Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. 2S-681-565/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
2S-681-565/2020
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00102-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-681-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00102-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo ūkininko O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo ūkininko O. G. skundą dėl antstolės Vilmos Leskevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vilma Leskevičienė, UAB „DOJUS agro“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. pareiškėjas ūkininkas O. G. pateikė 2020 m. vasario 11 d. skundą dėl antstolės Vilmos Leskevičienės veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės Vilmos Leskevičienės visus patvarkymus, išduotus 2020 m. sausio 31 d., dėl skolos išieškojimo iš ūkininko O. G. vykdomosiose bylose Nr. 0130/19/00775, Nr.0130/19/00776, Nr. 0130/19/00777, Nr. 0130/19/00985 ir Nr. 0130/19/00984 ir patvirtinti anksčiau sudarytus skolos mokėjimo grafikus; 2) įpareigoti antstolę atšaukti visus ūkininko O. G. sąskaitų ir turto areštus.

2. Pareiškėjas nurodė, jog mokėjimai išieškotojai „UAB DOJUS agro“ buvo išdėlioti sekančia tvarka: iki 2019 m. lapkričio 1 d. O. G. turėjo sumokėti 10 096,02 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00775, iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 8 878,97 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00776, iki 2020 m. kovo 1 d. – 6 704,15 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00777 ir iki 2020 m. birželio 1 d. – 11 535,02 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00985. O. G. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sumokėjo 10 096,02 Eur vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00775, o iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 8 878,97 Eur sumos dalį, tai yra 4 080,00 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00776, kadangi negavo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos planuotos dalies išmokos, kuri turėjo būti sumokėta tik nuo 2020 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, jog O. G. sumokėjo tik dalį įsiskolinimo vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00776, 2020 m. sausio 31 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0130/19/00775, Nr.0130/19/00776, Nr. 0130/19/00777, Nr. 0130/19/00984 bei areštavo visas O. G. sąskaitas 25 600 Eur sumai bei turto už mažiausiai 50 000 Eur. Tokie antstolės veiksmai yra akivaizdžiai pertekliniai, užkertantys kelią tolimesnei pareiškėjo ūkinei veiklai. Areštavus sąskaitas, O. G. nebegali atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčių, negali vykdyti einamųjų mokėjimų. O. G. buvo gavęs preliminarų sprendimą iš Medicinos banko dėl paskolos suteikimo, taigi būtų sumokėjęs pradelstas ir einamas sumas UAB „DOJUS agro“. Vienoje vykdomojoje byloje pradelstas mokėjimas negali pakeisti padėties kitose vykdomosiose bylose, kurios turi atskirus numerius, atskiras sumas ir kuriose yra paskaičiuoti atskiri mokesčiai. Pagal 2019 m. gruodžio 31 d. balansą O. G. turtas sudaro 493 906 Eur, metinės pajamos, esant 2019 m. ekstremalioms oro sąlygoms, sudaro apie 190 000 Eur, o realiai pradelstas mokėjimas yra tik 4 798,97 Eur, todėl antstolės veiksmai yra visiškai neadekvatūs ir ginantys tik išieškotoją, nukreipti į kuo didesnį antstolio atlyginimo paskaičiavimą. O. G. nesiruošia turto slėpti ar kitaip išvengti skolos mokėjimo, einami mokėjimai sustojo dėl ekstremalių oro sąlygų, kurios sąlygojo mažesnį grūdų derlių ir mažesnes pajamas.

