Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-63-1093/2020

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-07
Bylos Nr.: e2-63-1093/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00194-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Monika Benetė
Ieškovas: G. N., L. N., V. N.
Atsakovas: D. S., V. S.
Advokatai: Irena Maksimova, Virginija Kondratienė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-63-1093/2020Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00194-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1., 3.2.3.1., 3.2.6.1.

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,

dalyvaujant ieškovams G. N., L. N., jų atstovams advokatams Irenai Maksimovai, Sigitui Lukauskui,

ieškovui V. N.,atsakovams D. S., V. S., jų atstovei advokatei Virginijai Kondratienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. N., L. N. ir V. N. ieškinį atsakovams V. S. ir D. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovų V. S. ir D. S. priešieškinį ieškovams G. N., L. N., V. N. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai G. N. ir L. N. 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendra daline nuosavybe kartu su atsakovais V. S. ir D. S. valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo.

2. 2019 m. spalio 21 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovai G. N., L. N. ir V. N. prašo teismo atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovais valdomą žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2019 m. rugsėjo 17 d. UAB „Aristoma“ žemės sklypo pertvarkymo planą (toliau ir – Ieškovų planas) tokiu būdu:

1) ieškovams G. N. ir L. N. asmeninės nuosavybės teise priskirti nekilnojamus daiktus:

žemės sklypo „A“ dalį – 2879 kv. m iš 7329 kv. m, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip, kaip jis pažymėtas Ieškovų plane,

pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1A1m (toliau ir – Gyvenamasis namas),

pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4I1ž (toliau ir – Ūkio pastatas),

pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 3I1m (toliau ir – Pirtis),

inžinerinį statinį (įrenginį) - šulinį k, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Šulinys);

2) bendraieškiui V. N. asmeninės nuosavybės teise priskirti žemės sklypo „C“ dalį

785,5 kv. m iš 7329 kv. m, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip, kaip jis pažymėtas Ieškovų plane,

statinį (įrenginį) - tvorą t, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Tvora);

3) atsakovams V. S. ir D. S. asmeninės nuosavybės teise priskirti šiuos nekilnojamus daiktus:

žemės sklypo „B“ dalį – 3664,5 kv. m iš 7329 kv. m, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip, kaip jis pažymėtas Ieškovų plane,

pastatą - kūrybines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 2P1m (toliau ir – Kūrybinės dirbtuvės);

4) priteisti iš ieškovų atsakovų naudai kompensaciją už turto netekimą:

Gyvenamo namo dalį 1 403,3 Eur,

Ūkinio pastato dalį 67 Eur,

Pirties pastato dalį 47,7 Eur,

Šulinį 55,7 Eur,

t. y. viso 1 573,7 Eur;

5) priteisti iš bendraieškio V. N. atsakovo naudai kompensaciją už turto netekimą:

Gyvenamo namo dalį 701,7 Eur,

Ūkinio pastato dalį 33 Eur,

Pirties pastato dalį 23,8 Eur,

Šulinį 27,8 Eur,

t. y. viso 786,3 Eur;

6) priteisti iš atsakovų ieškovų naudai kompensaciją už turto netekimą:

Kūrybinių dirbtuvių – 626,7 Eur;

7) priteisti iš atsakovų bendraieškio V. N. naudai kompensaciją už turto netekimą:

Kūrybinių dirbtuvių - 313,3 Eur;

8) nustatyti neterminuotą kelio servitutą (299 kv. m ploto ir 3,5 m pločio) tarnaujančiam daiktui – atsakovams nuosavybės teise priskirtame žemės sklype, Ieškovų plane pažymėtame indeksu „B“, esančiame (duomenys neskelbtini), viešpataujančio daikto, bendraieškiui V. N. priskirto žemės sklypo nuosavybės teise, Ieškovų plane pažymėto indeksu „C“, atžvilgiu ir nustatyti 500 Eur metinį atlyginimą už tarnaujantiesiems daiktams nustatytą servitutą;

9) nustatyti neterminuotą tako servitutą (7 kv. m ploto ir 1 m pločio) tarnaujančiam daiktui – ieškovams nuosavybės teise priskirtame žemės sklype, Ieškovų plane pažymėtame indeksu „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), viešpataujančio daikto, atsakovams priskirto žemės sklypo nuosavybės teise, Ieškovų plane pažymėto indeksu „B“, atžvilgiu ir nustatyti 500 Eur metinį atlyginimą už tarnaujantiesiems daiktams nustatytą servitutą;

10) priteisti iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad nuo 1989 m. iki 2007 m. ieškovai ir atsakovai žemės sklypu ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), faktiškai disponavo, valdė kaip bendrasavininkai. 2007 m. liepos 3 d. pagal privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai G. N. ir L. N. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo iš atsakovų ½ dalį iš 0,7329 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Žemės sklypas) ir ½ minėtame sklype esančių pastatų: Gyvenamojo namo, Kūrybinių dirbtuvių, Pirties, kiemo statinių (Šulinys, Tvora). Atsiradus esminiams nesutarimams tarp šalių naudojantis bendru turtu, 2019 m. vasario 27 d. ieškovai raštiškai kreipėsi į atsakovus, siūlydami nustatyti Žemės sklypu naudojimosi tvarką, tačiau atsakovai į šį siūlymą nereagavo. Nuo pat 1990 m. iki dabar aplinkybės susiklostė taip, kad ieškovai naudojasi visu pastatu – Gyvenamuoju namu ir Ūkio pastatu, o atsakovai naudojasi visu pastatu – Kūrybinėmis dirbtuvėmis. Per visą laikotarpį tiek ieškovai, tiek atsakovai žymiai rekonstravo jų naudojamus pastatus, faktiškai jie tapo gyvenamaisiais namais, kiekviena iš šalių investavo savo asmenines lėšas. Iki šiol kiekviena iš šalių naudojasi minėtais statiniais ir jokių pretenzijų dėl šių statinių faktinio naudojimosi nereiškė. 1990 m. ieškovas savavališkai ir savo iniciatyva užėmė niekam nepriskirtą apie 1 300 kv. m teritoriją, kurioje įveisė apie 50 vnt. vaismedžių sodą ir aptvėrė tinkline tvora įrengė sodą (toliau ir – Sodas). Ieškovai rūpinosi Sodu – prižiūrėjo vaismedžius, pjovė žolę ir t.t. Išimtinai dėl ieškovo G. N. pastangų Sodas buvo prijungtas prie kolūkio priskirto naudotis posodybinio 0,6000 ha sklypo ir tokiu būdu ieškovas G. N. padidino bendrą žemės plotą iki dabartinių 0,7329 ha, taigi ieškovas neatlygintinai praturtino ir padidino atsakovų valdomą nuosavybės ½ santykį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovai nuo pat 1990 m. iki šios dienos nė karto neišreiškė noro tvarkyti Sodo teritoriją ir tokiu neveikimu pripažino nusistovėjusį Sodo naudojimo būdą. Taigi šios istorinės aplinkybės ir prašymas ieškovams priskirti Sodo teritoriją („C“ dalis) yra visiškai pagrįstas, teisingas ir niekaip nepažeidžia atsakovų teisių ir teisėtų lūkesčių į minėtą teritoriją. Bendraieškiai turi ir turėjo teisėtų lūkesčių ir į galimą poilsio paskirties statinių statybą šioje Sodo („C“ dalis) teritorijoje. Bendraieškiams nepriskyrus Sodo teritorijos („C“ dalis), faktiškai nebūtų įmanomos net menkiausios bet kokios paskirties pastatų statybos, nes bendraieškiams priskirtas naudotis žemės sklypas būtų per siauras, o atsakovams priskirtas sklypo plotis būtų net 4 kartus platesnis už ieškovų, kuriame atsakovai turėtų galimybę statytis daugiau nei kelis atskirus statinius. Patikslintame ieškinyje pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas atitinka ir pasikeitusias esmines aplinkybes, susijusias su bendros dalinės nuosavybės į dalį ginčo turto įgijimu bendraieškiui V. N.. 2019 m. rugsėjo 12 d. dovanojimo sutarties pagrindu 1/6 dalį ½ dalies Žemės sklypo ir statinių, priklausiusių bendros jungtinės nuosavybės pagrindu G. ir L. N., bendros dalinės nuosavybės teise įgijo V. N.. Ieškovų plane žemės sklypų plotai, nurodyti indeksais „A“ 2 879 kv. m ir „C“ 785,5 kv. m., santykinai atitinka turimas ieškovų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Bendraieškis V. N. supranta, kad pagal tokį planą jam atitektų ne idealioji nuosavybės ploto dalis (1 221 kv. m), o 785,5 kv. m, taip pat atitektų minėtą 785,5 kv. m teritoriją supanti metalinė tinklinė Tvora. Bendraieškis V. N. dėl sumažėjusios sklypo dalies piniginių kompensacijų iš ieškovų neprašo ir dėl to ateityje pretenzijų nereikš. Taigi iš viso bendraieškiams tektų 3 664,5 kv. m. Atsakovams priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“, kuri irgi lygi 3 664,5 kv. m, ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo išsprendžiamas atidalijant bendraieškiams ir atsakovams pagal turimas idealiąsias dalis. Bendraieškiai tarpusavyje piniginių kompensacijų už turto netekimus neskirsto ir kompensacijų gauti nepageidauja. Bendraieškių siūlomas Ieškovų planas atitinka reikalavimus, kurie numatyti 2019 m. rugpjūčio 12 d. Nr. P40-53 Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimams“ sąlygose ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėms. Bendraieškiui nenustačius 3,5 m pločio kelio servituto per „B“ dalies žemės sklypo dalį, bendraieškis V. N. turėtų teisę tik pėsčiomis iš vietinės reikšmės kelio patekti į „C“ dalies 785,5 kv. m ploto žemės sklypą ir juo naudotis. Pagal siūlomą Ieškovų planą atsakovams atsiranda analogiška problema patekti ir naudotis ežero pakrantės dalimi. Tam, kad ši problema būtų išspręsta, ieškovai siūlo nustatyti 1 m pločio ir 7 kv. m ploto tako servitutą sklypo „A“ dalyje (tarnaujantis daiktas), skirtą sklypo „B“ dalies naudotojams teisę ribotai naudotis svetimu nekilnojamu turtu, t. y. nustatyti kelio servitutą ir taikyti periodines metines kompensacijas dėl šių servitutų nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, nustatant abejoms šalims 500 Eur atlyginimą už tarnaujantiesiems daiktams nustatytą servitutą.

