- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-17
- Bylos Nr.
- 2S-1121-794/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- R. V.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB Medicinos bankas, A. Ž., V. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. V. ir jos bankroto administratoriaus S. G. atskiruosius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (suinteresuoti asmenys: UAB Medicinos bankas, A. Ž., V. G.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2015 m. birželio 1 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismas pareiškėjai R. V. iškėlė bankroto bylą, nustatė 4 mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. birželio 9 d. 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi terminas planui pateikti pratęstas iki 2015 m. lapkričio 9 d. Pakartotinai 2015 m. lapkričio 9 d. terminas planui pateikti pratęstas iki 2015 m. gruodžio 9 d.
2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 336746,81 Eur sumai, iš jos UAB Medicinos banko 264944,22 Eur reikalavimas (78,68 proc.) ir A. Ž. 71802,59 Eur reikalavimas (21,32 proc.).
2015 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime mokumo atkūrimo planas nebuvo patvirtintas didžiausio kreditoriaus iniciatyva. Bankui abejonių sukėlė pareiškėjos mažas darbo užmokestis (184,85 Eur/mėn.) ir pastangos susirasti geriau apmokamą darbą, kadangi pareiškėja dirba savo sūnums priklausančioje įmonėje 0,625 etatu, nors turi pakankamą išsilavinimą ir darbo patirtį. Kreditorius laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus, jog darbo paieškas apsunkino jos amžius (54 m.), finansinė padėtis bei teismo procesai, susiję su buvusiu sutuoktiniu. Plane taip pat nėra numatytos konkrečios priemonės mokumui atkurti (persikvalifikavimas ar pan.). Bankas taip pat nesutiko su bankroto administravimui numatytomis išlaidomis 4343,86 Eur sumai (149,79 Eur/mėn.), iš kurios nebuvo išskirtas atlyginimas administratoriui. Skolos kreditoriams bus dengiamos iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų lėšų, todėl administratoriaus atliekami veiksmai nėra sudėtingi. Planuojamas parduoti nekilnojamas turtas pareiškėjai priklauso bendrąja daline nuosavybe, todėl plane turėtų būti nurodyta, ar bus parduodami visi objektai, ar tik pareiškėjai priklausančios dalys. Tuo atveju, jei bus parduodami visi objektai, turi būti pateikti bendrasavininkų sutikimai turto pardavimui. Bankas taip pat nesutiko su per trumpu 2 mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminu ir siūlė nustatyti 5 metų terminą. Pirmiausia turi būti pradėtas ½ dalies buto (duomenys neskelbtini), o po 6 mėnesių po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo – 2/3 dalių turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimas. Plane turėtų būti numatytos pradinės turto pardavimo kainos pirmose ir antrose varžytynėse, nustatant, kad vėliau turto pardavimo kainas nustato kreditorių susirinkimas. Pradinės pardavimo kainos pirmose varžytynėse turėtų būti numatytos tokios, kokios buvo pasiūlytos plane. Antrose varžytynėse kaina turėtų būti mažinama 20 proc. Plane turėtų būti numatyta ir kainos didinimo intervalas. Konkrečių turto pardavimo terminų siūlė nenustatyti, nes yra sudėtinga numatyti, kada pavyks parduoti turtą. Po metų skolininkės dukra bus pilnametė, todėl sumažės lėšų suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Turto, esančio Trakuose, išlaikymui skaičiuojami labai dideli mokesčiai (292 Eur/mėn.), todėl skolininkė turi siekti turtą greičiau parduoti ar išnuomoti. (duomenys neskelbtini) registracijos adresas yra Širvintų r., tačiau viešai skelbiamais duomenimis įmonė adresas sutampa su pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto adresu. Todėl bankui kilo abejonių ar dalis turto nėra išnuomota įmonei, o yra išnuomotas – kodėl lėšos neįtrauktos į mokumo atkūrimo planą. Pareiškėja yra sudariusi žemės sklypų panaudos sutartis, tačiau neaišku kokiu tikslu sutartys yra sudarytos ir kokia iš jų nauda.
2015 m. gruodžio 7 d. įvyko pareiškėjos kreditorių susirinkimas, kuriam buvo pateiktas svarstyti patikslintas mokumo atkūrimo planas, tačiau jam ir vėl nepritarė didžiausias kreditorius. Bankas nurodė, jog mokumo atkūrimo plano trukmė pratęsta tik iki 3 metų, nors buvo siūloma nustatyti 5 metų terminą, per kurį kreditorių reikalavimai būtų daugiau patenkinti. Tai, jog pareiškėja šiuo metu neturi pajamų, nereiškia, kad jų neturės 4-5 plano įgyvendinimo metais. Pareiškėja siekia atsiskaityti su kreditoriais tik iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų lėšų, kas neatitinka kreditorių interesų. Pareiškėja turėtų siekti gauti didesnes pajamas, atsižvelgiant į tai, jog turi aukštąjį išsilavinimą, nėra pensininkė, dirba savo sūnų vadovaujamoje įmonėje. Bankui kilo abejonių dėl pareiškėjos realiai gaunamo darbo užmokesčio (184,85 Eur), nors būtiniesiems poreikiams numatyta net 494 Eur suma. Skolininkės plane nustatytos nepagrįstai didelės nekilnojamojo turto, esančio Trakuose, pradinės pardavimo kainos: pirmose varžytynėse – 152297 Eur, antrose – 121839 Eur. Antstolis, vykdantis išieškojimą iš V. G. priklausančios dalies, remdamasis 2015 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktu nustatė, jog 1/3 turto dalies rinkos vertė sudaro 24400 Eur, kas reiškia, jog pareiškėjai tenkančių 2/3 dalių turto vertė sudaro 48800 Eur. Ženkliai didesnės nei rinkos vertės kainos nustatymas tik užvilkintų išieškojimo procesą bei nepagrįstai ilgai leistų pareiškėjai naudotis turtu. Plane nepagrįstai 6 mėnesiams atidedamas nekilnojamojo turto, esančio Trakuose, pardavimas, kadangi gal FABĮ 28 str. 1 d. tokiam atidėjimui būtinas teismo sprendimas, be to pareiškėja turi ir kitą gyvenamąjį būstą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Siekiant kuo didesne kaina parduoti skolininkei priklausančias 2/3 dalis turto Trakuose, turtas turi būti parduodamas kartu arba vienu metu su V. G. priklausančia 1/3 turto dalimi. Tačiau plane viso turto kaip vieno turtinio komplekso pardavimo klausimai nėra išspręsti. Numatytos 3475 Eur administravimo išlaidos visam laikotarpiui (96,53 Eur/mėn.) yra neadekvačiai didelės. Administratoriaus atlyginimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į bankroto bylos sudėtingumą. Administratorius turės atlikti tik turto pardavimo organizavimo darbus, kas nėra sudėtinga.
