Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P., suinteresuotų asmenų A. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atskiruosius skundus ir bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos bankas“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, uždarajai akcinei bendrovei „MCB Finance“, antstoliui M. P., antstolei S. Ž., akcinei bendrovei Šiaulių bankas, A. P. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą dėl leidimo išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai konstatavo, jog administratorius negali realizuoti turto, kuris priklauso tiek bankrutuojančiam asmeniui, tiek kitam bendraturčiui, kuris taip pat yra skolininkas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką įmonių bankroto bylose, jeigu tokį turtą (vieną pardavimo objektą) sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius. Taigi tuo atveju, kai yra skolininkų, iš kurių ne visi bankrutuoja, daugetas, visą bendrą turtą turi realizuoti bankroto administratorius gavęs teismo leidimą. Pagal CK 4.193 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jeigu išduoti keli vykdomieji įrašai ir jie pateikiami vykdyti skirtingiems antstoliams, išieškojimą iš hipoteka užtikrinto turto vykdo tas antstolis, kuriam vykdomasis įrašas pateiktas anksčiausiai. Pagal šią CK nuostatą matyti, jog įstatymų leidėjas yra nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užkirstas kelias hipotekos objektą priverstinai skaidyti į atskirus turtinius vienetus ir jį pardavinėti dalimis vien tik dėl to, kad priverstinį skolos išieškojimą vykdo keli subjektai. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pardavus administratoriaus prašyme nurodytą turtą būtų pažeisti mažųjų kreditorių interesai, nes varžytynėse būtų parduodamas ne tik įkeistas turtas, dėl ko būtų pažeista kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka. Administratorius, realizavus turtą, prašė teismo leisti pervesti antstoliams M. P. ir S. Ž. tik tą ½ dalį būsimų pardavimo pajamų, kurios būtų skirtos UAB „Medicinos bankas“ ir AB Šiaulių bankas reikalavimams dengti ir kurios būtų gautos iš įkeisto turto pardavimo. Taigi realizavus įkeistą turtą administratoriaus žinioje liktų ½ šio turto pardavimo pajamų, kurios būtų panaudotos hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimui, administravimo išlaidų dengimui, o likusi ½ gautų lėšų būtų pervesta išieškojimą iš A. P. vykdantiems antstoliams, t. y. M. P. ir S. Ž.. Antstoliai šias lėšas paskirstytų CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka.Teismas, atmesdamas administratoriaus prašymą, nepasisakė dėl aplinkybių, jog turtas (tiek įkeistas, tiek ir neįkeistas), jei jis parduodamas kaip vientisas kompleksas, o ne skaidomas dalimis, yra gerokai patrauklesnis galimiems pirkėjams. Be to, turtų pardavimą organizuojant administratoriui, būtų išvengta papildomų varžytynių paskelbimo kaštų.Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, balsavusi 2017 m. gegužės 3 d. kreditorių susirinkime, nenurodė, kad siūlymas parduoti J. P. ir A. P. priklausantį turtą kartu, neskaidant jo į atskiras dalis, pažeistų jos interesus. Tuo tarpu kreditoriai UAB ,,4finance“, UAB ,,IPF Digital Lietuva“ savo nuomonės kreditorių susirinkime apskritai nepareiškė, byloje nėra duomenų, kad šie asmenys būtų skundę kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.Atskiruoju skundu pareiškėja J. P. ir suinteresuotas asmuo A. P. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – leisti vykdyti bankrutuojančiam asmeniui ir jos sutuoktiniui A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą 2017 m. gegužės 3 d. kreditorių susirinkime nustatytu būdu ir tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Tam, kad būtų nustatytos nekilnojamojo turto dalys ir naudojimosi turtu tvarka, yra būtina atlikti turto kadastrinius matavimus, suformuoti atskirus sutuoktiniams priklausančius turtinius vienetus, parengti turto inventorizacines bylas ir pan., kas yra susiję su didelėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis. Be to, kreipiantis į teismą už reikalavimą nustatyti naudojimosi turtu tvarką būtų mokamas žyminis mokestis, kuris atsižvelgiant į turto kainą, būtų labai didelis. Tokių lėšų nei bankrutuojantis asmuo, nei jo sutuoktinis neturi, todėl objektyviai negali realizuoti mokumo atkūrimo plane ir FABĮ nurodyto turto atidalinimo procedūrų.Kreditorių susirinkimui buvo pateiktas racionaliausias būdas pradėti turto pardavimą, t. y. jo neatidalinti iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, parduoti kartu, o gautas lėšas ½ paskirstyti bankrutuojančio asmens kreditoriams, kitą dalį pervedant išieškojimo procedūras iš A. P. vykdantiems antstoliams. Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys sprendė, kad būtent toks turto pardavimo būdas yra labiausiai ekonomiškai pagrįstas ir atitinkantis kreditorių lūkesčius, nes turtą parduodant kartu jis yra daug patrauklesnis potencialiems pirkėjams, sudaroma didesnė galimybė jį parduoti už ekonomiškai didesnę kainą.Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog mokumo atkūrimo plano įgyvendinimas yra fizinio asmens pareiga, o FABĮ nenumato kitokios turto pardavimo tvarkos (jis privalo būti atidalintas iš bendrosios nuosavybės), tačiau kreditorių susirinkimo sprendimai nepaneigia kreditorių teisės (FABĮ 24 straipsnis) priimti jiems palankiausius nutarimus, kurie užtikrins greitą ir racionalų bankroto procedūrų įvykdymą bei savo finansinių reikalavimų tenkinimą. Mažųjų kreditorių interesai nebus pažeisti, kadangi pardavus įkeistą turtą pagal pareiškėjos ir jos sutuoktinio siūlomą tvarką, gauta pinigų suma būtų dalinama ½ ir ta dalimi atsiskaitoma su bankrutuojančio asmens kreditoriais (atsižvelgiant į reikalavimų tenkinimo eiles), o kita dalis pervedama į antstolių, vykdančių išieškojimą, ir A. P. sąskaitas.Turto atidalinimas iš bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažins jo ekonominę vertę, o pardavimas už sąlyginai mažesnę vertę netenkins nei hipotekos, nei mažųjų kreditorių lūkesčių, taip bus iškraipyta pusiausvyra tarp visų suinteresuotų asmenų interesų.Suinteresuotas asmuo pareiškėjos J. P. administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašymą dėl leidimo išdavimo.Suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – leisti vykdyti bankrutuojančiam asmeniui J. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą 2017 m. gegužės 3 d. kreditorių susirinkime nustatytu būdu ir tvarka.Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog 2017 m. gegužės 3 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu 2 darbotvarkės punktu priimtas nutarimas dėl pradinių turto pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatyto atitinka bankrutuojančio fizinio asmens, kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos J. P. bankroto administratoriaus prašymą dėl leidimo parduoti turtą, priklausantį ne tik bankrutuojančiam asmeniui, bet ir kitam (nebankrutuojančiam) bendraturčiui, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bankroto administratorius prašo leisti parduoti varžytynėse ne tik bankrutuojančio fizinio asmens, bet ir kito (nebankrutuojančio) bendrosios nuosavybės dalyvio turtą, byloje nesant duomenų, kad būtų nustatyta bankrutuojančiam asmeniui priklausanti turto dalis ir jo naudojimo tvarka, be to, leidus parduoti turtą būtų pažeisti mažųjų kreditorių interesai, nes varžytynėse būtų parduodami ne tik įkeisti žemės sklypai, dėl ko būtų pažeista kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka, siekdamas nepažeisti imperatyvių FABĮ nuostatų ir patvirtinto mokumo atkūrimo plano, kitų kreditorių teisių, atsisakė tenkinti administratoriaus prašymą.Apeliantai (pareiškėja) J. P., (suinteresuoti asmenys) A. P. ir UAB „Medicinos bankas“, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskiruosiuose skunduose nurodo, jog pagal teismų praktiką tokio turto, kurį sudaro bankrutuojančio asmens turtas ir kito asmens (nebankrutuojančio) turtas, kaip turto komplekso, pardavimą privalo organizuoti bankroto administratorius, o toks turto pardavimo būdas yra gerokai patrauklesnis galimiems pirkėjams ir ekonomiškai naudingesnis, be to, turto pardavimas tokia tvarka nepažeis mažųjų kreditorių teisių, kadangi administratorius, realizavus turtą, perves antstoliams tik tą dalį pajamų, kurios būtų skirtos UAB „Medicinos bankas“ ir AB Šiaulių bankas reikalavimams dengti ir kurios būtų gautos iš įkeisto turto pardavimo.