Atsiliepimas

4. Atsakovai V. S. ir D. S. atsiliepime bei kituose paruošiamuose dokumentuose prašė patikslintą ieškinį atmesti. Ieškovų planas, kuriuo siūloma žemės sklypą atidalyti į tris dalis, bendraieškiams suformuojant du žemės sklypus, o atsakovams perduodant vieną žemės sklypą, neatitinka teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Bendraieškiui V. N. priklauso 1/6 dalis žemės sklypo ir visų pastatų, tačiau žemės sklypo pertvarkymo plane indeksu „C“ pažymėtas žemės sklypo plotas yra 0,07855 ha, ši dalis, pridėjus siūlomą servitutą 2,99 kv. m, yra mažesnė už V. N. priklausančią 1/6 žemės sklypo dalį. Bendraturčiui perleista ne tik sklypo, bet ir kiekvieno statinio dalis, tačiau į indeksu „C“ pažymėtą žemės sklypą nepatenka nei vienas statinys, tik dalis registruotos tvoros, todėl šios žemės sklypo dalies priskyrimas bendraieškiui V. N. yra nepagrįstas (neparemtas realiu poreikiu). Ieškovų plano sprendiniuose rašoma „Sodas“, tačiau jame sutartiniais ženklais pažymėtos pievos, o pagal 2012 m. parengtą topografinę nuotrauką ši teritorija žymima kaip „ariama“, taigi patikslintame ieškinyje nurodyti teiginiai apie ieškovų išpuoselėtą sodą neatitinka tikrovės – ten tik pavieniai naujai pasodinti vaismedžiai. Gyvenamasis namas Ieškovų plane rodomas be verandos, „G“ ir „N“ indeksais pažymėti objektai rodomi kaip atskiri statiniai, nors tai bendrą praėjimą turintys statiniai, taigi nurodytas faktinis statinio plotas neatitinka Nekilnojamojo turto registro (toliau ir – NTR) 2017 m. gruodžio 15 d. Deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 nurodytų duomenų. Ieškovų plane įvažiavimas numatytas neįvertinus Kelių įstatyme nustatytų nuvažiavimui formuoti keliamų reikalavimų, teisės aktų reikalavimų neatitinka ir antras suformuoto kelio posūkis. Servituto plotis neatitinka įstatymo reikalavimų. Ieškovų planas taip pat neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 49¹.2 papunkčio reikalavimų. Atsakovų nuomone, atidalijant žemės sklypą, jis turi būti padalytas į du žemės sklypus, nes nėra jokio teisinio pagrindo ieškovams formuoti du atskirus žemės sklypus ir projektuoti kiekvienam iš jų po atskirą įvažiavimą.

Šalies argumentai

5. Atsakovai V. S. ir D. S. teismui pateikė priešieškinį, kurį 2020 m. birželio 8 d. patikslinę, prašo teismo su ieškovais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą ir jame esančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), atidalinti pagal 2020 m. balandžio 9 d. UAB „Projektita“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau ir – Atsakovų projektas) tokiu būdu:

1) ginčo turto atidalijimui taikyti prioritetus – ginčo turtą atidalyti natūra, turto vertės skirtumą kompensuoti kitu turtu, negalint kompensuoti kitu turtu visa apimtimi – likusią dalį kompensuoti pinigais;

2) patvirtinti teikiamą Atsakovų projektą ir 0,7329 ha žemės sklypą atidalyti Atsakovų projekte nustatytu būdu;

3) atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti lygiomis dalimis šiuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus:

- 3 664 kv. m. žemės ploto iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo taip kaip jis suformuotas Atsakovų projekte (0,3664 ha ploto žemės sklypas - projektinis Nr. 556-2);

- Kūrybines dirbtuves;

- Tvorą;

- pontoninį tiltą;

4) Bendraieškiams G. N., L. N. ir V. N. bendrosios nuosavybės teise priteisti šiuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus:

- 3 665 kv. m žemės ploto iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo taip kaip jis suformuotas Atsakovų projekte (0,3665 ha žemės sklypas - projektinis Nr. 556-1);

- Gyvenamąjį namą;

- Ūkio pastatą;

- Pirtį;

- Šulinį;

- elektros transformatorinę (skydinę), elektros įvadą į ieškovams tenkančius statinius ir elektros naudojimo apskaitos įrenginį;

5) iš atsakovų bendraieškių G. N., L. N. ir V. N. naudai už turto (statinių) netekimą priteisti kompensaciją, proporcingą jų valdomo turto daliai: ½ kūrybinių dirbtuvių – 940 Eur, tvorą – 83,50 Eur, iš viso 1 023,50 Eur;

6) iš bendraieškių G. N., L. N. ir V. N. atsakovų naudai už turto (statinių) netekimą priteisti kompensaciją, proporcingą jų valdomo turto daliai: ½ dalį gyvenamojo namo – 2 105 Eur, ūkinį pastatą – 100,50 Eur, ½ pirties pastato – 71,50 Eur, ½ šulinio – 41,55 Eur, iš viso 2 318,05 Eur;

7) papildomai iš bendraieškių G. N., L. N. ir V. N. atsakovų naudai priteisti kompensaciją už inžinerinius statinių įrengimą, proporcingą jų valdomo turto daliai: ½ dalį išlaidų už šulinį – 1 470 Eur, ½ dalį elektros įvado į pastatą - Kūrybines dirbtuves – 2 779,50 Eur, iš viso 4 249,50 Eur;

8) nustatyti Atsakovų projektu formuojamame 0,3665 ha ploto žemės sklype (projektinis Nr. 556-1) numatytą Kelio servitutą [S1] – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis), reikalingą žemės sklypo (projektinis Nr. 556-2) savininkams per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patekti prie ežero;

9) priteisti iš atsakovų bendraieškių G. N., L. N. ir V. N. naudai vienkartinę 300 Eur dydžio kompensaciją už Atsakovų projekte žemės sklype (projektinis Nr. Nr. 556-1) numatytą Kelio servitutą [S1] – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas) [S1];

10) įpareigoti bendraieškius G. N., L. N. ir V. N. leisti atsakovams neatlyginamai naudotis elektros energija ir šuliniu šešis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo (ir jo įsiteisėjimo) dienos, kol atsakovams priklausančiame žemės sklype bus įrengti šulinys ir pastate - kūrybinėse dirbtuvėse (pažymėjimas plane 2P1m) – elektros įvadas;

11) įpareigoti bendraieškius G. N., L. N. ir V. N. jų sąskaita per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo (ir jo įsiteisėjimo) dienos iškelti vandentiekio vamzdyną iš atsakovams tenkančios žemės sklypo dalies;