2015 m. gruodžio 9 d. bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti patikslintą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą. Paaiškino, kad planas buvo patikslintas pagal banko pasiūlymus, atitinka FABĮ 7 str. reikalavimus. Banko reikalavimai planui yra nenuoseklūs ir klaidinantys. Mokumo atkūrimo plano terminas padidintas nuo 2 iki 3 metų, atsižvelgiant į FABĮ pakeitimus. Nepagrįsta tvirtinti didesnį plano terminą remiantis vien prielaidomis, jog per ilgesnį terminą pareiškėjas suras geriau apmokamą darbą. Pareiškėjos darbovietė yra maža įmonė, kurios apyvarta 2014 m. siekė iki 10000 Eur, todėl pareiškėja iš viso gali netekti darbo, o bankroto procesas tik didintų kaštus. Pareiškėja ieško darbo lankomiausiame darbo portale, išsiėmė verslo liudijimą. Taip pat buvo atsižvelgta į visas banko pastabas dėl turto pardavimo kainų, tvarkos ir eiliškumo, tačiau bankas vis tiek nesutinka pradine turto kaina, nors apie 2015 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktą jam buvo žinoma anksčiau. Be to, dėl turto pardavimo kainos bus sprendžiama kreditorių susirinkime, todėl nepritarimas dėl didelės turto pardavimo kainos yra nepagrįstas. Bankas 2015 m. spalio 26 d. susirikime sutiko, jog pirmiausia būtų parduodamas butas Vilniuje, o po 6 mėnesių po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo – turtas Trakuose, kur pareiškėja gyvena su nepilnamete dukra, kuri lanko gimnazija. Plane taip pat atsižvelgta į kreditoriaus pastabas, nurodant, jog turtas Trakuose bus parduodamas kaip vientisas objektas. Bankas nei karto nesutiko su administravimo išlaidų sąmata, tačiau jokio savo siūlymo nepateikė. Nekilnojamojo turto realizavimas, atsižvelgiant į teisinį jo statusą (dalinė nuosavybė), yra didelis ir atsakingas darbas. Administratorius atliks ir kitus įstatyme nustatytus darbus, kurių apmokėjimo dydžiai detaliai nurodyti plane. Pareiškėja patikslintame plane į visus banko pasiūlymus atsižvelgė ir juos ištaisė, todėl laikytina, kad patikslintam planui buvo nepritarta dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu banko atstovė prašė mokumo atkūrimo plano netvirtinti. Paaiškino, kad plane nurodomas per mažas skolininkės darbo užmokestis, per didelės nekilnojamojo turto kainos, dėl ko turto realizavimo trukmė gali pailgėti, bankroto administravimo išlaidos turėtų būti mažinamos iki 40 Eur per mėnesį. Atstovės duomenimis, teisme yra pareikštas prašymas dėl išlaikymo išieškojimo tvarkos pakeitimo, nepilnametei dukrai priteisiant 1/3 dalį gyvenamojo namo, kas taip pat apsunkintų nekilnojamojo turto realizavimą, dėl ko būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Neaišku, kokias realias pajamas gauna pareiškėja, kadangi jos gaunamos pajamos realiai yra mažesnės nei jos minimalūs poreikiai. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute Vilniuje gyvena pareiškėjos mama su drauge, tačiau nuomos mokesčio nemoka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. nutartimi R. V. mokumo atkūrimo plano netvirtino ir bylą nutraukė. Nustatė, jog pareiškėja gauna 185 Eur/mėn. darbo užmokestį, pajamų padidėjimą sieja su gyvenimo aprašymo paskelbimu darbo paieškos portale bei verslo liudijimo gavimo. Iš individualios veiklos 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. gavo 150 Eur pajamų. Teismas sprendė, jog iš esmės kreditorių reikalavimai bus tenkinami ir administravimo išlaidos bus dengiamos tik iš lėšų, gautų pardavus pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Teismo vertinimu, toks siūlomas bankroto procesas yra išimtinai palankus skolininkei ir užtikrinantis tik jos interesų apsaugą. Vien turto pardavimas bankroto proceso metu nelaikomas pakankama priemone mokumui atkurti, nes tokiu atveju skolininkei net nereiktų imtis jokių aktyvių veiksmų, turto pardavimą atliks bankroto administratorius, o vien tik turto realizavimui bankroto procedūros nėra būtinos. Pareiškėja nėra numačiusi persikvalifikavimo, mokymosi galimybės, nors pareiškėja į planą įtraukė FABĮ 7 str. 1 d. 5 p., tačiau teiginius dėl kitų mokumo atkūrimo priemonių teismas vertino deklaratyviais. Pareiškėja nuo 2014 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių duomenų, jog bandė gerinti savo finansinę padėtį susirasdama geriau apmokamą darbą. Teismas vertino kritiškai pareiškėjos argumentus, jog geriau apmokamo darbo negali surasti dėl teisminių ginčų su buvusiu sutuoktiniu, kreditoriais, kas formuoja neigiamą darbdavių požiūrį, daug laiko atima bylinėjimasis teismuose, kadangi pati pareiškėja teismo posėdžiuose nedalyvauja, o ieškant darbo, potencialus darbdavys objektyviai negali patikrinti duomenų apie asmeniui uždėtus areštus ar teismuose pradėtas civilines bylas. Pareiškėja nepateikė duomenų, kokiuose pokalbiuose dėl darbo jai teko dalyvauti, todėl vien pasyvų gyvenimo aprašymo talpinimą darbo paieškos portale teismas nelaikė tinkamu, siekiant aktyviai rasti darbą ir gerinti savo finansinę padėtį. Teismui taip buvo neaišku, kodėl pareiškėjas darbo paieškas sieja tik su Trakų miestu, nors turi B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Kritiškai buvo vertintas ir pareiškėjos siekis gauti pajamų veikiant pagal verslo liudijimą, kadangi vien verslo liudijimo turėjimas nereiškia siekio pajamas gauti. Nors pareiškėja pateikė kvitus už gautas pajamas 2015 metais iš vykdytos veiklos, tačiau juose nenurodyti paslaugų gavėjo duomenys. Teismas, vertindamas skolininko ir kreditoriaus pusiausvyrą, padarė išvadą, kad planuojamas parduoti skolininkės nekilnojamasis turtas yra nelikvidus, nes pareiškėjai priklauso tik dalis turto. Be to, po gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, kas apsunkina turto pardavimą. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, apie bendraturčio įsipareigojimą ir (ar) sutikimą parduoti nekilnojamojo turto dalį. Teismas konstatavo, jog pareiškėja nededa maksimalių pastangų ieškoti priemonių savo mokumui atkurti, o asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iš esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Tačiau teismas nurodė, jog pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 5 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai, todėl laikė, jog dėl mokumo atkūrimo plano trukmės ginčo nėra. Taip pat laikė, jog administravimo išlaidoms numatytos išlaidos nėra per didelės. Teismas nesutiko su kreditoriaus argumentais, jog plane nurodyta didelė nekilnojamojo turto kaina yra kliūtis parduoti turtą, nes pradinę kainą nustato kreditorių susirinkimas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo argumentai
Pareiškėjos R. V. bankroto administratorius prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Paaiškino, kad dar 2015 m. lapkričio 9 d. nutartyje, kurioje buvo pratęstas terminas mokumo atkūrimo planui pateikti, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja yra aktyvi ir siekia maksimaliai suderinti savo bei kreditorių interesus. Tačiau skundžiamojoje nutartyje teismas savo teiginius paneigė, nors teismas, nagrinėjantis fizinio asmens bankroto bylas, turi būti nuoseklus, objektyvus ir neprieštaringas. Bankas prieš kiekvieną kreditorių susirinkimą nurodydavo vis kitas nepritarimo planui priežastis, keitė nuomonę, klaidino pareiškėją, galimai siekdamas, kad pareiškėjai būtų nutraukta fizinio asmens bankroto byla. Teismas nenustatė jokių pareiškėjos nesąžiningumo požymių. Teismas neatsižvelgė, jog bankas yra profesionalus kreditorius. Pareiškėjos skola bankui kilo iš kredito sutarties, pagal kurią pareiškėja buvo tik laiduotoja, todėl kredito negrąžinimo riziką turi prisiimti ne tik ji, bet ir bankas, kuris suteikdamas kreditą V. G., turėjo įvertinti visą su šiuo skolininku susijusią finansinę, teisinę rizikas ir suteikė kreditą. Todėl teismo teiginys, kad bus pažeista kreditorių ir skolininkės interesų pusiausvyra, yra nepagrįstas. Be to, kita pareiškėjos kreditorė A. Ž. mokumo atkūrimo planui pritarė, todėl šiuo atveju interesų pusiausvyra nėra pažeista. Pareiškėja nesiekia skolų nurašymo, nes skolas numatoma grąžinti iš pareiškėjos nekilnojamojo turto pardavimo. Pareiškėja augina nepilnametę dukrą, todėl viso nekilnojamojo turto pardavimas neigiamai įtakoja neigiamai įtakoja jauno žmogaus interesus. Nepagrįsta manyti, kad vien turto pardavimas bankroto proceso metu neturėtų būti laikomas pakankama priemone skolininko mokumui atkurti, nes kiekvienu konkrečiu atveju bankrutuojančio fizinio asmens turtinė, finansinė padėtis gali būti skirtinga, atitinkamai, skirtingai vertinama. Nėra jokių garantijų, kad pareiškėjai įsidarbinus kitoje darbovietėje, jos pajamos ženkliai padidės. Todėl nėra aišku, koks turėtų būti tinkamas pajamų ir jos skolų santykis, kad būtų galima konstatuoti jo pakankamumą mokumui atkurti. Atsižvelgiant į skolų dydį (336746,81 Eur), labai mažai tikėtina, kad jos pajamų padidėjimas, įvertinus skolininkei reikalingas lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti, ženkliai įtakos jos skolų sumažėjimą. Įregistruoti verslo liudijimai ir darbo paieška lankomiausiame darbo skelbimų portale yra pakankamai aktyvūs veiksmai, siekiant gauti didesnes pajamas. Internetiniai darbo skelbimų portalai yra labiausiai matomi, lankomi, turi patogiausią priėjimą, juose pateikiama aktuali informacija. Pareiškėjai išduoti du verslo liudijimai, kurių pagrindų pareiškėja gali dirbti ir uždirbti pajamas. Darbo paieškos anketoje nurodyta, kokio darbo ieško pareiškėja. Aplinkybė, jog pareiškėja nebuvo pakviesta į pokalbį dėl darbo, nesudaro pagrindo nutraukti bankroto bylą, nes paprastai į vieną darbo vietą pretenduoja daug potencialių darbuotojų, be to, dėl sudėtingos darbo rinkos, tarp vyresnio amžiaus žmonių populiaresnis yra savarankiškas darbas pagal verslo liudijimą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjos turtas yra nelikvidus, kadangi jai priklauso tik dalis turto. Plane numatyta, jog turtą pirmiausia būtų siekiama parduoti vientisus vienetus, kadangi tokiu atveju bus gauta ženkliai didesnė kaina. Tačiau bendraturtis gali ir nesutikti parduoti savo nekilnojamojo turto dalies, be to, V. G. turo dalies atžvilgiu yra vykdomas skolos išieškojimas priverstine tvarka, todėl jo sutikimas yra negalimas. Tikėtina, jog dėl pareiškėjai ir V. G. priklausančio turto realizavimo kaip vientiso turto vieneto, bankroto administratoriui reikės kreiptis į fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl teismo leidimo gavimo. Tuo tarpu aplinkybė, jog po skolininkei priklausančiomis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalimis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, neįrodo, jog šio turto realizavimas yra apsunkintas. Tai reiškia, kad įvertinus pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį, pareiškėja gali pati save išlaikyti. Gautas pajamas iš individualios veiklos pareiškėja įnešė banko sąskaitą, todėl nėra pagrindo abejoti kvitų tikrumu. Pareiškėja neatmeta darbo galimybės ir kitame mieste, tačiau ji bus realizuojama tik įvertinus išlaidų ir pajamų santykį. Galimybę įsidarbinti kitame mieste riboja aplinkybės, jog pareiškėja augina nepilnametę dukterį, transporto priemonės neturi.
Administratorius papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje bankas reikalauja leisti pareiškėjos bankroto byloje bankroto administratoriuje kaip vientisą kompleksą pardavinėti 2/3 gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio Trakuose ir 1/3 gyvenamojo ir ūkinio pastato, priklausančio V. G.
Pareiškėja R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patvirtinti mokumo atkūrimo planą. Paaiškino, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis pareiškėjai priklausančio turto vertė sudaro 174743 Eur, todėl akivaizdu, jog nekilnojamojo turto pardavimas didžiausia dalimi sumažins jos skolinius įsipareigojimus. Tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindu netvirtinti mokumo atkūrimo plano. Pareiškėjos darbo užmokestis didėja, kadangi nuo 2014 m. lapkričio 24 d. (kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo metu) iki šiol jis padidėjo nuo 140 Eur iki 185 Eur/mėn. Taip pat pradėjo vykdyti namų ūkio veiklą pagal verslo liudijimą (per 2 mėnesius gavo 150 Eur pajamų), o vėliau ir ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veiklą. Atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, turimus gebėjimus, galimybes, objektyvias aplinkybes (nepilnametis vaikas, darbas, automobilio neturėjimas) nėra racionalu investuoti laiką ir finansus persikvalifikavimui ar mokslams. Pareiškėja su nepilnamete dukra gyvena Trakų mieste, kuriame yra apie 5000 gyventojų. Pareiškėjos buvęs vyras turi didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių dalis yra Trakų gyventojais, taip pat bankrutavo (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo pareiškėjos vyras. Todėl šios aplinkybės tapo žinomos visiems Trakų gyventojams ir potencialiems darbdaviams. Iš individualios veiklos gautos lėšos buvo įneštos į pareiškėjos sąskaitą. Kvituose paslaugų gavėjų duomenys neįrašyti, nes pagal Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 379 patvirtintas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisykles kvitų net nebuvo būtina išrašyti, nes paslaugų gavėjai neatitiko taisyklių reikalavimų, pagal kuriuos turėjo būti išrašomi kvitai. Teismo motyvai dėl nekilnojamojo turto likvidavimo galimybės bei skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyros pažeidimo yra visiškai nepagrįsti.
Pareiškėja papildomai paaiškino, kad vasario mėn. iš ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veiklos gavo 105 Eur pajamų, kovo mėn. – 120 Eur. Iš namų ūkio veiklos balandžio mėn. gavo 135 Eur, gegužės mėn. – 155 Eur. Darbo užmokestis nuo sausio mėn. padidėjo iki 199,06 Eur. Nuo sausio mėn. padidėjo iš nepilnametės dukros tėvo gaunamas išlaikymas nuo 78 Eur iki 84 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija atsakė, jog prekių (paslaugų) kvite gavėjo duomenys nurodomi tik jo pageidavimu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB Medicinos bankas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad palaiko visus skundžiamoje nutartyje nurodytus argumentus. Nuo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 9 mėnesiai, nors mokumo atkūrimo planas turėjo būti pateiktas per 4 mėnesius. Todėl tai yra dar vienas bankroto bylos nutraukimo pagrindas. Pareiškėja dabartinėje darbovietėje dirba nuo 2014 m. liepos mėn., gaunamo darbo užmokesčio nepakanka minimaliems poreikiams tenkinti, tačiau per tokį ilgą laiko tarpą skolininkė nesusirado geriau apmokamo darbo. Nors pareiškėja teisinasi tuo, kad darbdaviai neigiamai reaguoja į jos finansinę ir teisinę padėtį, teisinius ginčus teismuose su buvusiu sutuoktiniu, tačiau tokie skolininkės argumentai vertintini kritiškai, kadangi pati pareiškėja teismo posėdžiuose nedalyvauja, o darbdaviai objektyviai neturi galimybių patikrinti potencialaus darbuotojo finansines padėties ar teismuose jam iškeltų civilinių bylų. Gyvenimo aprašymo patalpinimas ir darbo pasiūlymų dėl laukimas objektyviai yra tik pasyvūs veiksmai, kurie nepadės pasiekti norimų rezultatų. Bankas, balsuodamas kreditorių susirinkime, balsavimo motyvuose abu kartus pažymėjo, kad turto pardavimas turi vykti ne skolininkai priklausančių dalių apimtimi, tačiau objektai turi būti parduodami kaip vientisi. Atsižvelgiant į nekilnojamo turto pobūdį (2/3 namo Trakuose ir 1/2 buto Vilniuje), skolininkei priklausančios dalys kaip tokios negali būti laikomos likvidžiomis ir bendraturčių sutikimų/leidimų parduoti objektus kaip vientisus klausimas turėjo būti sprendžiamas mokumo atkūrimo plano pateikimo, o ne jo vykdymo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėja teismui pateikė naujus įrodymus: gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnalą; pareiškėjos sąskaitos išrašus apie gautą darbo užmokestį, lėšas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pareiškėjos įneštas lėšas; 2016 m. balandžio 23 d. paklausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir inspekcijos 2016 m. gegužės 3 d. atsakymą; 2015 m. metinę pajamų deklaraciją; bankroto administratorių vykdytų elektroninių varžytinių išrašus; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4745-987/2016. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Fizinių asmenų bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, o teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos.
Žemesnės instancijos teismas
Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 str. nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 3 d.). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, teismas turi teisę patvirtinti mokumo atkūrimo planą tik dviem FABĮ 8 str. 3 d. numatytais atvejais, t. y. kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus (FABĮ 8 str. 8 d.). Tačiau prieš tai, teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė plano tikslinimo procedūros, teismas turi netenkinti jo prašymo ir netvirtinti pateikto plano (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. 3K-3-263-706/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis Nr. 3K-3-128-378/2016).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. spalio 26 d. įvyko pakartotinis (2015 m. spalio 23 d. pirmasis neįvyko, nesant kreditorių kvorumo) fizinio asmens kreditorių susirinkimas, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl pritarimo mokumo atkūrimo planui. Pakartotiniam kreditorių susirinkimui buvo pasiūlytas administratoriaus parengtas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam didžiausias kreditorius UAB Medicinos bankas (78,68 proc. balsų) nepritarė. 2015 m. gruodžio 7 d. įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas (2015 m. gruodžio 4 d. susirinkimas neįvyko, nesant kreditorių kvorumo), kuriame buvo sprendžiamas patikslinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimas. Tačiau ir patikslintam mokumo atkūrimo planui nebuvo pritarta, todėl planas buvo pateiktas tvirtinti teismui. Taigi pareiškėja tinkamai laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 1 d. 1-13 p. mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta: priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų; lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą; numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu; numatomos gauti iš fizinio asmens skolininkų lėšos; kitos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos); kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 str. 4 d. 10 p. nurodytą susitarimą skiriamos lėšos); bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas; sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias fizinis asmuo toliau numato vykdyti, sąrašas; sudarytų sutarčių (tarp jų nuomos, panaudos ir kitų sutarčių), kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias jis numato nutraukti, sąrašas, taip pat dėl šios priežasties atsirandančių kreditorių reikalavimų sąrašas; kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi šio įstatymo 4 str. 4 d. 5 p. nurodyti duomenys; kreditorių pagalba, nurodyta šio įstatymo 24 str. 4 p.; kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 str. nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kai sudaromas šio įstatymo 4 str. 4 d. 10 p. nurodytas susitarimas, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nėra nurodomi; nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas. Plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai (FABĮ 7 str. 5 d.).
Taigi mokumo atkūrimo plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios sprendžiama apie bankroto procese numatomus atlikti veiksmus bei galimybę pasiekti pagrindinį Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslą – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Plano įgyvendinimo sėkmingumas priklauso ne tik nuo aktyvių bankrutuojančio asmens veiksmų, vykdant įstatymo reikalavimus bei bendradarbiaujant su kreditoriaus, bet ir pačių kreditorių sąžiningumo, sprendžiant iškilusius klausimus. Priešingu atveju, būtų pažeidžiama bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra bei neužtikrintas asmens ir jo kreditorių interesų gynimas.
Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs tiek su pirminiu mokumo atkūrimo planu (t. III, b. l. 129-139), tiek su patikslintu planu (t. IV, b. l. 20-34), sprendžia, jog nors pareiškėjai ir jos didžiausiam kreditoriui nepavyko pasiekti kompromiso dėl plano nuostatų, tačiau tai nereiškia, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. reikalavimų ir negali būti tvirtinamas. Pažymėtina, jog mokumo atkūrimo plano atitikimas įstatymo reikalavimams negali būti siejamas su kreditorių pritarimu ar nepritarimu jam, kadangi konkretūs mokumo atkūrimo planui keliami reikalavimai, kaip minėta, numatyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. Be to, atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes, negalima sutikti, jog pareiškėja nedėjo pakankamai pastangų taisyti pirminį planą pagal kreditoriaus pastabas ir pasiūlymus.
2015 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime didžiausias pareiškėjos kreditorius nepritarė mokumo atkūrimo trukmei, kuri buvo numatyta 2 metų laikotarpiui, prašydamas patvirtinti 5 metų plano trukmę. Patikslintame plane jo įgyvendinimo terminas nustatytas 3 metams. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada, kadangi toks terminas atitinka šiuo metu galiojančios FABĮ 7 str. 5 d. redakcijos reikalavimus, numatančius fiksuotą 3 metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę. Nors įstatyme fiksuotas 3 metų terminas įsigaliojo tik nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. prieš patikslinto plano svarstymą, kurio metu galiojusi straipsnio redakcija numatė, jog plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai, tačiau tai nereiškia, jog patikslintame plane nustatytas terminas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. FABĮ Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatyme (TAR, 2015 m. gruodžio 30 d., Nr. 2015-21017) numatyta, kad fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 str. nustatyta tvarka, atsižvelgiant į 7 str. 5 d. nuostatas. Nagrinėjamu atveju, tikslinant planą 2015 m. gruodžio mėn. turėsiančiam įvykti kreditorių susirinkimui, apie įsigaliosiančius nuo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 7 str. 5 d. pakeitimus jau buvo žinoma. Todėl atsižvelgiant į tai, jog FABĮ straipsnių pakeitimo įgyvendinimo įstatyme numatyta galimybė bankrutuojančiam asmeniui, kurio bankroto procesas pradėtas iki įstatymo pasikeitimo, siūlyti keisti plano įgyvendinimo trukmę, patikslintame plane jau galėjo būti nustatomas terminas, atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus. Priešingu atveju susidarytų situacija, jog vieno mėnesio laikotarpiu galėtų būti sprendžiamas plano pakeitimo klausimas (FABĮ 8 str. 13 d.), kurio svarstymas pareikalautų papildomų išlaidų (pvz., sušaukiant kreditorių susirinkimą) bei užtęstų bankroto procedūras, tačiau galiausiai, atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, vis tiek būtų nustatoma įstatyme imperatyviai nustatyta 3 metų plano įgyvendinimo trukmė.
Mokumo atkūrimo planui kreditorius nepritarė ir dėl to, jog pareiškėja su kreditoriais siekia atsiskaityti tik iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų pajamų, neketina rasti geriau apmokamo darbo, o jos dabartinis darbo užmokestis yra nepagrįstai sumažintas, nes pareiškėja dirba savo sūnų vadovaujamojoje įmonėje, kurios veikla yra pelninga. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė kreditoriaus argumentams nurodydamas, jog pagal planą bankroto proceso metu bus tik parduodamas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas, o gautos lėšos paskirstomos administravimo išlaidoms bei kreditoriniams reikalavimams padengti. Pirmosios instancijos teismo nuomone, toks planas yra išimtinai palankus skolininkei, kuri realiai nenumatė jokių kitų būdų, siekiant maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog bet kuris bankrutuojantis asmuo privalo būti aktyvus, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju bankrutuojančio asmens turtinė padėtis gali būti skirtinga, t. y. asmuo gali neturėti jokio turto ar pajamų, bet šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas užkirsti galimybę jam bankrutuoti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjos kreditorių finansinių reikalavimų dydis yra 336746,81 Eur (t. III, b. l. 73), tuo tarpu nekilnojamojo turto vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 174743 Eur (t. III, b. l. 142-150). Pareiškėjos darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. liepos mėn. iki šiol padidėjo nuo 138 Eur iki 185 Eur/mėn. (t. I, b. l. 94). (duomenys neskelbtini) yra įregistruota 2014 m. sausio mėn., 2014 m. įmonės turto vertė sudarė 7679 Eur, pardavimo pajamos siekė 9222 Eur, gavo 4395 Eur pelno (t. III, b. l. 163-164; t. IV, b. l. 53-54). 2015 m. lapkričio 13 d. (veiklos laikotarpis iki 2015 m. gruodžio 27 d.) ir 2016 m. sausio 24 d. (veiklos laikotarpis iki 2016 m. kovo 27 d.) pareiškėja išsiėmė atitinkamai verslo liudijimus dėl namų ūkio veiklos ir ateinančių auklių, neįgalių ir kitų asmenų priežiūros veiklos vykdymo (t. IV, b. l. 38-77). Pajamos iš individualios veiklos už 2015 m. lapkričio-gruodžio mėn. pareiškėja gavo 150 Eur pajamų (t. IV, b. l. 74). Pareiškėja taip pat yra patalpinusi savo gyvenimo aprašymą darbo paieškos portale (t. IV, b. l. 35-37). Nustatytos aplinkybės rodo, jog pareiškėja yra pakankamai aktyvi, siekdama gauti didesnes pajamas, kurios nors ir nežymiai, tačiau vis tik auga. Pajamų augimą iš darbo užmokesčio patvirtinta ir pareiškėjos papildomai pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog pareiškėjos atlyginimas nuo 2016 m. sausio mėn. padidėjo iki 199,06 Eur. Pareiškėja yra vyresnio amžiaus (55 m.), transporto priemonės neturi, augina nepilnametę dukrą (17 m.), gyvena nedideliame miestelyje (apie 5000 gyventojų), todėl sutiktina su atskirųjų skundų argumentais, jog surasti geriau apmokamą darbą yra sudėtinga. Mažesnes galimybes įsidarbinti vyresnio amžiaus žmogui patvirtina ir administratoriaus pateikta informacija iš Lietuvos darbo biržos, iš kurios matyti, jog galimybės įsidarbinti žmogui iki 30 metų yra beveik dvigubai didesnės nei vyresniam kaip 50 m. (t. IV, b. l. 101-105). Nors kreditorius nurodo, jog dabartiniame darbe pareiškėjos darbo užmokestis galimai yra dirbtinai sumažintas, tačiau su tokiu argumentu nėra pakankamo pagrindo sutikti. Kaip nurodyta aukščiau, (duomenys neskelbtini) įsteigta tik 2014 metais, įmonės pardavimo pajamos ir gautas pelnas nėra didelis. Todėl akivaizdu, jog pirmaisiais veiklos metais įmonės galimybės mokėti didesni atlyginimą yra ribotos. Nepaisant to, kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjos atlyginimas nors ir nežymiai, bet nuosekliai auga. Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog verslo liudijimai nereiškia siekio gauti pajamas, o pateikti kvitai neįrodo vykdytos veiklos. Priešingai, verslo liudijimas ir yra išduodamas tam, kad asmuo galėtų vykdyti individualią veiklą, gauti pajamas, be to, už jo išdavimą yra numatytas mokestis, į valstybės biudžetą mokamos privalomojo socialinio draudimo įmokos. Tuo tarpu lėšų pagal verslo liudijimą gavimą bei pervedimą į pareiškėjos sąskaitą patvirtina ne tik administratoriaus, kuriam taikomi griežti atsakomybės reikalavimai, paaiškinimai, bet ir papildomai pareiškėjos pateikti išrašai iš jos banko sąskaitos. Patikslinto plano 6 p. paskutinėje pastraipoje pareiškėja taip pat įsipareigojo papildomai gautas pajamas, atskaičius būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas lėšas, skirti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, negalima pagrįstai teigti, jog pareiškėja bankroto procese tikisi apsiriboti vien tik jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimu (FABĮ 7 str. 1 d. 5 p.). Kitą vertus, nagrinėjamu atveju bus parduodamas visas pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, nors pareiškėja augina nepilnametę dukrą. Todėl teigti, jog pareiškėja fizinio asmens bankroto proceso institutu pagalba tiesiog tikisi skolų nurašymų, neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.
Patikslintas mokumo atkūrimo planas taip pat nebuvo patvirtintas dėl to, jog jame buvo nustatytos per didelės turto, esančio Trakuose, pardavimo kainos: pirmose varžytynėse – 152297 Eur (vidutinė rinkos vertė pagal NTR išrašą), antrose – 121839 Eur (20 proc. sumažinta nuo pradinės vertės). Tačiau kaip matyti iš kreditoriaus paaiškinimų prie 2015 m. spalio 26 d. balsavimo raštu biuletenio (pirmasis balsavimas), būtent tokias pirmines turto pardavimo kainas, su galimybe jas vėliau po varžytinių nustatyti kreditorių susirinkimui, kreditorius ir siūlė pirmame kreditorių susirinkime, t. y. nurodė, jog pradinė kaina turi būti tokia, kokia nurodyta plane, o antrose varžytinėse mažinama 20 proc. (t. III, b. l. 161). Nors balsuojant dėl patikslinto plano kreditorius nurodė, jog jam iš antstolio, vykdančio išieškojimą iš V. G. priklausančios turto, esančio Trakuose, dalies, tapo žinoma, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. ekspertizės aktą 1/3 turto dalies rinkos vertė sudaro 24400 Eur, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog atitinkamai pareiškėjos turto 2/3 dalių vertė yra 48800 Eur. Kitą vertus, įstatyme numatyta, kad pradinę turto pardavimo kainą tvirtina susirinkimas, o tuo atveju, jei turtas parduodamas už mažesnę kainą, yra būtinas skolininko sutikimas (FABĮ 26 str. 4 p., 27 str. 1 d.). Todėl negalima pripažinti, jog galimai per didelės kainos nurodymas, nagrinėjamu atveju pažeidžia kreditorių interesus.
Kreditorius patikslintam planui nepritarė taip pat dėl to, jog nepagrįstai 6 mėnesiams atidedamas nekilnojamojo turto, esančio Trakuose, pardavimas, kadangi gal FABĮ 28 str. 1 d. tokiam atidėjimui būtinas teismo sprendimas, be to, pareiškėja turi ir kitą gyvenamąjį būstą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau kaip matyti iš kreditoriaus paaiškinimų prie 2015 m. spalio 26 d. balsavimo raštu biuletenio, būtent tokį turto pardavimo eiliškumą nurodė pats kreditorius. Pažymėtina, jog kreditoriaus pasiūlymai šiuo klausimu yra prieštaringi, nes kreditorius vieną vertus nurodo, jog turto pardavimo eiliškumo netikslinga nustatyti, tačiau tuo pačiu sutiko su pirminiame plane nurodytu turto pardavimo eiliškumu. Atsižvelgiant į tai, jog bankas pirmame kreditorių susirinkime pritarė turto pardavimo tvarkai, kurį taip pat yra nurodyta ir patikslintame plane, todėl kreditoriaus argumentai dėl FABĮ 28 str. 1 d. taikymo yra nepagrįsti, nes turtas bus parduodamas plane nustatyta tvarka, kuri šiuo atveju nepažeidžia minėto straipsnio reikalavimų.
Kreditorius nepritardamas tiek pirminiam, tiek patikslintam planui nurodė, jog siekiant kuo didesne kaina parduoti skolininkei priklausančias 2/3 dalis turto Trakuose, turtas turi būti parduodamas kartu arba vienu metu su V. G. priklausančia 1/3 turto dalimi. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skolininko ir kreditoriaus pusiausvyrą padarė išvadą, kad planuojamas parduoti skolininkės nekilnojamasis turtas yra nelikvidus, jo pardavimą apsunkina tai, kad pareiškėjai priklauso tik dalis turto, be to, po gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, kas apsunkina turto pardavimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog turto, esančio dalinėje nuosavybėje, realizavimas yra komplikuotas bei mažiau naudingas kreditoriams, nei turtą realizuojant kompleksiškai. Tačiau teismas nesutinka, jog šios aplinkybės, tame tarpe pirmosios instancijos teismo motyvai dėl žemės Trakuose priklausymo valstybei, turi įtakos netvirtinti mokumo atkūrimo planą, kadangi FABĮ 7 str. nenumato jokių specialių reikalavimų dėl turto likvidumo ar leidimų gavimo parduoti turtą, esantį dalinėje nuosavybėje. Perteklinis tam tikrų sąlygų, nepriklausančių nuo bankrutuojančio fizinio asmens valios, reikalavimas šiuo atveju negali būti pateisinamas, kadangi kaip teisingai nurodė bankroto administratorius, kiti nekilnojamojo turto dalininkai gali ir nesutikti duoti sutikimų realizuoti turtą kaip kompleksą. Be to, patikslintame plane buvo atsižvelgta į banko pastabas, kadangi plano 13 p. yra nurodyta, jog esant galimybei pirmiausia bus stengiamasi gauti bendrasavininkų sutikimus ir nekilnojamąjį turtą parduoti kaip vientisus turto vienetus. Todėl teismas sprendžia, jog kreditoriaus su nekilnojamuoju turto realizavimu nurodyti klausimai gali būti išspręsti mokumo atkūrimo plano vykdymo procese. Iš pareiškėjos papildomai pateiktos 2016 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4745-987/2016 matyti, jog teisme nagrinėjamas UAB Medicinos banko skundas dėl antstolio A. N. veiksmų, kuriuo prašoma pareiškėjos bankroto byloje leisti bankroto administratoriui kaip vientisą kompleksą pardavinėti pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį trakuose. Todėl ši aplinkybė patvirtina, jog patikslintame plane nurodyta turto pardavimo tvarka nepažeidžia kreditoriaus interesų.
Kreditorius pirmame kreditorių susirinkime taip pat nesutiko su didele administravimo išlaidų suma (4343,86 Eur), nurodydamas, jog iš jos nėra išskirtas atlyginimas administratoriui bei nepagrįstas išlaidų dydis. Patikslintame plane, atsižvelgiant į kreditoriaus pastabas, visos išlaidos buvo detalizuotos. Tačiau kreditorius nepritardamas patikslintam planui nurodė, kad 3475 Eur (96,53 Eur/mėn.) administravimo išlaidų sąmata yra neadekvačiai didelė, administratoriaus atlyginimas turi būti nustatomas į bankroto bylos sudėtingumą, kuris atsižvelgiant į tai, jog administratorius privalės tik realizuoti turtą, nėra didelis. Pirmosios instancijos teismas nesutiko, jog administravimo išlaidų dydis yra per didelis, nes atsižvelgiant į pareiškėjos turto realizavimą ir pareiškėjos siekį gauti papildomas pajamas, administravimas negali būti paprastas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems argumentams ir papildomai pažymi, jog iš esmės į kreditoriaus pastabas dėl administravimo išlaidų dydžių pareiškėja atsižvelgė. Kaip matyti pirminio ir patikslinto plano, nors administravimo išlaidų suma už laikotarpį nuo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos iki proceso pabaigos liko tokia pati (3475 Eur arba 96,52/ per mėn.), tačiau ji buvo ne tik detalizuota, bet ir proporcingai sumažėjo vieno mėnesio administravimo išlaidų suma, kadangi plano terminas prailgintas nuo 2 iki 3 metų. Be to, ir šiuo klausimu kreditorius nebuvo nuoseklus, kadangi išlaidų dydį per mėnesį pirmame susirinkime skaičiavo nuo bendros 4343,86 Eur sumos, į kurią įeina 868,86 Eur suma už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, tuo tarpu kitame susirinkime jau nesutiko su administravimo išlaidų suma nuo plano patvirtinimo iki proceso pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditorius sumą, kurią laiko adekvačia administravimo išlaidoms padengti per mėnesį (40 Eur), nurodė tik nagrinėjant klausimą dėl plano tvirtinimo teismo posėdyje. Teismo vertinimu, toks nenuoseklus kreditoriaus elgesys yra klaidinantis ir nesąžiningas bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog administravimo išlaidų suma yra pagrįsta.
Nors suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog bankroto byla turėtų būti nutraukta ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., t. y. nustatytu terminu nepateikus teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, terminas mokumo atkūrimo planui pateikti buvo pratęstas iki 2015 m. gruodžio 9 d. Antrame kreditorių susirinkime nepatvirtinus mokumo atkūrimo planas, administratorius jį pateikė tvirtinti teismui 2015 m. gruodžio 14 d., t. y. terminą praleidęs tik 5 dienomis. Fizinių asmenų bankroto įstatymas neturi būti taikomas formaliai, todėl nežymus termino praleidimas negali užkirsti vykdyti bankroto procedūras, kurios vykdomos jau ilgą laiką (nuo 2015 m. birželio mėn.). Kitą vertus, termino praleidimą lėmė nuo fizinio asmens nepriklausančios priežastys: 2015 m. gruodžio 4 d. kreditorių susirinkimas neįvyko, kadangi jame nedalyvavo UAB Medicinos bankas, todėl susirinkimas paskirtas 2015 m. gruodžio 7 d.; nepatvirtintus plano, administratorius, remiantis FABĮ 8 str. 4 d., turėjo kreditorių susirinkimo protokolą ir plano projektą su išvada pateikti teismui per 3 darbo dienas, t. y. iki 2015 m. gruodžio 10 d. Taigi planas teismui nebuvo pateiktas ne dėl nuo bankrutuojančio fizinio asmens neveikimo, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl to negali nukentėti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei tai, jog dėl kitų mokumo atkūrimo plano dalių ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti R. V. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 str. 12 d., 10 str. 2 d.). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 str. 13 d.). Taigi pareiškėjo kreditorius disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies, 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjos R. V. 2015 m. lapkričio 13 d. mokumo atkūrimo planą.