- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- 2FB-12492-934/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22399-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- K. A.
- Suinteresuotas asmuo
- E. A., UAB „Sostinės kreditai“, AB Luminor Bank
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. A. skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – E. A., UAB „Sostinės kreditai“, AB Luminor Bank, antstoliai Vytautas Mitkus ir Irmantas Gaidelis, G. J., bankroto administratorius – UAB „Bankroto Valdymas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų santrauka
1. Teisme gautas pareiškėjo K. A. skundas dėl bankroto administratoriaus veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti bankroto administratoriaus UAB „Bankroto Valdymas“ sprendimą pardavinėti K. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą: butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio 2101/0029:20 (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 2101/0029:67 (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 2101/0029:69 (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 2101/0029:70 (duomenys neskelbtini); žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 2101/0029:74 (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 2101/0029:100 (duomenys neskelbtini).; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį 2101/0029:118 (duomenys neskelbtini). Skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (4 t., b. l. 1-6):
Šalies argumentai
1.1. Pareiškėjas teigia, kad bankroto administratorius veikė neteisėtai, kadangi iš varžytynių pardavinėjo ne tik bankrutuojančiai E. A. priklausantį turtą, bet ir asmenine nuosavybe K. A. priklausantį turtą;
1.2. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) nustato turto pardavimo tvarką tuo atveju, kai turtas priklauso bankrutuojančiam asmeniui ir kitam asmeniui bendrąja nuosavybe. Apie turto, kuris priklauso kitam, nebankrutuojančiam asmeniui, asmenine nuosavybe, FABĮ net neužsimenama, kadangi bankroto administratorius neturi teisės pardavinėti kitam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto;
1.3. Teigia, kad bankroto administratorius UAB „Bankroto Valdymas“ prieš priimdamas sprendimą pardavinėti K. A. ir E. A. turtą, pirmiausia turėjo įsitikinti, kurie nekilnojamojo turto objektai priklauso K. A. ir E. A. bendrąja jungtine sutuoktinių teise, o kurie – asmeniškai K. A.. Išsiaiškinus, kuris turtas yra bendra K. A. ir E. A. turto nuosavybė, pagal FABĮ 27 straipsnio 7 dalyje nustatytą tvarką, bankroto administratorius privalėjo kreiptis su prašymu į teismą dėl E. A. turto dalies, esančios bendra su K. A. nuosavybe, nustatymo, kadangi turto, kuris sutuoktiniams priklauso bendrai, dalys nėra nustatytos;
1.4. Į turtą, kuris priklauso K. A. asmenine nuosavybe, bankroto administratorius neturėjo teisės nukreipti išieškojimo ir šio turto pardavinėti iš varžytynių. K. A. nedavė sutikimo pardavinėti jam priklausantį turtą, bankroto administratorius tokio leidimo iš teismo taip pat nėra gavęs, dėl ko bankroto administratoriaus UAB „Bankroto Valdymas“ sprendimas pardavinėti K. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis pateikė atsiliepimą, prašė K. A. skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (4 t. b. l. 30-31):
2.1. Antstolio turimais duomenimis, pareiškėjas jau ir anksčiau skundė bankroto administratoriaus veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-09 nutartimi atmesdamas K. A. skundą, nenustatė neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų. Vilniaus apygardos teismas 2017-08-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1858-781/2017 palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taip pat pažymėjo, kad Mokumo atkūrimo planui, kuriame be kita ko, nurodyta, kad E. A. ir K. A. priklausantis turtas parduodamas kartu, pritarė tiek kreditoriai, tiek apeliantas K. A.;
2.2. Analogiškus argumentus, kad bankroto administratorius be K. A. sutikimo pardavinėjo jam priklausantį turtą, nors K. A. nėra bankrutuojantis asmuo, pareiškėjas buvo išdėstęs ir prašyme dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo;
2.3. K. A. skunde dėstomi argumentai, atsižvelgiant į Teismų nutartyse konstatuotas faktines bylos aplinkybes kelia pagrįstų abejonių dėl realių K. A. siekių, t. y. ar teikiamu skundu yra siekiama apginti savo pažeidžiamas teises bei teisėtus interesus, ar tiesiog vilkinti turto realizavimo procesą, teikiant sistemingus, deklaratyvius, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančius skundus.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Sostinės kreditai“ pateikė atsiliepimą, prašė skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (4 t. b. l. 32-34):
3.1. Pareiškėjas 2018 m. kovo 5 d. skunde dėl bankroto administratoriaus veiksmų kelia tuos pačius klausimus, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusia ir galutine, t. y. turinčia res judicata galią, Vilniaus apygardos teismo 2017-08-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1858-781/2017, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1189-934/2017 bei dar kartą pakartota civilinėje byloje Nr. 2S-107-866/2018 2018-02-13 nutartimi;
3.2. Nutarties, kuria patvirtintas E. A. mokumo atkūrimo planas, pareiškėjas civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir pretenzijų nereiškė, nors turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą ir galėjo bei turėjo parodyti pakankamą iniciatyvą, gindamas savo interesus, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.
4. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank, AB, pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (4 t., b. l. 83-84):
4.1. K. A. pareikštame skunde dėl bankroto administratoriaus veiksmų dėsto argumentus, dėl kurių jau yra pasisakyta įsiteisėjusiomis ir galutinėmis, t.y. turinčia res judicata galią, Vilniaus apygardos teismo 2017-08-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1858-781/2017 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1189-934-2017;
4.2. Teismai yra nustatę, kad mokumo atkūrimo plane, be kita ko, nurodyta, kad E. A. ir K. A. priklausantis turtas parduodamas kartu, parduodant jį varžytynėse, nurodytai turto pardavimo tvarkai bei kainoms pritarė ir K. A.;
4.3. Teismai jau yra konstatavę, jog bankroto administratorius, vykdydamas bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimą iš varžytinių nepažeidė E. A. mokumo atkūrimo plano. Teismas nustatė, kad iš E. A. mokumo atkūrimo plano matyti, jog žemės sklypai įkeisti AB „Citadele“ bankui, o butas su žemės sklypu Bankui, užtikrinant prievoles pagal kredito sutartis, E. A. yra solidari skolininkė su suinteresuotu asmeniu K. A., dėl ko bankroto administratorius turi teisę pardavinėti E. A. ir jos sutuoktinio K. A., kaip turto bendrasavininkių ir solidarių skolininkų, turtą;
4.4. Turto dalį reikėtų nustatyti tik tuo atveju, jeigu bendrasavininkų turto dalys būtų parduodamos atskirai;
4.5. Turto pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažintų parduodamų objektų kainą, būtų sumažintas jų patrauklumas rinkoje, tokiu būdu dirbtinai sumažėtų objekto kaina pardavimo atveju. Tai pažeistų ne tik išieškotojo, bet ir skolininkų interesus, nes būtų padengta mažesnė skolos dalis;
4.6. Tvirtinant mokumo atkūrimo planą, K. A. pritarė turto pardavimo tvarkai, o pateikdamas skundą, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-09 nutartimi K. A. reikalavo, kad jam būtų suteikta teisė pasiūlyti turto pirkėją (t. y. pripažino realizavimo tvarką). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-09 nutartimi atmetus K. A. skundą, jis teikia prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo, motyvuodamas, jog administratorius neteisėtai pardavinėja jam priklausantį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017- 11-03 nutartimi atmetus K. A. prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo, jis pateikia skundą dėl administratoriaus veiksmų, grįsdamas jį tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti prašyme dėl administratoriaus atstatydinimo. Tai suponuoja išvadą, jog teikiamu skundu K. A. nesiekia apginti savo pažeidžiamas teises bei teisėtus interesus, o siekia apsunkinti turto realizavimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
II. Prašymo esmė
5. Skundas dėl bankroto administratoriaus veiksmų iš esmės grindžiamas tuo, kad bankroto administratorius be K. A. sutikimo ir turto neatidalinus, pardavinėjo jam priklausantį turtą, nors K. A. nėra bankrutuojantis asmuo.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų vertinimas bei teismo išvados
6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-29 nutartimi buvo patvirtintas E. A. mokumo atkūrimo planas (2 t., b. l. 100-101). Patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatyta: „2017 m. I pusmetį siūloma pardavinėti E. A. turtą. Pažymėtina, kad viso turto bendrasavininkas yra pareiškėjos sutuoktinis K. A.. Kadangi sutuoktinis neprieštarauja turto pardavimui, siūlytina šį nekilnojamąjį turtą pardavinėti neatidalinant sutuoktiniams priklausančių dalių. Siūloma pavesti bankroto administratoriui E. A. turtą pardavinėti tokia tvarka: 1. Turtą parduoti varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už 100 % nepriklausomų turto vertintojų nustatytos kainos, t. y. vadovaujantis turto verte, nustatyta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E-15-01-02-IJ18 ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas ekspertizės aktu Nr. 1990 EKZ_2016 ALA VHAN. 2. Nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, turtą pardavinėti antrosiose varžytynėse už 90 % nepriklausomų turto vertintojų nustatytos kainos. 3. Nepardavus turto paskutinėse varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą ir nustatyti naujas turto pardavimo kainas. Tolesnę turto pardavimo tvarką ir kainas nustato kreditorių susirinkimas.“ (2 t., b. l. 94). Byloje taip pat nustatyta, jog K. A. dalyvavo teismo posėdyje, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą (2 t., b. l. 9-11, 19-24). Nepavykus buto parduoti už nepriklausomo vertintojo UAB „Ober-Haus“ nustatytą 180 000,00 Eur turto vertę, buvo paskelbtos antrosios turto varžytynės už 162 000,00 Eur kainą (90 % nepriklausomų turto vertintojų nustatytos turto vertės) (2 t., b. l. 113-126, 185). Nepavykus žemės sklypų parduoti iš pirmųjų varžytinių, paskelbtos antrosios varžytinės, kurios baigtos bei nustatytas laimėtojas (2 t., b. l. 143-147, 192-193). Lietuvos informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog buvo pasirašytas 2018-03-13 turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 1, kurį pareiškėjas siekia nuginčyti bei susigrąžinti nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypų, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau, vienu atveju, ieškinį atsisakyta priimti, kitu atveju, nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1162-538/2018; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3554-254/2018).