12) priteisti iš ieškovų G. N., L. N. ir V. N. lygiomis dalimis atsakovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Patikslintame priešieškinyje atsakovai nurodė, kad jie ir ieškovai G. N. ir L. N. 1989 m. sutarė bendrosios dalinės nuosavybės teise iš V. U. įsigyti prie ežero esančią sodybą. 1989 m. lapkričio 15 d. pas seniūną tvirtinant Pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas G. N. pareiškė, kad įsigyti perkamo turto negalįs dėl tuo metu galiojusiuose įstatymuose nustatyto draudimo turėti antrąjį būstą (namą), paragino atsakovus ginčo turtą pirkti savo vardu, pasiūlė už perkamus statinius apmokėti pusę sumos (6 700 rublių), nurodė perkamoje sodyboje pageidaująs naudotis gyvenamuoju namu, o atsakovams pasiūlė pertvarkyti ūkinį pastatą į gyvenamąjį namą. Atsakovams toks ieškovų siūlymas buvo netikėtas, jie suabejojo sandorio teisėtumu, tačiau sutiko sodybą iš V. U. įsigyti savo vardu (1989 m. lapkričio 15 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ja naudotis kartu su ieškovais. Su pardavėju sutarta, kad pirkėjai galės naudotis 0,60 ha namų valdos žemės plotu. 1992 m. V. U. prie sodybos atkurtos nuosavybės teisės į žemę, ją grąžinant natūra (turėtoje vietoje). Atsakovas V. S. įkalbėjo V. U. už papildomą atlygį perleisti jam 0,1329 ha ploto žemės, taip prie statinių naudojamas 0,60 ha žemės plotas padidėjo iki 0,7329 ha bendrojo žemės ploto. Šias aplinkybes patvirtina V. U. grąžinto 5,57 ha ploto Žemės sklypo planas, kuriame pažymėtas iš šio sklypo atsakovui V. S. atidalintas 0,7329 ha ploto namų valdos žemės sklypas. Įsigijęs ginčo turtą, 1990 m. atsakovas V. S. sodyboje deklaravo savo nuolatinę gyvenamąją vietą, 1992 m. gavo ūkininko pažymėjimą, tuometinei (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą asmeniniam ūkiui steigti ir 0,7329 ha ploto namų valdos žemės sklypui įsigyti. 1993-2006 m. valstybinės žemės patikėtiniui apmokėjo už šio sklypo įsigijimą. 2002 m. atsakovų užsakymu atlikti iš valstybės įsigyto 0,7329 ha ploto namų valdos žemės sklypo kadastriniai matavimai. Gražindami aplinką, 1990-1991 m. atsakovai žemės sklypą apsodino eglučių gyvatvore, 1992 m. kartu su ieškovais 1 300 kv. m žemės plote įveisė vaismedžių. 2003 m. ant ežero atsakovai įrengė 50 m ilgio pontoninį tiltą. Ieškovai prisidėti prie šių darbų atlikimo ir jų finansavimo atsisakė, tačiau sukurtu gerbūviu ir atsakovų dar 1992 m. nupirkta valtimi naudojosi, ir tik po penkerių metų padengė tik nedidelę dalį išlaidų už tilto įrengimą. Atitinkamai šį tiltą atsakovai pageidauja išlaikyti savo nuosavybėje. Rengiant statinių rekonstrukcijos projektą, architektas atkreipė dėmesį, kad žemės sklype negali būti dviejų gyvenamosios paskirties statinių, todėl pasiūlė vietoje senojo ūkinio pastato pastatyti kūrybines dirbtuves, jose įrengiant gyvenamosios paskirties patalpas. Atsakovų ir ieškovų bendru sutarimu UAB „Langas“ parengė Poilsio namo (gyvenamojo namo, ūkinio pastato su dirbtuvėmis) rekonstrukcijos projektą, kurį Utenos rajono savivaldybės Architektūros skyrius suderino 1993 m. vasario 3 d. (toliau ir – Techninis projektas). 1993 m. įgyvendinant statinių rekonstrukcijos projekto sprendinius, atsakovai 1990 m. nugriauto seno ūkinio pastato vietoje (kiek atitraukę statybvietę į dešinę, kad ieškovams neužstotų vaizdo į ežerą) pastatė Kūrybines dirbtuves. Ieškovai rekonstravo Gyvenamąjį namą. Tais pačiais 1993 m. bendromis atsakovų ir ieškovų pastangomis pastatyta Pirtis, į kurią iš Kūrybinių dirbtuvių atsakovų lėšomis ir darbu nutiestas elektros kabelis, pastatyti kiti inžineriniai statiniai - Šulinys, Tvora. 2005 m. statinių rekonstrukcija buvo baigta. Tais pačiais metais atsakovas V. S. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl rekonstruotų ir naujai pastatytų statinių teisinės registracijos. Jokiems kitiems (Statybos techniniame projekte nenumatytiems) statinių rekonstrukcijos darbams jie nėra pritarę ir leidimų ieškovams (bendraturčiams) nėra išdavę. Ieškovai savavališkai (nesuderinę ir negavę atsakovų sutikimo) atliko šiuos darbus: 1992 m. vaismedžiais apsodintą 1 300 kv. m žemės plotą aptvėrė tvora, 2017 m. liepos mėn. šalia Kūrybinių dirbtuvių pastato pamatų įrengė požeminį vandentiekio vamzdyną, 2018 m. balandžio mėn. be statybą leidžiančio dokumento įvykdė Gyvenamojo namo rekonstrukciją – jo kairėje pusėje pastatė 36 kv. m priestatą, vidiniu įėjimu sujungtą su gyvenamojo namo patalpomis. Šias patalpas ieškovai siekė įregistruoti NTR kaip atskirą ūkinės paskirties pastatą. VĮ Registrų centras šiam statiniui suteikė unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymėjimą plane – 5I1ž, ir tik dėl to, kad atsakovai informavo VĮ Registrų centrą apie jų nesutikimą su pastato rekonstrukcija ir esamų ginčo turto aritmetinių dalių pakeitimu, teisinė registracija dėl duomenų pakeitimo NTR buvo sustabdyta. Nerasdami sutarimo, atsakovai dar 2003 m. ieškovams pasiūlė atidalinti žemės sklypą, tačiau ieškovai tam prieštaravo. Sudarant 2006 m. rugsėjo 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai dar kartą ieškovams pasiūlė atidalinti ginčo turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškovas G. N. atsakovams nurodė, kad nėra čia ką dalinti, juk visas turtas „įformintas“ atsakovų vardu. Sudarant 2007 m. liepos 3 d. privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovai dar kartą ieškovams pasiūlė žemės sklypą pasidalinti po ½ dalį, o statinius padalyti pagal jų realų naudojimą, kompensuojant verčių skirtumus ir vėliau visą turtą atidalinti, tačiau su tuo ieškovai nesutiko. Ieškovas G. N. nurodė, kad tai ilgai užtruks. Turtas buvo padalintas po ½ dalį 0,7329 ha Žemės sklypo ir po ½ dalį šiame sklype esančių statinių (1/2 Gyvenamojo namo, 1/2 Kūrybinių dirbtuvių, ½ Šulinio ir Tvoros, nenustatant žemės sklypo naudojimosi tvarkos bei ribų. Ūkinis pastatas ieškovams nuosavybėn nebuvo perduotas. Atsakovai akcentavo, kad ieškovo G. N. reikalavimu į 2007 m. liepos 3 d. Privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutarties 3 punkte notaras įrašė, kad Pirkėjui (ieškovui G. N.) žemės sklypo dalis su dalimi statinių parduodama už 30 000,00 Lt, iš jų už žemės sklypą – 3 000,00 Lt, už pastatus – 27 000 Lt, kuriuos Pirkėjas sumokėjo Pardavėjui (atsakovui V. S.) prieš pasirašant sutartį. Tačiau atsakovai jokių pinigų pasirašant šią sutartį (ir vėliau) iš ieškovų nėra gavę. Atsakovas V. S. ieškovui G. N. sakė, kad už pastatų ½ dalį ieškovas su juo (V. S.) atsiskaitė dar 1989 m. Atsakovų projektas atitinka šalių turimo turto (žemės) dalių proporcijas, nepažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo, interesų pusiausvyros principų, ieškovų ir atsakovų teisių ir teisėtų interesų, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti. Atsakovų projekte pasiūlytas 0,7329 ha ploto žemės sklypo atidalijimas į dvi dalis ne tik atliepia proceso šalių pageidavimams naudotis konkrečiais šiame sklype esančius statinius, bet ir atitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui teisės aktuose keliamus specialiuosius reikalavimus – Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, nustatančias žemės sklypų formavimo taisykles ir kriterijus. Ieškovų nurodytas Gyvenamojo namo priestatas NTR įregistruotas kaip atskiras pastatas – Ūkio pastatas. Jo rekonstrukcija ir teisinė registracija įgyvendinus Techninio projekto sprendinius atlikta 2006 m. Kadangi 2007 m. liepos 3 d. sutartimi šis objektas ieškovams nebuvo perduotas, jis laikytinas asmenine atsakovų nuosavybe.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ir kituose paruošiamuose dokumentuose ieškovai G. N. ir L. N. prašė atsakovų priešieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad nesutinka su Atsakovų projektu, nes jame neteisingai suformuota ieškovams G. ir L. N. sklypo dalis pagal jų turimą nuosavybės dalį. Tuo tarpu ieškovų siūlomas atsidalinimo būdas išlaiko dabartines vertingąsias ir lygiavertiškas žemės sklypo konfigūracines (sklypo dalių tarpusavio padėties ir bendro vaizdo) savybes ne tik esamų statinių atžvilgiu, bet ir suteikia ateityje turėti vienodas, vertingas ir lygiateises sąlygas galimiems statiniams statyti tiek ieškovams, tiek atsakovams. Ieškovai taipogi prieštarauja patikslintame priešieškinyje pateiktam reikalavimui nustatyti 10 kv. m tarnaujantį kelio servitutą [S1]. Patekimas prie valstybinio vandens telkinio nėra patikslinto priešieškinio teisinis pagrindas ir visiškai nesusijęs su turto atidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pats ginčo objekto sklypas ((duomenys neskelbtini)) net nesiriboja su valstybiniu paviršiniu vandens telkiniu, nes yra įsiterpęs į miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškovai nesutinka su patikslintame priešieškinyje nurodytu atsakovų teiginiu, kad pontoninis lieptas jiems priklauso ir prašymu jį jiems priteisti, kadangi pontoninio liepto net nėra ginčo objekto sklype. Taip pat nepritaria Atsakovų projektui, kuriame atsakovai nesprendžia visų žemės sklypo ir statinių bendrasavininkų nuosavybės dalių, žemės sklypo tinkamo atidalinimo būdo, jo lygiavertiškumo ir lygiateisiškumo, kas tokiuose ginčuose yra esminiai dalykai.

8. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį bendraieškis V. N. prašė į atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė motyvus, analogiškus nurodytiems ieškovų G. N. ir L. N. pateiktame atsiliepime.

9. Teismo posėdžio metu ieškovas G. N. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad sodyba įsigyta 1989 m. bendru sutarimu su atsakovais, kurie tapo savininkais. Visos išlaidos, susijusios su sodyba, buvo dalinamos per pusę, tik tai nebuvo fiksuojama, nebuvo jokių raštelių. Atsakovui skolingas nesijaučia. Nurodė, kad naudojosi senuoju gyvenamuoju namu, o atsakovai įrenginėjo naują pastatą, pavadintą dirbtuvėmis. 2007 m. jis pasiūlęs atsakovui padalinti žemės sklypą lygiomis dalimis, dėl pastatų jokio ginčo niekada nebuvo. Sodo teritoriją jis taip pat padalino per pusę, sodo teritoriją savo iniciatyva aptvėrė tvora. Atsakovas prie to neprisidėjo. Sodas buvo valstybinė žemė. Matuojant žemės sklypą, Sodas buvo priskirtas sodybai, nes jis buvo apsodintas vaismedžiais. Todėl ieškovai nori dalies sodo pagal nusistovėjusią naudojimosi dalį. Paaiškino, kad kompensacijos vertės imtos iš masinio vertinimo, nurodyto NTR išraše. Nurodė, kad priestatą statė 2017 m. Jo ūkinę dalį įformino tik po ilgo ginčo. Nors statė patys, ½ šio turto atsakovams padovanojo gera valia, nes kitaip nebūtų pavykę to priestato įregistruoti. Priestatas yra atskiras pastatas. 2018 m. statytas ūkinis pastatas nėra registruotas, nes atsakovai nedavė sutikimo registruoti net ½ dalimi.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdžio metu ieškovas V. N. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Papildomai nurodė, kad tėvams – ieškovams G. N. ir L. N. – įsigijus sodybą, jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Tėvai ten nuolat ūkininkavo. Nurodė, kad šiemet įsigijo su Sodu besiribojantį miškų ūkio paskirties sklypą. Turi miškotvarkos projektą, kurį ketina vykdyti, jį įsigijo kartu su sklypu. Dabar likęs vienas įvažiavimas į teritoriją. Pastaruosius 15 metų rūpinasi teritorija, Sodu, iš atsakovų nėra gavęs nė vienos pretenzijos. Planuotų Sode pastatyti iki 80 kv. m pastatą. Servitutą sutiktų registruoti terminuotai, laikinai, iki kol įsirengtų įvažiavimą per naujai įsigytą sklypą. Ieškovų plane siūlomas žemės padalijimas yra toks, kaip juo naudojamasi šiuo metu. Per vartelius į Sodą vaikšto visi. Vandens telkinio atžvilgiu sklypų padalinimas yra lygiavertis. Kelio užtvėrimui sutikimo negavo, bet 2017 m. su atsakovu V. S. buvo aptarę, kad būtų gerai, kad keliukas pasitrauktų į sklypo kraštą. Eglutes užsodino, nes yra maži vaikai, šuo. Atsakovų vaikai taip pat rodo iniciatyvą tvarkytis sklype, anksčiau šios iniciatyvos būdavo mažiau. Nurodė, kad moka nekilnojamojo turto mokestį už kūrybines dirbtuves, kuriomis naudojasi atsakovai.