Dėl bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo tvarkos, esant skolininkų daugetui

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjai J. P. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens J. P. 2016 m. birželio 13 d. mokumo atkūrimo planas, kuriame numatyta parduoti pareiškėjai J. P. ir jos sutuoktiniui A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį šį nekilnojamąjį turtą – 2543/88737 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais ir pastatais, (duomenys neskelbtini); 163/288 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 41/259 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais ir pastatais, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2543/88737 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais ir pastatais, (duomenys neskelbtini) yra įkeisti suinteresuotam asmeniui UAB „Medicinos bankas“ reikalavimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti (hipoteka), o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais ir pastatais, (duomenys neskelbtini) yra įkeistas suinteresuotam asmeniui AB Šiaulių bankas reikalavimų pagal kredito sutartį įvykdymui užtikrinti (hipoteka).Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. 0123/15/00019 vykdo 2014 m. spalio 9 d. Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-10402 dėl įkeisto turto pardavimo ir 323 646,29 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. P., subsidiarus skolininkas J. P., išieškotojos UAB ,,Medicinos bankas“ naudai, o antstolė S. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0076/11/0118 vykdo 2010 m. gruodžio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 625 dėl įkeisto nekilnojamojo turto, priklausančio A. P. ir J. P. pardavimo, skolininkas A. P., išieškotoja AB Šiaulių bankas. Nurodyti išieškojimai buvo nukreipti į pareiškėjai J. P. ir suinteresuotam asmeniui A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą (turtas areštuotas), kuris įkeistas išieškotojų UAB „Medicinos bankas“ ir AB Šiaulių bankas naudai, tačiau šis turtas iki šiol dar nėra realizuotas (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi antstolių M. P. ir S. Ž. prašymai leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras minėtose vykdomosiose bylose, realizuojant A. P. ir J. P. priklausantį turtą, buvo atmesti). Tuo tarpu pareiškėjai J. P. priklausanti ginčo turto dalis (½) numatyta realizuoti FABĮ nustatyta tvarka pagal teismo patvirtintą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, siekiant padengti teismo patvirtintų kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėja J. P. ir jos sutuoktinis A. P. yra solidarūs bendraskoliai kreditoriams (UAB „Medicinos bankas“ ir AB Šiaulių bankas), kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti pareiškėjos bankroto byloje.Bankrutuojančio asmens 2017 m. gegužės 3 d. kreditorių susirinkimas 2 darbotvarkės klausimu nutarė įpareigoti administratorių kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti administratoriui vykdyti pareiškėjai J. P. ir jos sutuoktiniui A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio aukščiau minėto turto pardavimą, neskaidant šio turto dalimis, numatant sąlygą, kad realizavus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą UAB „Medicinos bankas“, ½ dalis gautų lėšų bus pervesta antstoliui M. P., A. P. skolos UAB „Medicinos bankas“ dengimui, bei realizavus bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą AB Šiaulių bankas, ½ dalis gautų lėšų bus pervesta antstolei S. Ž., A. P. skolos AB Šiaulių bankas dengimui.Pagal FABĮ 27 straipsnio 7 dalį jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto fizinio asmens turto dalis, ši fizinio asmens turto dalis parduodama šiame straipsnyje ir šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi FABĮ 27 straipsnio 7 dalies norma reglamentuoja turto realizavimo fizinio asmens bankroto procese tvarką, kai išieškojimas turi būti nukreiptas į bankrutuojančio fizinio asmens turto dalį bendrojoje nuosavybėje su kitu asmeniu ir nenumato bankroto administratoriaus teisės parduoti kartu ir kitų (nebankrutuojančių) asmenų turtą, net ir esant jų sutikimui. Visgi pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu vieną pardavimo objektą sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014). Nors kasacinis teismas nurodytą išaiškinimą yra pateikęs civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinio (o ne fizinio) asmens bankroto byloje turto realizavimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios taisyklės gali (ir turi) būti taikomos sprendžiant klausimus ir dėl fizinių asmenų bankroto bylose turto realizavimo (kai turtas priklauso ne tik bankrutuojantiems fiziniams asmenims, tačiau ir kitiems bendrasavininkams) (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2741-781/2016).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apeliantų J. P., A. P. ir UAB „Medicinos bankas“ argumentams, kad kai kreditoriui bendrą skolą turi skolininkų daugetas, iš kurių vienas bankrutuoja, toks turtas gali (bet neprivalo) būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas, jei tokiu būdu turtas įgytų didesnę rinkos vertę, jo pardavimo organizavimo kaštai sumažėtų, turtas būtų labiau likvidus kaip vienas vienetas bei atitinkamai tokiu būdu būtų užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bei jų kreditorių turtiniai interesai. Taigi nagrinėjamu atveju bankrutuojančio fizinio asmens (pareiškėjos J. P.) ir kito skolininko (suinteresuoto asmens A. P.) bendro turto pardavimo, kaip vieno turtinio komplekso, organizavimas turi būti (nors ir neprivalomai) vykdomas pagal bankroto procedūras ir atitinkamai už tokio turto pardavimo organizavimą yra atsakingas fizinio asmens (pareiškėjos) bankroto administratorius.Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja J. P. ir suinteresuotas asmuo A. P. yra solidarūs bendraskoliai kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti pareiškėjos bankroto byloje; kreditorių UAB „Medicinos bankas“ ir AB Šiaulių bankas reikalavimai yra didesni už viso įkeisto turto vertę, t. y. turto pardavimo vertė neviršys įsipareigojimų dydžio; tiek pareiškėjai J. P., tiek suinteresuotam asmeniui A. P. priklausančios turto dalys numatytos realizuoti tenkinant jų kreditorių reikalavimus (pareiškėjos – bankroto procese, suinteresuoto asmens – vykdymo procese). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo turto pardavimas, kaip vieno komplekso, atitiktų tiek pačių skolininkų (pareiškėjos ir suinteresuoto asmens), tiek jų kreditorių interesus, nes toks pardavimo būdas užtikrintų turto realizavimą kuo didesne kaina (negu jį parduodant dalimis), padidėtų jo likvidumas, tuo tarpu jo realizavimo išlaidos gerokai sumažėtų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo argumentus, kad FABĮ nuostatos nesuteikia bankroto administratoriui teisės parduoti kitų (nebankrutuojančių) asmenų turtą, nesant byloje duomenų, kad byloje būtų nustatyta bankrutuojančiam asmeniui priklausanti turto dalis ir jo naudojimo tvarka.Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog leidus parduoti ginčo turtą būtų pažeisti mažųjų kreditorių UAB „4finance“, IPF Digital Lietuva, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesai, kadangi varžytynėse būtų parduodami ne tik įkeisti žemės sklypai, dėl ko būtų pažeista kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu nėra pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys, jog bankroto administratorius 2017 m. gegužės 3 d. prašyme dėl leidimo parduoti turtą prašė teismo leisti vykdyti bankrutuojančiam asmeniui J. P. ir jos sutuoktiniui A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimą, turto neskaidant dalimis, su sąlyga, kad realizavus bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą UAB „Medicinos bankas“, ½ dalis gautų lėšų bus pervesta antstoliui M. P. A. P. skolos UAB „Medicinos bankas“ dengimui bei realizavus bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą AB Šiaulių bankas, ½ dalis gautų lėšų bus pervesta antstolei S. Ž. A. P. skolos AB Šiaulių bankas dengimui. Taigi administratorius prašo leisti pervesti antstoliams M. P. ir S. Ž. ½ dalį lėšų, gautų pardavus tik kreditorėms UAB „Medicinos bankas“ ir AB Šiaulių bankas įkeistą turtą (t. y. 2543/88737 dalis žemės sklypo su statiniais ir pastatais, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su jame esančiais statiniais ir pastatais, (duomenys neskelbtini)), o ½ dalis lėšų, gautų pardavus kitą (neįkeistą) pareiškėjai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, būtų skirstomos visiems kreditoriams bendra FABĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tenkinus administratoriaus 2017 m. gegužės 3 d. prašymą būtų pažeisti mažųjų kreditorių interesai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka.

Dėl administratorius prašymo pagrįstumo vertinimo

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius ir viešai prieinamus duomenis, sprendžia, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti administratoriaus 2017 m. gegužės 3 d. prašymą dėl leidimo parduoti turtą išdavimo, kadangi toks prašymas galimai pažeistų suinteresuoto asmens A. P. kreditorių teises ir teisėtus interesus.Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ne visas administratoriaus prašomas leisti parduoti turtas yra įregistruotas kaip pareiškėjos J. P. ir suinteresuoto asmens A. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. tik 2543/88737 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra registruota kaip J. P. ir A. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tuo tarpu kitas pareiškėjos J. P. mokumo atkūrimo plane numatytas parduoti nekilnojamasis turtas – pastatas - administracinis, esantis (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, kiti inžineriniai statiniai – mechanizmų stovėjimo aikštelė, priklausantys pastatui (duomenys neskelbtini), 163/288 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 1024/6466 dalys žemės sklypo ir 3073/19414 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas tik suinteresuoto asmens A. P. vardu. Nors pareiškėja J. P. mokumo atkūrimo plane ir nurodė, jog 2016 m. birželio 16 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl juridinio fakto įregistravimo – santuokos metu įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, kaip matyti iš VĮ Registrų centras duomenų, nekilnojamojo turto teisinis statusas iki šiol nebuvo pakeistas, o pareiškėja J. P. nenurodė jokių aplinkybių, kodėl minėta mokumo atkūrimo plano nuostata nėra įgyvendinta.Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog bankroto administratorius prašo leisti parduoti pareiškėjai J. P. ir jos sutuoktiniui A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias 41/259 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad minėtas žemės sklypas buvo padalintas į 2 nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypus), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu yra įregistruota suinteresuoto asmens A. P. nuosavybės teisė į 1024/6466 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 3073/19414 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).Pažymėtina, kad bankrutuojančio fizinio asmens administratorius prašo leisti parduoti ne tik suinteresuotiems asmenims UAB „Medicinos bankas“ ir AB Šiaulių bankas įkeistą turtą, tačiau ir pareiškėjai J. P. bei suinteresuotam asmeniui A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį neįkeistą turtą, t. y. 163/288 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 41/259 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prašyme administratorius nurodė, kad realizavus įkeistą turtą ½ dalis gautų lėšų bus pervesta antstoliams M. P. ir S. Ž., vykdantiems išieškojimą iš A. P. turto. Tačiau prašyme administratorius nenurodė, kur bus panaudotos lėšos, gautos pardavus suinteresuotam asmeniui A. P. priklausančią neįkeisto turto dalį.Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad administratoriaus prašomas leisti parduoti neįkeistas nekilnojamasis turtas, registruotas suinteresuoto asmens A. P. vardu, yra areštuotas ne tik antstolių M. P. ir S. Ž., tačiau ir kitų antstolių – A. A., A. L., kas patvirtina, jog suinteresuotas asmuo A. P. turi ir kitų kreditorių (ne tik UAB „Medicinos bankas“ ir AB Šiaulių bankas). Taigi leidus administratoriui parduoti ne tik pareiškėjai J. P., bet ir suinteresuotam asmeniui A. P. priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą ir nenumačius lėšų, gautų už parduotą A. P. turto dalį, panaudojimo būdo bei tvarkos, gali būti pažeisti suinteresuoto asmens A. P. kreditorių teisės ir teisėti interesai. Nors šiuo atveju, konstatavus, kad pareiškėjai J. P. ir suinteresuotam asmeniui A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimas, kaip vieno komplekso, atitiktų tiek pačių skolininkų, tiek jų kreditorių interesus, būtų pagrindas leisti administratoriui vykdyti 2543/88737 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, tačiau minėtas žemės sklypas sudaro vieną kompleksą kartu su kitu nekilnojamuoju turtu (administraciniu pastatu ir kitais inžineriniais statiniais), todėl šioje proceso stadijoje tenkinti administratoriaus prašymą būtų netikslinga.Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog VĮ Registrų centras nėra pakeistas administratoriaus prašomo leisti parduoti pareiškėjai J. P. ir suinteresuotam asmeniui A. P. nuosavybės teise priklausančio turto statusas, suinteresuoto asmens A. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra areštuotas antstolių, kurie vykdo išieškojimą ne tik suinteresuotų asmenų UAB „Medicinos bankas“ ir AB Šiaulių bankas, bet ir kitų kreditorių naudai, prašyme administratorius nenurodė lėšų, gautų pardavus A. P. priklausančią turto dalį, panaudojimo būdo ir tvarkos, todėl, darytina išvada, kad tenkinus administratoriaus prašymą ir leidus praduoti administratoriaus prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą galimai bus pažeisti suinteresuoto asmens A. P. kreditorių teisės ir teisėti interesai. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nors atmetė administratoriaus prašymą kitais motyvais, tačiau iš esmės padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirųjų skundų argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.