7. Taip pat nustatyta, kad K. A. buvo pateikęs skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų, tačiau skundas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-09 nutartimi buvo atmestas bei pirmos instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistu (Vilniaus apygardos teismo 2017-08-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1858-781/2017). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-03 nutartimi buvo atmestas K. A. prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, o Vilniaus apygardos teismas 2018-02-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-107-866/2018 nutraukė apeliacinį procesą, motyvuodamas tuo, kad K. A. neturi subjektinės teisės reikšti prašymo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.
8. Remiantis E. A. mokumo atkūrimo plane bei Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytais duomenimis nustatyta, jog žemės sklypai yra įkeisti AB „Citadele“ bankui, o Butas su žemės sklypu AB DNB bankui, užtikrinant prievoles pagal kredito sutartis (2 t., b. l. 91-94; 4 t., b. l. 35-82). Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kredito sutartys buvo pasirašytos tiek jos, tiek K. A., be to, jose yra numatyta E. A. ir jos sutuoktinio solidarioji atsakomybė kredito įstaigoms. Bankroto bylos iškėlimo metu E. A. ir K. A. solidari prievolė kredito įstaigoms buvo lygi 1 088 097,10 Eur, turimo turto vertė 299520,00 Eur (2 t. b. l. 91-94). Ginčo dėl šių byloje nustatytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nekilo.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu vieną pardavimo objektą sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014; Kauno apygardos teismo 2017-08-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1774-259/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kai kreditoriui bendrą skolą turi skolininkų daugetas, iš kurių vienas bankrutuoja, toks turtas gali (bet neprivalo) būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas, jei tokiu būdu turtas įgytų didesnę rinkos vertę, jo pardavimo organizavimo kaštai sumažėtų, turtas būtų labiau likvidus kaip vienas vienetas bei atitinkamai tokiu būdu būtų užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bei jų kreditorių turtiniai interesai (Kauno apygardos teismo 2017-08-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1774-259/2017, Kauno apygardos teismo 2017-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1833-230/2017).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad bankroto administratorius organizuotas turto pardavimas pažeistų pareiškėjo interesus bei toks turto pardavimas būtų ekonomiškai nepagrįstas, o vien ta aplinkybė, jog buvo pardavinėjimas tiek pareiškėjo, tiek bankrutuojančio asmens turtas, jo neatidalinus, savaime nėra pagrindas konstatuoti bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumą (žr., 10, 12 punktus). Priešingai, E. A. ir K. A. priklausančio turto pardavimas, kaip vieno komplekso, teismo vertinimu, atitinka tiek pačių skolininkų (pareiškėjo ir bankrutuojančio asmens), tiek jų kreditorių interesus, nes toks pardavimo būdas gali užtikrinti turto realizavimą kuo didesne kaina (negu jį parduodant dalimis), padidina jo likvidumą, sumažina jo realizavimo išlaidos, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai viršiją turimo turto vertę (žr., 8 punktą). Taigi, nagrinėjamu atveju bankrutuojančio fizinio asmens (E. A.) ir kito skolininko (K. A.) bendro turto pardavimo, kaip vieno turtinio komplekso, organizavimas pagrįstai vykdytas bankroto administratoriaus pagal bankroto procedūras. Pareiškėjo nurodytos abstrakčios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
12. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tai reiškia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016 bei joje cituojamą kasacinę praktiką). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog jo prievolės nėra solidarios su bankrutuojančiu asmeniu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nors bankroto byla yra iškelta tik E. A., bankroto administratorius turi teisę pardavinėti E. A. ir jos sutuoktinio K. A., kaip turto bendrasavininkų ir solidarių skolininkų, turtą.
13. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pareiškėjo skunde nurodytos deklaratyvaus pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
14. Kitos šalių nurodytos aplinkybės bei argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo K. A. skundą dėl bankroto administratoriaus veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.