11. Teismo posėdžio metu ieškovė L. N. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, patikslintą priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad apleistą sklypą surado jos vyras – ieškovas G. N.. Pasiūlė draugams jį kartu įsigyti. Sklypo savininkui mokėjo abu: ir jos vyras, ir atsakovas V. S.. Išlaidos buvo dalijamos per pusę. Gyveno kiekvienas savo namuose ir viskas buvo gerai. Dėl turto nėra jokių pretenzijų, tik dėl kompensacijų – nesutinka, kad atsakovams turi sumokėti už savo namus, į kuriuos investavo ir tuo pačiu pakėlė sklypo vertę. Atsakovų žentai jų šeimoje yra jau apie 10 metų, o iniciatyvos sklype ėmėsi tik dabar. Pirtį atvežė ir pastatė jos vyras, tik jis ja ir rūpinasi, bet naudojamasi ja bendrai, atsakovai turi raktą nuo jos. Nurodė, kad ieškovai norėjo ją rekonstruoti, tačiau atsakovai nedavė sutikimo. Kūdra buvo kasta bendru sutikimu su atsakovais, yra priešais atsakovų terasą, tad nuo pat pradžių ji buvo palikta atsakovams prižiūrėti ir puoselėti, bet ji buvo apleista. Jos vyro iniciatyva nuo laukinių gyvūnų aptvertame sode auga obelys, yra lysvės. Sodo vaisiais naudojasi ieškovai ir pretenzijų dėl to nėra sulaukę. Atsakovai turi savo obelų. Į sodą anksčiau sūnus patekdavo per bendrą sklypą. Nurodė, kad augino keletą žąsų, vištų, jas laikė savo sodo teritorijoje, aptvare. Dabar daržai yra sodo teritorijoj ir gėlynas aplink namą. Atsakovų namas šiek tiek užstoja vaizdą į ežerą.

12. Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, patikslintą ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad sklypo pirkimas vyko ne dėl to, kad su ieškovu G. N. buvo draugai, o dėl to, kad tai leido jo (atsakovo) finansinės galimybės. Bendru sutarimu ieškovas G. N. pasiėmė namą, o jis gavo ūkinį pastatą, kurį nugriovė ir viską statė nuo nulio. Kai buvo statoma Pirtis, kilo konfliktas tarp gamtosaugininkų, inspekcijos ir savininkų dėl iškirstų medžių. Jis buvo kviečiamas į teismą. Susimokėjo žalą už nukirstus medžius ir baigė bylą. Nuo 1992 iki 1995 metų jie kalbino V. U. dėl žemės ribų. 1995 m. gruodžio mėn. buvo įsakymas dėl leidimo naudotis ežero pakrante. Atsakovo pastangomis buvo padidintas sklypo plotas. 2006 m. įvyko namų įforminimas. Paaiškino, kad sutikimo 2017 m. statyboms nedavė, nes ieškovai nesutiko dalintis. Dėl vandentiekio kasimo atsakovai taip pat nebuvo informuoti. Nurodė, kad jam klausimų dėl tvoros nekyla, o vartai reikalingi. Sodas apsodintas maždaug 1992 metais, kas tai darė – nematė. Dabar Sode tik žolė ir kelmai, jis yra apleistas, šiemet teismo proceso metu buvo pasodintos trys obelaitės. Toje teritorijoje atsakovai turėjo šiokį tokį daržą ir tą dalį jis šienavęs, kitą dalį šienavo ieškovai. Tvorą nesitaręs užtvėrė ieškovas G. N.. Tvoros medžiagos iš apleistos stovyklos, ieškovas vamzdžių nepirko, susiplukdė juos su atsakovo valtimi. Apsitverdamas sodą, ieškovas iškart pasakė, kad čia bus jo. Atsakovai pareiškė nepasitenkinimą, bet juk nesimuši. Dalį Sodo priekio, gal 4 arus, pasiėmė sau. Buvo pelkė, tai bendrai buvo sutarta išsikasti kūdrą. Porą metų ten gyveno antys, žąsys. Po to ten įleido žuvies, bet dabar kūdra apleista, į ją reikia investuoti. Ji buvo bendra. Paaiškino, kad jis į Pirtį įvedė elektrą. Ieškovas savo žmonos kaime rado seną pirtį ir ją parvežė. Už statinius sumokėjo per pusę. Apžiūrint pastatus, ieškovas sakė, kad ima namą, o atsakovams – tvartas. Pirmais metais su žmona gyvendavo palapinėje. Už papildomą žemę – Sodą, jis savininkui V. U. sumokėjo 800 Lt. V. U. sakęs, kad kai jam bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę, sutiks atsakovui perleisti tuos 13 arų. 2003 m. ieškovams pasakė, kad neduos jokio sutikimo, kol nebus neatsidalinta žemė. Klausimą dėl atsidalijimo kėlė daug kartų: 2003 m., 2005 m., 2008 m. Nurodė, kad nežino, ar buvo atlikta 2019 m. ūkinio pastato teisinė registracija, bet šio turto jis ieškovui neperleido. Garažas stovėjo iki 2017 m., bet jis į notarinį pardavimą įtrauktas nebuvo. Notarinę sutartį, remiantis registro duomenimis, ruošė notarė. Pontoninis tiltas pastatytas 2003 m., kainavo gana brangiai. Paaiškino, kad elektrą įsivedė iš karto, kai įsigijo pastatus.

13. Teismo posėdžio metu atsakovė D. S. palaikė patikslinto priešieškinio reikalavimus, patikslintą ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad nuo pat pradžių buvo du savininkai. Prasidėjus nesutarimams, norėjo atsidalinti. Iš procesinių dokumentų susidarė nuomonę, kad ieškovas V. N. ketina vykdyti verslą savo sklype, o servituto nori per atsakovų žemę. Nurodė, kad su tuo nesutinka. Atsakovams liktų ūkinės paskirties pastatas, o ieškovai jau turi gyvenamąjį namą. Vandentiekis buvo vedamas be atsakovų žinios ir neatsiklausus. Atsakovai mokėjo pinigus už pastatus, o gavo tik supuvusį tvartą, kurį turėjo nugriauti ir statyti naują. Taigi ieškovai gavo namą, o atsakovai – tik vaizdą į ežerą. Tą naują pastatą atsakovai patraukė į šoną tam, kad ieškovams neužstatytų vaizdo į ežerą. Nurodė, kad Sode yra pieva ir keli nunykę kelmai, šiemet buvo pasodintos trys obelys. Ten dirbo visi bendrai. Dėl Sodo nuomonės atsakovų niekas neklausė, tie dalykai nebuvo derinami ir viskas vyko be susitarimo. Ieškovai visko nori sau ir negalvoja apie lygybę, tuo tarpu atsakovai galvoja, kad jiems priklauso ½ tiek pastatų, tiek žemės. Vertingiausia yra 15 arų žemė, kurioje yra statiniai. Sau norėtų priskirti sklypą, esantį arčiau jų namo, neatmeta galimybės ten gyventi.

14. Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovo V. S. sesuo. Paaiškino, kad pirmieji 10 draugystės tarp ieškovų ir atsakovų metų buvo labai geri, o vėliau prasidėjo nesutarimai. Į sodybą nuvažiuodavo bent porą kartų per metus, paskutinį kartą buvo prieš porą metų. Nurodė, kad Sodas buvo užsodintas, jame buvo ir daržas. Kol buvo normalūs santykiai, teritoriją tvarkydavo įvairiai - tas, kas galėjo.

15. Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra matininkas –geodezininkas įmonėje UAB „Projektita“. Atsakovai jam paskambino ir paprašė parengti sklypo padalijimo projektą, nurodė, kad ginčo dėl statinių nėra, prašė sklypą atidalinti pagal teisės aktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

16. Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

17. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 0,7329 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas), ir jame registruotų 5 nekilnojamųjų daiktų: pastato – Gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 65.58 kv. m bendro ploto, plane pažymėtas 1A1m, vidutinė rinkos vertė 4 610 Eur), pastato - Kūrybinių dirbtuvių (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2P1m, vidutinė rinkos vertė 2 050 Eur), pastato – Pirties (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m, vidutinė rinkos vertė 209 Eur), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių Šulinys k, Tvora t (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 128 Eur), pastato - Ūkio pastato, priklausančio Žemės sklypui (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1ž, vidutinė rinkos vertė 240 Eur), 1/3 bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso G. N. ir L. N., 1/6 asmenine nuosavybe priklauso V. N., ½ bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklauso V. S. ir D. S.. Žemės sklypo naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, Žemės sklypo naudojimo pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. 1995 m. gruodžio 20 d. žemės sklypo plane pažymėta, kad V. S. namų valda yra 7 329 kv. m. 2002 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte nurodyta, kad V. S. priklausančio Žemės sklypo plotas 7 329 kv. m, jame yra sklypo savininkui priklausantys statiniai – šulinys, gyvenamasis namas, kūrybinės dirbtuvės ir pirtis. Šio akto pagrindu parengtas ir 2006 m. liepos 14 d. galutinai suderintas Žemės sklypo planas. Notaro patvirtinta 2006 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi V. S. iš Lietuvos Respublikos valstybės nupirko sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise 0,7329 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1993 m. birželio 18 d., 1993 m. rugpjūčio 2 d., 2006 m. spalio 2 d. Mokėjimo pranešimai bei 1993 m. birželio 18 d., 1993 m. rugpjūčio 2 d. pranešimai apie nurašymą iš sąskaitos patvirtina, kad V. S. sumokėjo už perkamą žemę iš valstybės. 1992 m. gruodžio 7 d. Molėtų rajono valdybos potvarkiu V. S. įpareigotas nusigriauti iki 1993 m. gegužės 1 d. savavališkai pastatytą pirtį (duomenys neskelbtini). Notaro patvirtina 2007 m. liepos 3 d. Privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartimi V. S. ir D. S. pardavė L. N. ir G. N. ½ dalį Žemės sklypo su ½ jame esančių pastatų: 34,13 kv. m Gyvenamojo namo, Kūrybinių dirbtuvių, Pirties ir Kiemo statinių (šulinio ir tvoros); Žemės sklypo dalis parduota už 3 000 Lt, pastatų dalis parduota už 27 000 Lt, kuriuos pirkėjas sumokėjo prieš pasirašant sutartį ir šalys tarpusavyje pilnai atsiskaičiusios. Notaro patvirtina 2019 m. rugsėjo 12 d. sutartimi G. N. ir L. N. (dovanotojai) sudarė su V. N. (apdovanotasis) dovanojimo sutartį, kuria dovanotojai dovanojo (savo sūnui) apdovanotojui 1/6 dalį Žemės sklypo, 1/6 Gyvenamojo namo, 1/6 Kūrybinių dirbtuvių, 1/6 Pirties, 1/6 Kiemo statinių, 1/6 Ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 12 d. Pirkimo pardavimo sutartimi V. N. įgijo 1,3827 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovai G. N., L. N., atsakovai V. S., D. S. pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė, jog po rekonstrukcijos, pasikeitus gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendram plotui, nuosavybę jie toliau valdys tomis pačiomis dalimis, t. y. G. N. ir L. N. ½, V. S. ir D. S. ½ dalį; ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sisitarta registruoti lygiomis dalimis – L. N. ir G. N. po ½ dalį, V. S. ir D. S. po ½ dalį. UAB „Renovas“ lokalinėje sąmatoje KD-2019-06-13, sudaryta užsakovui V. S., nurodyta, kad šulinio ir jo vandens paravimo įrengimas kainuoja 4 658,50 Eur, UAB „Jardo grupė“ 2019 m. birželio 10 d. ruoštame komerciniame pasiūlyme M. Š. nurodyta, kad elektros įvado į gyvenamąjį namą kaina būtų 2 779,50 Eur,

Dėl CPK 141 straipsnio pažeidimo

18. Atsakovų atstovė nurodė, kad ieškovų ieškinys buvo patikslintas pažeidžiant CPK 141 straipsnį, nes ieškovai, teikdami patikslintą ieškinį, pakeitė ir ieškinio dalyką, ir jo pagrindą, todėl patikslintas ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas šioje byloje, o jo priėmimas yra toks procesinis teisinis pažeidimas, kuris yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Tačiau teismas šiuos atsakovų atstovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

19. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad ieškovai iš pradžių 2019 m. gegužės 2 d. į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl bendra daline nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Nesutikdami su ieškiniu, atsakovai 2019 m. liepos 5 d. pareiškė priešieškinį byloje, kuriuo prašė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovų patikslintas ieškinys, kuriuo jie prašė nebe nustatyti bendra daline nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarką, o atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismui pateiktas 2019 m. spalio 4 d. Taigi ieškovai patikslintame ieškinyje vienareikšmiškai pakeitė ieškinio dalyką, tačiau dėl ieškinio pagrindo pakeitimo tokios išvados teismas negali daryti, kadangi tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje ieškovų nurodytos faktinės aplinkybės, iš kurių jie kildina savo reikalavimą, iš esmės yra tapačios – nesutarimai tarp turto savininkų daugeto dėl jiems bendra nuosavybe priklausančio turto.

20. Be to, svarbu tai, kad ieškovai savo ieškinį patikslino, pakeisdami ieškinio dalyką, jau atsakovams pareiškus priešieškinį dėl to paties turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Dėl to ieškovai, atsakovams reiškiant prioritetinį reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesutikdami su siūlomu atidalijimo variantu, turėjo teisę toje pačioje byloje siūlyti savo turto atidalijimo variantą. Atsakovų atstovės nurodomas teisingas teismo procesinis sprendimas - remiantis CPK 141 straipsniu atsisakyti priimti patikslintą ieškovų reikalavimą, teismo vertinimu, neatitiktų nei racionalumo, nei proceso koncentracijos principų, nes tai reikštų, kad ieškovai šį savo reikalavimą tiems patiems atsakovams dėl to paties turto turėtų reikšti kitoje civilinėje byloje, kuri, be abejonės, būtų sujungta su nagrinėjama byla, o ieškovų reikalavimo dėl bendra daline nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo nagrinėjimas taptų beprasmiu.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo

21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas su jame esančiais statiniais. Tiek ieškovai, tiek atsakovai prašo atidalinti jiems bendrąja daline nuosavybe priklausantį turtą, tačiau šalys iš esmės nesutaria dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo ir kiekviena jų siūlo savo turto atidalijimo variantą: ieškovai turtą prašo atidalinti pagal Ieškovų planą, o atsakovai - pagal Atsakovų projektą. Iš šių siūlomų atidalijimo variantų matyti, tas nustatyta ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kad tarp šalių ginčo dėl jų turimų idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje nekilo, taip pat tarp jų nėra ginčo dėl statinių priskirtinumo, nes šalys prašo priskirti joms statinius, kuriais faktiškai naudojasi, kitai šaliai sumokant kompensaciją. Tarp šalių nekilo ginčo ir dėl Žemės sklype esančių statinių vertės, nes tiek ieškovai, tiek atsakovai savo turto atidalijimo variantuose statinių vertę nurodė tokią, kokia nustatyta VĮ Registrų centro. Taigi šalys prašo atidalinti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą mišriu būdu – tiek atidalijant turtą natūra, tiek sumokant kompensaciją viena kitai už netekto turto dalį. Tai leidžia teismui spręsti, kad abiems šalims nurodytas būdas yra priimtinas.

22. Esminis ginčas byloje kilo dėl Žemės sklypo atidalijimo: ieškovai prašo esamą Žemės sklypą atidalinti į tris sklypus ir vieną iš jų priskirti ieškovams L. N., G. N., vieną ieškovui V. N., o trečiąjį atsakovams; atsakovai prašo Žemės sklypą atidalinti į du sklypus ir vieną iš jų priskirti visiems trims ieškovams, o kitą atsakovams. Įvertinęs abu šalių pateiktus jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo variantus, teismas sprendžia, kad ieškovų siūlomas turto atidalijimo būdas neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros ir teisės aktų reikalavimų, o atsakovų siūlomas turto atidalijimo būdas geriausiai užtikrins turto naudojimo racionalumą ir nepažeis kitų bendraturčių esminių interesų.

23. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).

24. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 1989 m. ieškovai G. N. ir L. N. bei atsakovai V. S. ir D. S., ieškovams pasiūlius, sutarė bendrosios dalinės nuosavybės teise iš V. U. įsigyti sodybą. Iš pradžių 1989 m. buvo įsigyti tik sodybos statiniai – gyvenamasis namas ir ūkio pastatas (tvartas), juos įsigijo atsakovas. Abi šeimos pasidalijo statiniais ir ieškovai naudojosi Gyvenamuoju namu, o atsakovai ūkio pastatu, kurį vėliau rekonstravo ir NTR įregistravo kaip Kūrybines dirbtuves. Iki 2006 m. buvo suformuotas Žemės sklypas ir atsakovas 0,7329 ha ploto Žemės sklypą iš valstybės įsigijo 2006 m. Ir tik 2007 m. atsakovai pardavė ieškovams, o ieškovai nupirko iš atsakovų pusę Žemės sklypo ir pusę tuo metu sklype registruotų statinių - Gyvenamojo namo, Kūrybinių dirbtuvių, Pirties ir Kiemo statinių (šulinio ir tvoros). Ūkio pastatas, plane pažymėtas 4I1ž, NTR registruotas 2018 m. sausio 2 d. remiantis 2017 m. gruodžio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Nepaisant to, kad ieškovai juridiškai Žemės sklypo ir jame esančių statinių bendrasavininkais tapo tik 2007 m., šalys šiuo turtu bendrai, pasiskirsčiusios statinius, naudojosi nuo tada, kai statinius 1989 m. įsigijo atsakovas. Tiek ieškovai G. N. ir L. N., tiek atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovas V. N. gyvena (duomenys neskelbtini), o bendru turtu naudojosi poilsio reikmėms.

25. Ieškovai savo siūlymą Žemės sklypą atidalinti į tris dalis ir ieškovui V. N. priskirti Žemės sklypo dalį „C“ pagal Ieškovų planą motyvavo tuo, kad netrukus po to, kai šalys 1989 m. pradėjo ginčo turtu naudotis, Žemės sklypo dalyje „C“ ieškovas G. N. įveisė sodą, aptvėrė šią teritoriją tvora, taip jo pastangomis vėliau namų valda padidėjo iki 0,7329 ha ploto; šia sklypo dalimi rūpinosi ir iki šiol rūpinasi tik ieškovai; V. N. turi planų statyti statinį, skirtą poilsiui, vystyti su poilsiu susijusią veiklą ateityje, šiuo tikslu taip pat nusipirko ir besiribojančią miško žemę, turi miškotvarkos projektą; pagal atsakovų siūlomą atsidalijimo variantą jis neturi galimybės statytis, nes ieškovams geriausioje sklypo vietoje siūloma palikti siaurą sklypo dalį, todėl naujas statinys užstotų vaizdą Gyvenamajam namui.