3. Antstolė Vilma Leskevičienė 2020 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. (3.4.)-S-909 netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismui. Nurodė, jog vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0130/19/00775, Nr. 0130/19/00776, Nr. 0130/19/00777, Nr. 0130/19/ 00984 dėl skolos išieškojimo iš ūkininko O. G. išieškotojos UAB „DOJUS agro“ naudai. Paaiškino, jog vykdomoji byla Nr. 0130/19/00985 yra vykdoma skolininkės (laiduotojos) J. G. atžvilgiu, o ne skolininko ūkininko O. G. atžvilgiu. 2020 m. sausio 6 d. elektroniniu paštu buvo gautas išieškotojos UAB „DOJUS agro“ pranešimas, kad skolininkas ūkininkas O. G. nesilaiko savo pasiūlyto mokėjimo grafiko, o 2020 m. sausio 20 d. gautas išieškotojos prašymas vykdomuosius dokumentus vykdyti įprasta tvarka. 2020 m. sausio 31 d. turto arešto aktu areštuotas skolininko turtas už 25 638,77 Eur, turto vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro 2020 m. sausio 1 d. duomenis apie turto vidutinę rinkos kainą. Skolininkas prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nepareiškė, skirti turto vertės nustatymo ekspertizės neprašė, įrodymų apie ženkliai didesnę turto rinkos kainą nepateikė, todėl skolininko teiginys, jog antstolė areštavo turto už 50 000 Eur yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstole ir aktyviai padėti jai greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Skolininkas, žinodamas, jog negalės laiku įvykdyti įsipareigojimų pagal savo pasiūlytą skolos apmokėjimo grafiką, nesikreipė į antstolę ir / ar išieškotoją, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali laiku sumokėti nurodytų sumų, taip pat neprašė pratęsti mokėjimo terminų. Kadangi per raginime numatytą terminą skola ir vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose nebuvo sumokėtos, antstolė šiose vykdomosiose bylose įgijo teisę ir į atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą. Atlygis antstolei apskaičiuotas nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos bei neviršija nustatyto antstolio atlyginimo dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo ūkininko O. G. skundą dėl antstolės veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1. skolininkui pateikus prašymą mokėti skolą dalimis, pasiūlius savo sudarytą skolos dengimo grafiką ir išieškotojai gera valia tam pritarus, skolininkui buvo nurodyta skolas pagal vykdomuosius dokumentus dengti pagal jo pasiūlytą mokėjimo grafiką. Tokiu būdu buvo įgyvendintas vykdymo proceso dalyvių – išieškotojos ir skolininko – interesų derinimo ir bendradarbiavimo principas. S``kolininkui pažeidus prisiimtus įsipareigojimus skolas dengti pagal jo paties pasiūlytą mokėjimo grafiką, išieškotoja, gindama savo interesus, kad vykdomieji dokumentai būtų kuo greičiau įvykdyti, kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo visose skolininko atžvilgiu vykdomose bylose. Skolininkas nevykdė jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnyje įtvirtintos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstole ir išieškotoja, nes žinodamas, jog negalės laiku įvykdyti įsipareigojimų iki 2019 m. gruodžio 31 d. pagal savo pasiūlytą skolos mokėjimo grafiką, nesikreipė į antstolę ir / ar išieškotoją, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali laiku sumokėti nurodytų sumų, taip pat neprašė pratęsti mokėjimo terminų. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas skundo teiginys, kad pradelstas mokėjimas vienoje byloje negalėjo pakeisti padėties kitose vykdomosiose bylose, nes susitarimas dėl skolos mokėjimo išdėstymo buvo sudarytas išieškotojos gera valia dėl visų vykdomųjų bylų, o skolininkui nesilaikant susitarimo ir sutartais terminais nedengiant skolų sutartais dydžiais, išieškotoja turėjo teisę prašyti atlikti priverstinius vykdymo veiksmus kitose vykdomosiose bylose;

4.2. skolininkui neįvykdžius vykdomųjų dokumentų per raginimuose nustatytą terminą, taip pat nesilaikius sutarto skolos mokėjimo grafiko, buvo pradėti priverstinio skolos išieškojimo vykdymo veiksmai. Antstolei nustačius, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto, taikytas šio turto areštas, areštuotos skolininkui priklausančios banko sąskaitos, lėšos, esančias pas trečiuosius asmenis. Nors skolininkas skunde nurodo, kad antstolė areštavo banko sąskaitas 25 600 Eur sumai, turtą – 50 000 Eur sumai, tačiau su šiuo skundo argumentu sutikti negalima. Iš 2020 m. sausio 31 d. turto arešto akto Nr. 0130/19/00984 ir kitų dokumentų matyti, kad turto arešto mastas yra 25 638,77 Eur, kuriuos sudaro 23 038,14 Eur skola, 579,21 Eur palūkanos ir 2 021,42 vykdymo išlaidos. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad turto areštuota daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai su palūkanomis ir vykdymo išlaidoms padengti. Buvo areštuotas ne visas skolininkui priklausantis turtas, o tik tam tikri turto vienetai, nurodyti turto arešto akte. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad nustatydama areštuoto turto vertę antstolė rėmėsi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais apie turto vidutinę rinkos kainą 2020 m. sausio 31 d. Skolininkas turto vertės neginčijo, skirti turto vertės nustatymo ekspertizės neprašė, įrodymų apie ženkliai didesnę turto rinkos kainą nepateikė nei antstolei, nei teismui. Be to, iš vykdomosiose bylose Nr. 0130/19/00775, 0130/19/00776, 0130/19/00777, 0130/19/00984 esančių 2020 m. sausio 31 d. patvarkymų dėl skolos išieškojimo, skirtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nurodymų priverstinai nurašyti pinigines lėšas matyti, kad kiekvienoje vykdomojoje byloje nurodyta išieškoma suma yra sudaryta iš toje vykdomoje byloje išieškomos skolos sumos ir vykdymo išlaidų. Taigi jokių perteklinių išieškotinų sumų nėra, o išieškomos sumos pagrįstos vykdomosiose bylose esančiais dokumentais;

