- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-2741-781/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens (apelianto) V. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria leista bankroto administratoriui organizuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2FB-229-239/2015 (dabar Nr. 2FB-17-239/2016), pareiškėjai R. V. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. G.; nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 9 d.
2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 336 746,81 Eur sumai – UAB „Medicinos bankas“ 264 944,22 Eur reikalavimas (78,68 proc.) ir A. Ž. 71 802,59 Eur reikalavimas (21,32 proc.).
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos mokumo atkūrimo plano netvirtino ir bankroto bylą nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1121-794/2016, panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – patvirtino pareiškėjos R. V. 2015 m. lapkričio 13 d. mokumo atkūrimo planą.
Pareiškėjos R. V. bankroto administratorius S. G. 2016 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui prašymą leisti pareiškėjos bankroto administratoriui parduoti bankrutuojančiai R. V. ir V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kaip vieną pardavimo objektą (toliau – ginčo turtas).
Bankroto administratorius paaiškino, kad pareiškėjos patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog nors pareiškėjai priklauso 2/3 dalys ginčo turto, o kita 1/3 dalis minėto turto priklauso buvusiam pareiškėjos sutuoktiniui V. G., tačiau šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjos bankroto byloje bus siekiama parduoti kaip vieną turtinį vienetą, tokiu būdu supaprastinti šio nekilnojamojo turto pardavimą, padidinti jo likvidumą ir pardavimo kainą. Bankroto administratoriaus teigimu, pareiškėja ir V. G. yra solidarūs bendraskoliai kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti pareiškėjos bankroto byloje. Administratorius pažymėjo, kad antstolis A. N. vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš V. G. pareiškėjos naudai dėl išlaikymo įsiskolinimo; be to, prie nurodyto išieškojimo yra prisijungęs ir antstolis V. M., vykdantis priverstinį išieškojimą iš skolininko V. G. kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ naudai. Bankroto administratorius nurodė, kad nurodyti išieškojimai nukreipti į V. G. priklausančią ginčo turto dalį. Anot administratoriaus, pardavus ginčo turtą kaip vieną objektą, būtų gauta didžiausia pardavimo kaina, turtas būtų likvidus; be to, pažymėjo, jog, pagal suformuotą praktiką, ginčo turto pardavimą turi organizuoti pareiškėjos bankroto administratorius. Paaiškino, kad, pardavus ginčo turtą, gautos lėšos būtų išmokėtos tokia tvarka – 1/3 dalis lėšų pervedama antstoliui A. N., 2/3 dalys lėšų būtų išmokamos pareiškėjos kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti pareiškėjos bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos R. V. bankroto administratoriaus S. G. prašymą tenkino – leido bankroto administratoriui S. G. organizuoti kaip vieno turtinio komplekso pardavimą turto: pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso bankrutuojančiai R. V. ir V. G..
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolis A. N. vykdo išieškojimą iš skolininko V. G. išieškotojos R. V. naudai dėl daugiau nei 4000 Eur dydžio įsiskolinimo už nepilnamečio vaiko išlaikymą; pažymėjo, jog pastarasis antstolis yra areštavęs skolininko V. G. 1/3 dalį ginčo turto (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)) bei pradėjęs turto dalies pardavimo varžytinėse procedūras. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis V. M. vykdo išieškojimą iš skolininko V. G. išieškant 265 000 Eur įsiskolinimą (pagal solidarią prievolę kartu su bankrutuojančia R. V.) kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ naudai.
Teismas nurodė, kad kai kreditoriui bendrą skolą turi skolininkų daugetas, iš kurių vienas bankrutuoja, toks turtas gali (bet neprivalo) būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas, jei tokiu būdu turtas įgytų didesnę rinkos vertę, jo pardavimo organizavimo kaštai sumažėtų, turtas būtų labiau likvidus kaip vienas vienetas bei atitinkamai tokiu būdu būtų užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bei jų kreditorių turtiniai interesai. Teismas padarė išvadą, kad bankrutuojančio fizinio asmens ir kito skolininko bendro turto pardavimo, kaip vieno turtinio komplekso, organizavimas turi būti vykdomas pagal bankroto procedūras bei atitinkamai už tokio turto pardavimo organizavimą yra atsakingas fizinio asmens bankroto administratorius.
Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad įstatymo leidėjas bankroto administratoriui tiesiogiai suteikia kompetenciją organizuoti tik bankrutuojančio asmens turto (ar turto dalies, esančios bendrame su kitu asmeniu turte) pardavimą, sprendė, jog tais atvejais, kai bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių valią, nusprendžia organizuoti turto (kuris bendrąja nuosavybe teise priklauso ir ne bankrutuojančiam skolininkui) pardavimą, dėl tokios teisės bankroto administratoriui suteikimo tikslingumo turi spręsti skolininko bankroto bylą nagrinėjantis teismas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ reikalavimas yra didesnis už viso ginčo turto vertę, t. y. turto pardavimo vertė neviršys įsipareigojimo dydžio; tai, jog prievolė minėtam kreditoriui yra solidari (pareiškėjos ir V. G.); tai, kad šios skolos skolininkas taip pat nėra įvykdęs (kreditorius dar iki pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo buvo pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą iš V. G.); tai, jog skolininkas V. G. žino apie pareiškėjos bankroto procesą, konstatavo, kad bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bendro turto, kaip vieno turtinio komplekso, pardavimas nepažeis solidariųjų skolininkų teisių. Be to, pažymėjo, kad toks turto pardavimo būdas, kai parduodamas vientisas daiktas, yra perspektyvesnis, nes gyvenamojo namo, kaip viso, o ne dalies, kaina rinkoje yra didesnė, toks turtas yra labiau likvidus (nei jo atskiros dalys). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokiu būdu bus patirti tik vienos (o ne dviejų) turto pardavimo procedūros varžytinėse kaštai; be to, nurodė, jog toks turto pardavimas labiau atitiktų ir kreditorių turtinius interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo (apeliantas) V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį.
Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-25583-129/2014, nustatyta jo dalis (1/3) ginčo turte. Pažymi, kad antstolis A. N., vykdantis vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo, įkainojo apeliantui tenkančią ginčo turto dalį. Apeliantas aiškina, kad įstatymas suteikia skolininkui teisę pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kuri, anot trečiojo asmens, negali būti paneigta kitų aplinkybių (pavyzdžiui, spėjimais, kad turtas bus nelikvidus). Apelianto teigimu, nėra aišku per kokį laikotarpį, kelintose varžytynėse ir už kokią kainą bankroto administratorius S. G. parduotų ginčo turtą. Anot trečiojo asmens, byloje neįrodyta, jog bankroto administratorius parduotų jo ginčo turto dalį brangiau nei antstolio A. N. nustatyta turto kaina, ar kad pareiškėjai priklausanti ginčo turto dalis negalėtų būti parduodama kaip atskiras objektas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas gina išimtinai tik vieno kreditoriaus – UAB „Medicinos bankas“, interesus; apeliantas pažymi, kad jis turi ir daugiau kreditorių. Apeliantas aiškina, kad yra suradęs pirkėją, kuris sutinka pirkti apeliantui tenkančią ginčo turto dalį už antstolio A. N. 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvarkyme nustatytą turto vertę. Apelianto nuomone, nepanaikinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, bus pažeistos jo ir jo kreditorių teisės bei interesai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą. Trečiasis asmuo iš esmės palaiko skundžiamoje nutartyje nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus. Papildomai pažymi, kad toks pardavimo būdas, kai parduodamas vientisas daiktas, yra perspektyvesnis, toks turtas yra labiau likvidus, pardavimo kaina gerokai didesnė; be to, tokiu būdu būtų sutaupyti turto pardavimo kaštai. Trečiasis asmuo nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas gina tik vieno kreditoriaus – UAB „Medicinos bankas“, interesus, nes, anot trečiojo asmens, 2/3 dalys gautų už ginčo turto pardavimą lėšų būtų skiriamos skolininkės (pareiškėjos) atsiskaitymui pagal jos patvirtintą mokumo atkūrimo planą, tuo tarpu apelianto 1/3 dalis būtų skirta atsiskaitymui su visais apelianto kreditoriais. Trečiasis asmuo pažymi, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį, jog apeliantas yra suradęs pirkėją jam priklausančiai ginčo turto daliai.