26. Vis tik bylos nagrinėjimo metu ieškovai neįrodė, kad Žemės sklypo dalimi „C“ pagal Ieškovų planą rūpinosi išimtinai jie. Atsakovai taip pat nurodė, kad ir jie rūpinosi šia Žemės sklypo dalimi, kad Tvorai reikalingas medžiagas ieškovas susiplukdė atsakovo valtimi, kad vaismedžių vaisiais naudojosi bendrai, Sode turėjo ir savo vaismedžių, kad namų valdos sklypas padidėjo taip pat ir V. S. pastangomis. Be to, iš 2020 m. rugpjūčio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad Žemės sklypo dalyje „C“ pagal Ieškovų planą apskritai sodo, kuriam iš pažiūros būtų buvę skiriama daug pastangų, laiko ir lėšų, t. y. prižiūrėto vaismedžių sodo, kas bent liudytų, jog šia teritorija apskritai ypatingai rūpinamasi, nėra. Šioje dalyje yra pieva su pavieniais vaismedžiais, kuri yra nušienauta kaip ir visas likęs Žemės sklypas.

27. Ieškovo V. N. akcentuota ir ieškovų atstovės baigiamojoje kalboje paminėta aplinkybė, kad jis Žemės sklypo dalyje „C“ pagal Ieškovų planą ateityje ketina statyti iki 80 kv. m poilsiui skirtą statinį ir plėtoti sodybą poilsio verslui, yra labai abstrakti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tam, jog kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Teismo vertinimu, ieškovo V. N. bendros nuorodos, kad jis ateityje ketina statyti iki 80 kv. m statinį, nekonkretizuojant savo siekių statytis jokiais projektiniais sprendiniais ar panašiomis įrodinėjimo priemonėmis, nesudaro galimybių nei teismui, nei atsakovams įvertinti, ar šiuo tikslu atidalijant turtą konkrečiai pagal Ieškovų planą nebus pažeistos atsakovų teisės. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovas V. N. yra sodybos bendrasavininkis, kad jam priklauso miško žemė, besiribojanti su šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, į kurią įsiterpia Žemės sklypo dalis „C“ pagal Ieškovų planą, taip pat neparodo jo esminio intereso į Žemės sklypo dalį „C“ pagal Ieškovų planą, kadangi ginčo turto bendrasavininkiu V. N. tapo bei miško žemę (kuri, be to, ribojasi ne tik su Žemės sklypo dalimi „C“, bet ir su kitiems ieškovams priskirtina Žemės sklypo dalimi tiek pagal Ieškovų planą, tiek pagal Atsakovų projektą) pirko jau pradėjus bylą nagrinėti teisme, o duomenų, kad jis ėmėsi realių veiksmų statybų planams įgyvendinti ar verslui kurti iki bylos teisme iškėlimo, byloje nėra. Interesą statytis dėl to, kad plečiasi šeima, turi net tik N., bet ir S., ką atsakovai nurodė teismo posėdyje. Taigi teismas ieškovo V. N. esminio intereso į Žemės sklypo dalį „C“, dėl kurio ši dalis turėtų būti priskirta būtent jam, o ne kitiems bendraturčiams, byloje nenustatė.

28. Apskritai byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti kurio nors iš bendraturčių esminį interesą ar išskirtinį ypatingą ryšį su konkrečia Žemės sklypo dalimi. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad iš esmės Žemės sklypu buvo naudojamasi ir jis prižiūrimas bendru sutarimu, daugiau rūpinantis tomis sklypo zonomis, kurios buvo arčiau prie atitinkamų šalių naudojamų statinių, dėl kurių (išskyrus Ūkio pastatą) ginčo iš esmės ir nėra, o esminis abiejų šeimų naudojimosi sodyba tikslas, taigi ir esminis interesas – poilsio poreikių tenkinimas. Teismo vertinimu, didesnį šalių interesų balansą leidžia išlaikyti būtent Atsakovų projektas, kadangi atsakovų siūlyme žemės sklypai formuojami esamiems ir tarp šalių iš esmės faktiškai pasidalintiems statiniams eksploatuoti. Be to, atidalijimas į du, o ne į tris sklypus labiau atitinka racionalaus žemės naudojimo principą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymas 1 straipsnis 2 dalis, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-16-755/2017). Atsakovų projektu nėra paneigiamas ir ieškovų nurodomas interesas naujai statybai. Tai, kad nauja statyba ieškovams priskirtoje Žemės sklypo dalyje galimai bus užstotas vaizdas į ežerą, nepaneigia ieškovų pagrindinio intereso – į poilsį prie ežero, kuris, kaip jau minėta yra dominuojantis. Be to, plėstis gyvenamojo ploto požiūriu galima ir rekonstruojant esamą Gyvenamąjį namą, išlaikant vaizdą į ežerą. Nors atsakovams pagal Atsakovų projektą priskiriama Žemės sklypo dalis Sodas (arba „C“ dalis pagal Ieškovų planą), jiems taip pat tenka 0,0436 ha ploto kūdra, kurios buvimas žemės sklype, esančiame prie ežero, nesukuria papildomos vertės, o priešingai, ją tik sumažina, nes jos sąskaita sumažėja atsakovams tenkančios Žemės sklypo dalies (projektinis Nr. 556-2 pagal Atsakovų projektą) naudingas plotas. Atsakovų projekte taip pat numatytas vienas realius atsakovų poreikius ir minimaliai ieškovų nuosavybės teisę suvaržantis servitutas – 1 m pločio servitutas pėstiesiems prie ežero patekti, numatytas toliausiai nuo ieškovams priskirtino Gyvenamojo namo nutolusiame jiems tenkančios Žemės sklypo dalies (projektinis Nr. 556-1 pagal Atsakovų projektą) krašte. Tuo tarpu pagal Ieškovų planą kelio servitutas automobiliams važiuoti yra numatomas atsakovams tenkančioje Žemės sklypo dalyje į Žemės sklypo dalį „C“ patekti. Teismo vertinimu, toks įvažiavimas į Žemės sklypo dalį „C“, kuris, tikėtina taptų įvažiavimu ir į atsakovams tenkančią sklypo dalį, ne tik sudarytų prielaidas būsimiems konfliktams kilti, bet ir gan esmingai pažeistų atsakovų nuosavybės teises, ypač jei ieškovas V. N. ateityje nuspręstų vystyti poilsio verslą Žemės sklypo dalyje „C“ pagal Ieškovų planą, nes servitutas ne tik užimtų dalį atsakovų žemės ir praeitų gan arti prie jų namo (dabar Kūrybinių dirbtuvių), bet taip pat atsakovas negalėtų įsirengti vartų ir pan. Nors ieškovai teigė, kad servitutas patekti į Žemės sklypo dalį „C“ jiems būtų reikalingas tik laikinai, iki kol ieškovas V. N. įsirengtų ir įsiteisintų kitą įvažiavimą per mišką, šiems savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų ir savo reikalavimo dėl servituto šiuo požiūriu nekeitė. Teismo vertinimu, Žemės sklypo atidalijimas pagal Ieškovų planą pablogintų atsakovams tenkančios Žemės sklypo dalies padėtį ir tuo aspektu, kad atsakovų sklypas būtų įsiterpęs tarp kitų dviejų kitiems asmenims priklausančių sklypų.

29. Be to, teismas pažymi, kad žemės sklypo atidalijimas apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendrataučių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus, ir tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Kad toks projektas yra reikalingas sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, patvirtina absoliučiai dominuojanti teismų praktika, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-16-755/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260-619/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-68-619/2018 ir kt. Ieškovai, civilinę bylą iniciavę 2019 m. gegužės 2 d., teismui nepateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, suderinto su kompetentingomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka, nors atsakovai tokį paruoštą projektą pateikė. Ieškovų pateiktas UAB „Aristoma“ siūlomas žemės sklypo pertvarkymo planas (Ieškovų planas) nėra lygiavertis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui.

30. Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą atidalina atsakovų V. S. ir D. S. siūlomu būdu, t. y. pagal 2020 m. balandžio 9 d. UAB „Projektita“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ieškovams priskiriant Žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 556-1, su joje esančiais statiniais ir nustatant servitutą šioje dalyje, o atsakovams priskiriant Žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 556-2, su joje esančiais statiniais. Dėl to ieškovų ieškinys yra atmetamas, o likę priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies, kas bus aptarta toliau.

Dėl pontoninio tilto

31. Priešieškiniu prašoma pontoninį tiltą priteisti atsakovams. Teismas pažymi, kad pontoninis tiltas 2020 m. balandžio 9 d. UAB „Projektita“ parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte neminimas ir dėl jo sprendinių dėl atidalijimo nėra numatyta. Apskritai pontoninis tiltas niekur neregistruotas. Byloje nėra rašytinių duomenų, kad šis tiltas apskritai egzistuoja, kad jis atitinka teisės aktų reikalavimus, kad jis gali būti nuosavybės teisės objektu. Į bylą taip pat nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad šis tiltas priklauso šalims bendrosios nuosavybės teise, ir atidalijant ginčo turtą, tiltas taip pat turėtų būti atidalintas. Taigi iš esmės šis tiltas neįeina į ginčo dalyką nagrinėjamoje byloje, o kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų į šį tiltą atsakovai neįrodinėjo. Iš teismo posėdyje duotų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas laiko, jog pontoninis tiltas yra jo nuosavybė. Kad pontoninis tiltas priklauso atsakovams nurodyta ir jų pirminiame priešieškinyje. Tad jei pontoninis tiltas yra atsakovo nuosavybė, pagrindo tenkinti šį priešieškinio reikalavimą ir jį priteisti atsakovams taip pat nėra. Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas atsakovų reikalavimą priteisti pontoninį tiltą jų nuosavybėn, pareikštą prašant atidalinti bendrąja nuosavybe valdomą turtą, atmeta.

Dėl Ūkio pastato

32. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad Ūkio pastatas, plane pažymėtas 4I1ž, priklauso jiems. Iš NTR išrašo matyti, kad Ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1ž, nuosavybės teise priklauso L. N. ir G. N. jungtine sutuoktinių nuosavybe (1/3 dalis), V. N. asmenine nuosavybe (1/6 dalis) ir V. S. bei D. S. jungtine sutuoktinių nuosavybe (1/2 dalis). Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai neginčijo NTR įrašo, kuria nuosavybės teisė į Ūkio pastatą įregistruota ir ieškovams, taip pat neginčijo dokumento, kurio pagrindu šis įrašas buvo padarytas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti, kad Ūkio pastatas priklauso tik atsakovams. Kaip matyti iš NTR išrašo, Ūkio pastato kadastro duomenys nustatyti tik 2017 m. lapkričio 8 d., NTR jis registruotas 2018 m. sausio 2 d. 2017 m. gruodžio 15 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu, iki to laiko šis statinys juridiškai kaip daiktas neegzistavo, jis buvo sukurtas po 2007 m. liepos 3 d. Privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl šia sutartimi atsakovai ir negalėjo Ūkio pastato parduoti ieškovams. Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas atsakovams už Ūkio pastatą priteisia kompensaciją, lygią ½ šio statinio vidutinės rinkos vertės, nurodytos NTR. Ūkio pastato vidutinė rinkos vertė pagal NTR išrašą – 240 Eur.

Dėl kompensacijų už netektą turtą

33. Atsakovai prašo šalims priteisti kompensacijas už netektą turtą. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad skaičiuodamos priteistinas kompensacijas, jos vadovavosi NTR nurodoma statinių vidutine rinkos verte. Remdamasis tuo, teismas laiko, kad šalys prašo, priteisiant kompensacijas, vadovautis NTR išraše esančia vidutine statinių rinkos verte.

34. Iš priešieškinio matyti, kad atsakovai, skaičiuodami kompensacijas, vadovavosi 2019 m. birželio 7 d. NTR išrašu ir jame nurodytomis statinių vidutinėmis rinkos vertėmis. Tačiau šio sprendimo priėmimo metu (t. y. 2020 m. gruodžio 7 d.) NTR nurodytos atnaujintos ginčo statinių vidutinės rinkos vertės. Jos buvo nustatytos 2019 m. rugsėjo 10 d., todėl yra aktualesnės nei tos, kurias nurodo atsakovai (pagal 2019 m. birželio 7 d. NTR išrašą Kūrybinių dirbtuvių, Pirties, Šulinio, Tvoros vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2007 m. birželio 21 d., t. y. net prieš 13 metų, likusių statinių 2017 m. lapkričio 8 d.). Šio sprendimo priėmimo metu NTR išraše yra nurodytos tokios vidutinės statinių rinkos vertės: Gyvenamojo namo 4 610 Eur, Kūrybinių dirbtuvių 2 050 Eur, Pirties 209 Eur, Šulinio, Tvoros 128 Eur, Ūkio pastato 240 Eur.

35. Kompensacijas teismas priteisia, atsižvelgęs į tai, kad ieškovams priskirtinus statinius L. N. su G. N. valdys jungtine sutuoktinių nuosavybe, o V. N. asmenine nuosavybe, taip pat proporcingai įvertinęs jų dalis bendrojoje nuosavybėje, kurios ir po šio sprendimo nesikeis.

36. Taigi ieškovams teismas kompensaciją priteisia už ½ Kūrybinių dirbtuvių netekimą – 1 025 Eur, už ½ Tvoros netekimą – 64 Eur, iš viso 1 089 Eur: 2/3 šios sumos teismas priteisia L. N. ir G. N., o 1/3 – V. N.. Atsakovams teismas kompensaciją priteisia už ½ Gyvenamojo namo netekimą – 2 305 Eur, už ½ Ūkio pastato netekimą – 120 Eur, už ½ Pirties netekimą – 104,50 Eur, už ½ dalį Šulinio netekimą – 64 Eur, iš viso 2 593,50 Eur, o būtent 2/3 šios sumos priteisia solidariai iš G. N. ir L. N., 1/3 sumos iš V. N..

Dėl elektros transformatorinės, įvado, skaitliuko, kompensacijos ir naudojimosi elektra

37. Atsakovai priešieškiniu prašo ieškovams priteisti elektros transformatorinę (skydinę), elektros įvadą į ieškovams tenkančius statinius ir elektros naudojimo apskaitos įrenginį. Elektros transformatorinė (skydinė) yra Energijos skirstymo operatoriaus nuosavybė, todėl reikalavimas priteisti ją ieškovams yra nepagrįstas. Vadovaudamasis CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įstatymo analogija ir CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, teismas laiko, kad kita elektros įranga – įvadas ir skaitliukas, yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, todėl ji, atidalijant ginčo sodybą, taip pat turi baigtis. Kaip paaiškino atsakovas teismo posėdyje, skaitliukas yra ant stulpo prie Gyvenamojo namo, t. y. ieškovams tenkančioje Žemės sklypo dalyje. Dėl šių priežasčių teismas priteisia ieškovams elektros įvadą į ieškovams tenkančius statinius ir skaitliuką, kuris yra ieškovams tenkančioje Žemės sklypo dalyje. Taip, be kita ko, ne tik bus paneigtos prielaidos būsimiems konfliktams kilti, bet ir išvengta servituto ieškovų sklypo dalyje nustatymo atsakovams, kad jie galėtų prieiti prie skaitliuko.

38. Tačiau už elektros įvado ir skaitliuko priteisimą ieškovams atsakovai, skirtingai nei statinių atveju, kompensaciją iš ieškovų prašo priteisti ne už esamo įvado ir skaitliukų netekimą, o prašo priteisti kompensaciją už naujo elektros įvado į Kūrybines dirbtuves įrengimą. Šį savo reikalavimą atsakovai įrodinėja vienintele įrodinėjimo priemone – UAB „Jardo Grupė“ paruoštu komerciniu pasiūlymu, pateiktu M. Š., kuris neaišku kaip yra susijęs su šia byla. Komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad elektros įvadas į gyvenamą namą kainuotų 2 779,50 Eur. Tačiau iš šio komercinio pasiūlymo nėra aišku, kokio galingumo elektros įvado įrengimo kaina yra paskaičiuota, už kokius konkrečiai darbus. Teisme ieškovas V. N. nurodė, kad dabar esamas įvadas netenkina jų poreikių, nes yra per mažos galios, pasenęs, transformatorinė įrengta netinkamoje vietoje, todėl esamas įvadas turės būti gerinamas. Atsakovas šių ieškovo nurodytų aplinkybių teisme neneigė. Taigi nesant detalesnių duomenų, apie kokio galingumo įvadą eina kalba komerciniame pasiūlyme, teismas neturi galimybės įvertinti, ar atsakovų prašoma kompensacija yra lygiavertė jų prarastam turtui – elektros įvadui ir skaitliukui. Nes teisinga gali būti laikoma tik kompensacija, lygiavertė savo noru perleisto turto vertei. Elektros įvado ir skaitliuko vertės atsakovai neįrodinėjo. Remiantis tuo, kas paminėta, atsakovų prašymas priteisti kompensaciją už naujo elektros įvado į Kūrybines dirbtuves įrengimą netenkinamas.

39. Atsakovai prašo įpareigoti atsakovus leisti jiems neatlygintinai naudotis elektros energija 6 mėnesius, kol jie įsives elektrą į Kūrybines dirbtuves. Šį savo prašymą atsakovai motyvuoja tuo, kad ieškovai nuo 2017 m. nemoka už sunaudotą elektrą ir tikėtinai nemokės bylos nagrinėjimo metu. Vis tik jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nėra pateikta, atsakovas taip pat nėra konkretizavęs, kiek konkrečiai ieškovai jam skolingi už elektrą, kiek atsakovai vidutiniškai išnaudoja elektros, kiek preliminariai išnaudos elektros per tuo 6 mėnesius, kad apskritai ir pats atsakovas yra sumokėjęs už elektros energiją. CK 4.76 straipsnis nustato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, jeigu atsakovai patyrė nuostolių dėl ieškovų naudojimosi elektros energija ir dėl ieškovų nemokėjimo už sunaudotą elektros energiją, atsakovai turi teisę į šių nuostolių atlyginimą. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška. Net jei atsakovai prašo žalą atlyginti natūra, t. y. leisti jiems neatlygintinai naudotis elektros energija tam tikrą laiką, jie privalo pateikti ir piniginę tokios žalos išraišką, tačiau jos nepateikė, dėl to jų reikalavimas leisti naudotis elektros energija neatlygintinai atmetamas.

40. Tačiau tam, kad atsakovai galėtų pilnai naudotis savo nuosavybe po atsidalijimo pagal paskirtį, kad atsakovai po atsidalijimo nepatektų į žymiai blogesnę padėti nei prieš atsidalijimą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, jų prašymą leisti naudotis elektros energija (apmokant už suvartotą elektrą) 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tenkina, nes per šį laikotarpį atsakovai turės galimybę į Kūrybines dirbtuves įsivesti savo elektros įvadą.

Dėl šulinio įrengimo ir naudojimosi juo

41. Atsakovai priešieškiniu prašo priteisti kompensaciją už šulinio jų žemės sklype įrengimą. Šį prašymą motyvuoja tuo, kad priteisus Šulinį ieškovams, jie netenka geriamo vandens šaltinio, todėl prašo teismo priteisti jiems iš ieškovų kompensaciją už naujo šulinio įsirengimą savo sklype. Tačiau teismas, priteisdamas Šulinį pagal atsakovų prašymą ieškovams, atsakovams kaip kompensaciją už šio daikto netekimą priteisė ½ dalį Šulinio vertės, dėl to reikalavimas priteisti dar vieną kompensaciją už daikto netekimą, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. Tačiau tam, kad atsakovai galėtų pilnai naudotis savo nuosavybe po atsidalijimo pagal paskirtį, kad atsakovai po atsidalijimo nepatektų į blogesnę padėti nei prieš atsidalijimą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, jų prašymą leisti naudotis Šuliniu 6 mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo tenkina, nes per šį laikotarpį atsakovai turės galimybę įsirengti šulinį ar kitą geriamo vandens šaltinį savo Žemės sklypo dalyje.

Dėl vamzdyno iškėlimo

42. Atsakovai priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovus iškelti vamzdyną iš atsakovams tenkančios Žemės sklypo dalies. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad vamzdynas nuo Šulinio į ieškovų naudojamą Gyvenamąjį namą nutiestas be atsakovo leidimo ir labai arti Kūrybinių dirbtuvių – vamzdynas nuo Kūrybinių dirbtuvių pamato nutolęs 2 m, o skaičiuojant nuo kraigo tik 1,7 m. Ieškovai teisme nesutiko nei su aplinkybe, kad vamzdyną tiesė be atsakovo sutikimo, nei su tuo, kad vamzdynas lieka atsakovams tenkančioje Žemės sklypo dalyje, ieškovų teigimu, vamzdynas į atsakovų dalį nepatenka. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybę, jog vamzdynas patenka į atsakovams tenkančią Žemės sklypo dalį, patvirtina Atsakovų projektas. Vis tik aplinkybės, kad vamzdynas patenka į atsakovams tenkančią Žemės sklypo dalį, kurios projektinis Nr. 556-2 pagal Atsakovų projektą, šis Atsakovų projektas nepatvirtina, nes jame nieko neminima apie tokį vamzdyną. Ieškovams neigiant žodinius atsakovų paaiškinimus, kad vamzdynas patenka į jų Žemės sklypo dalį, ir atsakovams nepateikus kitų įrodymų, kad vamzdynas patenka į atsakovams tenkančią Žemės sklypo dalį, teismas neturi pagrindo įpareigoti ieškovus šį vamzdyną iškelti iš atsakovams tenkančios Žemės sklypo dalies. Spėlionėmis ir prielaidomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas, o pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą tenka jį reiškiančiai šaliai. Dėl to šis atsakovų reikalavimas netenkinamas.

Dėl servituto nustatymo

43. Atsakovų prašomas nustatyti servitutas ieškovams tenkančioje Žemės sklypo dalyje yra įbraižytas Atsakovų projekte ir jis laikytinas sudėtine žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto – Atsakovų projekto, pagal kurį atidalijamas šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas šioje byloje, dalimi, todėl atskirai šio reikalavimo pagrįstumo nagrinėti nėra pagrindo. Atsakovų siūlomo kompensacijos dydžio už nustatomą servitutą ieškovai neginčijo, todėl ieškovams priteisiama vienkartinė 300 Eur kompensacija už servituto jiems tenkančioje Žemės sklypo dalyje nustatymą, atsižvelgiant į ieškovų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

44. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartimi atsakovų reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta ieškovams šios nutarties motyvuojamojoje dalyje atlikti veiksmus, kuriais būtų pakeista natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijamo žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), faktinė ir teisinė padėtis. Šios laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus sprendimui, naikinamos, kadangi tolimesnis jų taikymas (po sprendimo įsiteisėjimo iki jo įvykdymo) netektų prasmės ir trukdys sprendimo įvykdymui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovams priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, nes jų ieškinys atmestas visiškai (CPK 93 straipsnis).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atstovavo advokatė Virginija Kondratienė. Atsakovai patyrė 13 025 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovų atstovė pateikė išsamią lentelę, kurioje nurodytos suteiktos paslaugos, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovai apmokėjo šias išlaidas. Teismo vertinimu, atsakovų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra per didelės, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, už konkrečias teisines paslaugas nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, nes atsakovų atstovė, be kitų procesinių dokumentų, byloje ruošė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, priešieškinį, kurį vėliau tikslino, dubliką (dėl priešieškinio), atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atstovavo keturiuose teismo posėdžiuose, į juos vyko iš kito miesto, iš kurių rugpjūčio 27 d. posėdis vyko apie 3 valandas, rugsėjo 3 d. posėdis vyko apie 6 valandas, rugsėjo 11 d. posėdis vyko apie 3,5 valandos, lapkričio 16 d. posėdis vyko apie 4 valandas (visais atvejais neskaitant pietų pertraukų). Vien išlaidų už šių paminėtų pagrindinių procesinių dokumentų ruošimą šioje byloje ir atstovavimą atsakovams teisme, neskaitant kito advokatės darbo byloje, atstovaujant atsakovus, kaip pavyzdžiui, konsultuojant atsakovus, ruošiant smuklesnius procesinius dokumentus, rekomenduojami maksimalūs dydžiai (apie 15 000 Eur) viršytų atsakovų patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą šioje byloje. Byla sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, tęsėsi pakankamai ilgą laiką, ieškovai ne kartą iš esmės tikslino savo procesinius dokumentus. Dėl to teismas neturi jokio pagrindo vertinti atsakovų prašomas atlyginti 13 025 Eur išlaidas advokato pagalbai pernelyg didelėmis ir jas mažinti. Dėl to priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovams priteisiamos šios išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

47. Teismo vertinumu, patenkinta 71 proc. priešieškinio reikalavimų: buvo reiškiami 7 esminiai materialiniai reikalavimai - (1) atidalinti turtą pagal Atsakovų projektą, (2) priteisti ieškovams kompensaciją už netektą turtą, (3) priteisti atsakovams kompensaciją už netektą turtą, (4) nustatyti servitutą ir priteisti vienkartinę kompensaciją už servitutą (laikytina vienu reikalavimu dėl servituto), (5) įpareigoti ieškovus leisti naudotis elektros energija ir Šuliniu, (6) įpareigoti ieškovus išsikelti vamzdyną, (7) priteisti kompensaciją už naujo šulinio ir elektros įvado įrengimą, du iš šių reikalavimų (6 ir 7) atmesti. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos 9 247,75 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

48. Atsakovai taip pat nurodė patyrę 376,88 Eur išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti bei 1 400 Eur už Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (2020 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikta atsakovų pasirašyta suvestinė nėra tinkamas šias išlaidas patvirtinantis dokumentas), todėl šios išlaidos atsakovams neatlyginamos.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai byloje iš viso sumokėjo 582,50 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį patenkinus iš dalies, dalis šių išlaidų - proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 413,57 Eur, atsakovams priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis.

50. Valstybė šioje byloje patyrė 24,92 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovų, nes jų ieškinys atmestas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), atidalinti pagal 2020 m. balandžio 9 d. UAB „Projektita“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą tokiu būdu:

1. Atsakovams V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti: 3 664 kv. m. žemės ploto (projektinis Nr. 556-2) iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kaip jis suformuotas 2020 m. balandžio 9 d. UAB „Projektita“ parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; pastatą – Kūrybines dirbtuves (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2P1m); inžinerinį statinį – Tvorą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));

2. Ieškovams G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir L. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine nuosavybės teise, o V. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybės teise, proporcingai išlaikant jų turimas idealiąsias dalis nuosavybėje, priteisti: 3 665 kv. m žemės ploto (projektinis Nr. 556-1) iš 7 329 kv. m namų valdos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kaip jis suformuotas 2020 m. balandžio 9 d. UAB „Projektita“ parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte; pastatą - Gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A1m); pastatą - Ūkio pastatą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4I1ž); pastatą – Pirtį (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m); inžinerinį statinį – Šulinį (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); elektros įvadą į ieškovams tenkančius statinius ir elektros naudojimo apskaitos įrenginį;

3. Nustatyti 2020 m. balandžio 9 d. UAB „Projektita“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu formuojamame 0,3665 ha ploto žemės sklype (projektinis Nr. 556-1) numatytą Kelio servitutą [S1] – teisė naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis), reikalingą žemės sklypo (projektinis Nr. 556-2) savininkams per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patekti prie (duomenys neskelbtini) ežero.

Priteisti ieškovams proporcingai jų turimai nuosavybės daliai 1 089 Eur kompensaciją už ½ Kūrybinių dirbtuvių netekimą (1 025 Eur) ir už ½ Tvoros netekimą (64 Eur): ieškovams L. N. ir G. N. priteisti solidariai iš atsakovų D. S. ir V. S. 726 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai) dydžio kompensaciją, V. N. solidariai iš atsakovų D. S. ir V. S. priteisti 363 Eur (trys šimtai šešiasdešimt trys eurai) dydžio kompensaciją.

Priteisti atsakovams 2 593,50 Eur kompensaciją už ½ Gyvenamojo namo netekimą (2 305 Eur), už ½ Ūkio pastato netekimą (120 Eur), už ½ Pirties netekimą (104,50 Eur), už ½ dalį Šulinio netekimą (64 Eur): atsakovams D. S. ir V. S. priteisti solidariai iš L. N. ir G. N. 1 729 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt devyni eurai) dydžio kompensaciją, iš V. N. atsakovams D. S. ir V. S. priteisti 864,50 Eur (aštuoni šimtai šešiasdešimt keturi eurai 50 eurocentų) dydžio kompensaciją.

Priteisti solidariai iš D. S. ir V. S. ieškovams L. N. ir G. N. 200 Eur (du šimtai eurų), o V. N. 100 Eur (vienas šimtas eurų) vienkartinę kompensaciją už pagal 2020 m. balandžio 9 d. UAB „Projektita“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ieškovų žemės sklype, kurio projektinis Nr. 556-1, nustatytą Kelio servitutą [S1].

Įpareigoti ieškovus G. N., L. N. ir V. N. leisti atsakovams D. S. ir V. S. naudotis elektros energija ir Šuliniu (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti atsakovams D. S. ir V. S. lygiomis dalimis iš ieškovų L. N., G. N. ir V. N. bylinėjimosi išlaidas: 9 247,75 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 413,57 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš viso 9 661,32 Eur (devyni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt vienas euras ir 32 eurocentai).

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų L. N., G. N. ir V. N. 24,92 Eur (dvidešimt keturi eurai ir 92 eurocentai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti ieškovams, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – Luminor bank AS, veikiančiame per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Utenos apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.

Teisėja Monika Benetė