- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-260-619/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02828-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- K. K., E. K.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovams K. K., E. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė S. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jai priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., 174/232 dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, remiantis UAB “Ramilė” parengtu žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekte esančiu pertvarkomos 2,3200 ha bendro ploto teritorijos Sprendinių brėžiniu (toliau – Brėžinys), nustatant, jog ieškovei atitenka 1.7400 ha žemės sklypo dalis, plane pažymėta skaitmenimis 10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20.Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 174/232 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).. Atsakovams priklauso po 1/8 šio Žemės sklypo dalį. Atsakovai Žemės sklypo dalį paveldėjo iš V. K.. Palikėjai bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškove priklausė 58/232 dalys Žemės sklypo. Ieškovė su V. K. inicijavo Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procesą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tenkindama ieškovės ir V. K. 2014-07-22 prašymą, nusprendė pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padalinti Žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus. Žemės sklypo bendrasavininkių iniciatyva UAB „Ramilė“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT skyriaus vedėjo 2015-02-24 įsakymu patvirtintas Projektas bei pagal šį Projektą Žemės sklypas padalintas į du atskirus žemės sklypus – Nr. 267-1, kurio plotas 1.7400 ha, ir Nr. 267-2, kurio plotas 0,5800 ha – nekeičiant jų pagrindinės naudojimo paskirties. Tačiau dėl V. K. silpnos sveikatos šie naujai suformuoti žemės sklypai, kaip savarankiškai nekilnojamojo turto objektai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo. O po V. K. mirties, jos turto paveldėtojai nesutiko su Žemės sklypo padalijimu. Ieškovei pasiūlius atsakovams pateikti savo Žemės sklypo padalijimo variantą, atsakovai tai padaryti nesutiko.Atsakovai K. K. ir E. K. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad V. K. mirė 2014-12-04, kuomet Projektas dar nebuvo baigtas rengti bei nebuvo patvirtintas. Dėl šios priežasties V. K. negalėjo pasirašyti byloje esančio 2015 sausio 7 d. įgaliojimo, kurio pagrindu UAB „Ramilė“ projekto vadovas T. M. NŽT Trakų skyriaus vadovui 2015-02-13 d. pateikė prašymą patvirtinti Projektą. Projektas buvo patvirtintas pateikus suklastotą dokumentą. Skirtingai nei nurodo ieškovė, po V. K. mirties ieškovė į juos nesikreipė dėl Žemės sklypo padalijimo bei nepateikė siūlomo atidalijimo projekto. Atsakovai pažymėjo, jog jie neprieštarauja Žemės sklypo atidalijimui, tačiau nesant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto bei galiojančio Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, Žemės sklypo atidalijimas nei taikos sutartimi, nei teismo sprendimu nėra galimas. Be to, ieškovė kartu su ieškiniu pateikė tik dalį Projekto dokumentų.NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mirusioji V. K. bei ieškovė S. M. parengė bei patvirtino bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) padalintas į du žemės sklypus, tačiau tvirtinant (pateikiant prašymą patvirtinti) minėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT buvo pateiktas mirusiosios V. K. 2015 m. sausio 7 d. UAB „Ramilė“ projekto vadovui T. M. išduotas (pasirašytas) įgaliojimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei jo tvirtinimo. Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro teikiamais Gyventoją registro asmens duomenims, pilietė V. K. mirė 2014-12-04, todėl konstatuotina, kad UAB „Ramilė“ projekto vadovo 2015 m. sausio 7 d. pateiktas įgaliojimas yra niekinis (suklastotas), pasirašytas mirusio asmens. Todėl Projektas negalėjo būti patvirtintas NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015-02-24 įsakymu.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės S. M. 850 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei E. K.. Priteisė iš ieškovės S. M. 16,86 EUR bylinėjimosi išlaidas valstybei.