4.3. skolininkas nesutinka su vykdymo išlaidų dydžiu, nurodydamas, kad antstolė siekia didesnio vykdymo išlaidų paskaičiavimo, tačiau skolininkas nepateikė jokių duomenų, kad priskaičiuotos būtinos vykdymo išlaidos, papildomos vykdymo išlaidos, atlygis antstoliui ar kitos išlaidos yra nereikalingos ar perteklinės. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Pareiškėjas ūkininkas O. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo vasario 26 d. nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti: 1) panaikinti antstolės Vilmos Leskevičienės visus patvarkymus, išduotus 2020 m. sausio 31 d., dėl skolos išieškojimo iš ūkininko O. G. vykdomosiose bylose Nr. 0130/19/00775, Nr. 0130/19/00776, Nr. 0130/19/00777, Nr. 0130/19/00984 bei patvirtinti skolos mokėjimo grafikus: vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00777 nurodytą 6 704,15 Eur sumą sumokėti UAB „DOJUS agro“ iki 2020 m. balandžio 15 d., vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00984 nurodytą 11 535,02 Eur sumą sumokėti UAB „DOJUS agro“ iki 2020 m. birželio 1 d.; 2) įpareigoti antstolę Vilmą Leskevičienę iš nurašytų O. G. lėšų, kurios yra antstolės Vilmos Leskevičienės depozitinėje sąskaitoje, UAB „DOJUS agro“ pervesti visą trūkstamą sumą vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00776, t. y. 4 798,97 Eur ir 6 proc. palūkanas. Atsiskaičius būtinąsias išlaidas, likusią sumą grąžinti į O. G. einamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti antstolę Vilmą Leskevičienę panaikinti O. G. sąskaitų, turto ir lėšų pas trečiuosius asmenis areštus bei neskaičiuoti antstolio atlyginimo, kuris skaičiuojamas esant priverstiniam išieškojimui vykdomosiose bylose Nr. 0130/19/00775, Nr. 0130/19/00776, Nr. 0130/19/00777, Nr. 0130/19/00984, o skaičiuoti tik būtinąsias vykdymo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog dėl visų vykdomų išieškojimų nėra nei vieno teismo sprendimo. Pareiškėjas nesutinka su išduotais vykdomaisiais dokumentais be teismo sprendimo. Raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00984 skolininkui apskritai nebuvo įteiktas. Skolininkas gavo raginimą įvykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00985, kuri, kaip nurodė antstolė, yra užvesta skolininko žmonos J. G. atžvilgiu;

5.2. antstolė ir išieškotoja nepasidomėjo, kodėl dalis skolos nebuvo sumokėta ir per kiek laiko skolininkas galėtų skolą sumokėti. Skolininkas negavo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos dalies išmokos, kuri turėjo būti mokama nuo 2020 m. kovo 1 d. Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 2 d. į antstolės Vilmos Leskevičienės sąskaitą pervedė apie 5 800 Eur, tačiau antstolė nuo 2020 m. sausio 31 d. išieškotojai nieko nepervedė. Skundžiama nutartis pažeidžia CPK 634 straipsnį, nes gina perteklinius antstolės veiksmus išieškotojos naudai, o ne užtikrina skolininko ir išieškotojos interesų pusiausvyrą. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog mokėjimai išieškotojai sutriko dėl ekstremalios padėties žemės ūkyje, nevertino duomenų apie skolininko finansinę padėtį bei paliko galioti turto, piniginių lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis areštą, sąskaitų areštus, kurie žlugdo skolininko ūkinę veiklą, o ne skatina kuo greičiau grąžinti skolą. Skolininkas negali atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčių, vykdyti einamųjų mokėjimų, po taikytų areštų Medicinos bankas atsisakė skolininkui suteikti paskolą, kurią gavus, skola išieškotojai būtų grąžinta pagal grafiką;

