Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė P. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad net gimus dukrai atsakovas pradėjo „lakstyti pas draugus“, prieštaravo dėl to, kad ji įgytų teisę vairuoti, draudė mokytis, liepė sėdėti namuose. Norėjo, kad ji būtų „tarnaitė“. Ji negalėjo savęs realizuoti, išeiti iš namų. Namie kildavo problemos ir dėl atsakovo išėjimų, lošimų kazino, jis net specialiai susipykdavo, kad išvažiuoti į miestą. Su atsakovu vyko į Vilnių pas „lošimų psichologus“, po ko jis pažadėjo jai nebežaisti, tačiau to nevykdė. Po dukros gimimo ji buvo labai jautri, jai reikėjo saugumo, sutuoktinio palaikymo. Tai jam labai nepatiko. Kai ji verkdavo, jis išeidavo iš namų. Ji buvo gydoma nuo pogimdyvinės depresijos, kuri vėliau peraugo į depresiją. Atsakovo elgesys nebuvo vienkartinis suklupimas, vienos dienos „nuotykis“.

Liudytoja R. J., (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį (socialinė pedagogika) išsilavinimą paaiškino, kad 2019 m. liepos mėn. šeimai buvo pradėtos teikti socialinės paslaugos. Šeima išgyveno krizę, tačiau po liepos 16 d. šeima nusprendė tęsti bendrą ūkio vedimą ir gyvenimą kartu ir atsakingai prisiėmė įsipareigojimus. Sutuoktiniai stengėsi, lankė mediatorius, o P. psichiatro ir psichologo konsultacijas. Šeimoje sunkumai kilo galimai dėl vyro narkotinių medžiagų vartojimo, o klientas minėjo kad nenori, jog moteris tobulėtų ir mokytųsi, kas prieštaravo P. B. matymui. P. taip pabuvo įvardijusi M. polinkį lošti. Tik P. priėmė teikiamą pagalbą. M. buvo bandyta padėti, įtraukiant jo tėvus, neleidžiant subyrėti šeimos santykiams. Per visą laikotarpį M. neįgyvendino beveik nei vieno įsipareigojimo, numatyto plane, nelankė konsultacijų, lošimai vyko toliau. Jis neatliko narkotinių medžiagų testo, šeimos terapijų konsultacijų nelankė, mediacijoje buvo keletą kartą ir vėliau jos atsisakė. Pareigas įvykdė tik P., ji lankė mediatoriaus konsultacijas, psichiatro ir psichologo konsultacijas, vartojo medikamentus. Jų užduotis buvo užtikrinti vaiko gerovę. Centre buvo gautas prašymas iš Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dėl pagalbos šeimai teikimo, nes vaikui buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Susitikimų metu M. B. įvardijo, kad yra vartojęs „ratus“, žolę. 2019 m. liepos 19 d. sutuoktiniai į centrą atvyko kaip bendra šeima, nusprendė gyventi kartu, buvo sudarytas planas kaip įveikti šeimoje kylančias problemas, yra įrašas ir apie šeimos gausinimą. Galutinis taškas buvo 2019 m. rugpjūčio 29 d., kai M. B. P. B. žodžiais grįžo namo pavartojęs žolės ir telefone aptiko žinutę, kad jis vyks įsigyti narkotinės medžiagos „ratai“; tą dieną P. žodžiais tariant, M. atsisakė apsilankymo pas mediatorių. Paminėjo, kad M. B. vaiką ne kartą atvykdavo aplankyti su nauja drauge. Pirminio plano peržiūros metu buvo aptartos šeimoje kylančios problemos, jų sprendimas. Vėliau dėl kylančių konfliktų ir abiem išreiškus norą gyventi skyriumi, kilo nesutarimai dėl vaiko pareigų vykdymo - pvz. M. B. norėdavo matyti vaiką vidurnaktį. M. B. įvardijo, kad nenori jokių paslaugų, matytis su dukra T. 2019 m. spalio 30 d. M. B. į susitikimą neatvyko, tada P. B. atsivežus M. B. tarp jų kilo konfliktas. P. B. taip pat siekė padėti M. B. atsisakyti priklausomybių. Pastebėjo, kad centre siekiant vaiko gerovės tenka spręsti ir šeimos klausimus, tam kad vaikas gyventų pilnoje šeimoje. P. įgyvendino visą siūlomą pagalbą, deja M. B. skiltys liko tuščios, jis išgyveno psichoemocinę krizę, nebuvo bendradarbiavimo. Yra įvardinta, kad M. galimai vartoja narkotines medžiagas, kad lošimams išleidžiamos pusės atlyginimo dydžio sumos. Šalių santuoka iširo, nes M. B. nematė perspektyvų šeimoje. Ar tai galėjo sąlygoti ir trečias asmuo, ji to nežino, jo žodžiais jis nenorėjo nei santuokos, nei pasimatymų su vaiku iki pasibaigs skyrybos.

Liudytojas M. K. parodė, kad jis, būdamas klube su M., susipažino su I. Jis su I. bendravo iki 2019 m. lapkričio mėn., ir iki to laiko M. B. su I. nebendravo. M. B. su I. pradėjo bendrauti prieš Naujus metus. M. B. jam sakė, kad P. yra per daug valdinga, prasidėjo draudimai. 2019 m. jis M. B. vežiodavo iš (duomenys neskelbtini), taigi tuo metu jis su P. nebegyveno. Jis M. yra sakęs, kad ieškovė buvusi laisvo elgesio moteris.

Liudytoja I. B. parodė, kad ji su M. B. pradėjo artimiau bendrauti 2019 m. gruodžio mėnesį, o iki to laiko ji bendravo su M. Konfliktas tarp P. ir M. kilo, kad M. nepirko buto. Skelbimą apie P. įkėlė dėl to, kad P. buvo įdėjusi skelbimą apie ją.

Liudytojas Sigitas Štaraitis parodė, kad jam žinoma, kad M. B. skambindavo naktimis, reikalaudavo susitikimų su dukra, buvo įdėti skelbimai dėl P. M. B. norėjo, kad jo problemas išspęstų kiti asmenys.

Iš kartu su ieškiniu į bylą pateikto santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalių – ieškovės P. B. ir atsakovo M. B. santuoka įregistruota Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 2). Santuokos metu šalys susilaukė dukros T. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymo ir bendravimo su ja, jos gyvenamosios vietos klausimai išspręsti 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-24644-347/2019 (ieškinio priedai Nr. 3, 11).

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su reikalavimu nutraukti santuoką sutinka, tačiau nesutinka, kad ji iširo dėl jo kaltės, mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Nustatyta, kad procesą dėl santuokos nutraukimo iniciavo ieškovė, kuri su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 15 d. Ieškovė atsakovo kaltę grindžia tuo, kad atsakovui iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio pareigas, jų bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas, nurodydama šiuo konkrečius faktus – atsakovas neprisidėjo prie bendros šeimos gerovės, linksminosi, lakstė su draugais ir leido laiką vakarėliuose, neteikė ieškovei paramos, pagalbos ir supratimo, nesirūpino šeima, naudojo psichologinį smurtą. Be to atsakovas nuolat svaiginosi narkotinėmis medžiagomis ir buvo nuo jų priklausomas, visas šeimos lėšas bei santaupas leido svaiginimuisi, linksmybėms, lošimams, o jai bandant padėti išspręsti šias problemas, išėjo ir iš namų. Be to atsakovas prieštaravo ir dėl kad ji įgytų teisę vairuoti, draudė mokytis, liepė sėdėti namuose, ir norėjo, kad ji būtų „tarnaitė“. Taip pat nurodė, kad Kėdainių pagalbos šeimai centre teikiant šeimai pagalbą, dėl atsakovo grasinimo nužudyti ieškovę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat atsakovas ieškovei buvo neištikimas su dabartine savo sugyventine I. M. B. dar iki civilinės bylos iškėlimo. Šiais veiksmai atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo pripažįsta (tik tvirtina, kad santuoka iširo ne dėl jo vieno, o dėl jų abiejų kaltės). Tai kad jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Liudytoja apklausta R. J. patvirtino, kad sutuoktiniai į Kėdainių pagalbos šeimai centrą atvyko 2019 m. liepos 19 d. kaip bendra šeima, sudarytame plane yra įrašas apie šeimos gausinimą. Ši liudytoja nurodė, kad šeimoje sunkumai kilo galimai dėl M. B. narkotinių medžiagų vartojimo, be to P. B. įvardijo ir M. B. polinkį lošti. Be to M. B. minėjo, kad nenorintis, kad sutuoktinė tobulėtų ir mokytųsi, susitikimų metu M. B. įvardijo ir tai, kad yra vartojęs „ratus“, žolę. Tai, kad dar 2019 m. liepos 19 d. ieškovė su atsakovu gyveno kaip šeima, patvirtina ir kartu su ieškiniu (Priedas Nr. 4) pateiktas Kėdainių pagalbos šeimai centrai 2020 m. liepos 31 d. planas Nr. 2-44 (toliau Planas). 2019 m. liepos 19 d. įrašai Plane patvirtina, kad tiek vyras, tiek moteris nori, kad šeima funkcionuotų, skyrybų neplanuoja; ieškovė su vyru gyvena kartu, konfliktai vyksta dėl vaiko priežiūros, nuolatinio buvimo su draugais, grasinimų ir necenzūrinių žodžių naudojimo; M. B. sutinka priimti siūlomą specialistų pagalbą). Taigi atsakovo atsikirtimai, kad jo ir ieškovės šeima faktiškai iširo 2019 m. gegužės mėn., neįrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Be to atsakovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jis su ieškove 2019 m. vasarą bandė išsaugoti šeimą (kovo 30 d. garso įrašo 1. 57 min.), bei neneigia aplinkybių, kad jis 2019 m. gegužės mėn. išėjo iš šeimos namų. Atsakovas taip pat jokiais įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktuose prieduose (susirašinėjimai, ieškinio priedas Nr. 14.1 – 14.10) nurodomos aplinkybės (nevienkartinis paminėjimas apie narkotines medžiagas, pasilinksminimus ir pan.), neatitinka tikrovės, nėra susijusios su šalių šeimos santykių krizės laikotarpiu ir su jo asmeniu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Atsižvelgus į tai spręstina, kad byloje pakanka įrodymų, kad atsakovo svaiginimasis narkotinėmis medžiagomis, paramos ir pagalbos sutuoktinei neteikimas (prioritetas draugams, o ne šeimai), nedėmesingumas, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima, o galiausiai ir psichologinio smurto naudojimas ir grąsinimai susidoroti nėra priimtinas elgesys nei teisės, nei moralės požiūriu; tuo iš esmės jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovas nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovas iš esmės ieškovės kaltę dėl santuokos išrimo motyvavo jos būdo savybėmis, jos noru, kad jis visą laiką būtų namuose, taip pat nuolatinių pykčių, barnių ir mažo pastangų išsaugoti šeimą dėjimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės charakterio savybėmis, niekaip negali lemti ir patvirtinti ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtintų tik jos kalti veiksmai (ar neveikimas), esmingai sąlygoję santuokos nutraukimo priežastis. Net ir pasitvirtinus atsakovo teiginiams, kad ieškovė po gimdymo siekė, kad atsakovas laisvalaikį leistų namuose, o ne už šeimos ribų, toks atsakovės siekis niekaip nepatvirtintų esminio jos, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimo. Natūralu ir visiškai pritartina ieškovės argumentams, kad gimus vaikui, jai buvo reikalinga didesnė atsakovo pagalba, parama ir supratimas. Tai, kad ieškovei nebuvo priimtinas toks atsakovo elgesys, patvirtina ir Kėdainių pagalbos šeimai planas (nurodoma, kad šeimoje konfliktuojama dėl M. B. nuolatinio buvimo su draugais, tai paneigiančių aplinkybių plane nėra nurodyta, o M. B. sutiko priimti siūlomą specialistų pagalbą). Ieškovė neneigė, kad tarp jos ir atsakovo vykdavo konfliktai, tačiau jie susiję su atsakovo netinkamais veiksmais, susijusiais su šeimos funkcionavimu (netinkamas sutuoktinio pareigų vykdymas, nesirūpinimas šeima ir vaiko priežiūra), laiko ir pinigų leidimas išimtinai savo poreikių tenkinimui. Taigi konfliktai tarp sutuoktinių teismo vertinimu kildavo ne dėl ieškovės, o dėl atsakovo kaltų veiksmų. Atsakovo argumentai dėl per mažų ieškovės pastangų išsaugoti šeimą atmestini, kaip visiškai nepagrįsti – būtent atsakovas paliko šeimą išėjo gyventi kitur, net nemėgindamas išspręsti šeimoje kilusių problemų. Būtent atsakovės iniciatyva buvo kreiptasi į Kėdainių pagalbos šeimai centrą, kas rodo, kad jai nebuvo priimtinas toks šeimos gyvavimo modelis ir ji bandė spręsti šeimos problemas. Taigi priešingai nei nurodo atsakovas, būtent P. B. buvo šeimos išsaugojimo iniciatorė, tačiau tik ji priėmė teikiamą pagalbą, vykdė pareigas, o atsakovas neįgyvendino beveik nei vieno įsipareigojimo (liudytojos R. J. paaiškinimais M. B. nelankė konsultacijų, neatliko narkotinių medžiagų testo, toliau vyko lošimai, nelankė šeimos terapijų konsultacijų, o mediacijoje buvo keletą kartą ir vėliau jos atsisakė). Taigi atsakovas neįrodė ir byloje nebuvo nustatytą aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.