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei S. M. nuosavybės teise (nuo 2010-01-18 pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą) priklauso 174/232 dalys ginčo Žemės sklypo, o atsakovams K. K. ir E. K. nuosavybės teise (nuo 2015-05-11 pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą) priklauso po 1/8 dalį ginčo Žemės sklypo (atsakovų palikėjai V. K. priklausė 58/232 dalis Žemės sklypo). Ieškovė reikšdama reikalavimą atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 174/232 dalį Žemės sklypo, pateikė UAB „Ramilė“ parengtą Projektą. NŽT kartu su atsiliepimu pateiktos archyvinės medžiagos UAB „Ramilė“ projekto vadovas T. M. NŽT Trakų skyriaus vadovui pateikė 2015-02-13 prašymą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su priedais, o būtent 2015 m. sausio 7 d. įgaliojimų kopijomis. 2015 m. sausio 7 d. įgaliojime nurodyta, jog V. K., gim. 1930-06-23, įgalioja UAB „Ramilė“ projekto vadovą T. M. atstovauti ją, kaip formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorių rašant prašymus, pateikiant bei atsiimant dokumentus (bylas) derinančioms institucijoms, susijusius su Žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimu. Byloje esanti mirties liudijimo AA Nr. 800432, kopija patvirtina, jog V. K. mirė 2014 m. gruodžio 4 d. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytą aplinkybę, jog UAB „Ramilė“ projektų vadovas T. M. teikdamas 2015-02-13 prašymą NŽT Trakų skyriui panaudojo galimai suklastotą dokumentą, siekdamas nustatyti teisiškai reikšmingą faktą, t. y. patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, konstatavo, jog Projektas neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų ir todėl Žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jį nėra galimas. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog laiko, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių suderinti savo valią su Žemės sklypo bendrasavininkais.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. M. prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, taip pažeisdamas jos teisę į bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimą, motyvuodamas tuo, jog ieškovė nebandė spręsti Žemės sklypo atidalijimo klausimo ne teisminiu keliu. Taip pat pateikė Žemės sklypo atidalijimo brėžinį, suderintą su atitinkamomis institucijomis, remiantis galimai suklastotu dokumentu – mirusios bendrasavininkės įgaliojimu, nors pats ieškinio padavimo teismui faktas, vadovaujantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, patvirtina tarp šalių esantį nesutarimą, o Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės brėžinys, jei teismas mano, jog jis netinkamas, gali būti pateistas kitu. Ieškovės manymu, teismas neturėtų atmesti ieškinio dėl atidalijimo Žemės sklypo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip galimai apribodamas jos teisę laisvai, nevaržomai disponuoti jai priklausančiu turtu, kadangi dėl tarp šalių susiklosčiusios ilgą laiką konfliktinės situacijos, ieškovė negali realizuoti savo, kaip savininkės, teisių.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai tyrė su pareikštais ieškinio reikalavimais susijusius įrodymus, neišsamiai vertino šalių pateiktus paaiškinimus, nepagrįstai remdamasis tik atsakovės niekuo nepagrįstais teiginiais, konstatavo, jog tarp šalių iki ieškinio pareiškimo ginčo dėl atidalijimo nebuvo, o ieškovė neišnaudojo bendraturčių pareigos bendradarbiauti. Pirmos instancijos teismas ignoravo ieškovės bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus, kad atsakovai piktybiškai nesileido į jokias kalbas dėl bendro šalių turto atidalijimo. Pažymėjo, jog pateikdama ieškinį dėl atidalijimo pateikė savo žemės sklypo atidalijimo variantą, tuo tarpu atsakovai nesutikdami su ieškiniu nepateikė jokio pasiūlymo, paveldėję turtą nesidomi juo ir kaip patys nurodė, net nežino kur yra ginčo žemės sklypas. Teismas ne tik, kad neįpareigojo atsakovų pateikti į bylą savo Žemės sklypo atidalinimo būdo, tačiau nevertino ir ieškovės siūlomo varianto dėl atidalijimo būdo.Apeliantė pažymėjo, kad jai nebuvo žinomos iki šios bylos nagrinėjimo aplinkybės apie galimai suklastotą dokumentą, kadangi mirusios bendrasavininkės įgaliojimo ieškovė neklastojo bei šio dokumento jokioms įstaigos neteikė ir teikti negalėjo, nes neturint pavedimo atstovauti bendrasavininkės interesus, iš ieškovės kito asmens sudaryto ir pasirašyto įgaliojimo niekas neturėtų teisinio pagrindo net ir priimti. Teismas, spręsdamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, neįpareigojo ieškovės pateikti kitą Žemės sklypo atidalijimo planą, jei teismui kilo pagrįstų abejonių dėl pateikto suderinto brėžinio teisėtumo, idant būtų išspęstas ieškininis reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir tokiu būdu ginčas tarp šalių būtų iš esmės ir galutinai išspręstas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai K. K. ir E. K. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriuje vykdomo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09809-17.Nurodė, kad nesutinka su apeliantės argumentu dėl pažeistos jos teisės į bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimą. Pažymėjo, jog atsakovai nekvestionuoja ieškovės teisės atsidalinti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau atsakovų vertinimu, tai darydama ieškovė privalo laikytis Žemės įstatyme numatytos tvarkos. Vertinant Žemės įstatymo 2 str., 15 d., 40 str. 1 d. 4 p., 40 str. 10 d., akivaizdu, jog atidalijamas ir registruojamas sklypas gali būti tik tuomet, kai yra parengtas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas bei galiojantis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės projektas neatitinka minėtų reikalavimų. Apeliantė žinodama imperatyvius teisės aktų reikalavimus turėjo suprasti, jog nepateikus Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, jos ieškinys bus atmestas. Apeliantė neginčija, jog įgaliojimas, kurio pagrindu ankstesnė žemės savininkė įgaliojo atlikti veiksmus susijusius su Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu, galimai suklastotas. Taigi, pirmosios instancijos pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateiktu projektu ir laikė, jog jis neatitinka žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodo, jog dalyvavo V. K. laidotuvėse, taigi tai patvirtina faktą, kad ji žinojo, jog 2015-01-07 įgaliojimas kurį pateikė kartu su ieškiniu pateikė yra suklastotas. Atsakovams kyla abejonių, jog galimai buvo suklastoti ir kiti dokumentai, kuriuose yra V. K. parašas, kadangi nuo 2009 m. jai buvo nustatyti lėtinės smegenų išemijos kraujagyslinės envefalopatijos požymiai, o nuo 2013-08-20 nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Tikėtina, jog šios aplinkybės bus nustatytos vykdomo ikiteisminio tyrimo metu, todėl tikslinga sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.Atsakovai taip pat nesutinka su apeliantės argumentu dėl nepakankamo bylos aplinkybių ištyrimo. Apeliantė turėjo visas galimybes teikti į bylą papildomus įrodymus bei užduoti klausimus. Ji neįrodė aplinkybės, kad po V. K. mirties kreipėsi į atsakovus dėl žemės sklypo atidalijimo bei pateikė siūlomo atidalijimo projektą. Akivaizdu, jog jeigu ieškovė būtų kreipusis į atsakovus su galiojančiu ir jų interesus atitinkančiu projektu, teisminio ginčo nebūtų. Atsakovai neprieštarauja atidalijimui, tačiau kol nėra teisės aktų reikalavimus atitinkančio projekto, žemės atsidalijimas negalimas. Ieškovė į bylą pateikė ne visą žemės atidalijimo projektą. Tuo tarpu atsižvelgiant į atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies vertę, atsakovams nėra tikslinga savo lėšomis parengti atidalijimo projektą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų pareikšto reikalavimo ir atsikirtimo į jį vertinimą bei pagrindė savo padarytas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas.Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Trakų rajono apylinkės teisme 2017 m. liepos 21 d. priimtas baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje, kurioje S. M. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Minėtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo bylos stabdymui (CPK 163 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei S. M. (nuo 2010-01-18 pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą) nuosavybės teise priklauso 174/232 dalys Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., o po 1/8 dalį minėto Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovams K. K. ir E. K., kurią jie paveldėjo iš palikėjos V. K., mirusios 2014 m. gruodžio 14 d. (atsakovų palikėjai V. K. priklausė 58/232 dalis Žemės sklypo). Ieškovė prašė teismo atidalinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 174/232 dalį Žemės sklypo ir pateikė UAB „Ramilė“ parengtą Projektą. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatęs, kad UAB „Ramilė“ parengtas projektas pateiktas patvirtinti NŽT skyriui pateikus galimai suklastotą mirusios V. K. įgaliojimą, konstatavo, kad ieškovės pateiktas Žemės sklypo pertvarkymo projektas neatitinka žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams keliamų reikalavimų ir todėl žemės sklypo atidalijimas pagal jį nėra galimas.Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 4.80 str. įtvirtintą ieškovės teisę atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, nepakankamai ištyrė byloje esančias aplinkybes, nevertino ieškovės pateikto žemės sklypo atidalijimo projekto racionalumo ir atitikties bendraturčių interesams. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Pažymėtina, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šios teisės normos prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės realizuojama laikantis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 str. 15 d. nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 str.) ir rengiami ŽĮ 40 str. nustatyta tvarka.Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Ramilė“ projekto, kuriuo remiantis ieškovė prašo atidalinti ginčo sklypą, vadovas T. M. NŽT Trakų skyriaus vadovui pateikė 2015-02-13 prašymą patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su priedais, tame tarpe ir 2015 m. sausio 7 d. įgaliojimu, kuriame nurodyta, jog V. K., gim. 1930-06-23, įgalioja UAB „Ramilė“ projekto vadovą T. M. atstovauti ją, kaip formavimo ir pertvarkymo projekto organizatorių rašant prašymus, pateikiant bei atsiimant dokumentus (bylas) derinančioms institucijoms, susijusius su Žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimu. Byloje esanti mirties liudijimo AA Nr. 800432, kopija patvirtina, jog V. K. mirė 2014 m. gruodžio 4 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles, pagrįstai konstatavo, jog ieškovės pateiktas UAB „Ramilė“ žemės atidalijimo projektas NŽT pateiktas tvirtinti pasinaudojus galimai suklastotu dokumentu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Taigi, nustačius, kad ieškovės pateiktas žemės atidalijimo projektas yra pateiktas tvirtinti suklastoto dokumento pagrindu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti projekto turinį bei atitiktį bendraturčių interesams, kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal tokį projektą nėra galimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apeliantės argumentus susijusius su nepakankamu bylos aplinkybių ištyrimu. Nors apeliantė teigia nežinojusi, jog jos pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas pateiktas tvirtinti pasitelkus suklastotą įgaliojimą, kolegija pažymi, jog remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu pripažino S. M. kalta padariusia nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Minėtame baudžiamajame įsakyme konstatuota, jog apeliantė 2015-01-07 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu Kovo 11-osios g. 33-1, Grigiškės, Vilniaus m., siekdama užbaigti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padalinti žemės sklypą, esantį Aluonos k., Rūdiškių sen., Trakų r., į du atskirus žemės sklypus, žinodama, kad V. K. mirusi, tyčia pasirašė V. K. vardu UAB ,,Ramilė“ parengtame įgaliojime. Todėl tokia nustatyta aplinkybė sudaro pagrindą kolegijai daryti išvadą, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu, reikšdama ieškinį.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proceso metu ieškovei nepateikus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto (suderinto) Žemės įstatymo nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį. Kartu kolegija pažymi, kad ieškinio atmetimas nėra pagrindas laikyti, jog ieškovės teisė įtvirtinta CK 4.80 str. yra pažeista, kadangi jai neužkirsta galimybė parengus įstatymo reikalavimus atitinkanti žemės atidalijimo projektą vėl kreiptis į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamą sprendimą naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės E. K. apeliacinės instancijos teisme turėtos 350 EUR teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovės S. M..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 350 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei E. K., a.k. (duomenys neskelbtini)