5.3. teismas nevertino aplinkybės, jog vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00775 skolininkas laiku sumokėjo reikalaujamą sumą, išskyrus 6 proc. palūkanas, kurių paskaičiavimo skolininkas neturėjo, o antstolė nuslėpė, kad jai buvo sumokėtos būtinosios vykdymo išlaidos šioje byloje bei paskaičiavo antstolio atlyginimą, kuris skaičiuojamas vykdant priverstinį išieškojimą, nors skola buvo sumokėta pagal grafiką.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo antstolė Vilma Leskevičienė prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1 notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Skolininko O. G. atžvilgiu išduoti vykdomieji įrašai atitinka įstatymų reikalavimus ir akivaizdžių kliūčių juos priimti vykdyti nėra ir nebuvo. Antstolis negali vertinti notaro išduoto vykdomojo įrašo teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra teismo prerogatyva;

6.2 vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis). O. G., žinodamas, jog negalės laiku įvykdyti įsipareigojimų pagal savo pasiūlytą apmokėjimo grafiką, nesikreipė į antstolę ir / ar išieškotoją, nenurodė priežasčių, dėl kurių negali laiku sumokėti įsiskolinimo, taip pat neprašė pratęsti mokėjimo terminų;

6.3 skolininkas, laiku neatsiskaitydamas su išieškotoju, susikuria neigiamas teisines pasekmes, nes, antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūrą, skolininkas įgyja pareigą atlyginti vykdomųjų dokumentų vykdymo išlaidas, atlyginti antstolio patirtas būtinąsias bei papildomas vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, nes vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai. Atsižvelgiant į tai, kad per raginime numatytą terminą skola ir vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. 0130/19/00984, Nr. 0130/19/00777, Nr. 0130/19/00776, Nr. 0130/19/00775 nebuvo sumokėta, antstolė šiose vykdomosiose bylose įgijo teisę ir į antstolio atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą. Atlygis antstolei vykdomosiose bylose apskaičiuotas nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos bei neviršija nustatyto antstolio atlyginimo dydžio. Teismui pateiktos visos skolininko atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos, tarp jų ir vykdomoji byla Nr. 0130/19/00775, kurioje yra visa informacija apie skolininko O. G. sumokėtas vykdymo išlaidas, todėl skolininko teiginys, kad antstolė nuslėpė informaciją apie sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas, yra neatitinkantis tikrovės.

Žemesnės instancijos teismas

7. Išieškotoja UAB ,,DOJUS agro“ atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, t. y., ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

11. Iš civilinės bylos ir vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, jog:

11.1. antstolės Vilmos Leskevičienės kontoroje 2019 m. rugsėjo 9 d. buvo priimti vykdyti 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kauno m. 2-ojo notaro biuro vykdomieji įrašai Nr. 8643 (vykdomoji byloja Nr. 0130/19/00777), Nr. 8639 (vykdomoji byloja Nr. 0130/19/00776), Nr. 8641 (vykdomoji byloja Nr. 0130/19/00775) dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko O. G. išieškotojos UAB „DOJUS argo“ naudai. 2019 m. lapkričio 13 d. antstolė Vilma Leskevičienė pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0130/19/00984 pagal Kauno m. 2-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. 10873 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko O. G. išieškotojos UAB „DOJUS argo“ naudai;

11.2. remiantis skolininko ūkininko O. G. 2019 m. rugsėjo 19 d. vykdomosiose bylose pateiktu prašymu išdėstyti mokėjimus pagal jo pateiktą grafiką ir 2019 m. rugsėjo 30 d. išieškotojai UAB „DOJUS agro“ pritarus skolininko prašymui, antstolės Vilmos Leskevičienės 2019 m. spalio 1 d. raštu Nr. S-19-130-8488 skolininkui buvo nurodyta, kad skolą pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 8639, Nr. 8641, Nr. 8643 jis turi padengti tokia tvarka: iki 2019 m. lapkričio 1 d. sumokėti vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00775 nurodytą 10 096,02 Eur sumą; iki 2019 m. gruodžio 31 d. sumokėti vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00776 nurodytą 8 878,97 Eur sumą; iki 2020 m. kovo 1 d. sumokėti vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00777 nurodytą 6 704,15 Eur sumą. Taip pat 2019 m. gruodžio 1 d. skolininkui pateikus prašymą atidėti skolos mokėjimą vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00984 ir išieškotojai tam pritarus, antstolės Vilmos Leskevičienės 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. S-19-130-11110 skolininkui buvo nurodyta, kad 11 535,02 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 10873 skolininkas turi padengti iki 2020 m. birželio 1 d.;

11.3. vykdydamas mokėjimo grafiką skolininkas O. G. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sumokėjo vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00775 nurodytą 10 096,02 Eur sumą, t. y. 2019 m. spalio 17 d. sumokėjo 7 000,00 Eur sumą, o 2019 m. spalio 18 d. sumokėjo 3 096,02 Eur. Išieškotoja antstolei nurodė, kad liko neišieškotos 6 proc. dydžio metinės palūkanos. O. G. iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėdamas sumokėti vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00776 nurodytą 8 878,97 Eur sumą, 2019 m. gruodžio 20 d. sumokėjo 3 000 Eur, o 2019 m. gruodžio 31 d. – 1 080 Eur, iš viso 4 080 Eur. Nepadengta skolos dalis vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00776 yra 4 798,97 Eur skola ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos;

11.4. 2020 m. sausio 20 d. gavusi išieškotojos UAB „DOJUS agro“ prašymą skolininko atžvilgiu vykdomus vykdomuosius dokumentus vykdyti įprasta tvarka, kadangi jis nesilaiko savo pasiūlyto mokėjimo grafiko, antstolė Vilma Leskevičienės 2020 m. sausio 31 d. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą: patikrino skolininko turtinę padėtį, areštavo skolininkui priklausančias banko sąskaitas, lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį turtą;

11.5. iš 2020 m. sausio 31 d. turto arešto akto Nr. 0130/19/00984 ir kitų vykdomosiose bylose esančių dokumentų matyti, kad skolininko turto arešto mastas yra 25 638,77 Eur, kuriuos sudaro 23 038,14 Eur skola, 579,21 Eur palūkanos ir 2 021,42 vykdymo išlaidos.

12. Apeliantas įrodinėja, jog antstolės veiksmai 2020 m. sausio 31 d. pradėjus priverstinį išieškojimą iš skolininko yra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutinka.

13. Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tas, kad nėra nei vieno teismo sprendimo, kurio pagrindu antstolė galėtų vykdyti išieškojimą iš skolininko turto. Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko vykdomas pagal notarų vykdomuosius įrašus. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad vykdomieji dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais, todėl antstolė neturėjo objektyvių priežasčių nepriimti šių dokumentų ar tikrinti juose nurodytų skolų sumų pagrįstumą. Pareiškėjas, nesutikdamas su skolos dydžiu, turėjo galimybę ginčo teisenos tvarka ginčyti notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu pradėtas priverstinis vykdymo procesas.

14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ir atskirojo skundo argumentą, jog raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00984 skolininkui apskritai nebuvo įteiktas. Vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00984 yra paties apelianto 2019 m. gruodžio 1 d. prašymas, kuriuo apeliantas, susipažinęs su antstolės raginimu įvykdyti sprendimą, prašo antstolės atidėti mokėjimus pagal pareiškėjo pateiktą planą (v. b. l. 11). Taigi apie pradėtus vykdymo veiksmus skolininkas žinojo, todėl privalėjo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

15. Apeliantas teigia, jog antstolė ir išieškotoja nepasidomėjo, kodėl dalis skolos nebuvo sumokėta ir per kiek laiko skolininkas galėtų skolą sumokėti, o teismas nevertino aplinkybių, jog mokėjimai išieškotojai sutriko dėl ekstremalios padėties žemės ūkyje, o ne dėl skolininko piktybinio vengimo skolą grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog būtent skolininkas turi pareigą nedelsdamas informuoti antstolį ir išieškotoją apie aplinkybes, įtakojančias vykdomojo dokumento savalaikį vykdymą.

16. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes, dėl to pripažintinas teisiškai nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, dėl kurių skolininkas negalėjo skolos sumokėti laiku. Skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku. Iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, jog vykdymo procese skolininkas teikė prašymus dėl skolų išdėstymų, kurie, išieškotojos gera valia buvo tenkinti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, spręstina, jog pats skolininkas nesilaikė pareigos bendradarbiauti su antstole ir išieškotoja, nes matydamas, jog negalės įvykdyti mokėjimų pagal suderintus grafikus, nesikreipė į antstolę ar išieškotoją, todėl pačiam apeliantui tenka prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.

17. Apeliantas skunde dėl antstolio veiksmų pareiškė reikalavimą išdėstyti skolos mokėjimus pagal skolos mokėjimo grafikus. Pažymėtina, jog vien skolininko turtinė padėtis negali lemti skolos vykdymo išdėstymo. Nagrinėjamu atveju išieškojimas iš skolininko vykdomas ne teismo sprendimo pagrindu. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šioje teisės normoje įtvirtintas būtent teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, bet ne įsiskolinimo, dėl kurio nevykdymo išduotas notaro vykdomasis įrašas, vykdymo išdėstymas. Pareiškėjas dėl skolos išdėstymo konkrečiu atveju turi kreiptis į antstolę arba kreditorę (išieškotoją), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apelianto reikalavimų išdėstyti likusį įsiskolinimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto argumentais, jog skundžiama nutartimi yra pažeidžiama vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyra. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, jog išieškojimas šioje byloje tęsiasi jau ilgą laiką.

19. Apeliantas taip pat prašo panaikinti antstolės apelianto turtui taikytą areštą. Nurodo, kad antstolės taikyti areštai žlugdo skolininko ūkinę veiklą, o ne skatina kuo greičiau grąžinti skolą.

20. Vykdymo procese turto arešto taikymo (o taikius turto areštą – ir turto arešto (į)vykdymo), pakeitimo bei panaikinimo taisykles bei procedūrą reguliuoja CPK XLVIII skyriaus „Turto areštas“ nuostatos (CPK 675–690 straipsniai), taip pat bendrosios vykdymo proceso taisyklės ir Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Aptartą CPK 658 straipsnio 2 dalį detalizuoja Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 punktas. Įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą ir skolininko elgesį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju antstolė turėjo teisę taikyti areštą skolininko O. G. turtui.

21. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu turto areštą taikė antstolis, tai tokį turto areštą antstolis turi teisę ir panaikinti. Išskyrus tam tikrus konkrečius atvejus (numatytus CPK 626 straipsnio 4 dalyje, 629 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 4 dalis, 693 straipsnyje, 719 straipsnio 4 dalyje, 722 straipsnio 5 dalyje, 723 straipsnio 2 dalyje, 727 straipsnio 6 dalyje), nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstolio skolininko turtui taikyto arešto pakeitimo ar panaikinimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skolininko turto areštas, tai: pirma, priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių (valdymo, naudojimosi ar disponavimo) laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti, be kita ko, turtinių reikalavimų įvykdymą, reali priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė; antra, procesine prasme – laikinoji apsaugos priemonė (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019, 21 - 22 punktus; 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013).

22. Taigi asmeniui, siekiančiam turto arešto, kurį taikė antstolis, pakeitimo ar panaikinimo, reikalinga įrodyti sąlygas (aplinkybes), sudarančias teisinį pagrindą panaikinti antstolio taikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokių aplinkybių apeliantas neįrodė. Skundo padavimas pats savaime nesudaro pagrindo turto arešto panaikinimui, atvirkščiai, tai turi būti išimtis, kurios taikymą apeliantas visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti. Savo prašymą šioje dalyje apeliantas grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir samprotavimais, nepateikdamas jokių įrodymų.

23. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su antstolės apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, pažymėtina, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Vykdymo išlaidos – tai išlaidos, patirtos priverstinai vykdant teismo sprendimą. CPK 609 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Šioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnio 1 dalis).

24. Nustačius, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, nėra pagrindo pripažinti antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimą neteisėtu. Atlygis antstoliui patenka į vykdymo išlaidų apibrėžimą, todėl teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog antstolės paskaičiuotos vykdymo išlaidos yra neteisėtos. Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų matyti, kad antstolės vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų reikalavimų.

25. Atskirajame skunde apeliantas pareiškė naują reikalavimą: įpareigoti antstolę Vilmą Leskevičienę iš nurašytų O. G. lėšų, kurios yra antstolės Vilmos Leskevičienės depozitinėje sąskaitoje, UAB „DOJUS agro“ pervesti visą trūkstamą sumą vykdomojoje byloje Nr. 0130/19/00776, t. y. 4798,97 Eur ir 6 proc. palūkanų. Atsiskaičius būtinąsias išlaidas, likusią sumą grąžinti į O. G. einamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

26. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pažymėtina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta (CPK 338 straipsnis). Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Apeliacinės instancijos teismo pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir šio teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Apeliacinėje instancijoje nevertinamos tos aplinkybės, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl naujų aplinkybių, kurių nebuvo ir kurios neegzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirajame skunde nurodytų aplinkybių ir reikalavimų, kurių nevertino antstolis ir pirmosios instancijos teismas.

28. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

29. Antstolio veiksmų teisėtumas vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, tai yra teismas įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bei vykdomųjų bylų medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, padarė teisingas išvadas. Panaikinti skundžiamą nutartį, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė