Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-08-10 · Civilinė byla Nr. 2S-1858-781/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-10
Bylos Nr.
2S-1858-781/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Trečiasis asmuo
K. A., AB „Citadele“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1858-781/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22399-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens (apelianto) K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atmesti K. A. skundai dėl bankroto administratoriaus veiksmų, tretieji asmenys K. A., AB „Citadele“ bankas, AB DNB bankas, G. J., antstoliai V. M., I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo K. A. (toliau – trečiasis asmuo, pareiškėjas, apeliantas) 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. balandžio 11 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundus, prašydamas panaikinti bankrutuojančio fizinio asmens E. A. bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ sprendimą paskelbti antrąsias K. A. ir E. A. turto (buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 557/14912 dalies žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; taip pat žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Klaipėdos m.) varžytynes, įpareigoti bankroto administratorių sudaryti sąlygas K. A. pasiūlyti turto pirkėją, o per 20 dienų jam nepasiūlius turto pirkėjo, skelbti antrąsias varžytynes, apie jas informuojant K. A.. Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtino E. A. 2016 m. gruodžio 12 d. mokumo atkūrimo planą, kuriame išdėstė E. A. ir K. A. priklausančio turto pardavimo tvarką, pagal kurią E. A. bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ paskelbė pirmąsias E. A. ir K. A. minėto turto pardavimo varžytynes; varžytynės vyko nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 13 d., turtas buvo pardavinėjamas už atitinkamai 180 000 Eur ir 119 520 Eur pradines kainas, tačiau, nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui, varžytynės neįvyko. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d. vyko antrosios pareiškėjai bei trečiajam asmeniui priklausančio turto varžytynės, kuriose butas buvo pardavinėjamas už 162 000 Eur pradinę pardavimo kainą, o žemės sklypai parduoti už 107 568 Eur pradinę pardavimo kainą. Trečiojo asmens teigimu, apie vykusias antrąsias turto varžytynes jis sužinojo tik iš sistemos www.evarzytynes.lt; apie galimybę pasiūlyti turto pirkėją už antrųjų varžytynių kainą K. A. informuotas nebuvo, sąlygos pasiūlyti turto pirkėją jam sudarytos nebuvo, todėl, anot trečiojo asmens, bankroto administratorius elgėsi neteisėtai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į skundus su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo K. A., kaip turto bendrasavininkas, žinojo tiek apie patvirtintą E. A. mokumo atkūrimo planą, tiek apie mokumo plane numatytą turto pardavimo tvarką, t. y. kad turtas pardavinėjamas iš pirmųjų varžytynių už nepriklausomų turto vertintojų nustatytą turto rinkos vertę, o nepardavus turto per pirmąsias varžytynes, turtą antrosiose varžytynėse pardavinėti už 90 proc. nepriklausomų turto vertintojų nustatytos turto kainos. Be to, pažymėjo, kad K. A., kaip turto bendrasavininkui, buvo žinoma, kad nedalyvavus nė vienam turto pirkėjui ir niekam nepanorus įsigyti jam kartu su E. A. priklausančio turto už jo pradinę 180 000 Eur kainą, pirmosios varžytynės neįvyko, ir kad bus skelbiamos antrosios turto varžytynės, kuriose turtas bus pardavinėjamas už 90 proc. buvusią turto pardavimo kainą, t. y. 162 000 Eur, nes dėl tokios turto pardavimo tvarkos ir varžytynių kainų yra sutarta E. A. mokumo atkūrimo plane, kuriam, be kita ko, pats K. A. yra pritaręs. Taigi, trečiojo asmens vertinimu, turto bendrasavininkas K. A., žinodamas, kad prasidėjo turto pardavimo iš varžytynių procesas, kad turto per pirmąsias varžytynes norinčių įsigyti asmenų nebuvo, pats nerealizavo savo teisės pasiūlyti turto pirkėją nei iki pirmųjų, nei iki antrųjų varžytynių, potencialūs pirkėjai nesumokėjo į depozitinę sąskaitą įmokos, ne mažesnės už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 27 straipsnio 4 dalis.

