyje suformuluotą draudimą, yra uždraudžiami atlikti bet kokie veiksmai, susiję su statinių ir sklypo natūros pakeitimu, kas iš esmės gali apimti ir pievos šienavimą, šakų genėjimą ar kitų priežiūros darbų atlikimą, juo labiau kad faktinė padėtis, kurios pasikeitimas nėra galimas, priimant skundžiamą nutartį nustatyta ir užfiksuota nebuvo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu atsakovai prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
8.1. Nurodo, kad dalis bendrosios nuosavybės teise valdomo (neatidalyto) ginčo turto civilinės bylos Nr. e-2-63-1093/2020 nagrinėjimo teisme metu ieškovų neteisėtais veiksmais (savavališkai) pertvarkyta – nuardyta tvora, įprastas įvažiavimas į sodybą panaikintas, jį užverčiant medžių šaknimis, lentomis ir akmenimis, ir iki šiol (2020-05-13) nėra atlaisvintas, atsakovai negali patekti į sodybą ir naudotis jiems priklausančiu turtu. Manytina, kad tokia padėtis negali būti toleruojama. Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e-2-63-1093/2020 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra vienas iš būdų atgrasyti ieškovus nuo tolimesnės neatidalyto turto faktinės padėties keitimo iki teismas priims sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e-2-63-1093/2020.
8.2. Kartu nurodo, jog ieškovų teiginiai apie vėjovartą neatitinka tikrovės, kadangi vėjovartos ieškovų veiksmų atlikimo metu ir iki jų pradėjimo nebuvo, todėl tvora negalėjo būti (nebuvo) sugriauta (sugniuždyta). Tvorą ieškovai išardė siekdami per bendraturčių namų valdos žemės sklypą sunkiasvore transporto priemone privažiuoti į gretimą žemės sklypą ir jame vykdyti darbus. Kreiptis į bendraturčius dėl sutikimo išardyti bendraturčiams priklausančią tvoros dalį ieškovai nematė reikalo, atitinkamai apie numatomą atlikti faktinį turto pakeitimą ieškovai atsakovų neinformavo. Jokios teisinės reikšmės neturi tai, ar žolę, veją ar velėną ieškovai suniokojo vieną ar daugiau kartų. Visi nurodyti ieškovų veiksmai patvirtina jų savivalę, savavaldžiavimą ir bendraturčių (atsakovų) teisių pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, o taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytas išvadas, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė ieškovams bet kokiu būdu disponuoti dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais valdomu žemės sklypu ir statiniais, tačiau nustatydamas draudimą atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeista natūra faktinė ar teisinė padėtis, iš esmės priėmė neaiškų procesinį sprendimą.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai byloje yra pareiškę priešieškinį dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo siekia iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalyti jiems priklausančią ginčo turto ½ dalį (žemės sklypo ir statinių). Taigi atsakovai byloje yra pareiškę savarankišką reikalavimą, dėl ko pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas nagrinėti jų pareikštą prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo. Kartu, atsižvelgiant į atsakovų priešieškinyje išdėstytas aplinkybes bei į bylą pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovų pareikštas priešieškinis, vertinant preliminariai, nėra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi atsakovai yra nurodę reiškiamus reikalavimus bei pateikę, jų vertinimu, reikšmingus duomenis tokiems reikalavimams pagrįsti. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovų priešieškinis yra preliminariai pagrįstas.
12. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą iš esmės taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog atsakovų nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizika. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys duomenys apie tai, kad vykstant teisminiam procesui G. N. ir L. N. dovanojimo sutartimi perleido savo sūnui V. N. dalį ginčo nekilnojamojo turto. Be to, iš kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų foto nuotraukų bei prašyme išdėstytų duomenų, galima vertinti, jog ginčo turto teisinės priklausomybės ir aplinkos pokyčiai yra realūs, net jei ir dalis veiksmų, lėmusių ginčo turto aplinkos pokyčius, kaip tą nurodo ieškovai atskirajame skunde, buvo sąlygoti tokių veiksmų atlikimo būtinybės. Įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, galima vertinti, kad tarp šalių yra kilęs ne tik teisinis ginčas, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė draudimą ieškovams disponuoti dalinės nuosavybės teise su atsakovais valdomu ginčo turtu, juo labiau kad ieškovai pateiktu atskiruoju skundu šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies iš esmės neginčija.
13. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria, nutarta uždrausti ieškovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeista natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijamo žemės sklypo ir statinių, faktinė ar teisinė padėtis, sprendžia, kad tokia taikomų laikinųjų apsaugos priemonių formuluotė neleidžia tiksliai bei konkrečiai įvertinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės turinio ir gali sudaryti sąlygas jos interpretavimui, kas neatitiktų teisinio užtikrintumo įgyvendinimo.
14. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Be to, baigiamasis teismo aktas negali būti dviprasmiškas; jis turi būti aiškus, suprantamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės yra baigiamasis procesinis sprendimas dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo labiau kad šis procesinis sprendimas yra vykdomas skubiai.
15. Taigi ir teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių formuluotė turi būti konkreti, aiški, suprantama ir nedviprasmiška, tačiau nagrinėjamu atveju pirmiau išdėstyta taikomų laikinųjų apsaugos priemonių formuluotė neleidžia aiškiai suprati, kokie veiksmai ar neveikimas yra uždraudžiami ir kaip turėtų būti suprantama draudimo formuluotė „atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeista natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijamo žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), faktinė ar teisinė padėtis“, juo labiau kad, kaip pagrįstai nurodo ieškovai, faktinės padėties pasikeitimu gali būti laikoma itin daug aplinkybių bei įvairių veiksmų, net ir susijusių su kasdienine buitine veikla, atlikimas. Tai leidžia spręsti, kad ši skundžiamos nutarties dalis neatitinka teismo procesinio sprendimo aiškumo bei nedviprasmiškumo reikalavimų. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir aplinkybė, jog pirmosios instancijos teisme buvo gautas antstolės prašymas išaiškinti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą.
16. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties dalis, kuria nustatytas draudimas ieškovams bet kokiu būdu disponuoti dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais valdomu žemės sklypu ir statiniais, yra pagrįsta ir teisėta, dėl ko paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta uždrausti ieškovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeista natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijamo žemės sklypo ir statinių, faktinė ar teisinė padėtis, dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės formuluotės neaiškumo ir dviprasmiškumo, panaikinama ir grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Pirmosios instancijos teismui grąžinant klausimą dėl dalies laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų, kurie iš esmės visi yra susiję būtent su neaiškiu pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turiniu ir faktiniu įgyvendinimu, nenagrinėja ir dėl jų nepasisako, kadangi dėl šių aspektų turi pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas aptariamą klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. balandžio 20 d. nutarties dalį, kuria nutarta uždrausti ieškovams atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų pakeista natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijamo žemės sklypo ir statinių, faktinė ar teisinė padėtis ir perduoti klausimą dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Likusią skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.