Pareiškėja R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymi, kad pirmiausiai reikia vadovautis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Pareiškėjos R. V. bankroto administratorius S. G. atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą. Bankroto administratorius iš esmės palaiko savo prašymą, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino, ir skundžiamos teismo nutarties motyvus. Papildomai pažymi, kad apelianto teisė pasiūlyti jam nuosavybės teisėmis priklausančios turto dalies (1/3) pirkėją neturi prioriteto prieš apelianto ir pareiškėjos kreditorių teisę gauti maksimalų savo reikalavimų patenkinimą, parduodant ginčo turtą kaip vieną turtinį vienetą. Bankroto administratoriaus teigimu, viso ginčo turto pardavimas, kaip vientiso komplekso, nepažeidžia nei skolininkų, nei jų kreditorių interesų, nes toks pardavimo būdas sudarys realias galimybes gauti didžiausią nekilnojamojo turto pardavimo kainą, t. y. maksimaliai atsiskaityti su abiejų skolininkų (apelianto ir pareiškėjos) kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl teismo nutarties pagrįstumo
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas fizinio asmens (pareiškėjos R. V.) bankroto bylą, pagrįstai ir teisėtai leido pareiškėjos bankroto administratoriui organizuoti nekilnojamojo turto, kuris priklauso pareiškėjai ir apeliantui V. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, pardavimą kaip vieno turtinio komplekso.
Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai R. V. priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tuo tarpu apeliantui V. G. priklauso 1/3 dalis nurodyto nekilnojamojo turto. Nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo išieškojimą iš skolininko V. G. išieškotojos R. V. naudai dėl daugiau nei 4000 Eur dydžio įsiskolinimo už nepilnamečio vaiko išlaikymą; antstolis V. M. vykdo išieškojimą iš skolininko V. G. kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ naudai dėl 265 000 Eur įsiskolinimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nurodyti išieškojimai buvo nukreipti, be kita ko, ir į apeliantui priklausančią ginčo turto dalį (ją realizuojant varžytynėse), tačiau minėta ginčo turto dalis iki šios nutarties priėmimo dar nėra realizuota (Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi buvo sustabdytas apeliantui priklausančios ginčo turto dalies priverstinis realizavimas). Tuo tarpu pareiškėjai priklausanti ginčo turto dalis numatyta realizuoti FABĮ nustatyta tvarka pagal teismo patvirtintą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, siekiant padengti teismo patvirtintų kreditorių finansinius reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėja ir apeliantas yra solidarūs bendraskoliai kreditoriams (UAB „Medicinos bankas“ ir A. Ž.), kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti pareiškėjos bankroto byloje.
Viena vertus, kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad jeigu vieną pardavimo objektą sudaro ir bankrutuojančio asmens turtas, kuris realizuojamas iš varžytynių bankroto administratoriaus, ir kito asmens, kurį varžytynėse parduoda antstolis, tai tokio turto komplekso pardavimą turi organizuoti bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2014). Kita vertus, kasacinis teismas nurodytą išaiškinimą yra pateikęs civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinio (o ne fizinio) asmens bankroto byloje turto realizavimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios taisyklės gali (ir turi) būti taikomos sprendžiant klausimus ir dėl fizinių asmenų bankroto bylose turto realizavimo (kai turtas priklauso ne tik bankrutuojantiems fiziniams asmenims, tačiau ir kitiems bendrasavininkams).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad kai kreditoriui bendrą skolą turi skolininkų daugetas, iš kurių vienas bankrutuoja, toks turtas gali (bet neprivalo) būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas, jei tokiu būdu turtas įgytų didesnę rinkos vertę, jo pardavimo organizavimo kaštai sumažėtų, turtas būtų labiau likvidus kaip vienas vienetas bei atitinkamai tokiu būdu būtų užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kito skolininko bei jų kreditorių turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, jog bankrutuojančio fizinio asmens (nagrinėjamu atveju pareiškėjos R. V.) ir kito skolininko (apelianto V. G.) bendro turto pardavimo, kaip vieno turtinio komplekso, organizavimas turi būti (nors ir neprivalomai) vykdomas pagal bankroto procedūras ir atitinkamai už tokio turto pardavimo organizavimą yra atsakingas fizinio asmens bankroto (pareiškėjos) administratorius.
Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos svarbios aplinkybės – pareiškėja ir apeliantas turi bendrų kreditorių (kaip minėta, pareiškėja ir apeliantas yra solidarūs bendraskoliai kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti pareiškėjos bankroto byloje); vien kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ reikalavimas (apie 265 000 Eur) yra didesnis už viso ginčo turto vertę (NTR duomenimis viso turto vertė sudaro apie 228 000 Eur), t. y. turto pardavimo vertė neviršys įsipareigojimų dydžio; tiek pareiškėjai, tiek apeliantui priklausančios turto dalys numatytos realizuoti tenkinant jų kreditorių reikalavimus (pareiškėjos – bankroto procese, apelianto – vykdymo procese). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo turto pardavimas, kaip vieno komplekso, atitiktų tiek pačių skolininkų (pareiškėjos ir apelianto), tiek jų nepilnamečio vaiko, tiek jų kreditorių interesus, nes toks pardavimo būdas užtikrintų turto realizavimą kuo didesne kaina (negu jį parduodant dalimis), padidėtų jo likvidumas, tuo tarpu jo realizavimo išlaidos gerokai sumažėtų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, gina tik vieno kreditoriaus (UAB „Medicinos bankas“) interesus, nes, kaip minėta, viso ginčo turto pardavimas užtikrintų visų kreditorių interesus ir, priešingai nei teigia apeliantas, nepažeistų skolininkų teisių, kadangi turtą realizavus didesne kaina, būtų padengta didesnė kreditorių reikalavimų dalis, tuo pačiu didesne dalimi sumažėtų ir skolininkų įsipareigojimų dalis.
Pažymėtina, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo aktyvus vaidmuo nepaneigia šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius, kad nėra aišku per kokį laikotarpį, kelintose varžytynėse ir už kokią kainą bankroto administratorius S. G. parduotų ginčo turtą, ar apelianto ginčo turto dalis bus parduota brangiau nei antstolio A. N. nustatyta turto kaina, vertina kaip deklaratyvius, kurie nepaneigia tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje, tiek šioje nutartyje nurodytų argumentų. Kaip minėta, ginčo turtas būtų realizuojamas FABĮ nustatyta tvarka.
Viena vertus, apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad yra suradęs pirkėją, kuris sutinka pirkti apeliantui tenkančią ginčo turto dalį už antstolio A. N. nustatytą turto vertę; kita vertus, apeliantas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, todėl ir šis apelianto teiginys vertintinas kritiškai. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pareiškėjos bankroto administratoriaus nurodytais motyvais, kad apelianto teisė pasiūlyti jam priklausančios ginčo turto dalies pirkėją nelaikytina prioritetine prieš apelianto ir pareiškėjos kreditorių teisę gauti maksimalų savo reikalavimų patenkinimą (parduodant ginčo turtą kaip vieną turtinį vienetą, o ne atskirai).
Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido pareiškėjos bankroto administratoriui organizuoti pareiškėjai ir apeliantui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėjos bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apelianto jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki atskirojo skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nurodytas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos bankroto administratoriui nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Trečiojo asmens (apelianto) V. G. atskirojo skundo netenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį, kuria bankroto administratoriui leista organizuoti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą, palikti nepakeistą.