Anot banko, FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra dispozityvi ir jos pažeidimas, jei toks būtų nustatytas, nesukelia K. A. siekiamų teisinių pasekmių – paskelbtų antrųjų turto varžytynių neteisėtumo. Banko nuomone, net jei būtų nustatyta, kad bankroto administratorius nepranešė K. A. apie šaukiamas antrąsias turto varžytynes, tai nesudarytų pagrindo tenkinti skundus ir įpareigoti bankroto administratorių sudaryti sąlygas K. A. pasiūlyti turto pirkėją, o jam to per 20 dienų nepadarius – skelbti antrąsias turto varžytynes. Trečiojo asmens vertinimu, tokiais skunduose pareikštais reikalavimais K. A. siekia sukurti teisės normų nenumatytus įpareigojimus bankroto administratoriui. Pabrėžė, kad jei K. A. turėjo turto pirkėją, jis turėjo būti aktyvus ir apie tai pranešti bankroto administratoriui, tačiau, banko duomenimis, to nepadarė, potencialus pirkėjas iki varžytynių pradžios į depozitinę sąskaitą pinigų nesumokėjo, todėl antrosios varžytynės paskelbtos teisėtai. Be to, pažymėjo, kad K. A. nepateikė jokių duomenų apie potencialų turto pirkėją ir jo išreikštus ketinimus įsigyti turtą. Banko įsitikinimu, K. A. skunduose išdėstyti argumentai neįrodo, kad buvo pažeisti kokie nors teisės normų imperatyvai, skelbiant turto varžytynes, kurie sudarytų pagrindą tenkinti skundus.

Atsiliepimas

Bankrutuojančio fizinio asmens E. A. (pareiškėjos) bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ atsiliepimuose į skundus su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas E. A. mokumo atkūrimo planas, kuris pateiktas E. A. ir K. A., bei kuriame detaliai nurodyta tiek turto pardavimo tvarka, tiek turto pardavimo pradinė kaina. Taigi, anot administratoriaus, K. A. buvo žinoma tiek apie turto pardavimo kainą, tiek apie turto pardavimo tvarką, t. y. kad bus skelbiamos turto varžytynės. Bankroto administratorius pažymėjo, kad K. A. žinojo apie elektroninėje varžytynių sistemoje vykstančias pirmąsias turto varžytynes, taip pat žinojo, kad pirmosios varžytynės neįvyko, tuo tarpu tarp pirmųjų varžytynių pabaigos ir antrųjų varžytynių pradžios buvo 19 dienų tarpas, per kurį K. A. turėjo teisę kreiptis į administratorių, klausti kada bus skelbiamos antrosios varžytynės, siūlyti turto pirkėją, tačiau šių veiksmų neatliko.

Paaiškino, kad kadangi E. A. ir K. A. turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui AB „Citadele“ bankui, apie turto pardavimą iš varžytynių, kaip to reikalauja FABĮ nuostatos, buvo informuotas AB „Citadele“ bankas; turtas buvo pardavinėjamas pagal E. A. patvirtintame mokumo atkūrimo plane patvirtintą tvarką, su kuria K. A. buvo susipažinęs, tačiau bankroto administratorius iš K. A. nesulaukė jokių pasiūlymų dėl turto pirkėjo.

Trečiasis asmuo antstolis I. G. atsiliepime į skundus su skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad K. A. skunduose dėstomi argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog fizinio asmens bankroto administratorius, atlikdamas savo funkcijas, pažeidė FABĮ nuostatas, turto pardavimo iš varžytynių procedūrą ar K. A. teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad pačiam turto savininkui kyla pareiga rūpintis savo interesais, siekti įgyvendinti įstatymo suteikiamas teises, kurių pagalba būtų galima užtikrinti ir kreditorių interesus, operatyvų ir ekonomišką atsiskaitymą su kreditoriais. Be to, aiškino, kad K. A. dalyvavo savo sutuoktinės bankroto procese, jam yra žinomas teismo patvirtintas sutuoktinės mokumo atkūrimo planas, turto pardavimo tvarka, jis neprieštaravo, kad turtas būtų pardavinėjamas neatidalinant sutuoktiniams priklausančių dalių, todėl jis turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą ir galėjo bei turėjo parodyti pakankamą iniciatyvą, gindamas savo interesus, tačiau jokių aktyvių veiksmų, išskyrus deklaratyvių skundų teikimą, nesiėmė. Be to, nurodė, kad K. A. nepateikė jokių įrodymų apie galimą parduodamo turto pirkėją, nepateikė jokių įrodymų apie savo aktyvius veiksmus, siekiant surasti turto pirkėją ar potencialų varžytynių dalyvį.

Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl skundų neišreiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi K. A. skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas E. A. mokumo atkūrimo planas, kuriame, be kita ko, numatyta E. A. bei K. A. priklausančio turto pardavimo tvarka (turtą parduodant varžytynėse už plane nurodytas pradines kainas). Aiškino, kad nepavykus buto parduoti už nepriklausomo vertintojo UAB „Ober-Haus“ nustatytą 180 000 Eur turto vertę, buvo paskelbtos antrosios turto varžytynės už 162 000 Eur kainą (90 proc. nepriklausomų turto vertintojų nustatytos turto vertės); tuo tarpu nepavykus žemės sklypų parduoti iš pirmųjų varžytinių, paskelbtos antrosios varžytynės, kurios baigtos bei nustatytas laimėtojas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. A. iš esmės neginčija aplinkybės, jog jam buvo žinoma apie teismo nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, jame numatytą turto pardavimo tvarką; taip pat neneigė aplinkybės, jog jam buvo žinoma apie pirmąsias neįvykusias varžytynes, tačiau bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumą iš esmės sieja su paskelbtomis antrosiomis varžytynėmis, apie kurias, kaip teigia pareiškėjas, nebuvo informuotas, todėl jam nebuvo sudarytos sąlygos pasiūlyti pirkėją.

Kita vertus, pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog bankroto administratorius elgėsi neteisėtai; priešingai, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog bankroto administratorius turto pardavimą vykdė nepažeisdamas E. A. mokumo atkūrimo plane numatytos turto pardavimo tvarkos, t. y. neįvykus pirmosioms, paskelbtos antrosios varžytynės, parduodant turtą už 90 proc. nepriklausomų turto vertintojų nustatytos kainos. Teismas pažymėjo, kad nors bankroto administratorius nepateikė duomenų, jog būtų siuntęs atskirą pranešimą pareiškėjui apie paskelbtas antrąsias varžytynes, tačiau byloje esančių įrodymų visuma, o būtent tai, kad pats pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai, žinojo apie pirmąsias varžytynes, nereiškė prieštaravimų dėl E. A. patvirtinto mokumo atkūrimo plano, įrodo, jog pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma, jog neįvykus pirmosioms, bus skelbiamos antrosios varžytynės. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę tiek iki pirmųjų, tiek iki antrųjų varžytynių paskelbimo dienos surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją, tačiau jokių objektyvių duomenų tiek iki skundų pateikimo dienos, tiek ir po skundų pateikimo, išskyrus deklaratyvius samprotavimus apie nesudarytas sąlygas pasiūlyti pirkėjus, nepateikė. Be to, teismas sprendė, kad apie numatomas paskelbti antrąsias varžytynes pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti tiesiogiai pasiteiravus bankroto administratoriaus, tačiau duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į bankroto administratorių dėl informacijos gavimo, o bankroto administratorius būtų atsisakęs ją pateikti, pareiškėjas taip pat nepateikė, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais apie tariamą teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumo, todėl skundus atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo (apeliantas) K. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo jo skundus, atsižvelgė tik į kreditorių ir bankroto administratoriaus interesus, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Pakartotinai pažymi, kad jis, kaip žemės sklypų ir buto bendrasavininkas, apie antrąsias minėto turto varžytynes sužinojo tik iš viešoje erdvėje (tinklapio www.evarzytynes.lt) esančių duomenų, tuo tarpu apie galimybę pasiūlyti turto pirkėją už antrųjų varžytynių kainą apeliantas informuotas nebuvo, jam nebuvo sudarytos sąlygos pasiūlyti savo turto pirkėją. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ignoravo jo skunduose nurodytą Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 12 punktą, kuriame numatyta, jog varžytynių vykdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo varžytynių pradžios apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis praneša fiziniam asmeniui, kurio turtas parduodamas; jeigu iš varžytynių parduodamas įkeistas turtas, varžytynių vykdytojas šiame punkte nustatyta tvarka taip pat praneša įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui. Apeliantas pažymi, kad jis nagrinėjamu atveju nebuvo informuotas apie antrąsias turto (buto ir žemės sklypų) varžytynes, jam nebuvo sudarytos sąlygos pasiūlyti turto pirkėją, todėl tai, anot apelianto, kelia įtarimų dėl nesąžiningo minėto turto pardavimo proceso, neaiškių tikslų turtą parduoti kuo greičiau. Taigi, apelianto vertinimu, dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų buvo pažeistos jo, kaip žemės sklypų ir buto bendrasavininko, teisės ir teisėti interesai.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą. Trečiasis asmuo pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl K. A. skundų nepagrįstumo. Pažymi, kad atskirajame skunde nėra nurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, jog pareiškėjos bankroto administratorius pažeidė FABĮ nuostatas, turto pardavimo iš varžytynių procedūrą ar apelianto teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad apeliantas, žinodamas apie sutuoktinės E. A. mokumo atkūrimo plane numatytą jo ir pareiškėjos bendro turto realizavimo tvarką, apie neįvykusias pirmąsias turto varžytynes, pats nesiėmė savo teisių įgyvendinimo, nepasiūlė bankroto administratoriui turto pirkėjo (jei toks potencialus pirkėjas egzistavo, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje apeliantas nepateikė), todėl, anot trečiojo asmens, neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad bankroto administratorius sutrukdė jam įgyvendinti savo teisę pasiūlyti turto pirkėją.

Trečiasis asmuo antstolis I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas, aktyviai dalyvaudamas sutuoktinės bankroto procese, žinodamas teismo nutartimi patvirtintą mokumo atkūrimo planą, jame numatytą turto pardavimo tvarką, apie pirmąsias neįvykusias varžytynes, turėjo pakankamai laiko ir galėjo bei turėjo parodyti iniciatyvą gindamas savo interesus, nes pareiga rūpintis savo interesais, siekti įgyvendinti įstatymo suteikiamas teises kyla pačiam turto savininkui. Trečiasis asmuo pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, išskyrus deklaratyvių skundų teikimą, jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.

Trečiasis asmuo G. J. atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį nepakeistą. Trečiasis asmuo nurodo, kad 2017 m. kovo 3 d. buvo paskelbtos antrosios K. A. ir E. A. turto elektroninės varžytynės, kurių metu buvo pardavinėjami žemės sklypai, esantys Klaipėdos m., ir tas varžytynes laimėjo trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo pažymi, kad apelianto nurodomo turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 12 punktas neturi jokių sąsajų su jo teisės pasiūlyti turto pirkėją užtikrinimu, nes fizinis asmuo turto pirkėją turi teisę pasiūlyti iki varžytynių paskelbimo dienos (vėliau tokios teisės netenka), tuo tarpu minėtame aprašo punkte nustatyta pareiga informuoti apie jau vykstančias varžytynes. Pažymi, kad apeliantui buvo žinoma apie sutuoktinės mokumo atkūrimo plane nustatytą bendro turto pardavimo tvarką ir kainas, numatytas turto varžytynes, todėl jis turėjo objektyvią galimybę (tiek iki pirmųjų, tiek iki antrųjų varžytynių pradžios) pasinaudoti teise pasiūlyti turto pirkėją, tačiau šia teise iki šiol nepasinaudojo. Trečiojo asmens nuomone, apeliantas, skųsdamas bankroto administratoriaus veiksmus, siekia vilkinti turto pardavimo procesą. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis buvo sąžiningas varžytynių dalyvis ir visiškai pagrįstai bei teisėtai buvo pripažintas jų laimėtoju. Teigia, kad nurodytos antrosios varžytynės buvo rengiamos, paskelbtos ir vykdomos laikantis teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl bankrutuojančio asmens bankroto administratoriaus paskelbtų ir vykdytų pareiškėjai bei jos sutuoktiniui (apeliantui) priklausančio turto antrųjų varžytynių (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, nes, anot apelianto, jis nebuvo apie jas informuotas, todėl jam nebuvo sudarytos sąlygos pasiūlyti nurodyto turto pirkėjo.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjai E. A. iškelta bankroto byla; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos 2016 m. gruodžio 12 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planas. Pažymėtina, kad nurodytam planui pritarė tiek kreditoriai, tiek pareiškėjos sutuoktinis – apeliantas K. A..

Minėtame mokumo atkūrimo plane, be kita ko, nurodyta, kad E. A. ir K. A. priklausantis turtas parduodamas kartu, parduodant jį varžytynėse už 100 proc. nepriklausomų turto vertintojų nustatytos kainos, o nepardavus turto pirmosiose varžytynėse, turtą pardavinėti antrosiose varžytynėse už 90 roc. nepriklausomų turto vertintojų nustatytos kainos; nepardavus turto paskutinėse varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą ir nustatyti naujas turto pardavimo kainas; tolesnę turto pardavimo tvarką ir kainas nustato kreditorių susirinkimas. Taigi, nurodytai turto pardavimo tvarkai bei kainoms pritarė ir apeliantas. Nustatyta, kad pirmosios E. A. ir K. A. turto pardavimo varžytynės vyko nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 13 d., turtas buvo pardavinėjamas už atitinkamai 180 000 Eur ir 119 520 Eur pradines kainas, tačiau, nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui, varžytynės neįvyko, todėl pareiškėjos bankroto administratorius paskelbė antrąsias turto varžytynes, kurios vyko nuo 2017 m. kovo 3 d. iki 2017 m. balandžio 3 d., bei kuriose butas buvo pardavinėjamas už 162 000 Eur pradinę pardavimo kainą, o žemės sklypai – už 107 568 Eur.

Nagrinėjamu atveju apeliantas neneigė, kad jis buvo informuotas/žinojo apie tai, jog jam ir pareiškėjai priklausantis turtas bus parduodamas varžytynėse; žinojo apie pirmąsias turto varžytynes, taip pat apie tai, kad jos neįvyko. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo informuotas tik apie antrąsias turto varžytynes, todėl iš esmės neteko galimybės pasiūlyti minėto turto pirkėjo.

Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto pozicija, kad bankroto administratorius nagrinėjamu atveju pažeidė Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 12 punktą, kuriame, be kita ko, numatyta, jog varžytynių vykdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo varžytynių pradžios apie paskelbtą turto pardavimą iš varžytynių raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis praneša fiziniam asmeniui, kurio turtas parduodamas, nes administratorius raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis nepranešė apeliantui, kaip parduodamo turto bendrasavininkui, apie antrąsias turto varžytynes (tokių duomenų byloje nėra; tuo labiau, jog ginčo dėl šios aplinkybės iš esmės nekilo).

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad ši aplinkybė apribojo jam galimybę pasiūlyti savo turto pirkėją. Teismas, pritardamas trečiojo asmens G. J. pozicijai, pažymi, kad apelianto nurodomo aprašo punktas nėra susijęs su jo teisės pasiūlyti turto pirkėją užtikrinimu, nes fizinis asmuo turto pirkėją turi teisę pasiūlyti iki varžytynių pradžios (varžytynių paskelbimo) (CPK 704 straipsnis, FABĮ 27 straipsnio 4 dalis), tuo tarpu minėtame aprašo punkte nustatyta pareiga informuoti apie jau vykstančias (paskelbtas) varžytynes. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytas bankroto administratoriaus pažeidimas nelaikytinas esminiu, kuris apribojo apelianto teises ir teisėtus interesus, ir vertintinas formaliu; tuo labiau, kad, kaip minėta, apeliantui buvo žinoma apie sutuoktinės mokumo atkūrimo plane nustatytą bendro turto pardavimo tvarką ir kainas (kurioms apeliantas pritarė); apie vykusias pirmąsias turto varžytynes; apie tai, jog jos neįvyko; taigi, apeliantas žinojo (turėjo žinoti), kad turtas bus pardavinėjamas antrosiose varžytynėse, taip pat žinojo ir už kokią kainą jis bus parduodamas (nes tai numatyta pareiškėjos mokumo atkūrimo plane), tačiau iki šiol nėra pasiūlęs bankroto administratoriui nurodyto turto pirkėjo, kuris būtų sutikęs pirkti turtą už ne mažesnę nei varžytynėse nustatytą pradinę kainą (ir sumokėjęs reikiamą sumą į depozitinę sąskaitą), o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais dėl tokios jo teisės suvaržymo. Teismas kritiškai vertina apelianto teiginius, kad dėl tokių bankroto administratoriaus veiksmų buvo pažeistos, jo, kaip parduodamo turto bendrasavininko, teisės bei teisėti interesai, nes šių teiginių apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais ir (ar) objektyviais paaiškinimais (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apie numatomas paskelbti antrąsias varžytynes apeliantas turėjo galimybę sužinoti tiesiogiai pasiteiravus bankroto administratoriaus, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje taip pat nepateikta.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamoje teismo nutartyje yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino K. A. skundų dėl bankrutuojančio fizinio asmens G. A. bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ veiksmų, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Trečiasis asmuo G. J. pateikė prašymą dėl patirtų 1754,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto, pridėjo tai patvirtinančius įrodymus.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apelianto (pareiškėjo) atskirojo skundo netenkinus, trečiajam asmeniui iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kita vertus, teismo vertinimu, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos viršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius; be to, ne visos trečiojo asmens nurodytos išlaidos buvo patirtos apeliacinės instancijos teisme (t. y. išlaidos, patirtos dėl prašymo dėl mokėjimo už varžytynėse įsigytą turtą atidėjimo ir prašymo įtraukti trečiuoju asmeniu rengimo, nesusijusios su apeliacinės instancijos teisme patirtomis išlaidomis, todėl šiuo atveju nepriteistinos). Taigi, nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui, remiantis nurodytomis rekomendacijomis (rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktai), bendrai priteistinos 408,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą – 327,04 Eur, už susipažinimą (1 val.) su byla teisme – 81,76 Eur). Teismo vertinimu, toks atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka realumo, būtinumo, pagrįstumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Trečiojo asmens (apelianto) K. A. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria atmesti K. A. skundai dėl bankroto administratoriaus veiksmų, palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens (apelianto) K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 408,80 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė