Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-479-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
II-479-890/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01200-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
M. N.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-479-890/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01200-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 16.9.4.2.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 20117600237KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. N., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), pensininko, turinčio aukštąjį išsilavinimą, nevedusio, skundą dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-10754-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, už tai, kad M. N. 2020 m. birželio 17 d., 12 val. 50 min., Skroblų g. 1 pr., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš šalutinio kelio į kelią su dvipusiu eismu, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi ir privertė ją stabdyti, tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Judėdamas toliau be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams keitė važiavimo kryptį, taip blokuodamas kelią lenkiančiai transporto priemonei, priversdamas ją lėtinti greitį ir važiavimo kryptį, rodė nepadorų gestą. Demonstratyviai rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nepasitenkinimą, savo išskirtinumą važiuodamas per dvi eismo juostas, kuo toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Iš chuliganiškų paskatų, tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Šiais savo veiksmais M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 103 ir 119 punktų reikalavimus (b. l. 9).

2020 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, surašė nutarimą Nr. ANR_N-10754-2020, kuriuo M. N. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta 450 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 8).

2020 m. spalio 2 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto M. N. skundas dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo. Skundu M. N. prašo panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą, pripažįstant jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnyje. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas su skundžiamu nutarimu nesutinka, mano, jog administracinis nusižengimas kvalifikuotas neteisingai, neįsigilinus į realią situaciją, duomenys įvertinti paviršutiniškai ir neobjektyviai. Jis, atstovaudamas Skroblų g. gyventojų interesus, 2020 m. birželio 1 d. pasiskambindamas policijai inicijavo ženklo, ribojančio greitį Skroblų gatvėje, įrengimą. Po kelių dienų kelio ženklas, ribojantis greitį Skroblų gatvėje, buvo pastatytas. Pareiškėjo teigimu, jis išvažiuodamas iš savo gyvenamojo namo kiemo, nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, įsitikino, kad pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės yra pakankamai toli, kad jis saugiai galėtų išvažiuoti iš kiemo kelio. Važiuodamas Skroblų gatve jis neviršijo leistino 30 km/val. greičio. Iš jo paskos važiavo automobilis, kuris buvo labai priartėjęs, jam susidarė įspūdis, kad automobilio vairuotojas skatina jį vairuoti greičiau, ko jis nesiruošė daryti. Jam gale važiuojančio automobilio vairuotojas blykčiojo ilgosiomis automobilio šviesomis, iš jo grimasų ir emocijų, pareiškėjas suprato, kad yra skubinamas važiuoti greičiau. Pareiškėjas neneigia, kad, neleisdamas aplenkti, kelyje manevravo nerodydamas posūkio signalų bei nesilaikė kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, tačiau tvirtina, jog šie veiksmai buvo atlikti siekiant užkardyti kito asmens daromą, gerokai pavojingesnį veiksmą – važiavimą per dideliu greičiu ir lenkimą pavojingoje kelio atkarpoje. Jis taip elgėsi ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas teigiamo ir labiausiai visuomenės interesus tenkinančio kitų eismo dalyvių elgesio. Norėjo, kad kitas vairuotojas laikytųsi kelių eismo taisyklių.

Pareiškėjas M. N. teisme palaikė skundo reikalavimus ir parodė, kad jis gyvena Skroblų gatvėje. Teismui pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota minėta gatvė. Pareiškėjo teigimu, nuotraukos buvo darytos iš karto po įvykio. Vaizdo įraše nesimato, kaip automobilis pravažiuoja kelio ženklą, kuris draudžia važiuoti greičiau nei 30 km/val. greičiu. Šis ženklas buvo pastatytas jo iniciatyva. Jis išvažiavo iš kiemo, nors nutarime nurodyta, jog jis išvažiavo iš šalutinio kelio. Pareiškėjo manymu, tai rodo, jog bylą tyręs pareigūnas neatidžiai analizavo bylos medžiagą, bet to, inkriminavo netinkamą kelių eismo taisyklių punktą. Jis Skroblų gatve važiavo neviršydamas 30 km/val. greičio, o iš paskos važiavęs automobilis važiavo žymiai greičiau. Vietoje, kurioje jį bandė lenkti iš paskos važiavęs automobilis, yra kelio susiaurėjimas, bet kuriuo momentu iš sankryžos priešpriešais galėjo atvažiuoti automobilis. Jis nenorėjo toje vietoje būti lenkiamas, nes jam tai pasirodė nesaugu. Automobilis, važiavęs iš jo paskos, didžiąją kelio dalį jo nebandė lenkti, tačiau važiavo toliau nuo dešiniojo krašto, išlindęs į priešpriešinę eismo juostą. Mano, jog jis, neleisdamas jo mašinos aplenkti, užkirto kelią gresiančiam eismo įvykiui. Jis nepadoriu gestu tikrai nedemonstravo agresijos ar pykčio, jam tik susikaupė neigiamos emocijos dėl kito vairuotojo elgesio, kai pastarasis jam važiuodamas iš paskos mirkčiojo automobilio šviesomis. Jis tikrai gailisi parodęs nepadorų ženklą, pasielgė spontaniškai, vairuotojo nuoširdžiai atsiprašo už tai. Po įvykio, kelio atkarpoje buvo pastatyti lenkimą draudžiantys ženklai, pareiškėjo teigimu, tai rodo, jog ši kelio atkarpa iš tiesų yra pavojinga, todėl eismo dalyviai važiuodami turi imtis papildomų saugumo reikalavimų. Prašo teismo perkvalifikuoti jo veiką, jis tikrai nesielgė chuliganiškai.

Iš pareiškėjo teismui pateiktų penkių nuotraukų matyti, jog jose užfiksuotas kelias, šalia kelio matyti gyvenamieji namai, kelio ženklai (apylanka, autobuso stotelė, kelio ženklas, draudžiantis važiuoti didesniu nei 30 km/val. greičiu, ženklas, draudžiantis lenkti).

M. N. 2020 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. birželio 17 d. apie 12 val. automobiliu „Mercedes-Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš savo namo kiemo, adresu Skroblų g. 16 į Skroblų gatvę. Kadangi Skroblų gatvėje nustatytas 30 km/val. greitis, nurodytu greičiu ir važiavo. Jį pasivijo automobilis (markės ir valstybinio numerio neprisimena), kuris agresyviai norėjo jį aplenkti. Kadangi jis važiavo nustatytu leidžiamu greičiu ir tuo metu Skroblų gatve buvo intensyvus automobilių judėjimas, minimam automobiliui jis neleido lenkti jo automobilio, ko pasėkoje pastarojo automobilio vairuotojas visokiais būdais vis vien bandė jį lenkti (b. l. 12).

Liudytojas N. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis prieš priimdamas nutarimą išklausė pažeidėją, taip pat peržiūrėjo anoniminio pranešėjo pateiktą vaizdo medžiagą. Iš jos matyti, kad vairuotojas bandė daryti lenkimo manevrą, praleidęs priešpriešais atvažiuojančią mašiną, aplenkė vieną transporto priemonę, o kitas automobilis šio vairuotojo nepraleido. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl neaiškių priežasčių važiavo viduryje gatvės, nors tam neturėjo jokio pagrindo. Privertė kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti, važiuoti pagal jo tempą. Toks vairuotojo elgesys tęsėsi gan ilgą laiko tarpą, priekyje mašinų nebuvo, iki posūkio buvo likę apie 70-100 metrų, tačiau vairuotojas neleido jo lenkti. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, susidarė įspūdis, jog vairuotojas norėjo, kad ir kiti važiuotų pagal jį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo toje gatvėje gyvena, todėl jam atrodo, kad ir kiti turi pagal jį važiuoti. Įvykio metu jokių ženklų, draudžiančių lenkti nebuvo, taip pat nebuvo ištisinės juostos. Kiek jis pamena, pažeidėjas jam paaiškino, jog kitai transporto priemonei neleido lenkti, nes matė priešpriešais atvažiuojančią mašiną, nors vaizdo įraše tokių aplinkybių nebuvo užfiksuota. Toks pažeidėjo elgesys kelyje buvo netinkamas, be to, iš galo važiavo ne vienas automobilis. Jis nekalbėjo su asmeniu, kuris pateikė filmuotą vaizdo medžiagą, priimdamas sprendimą vadovavosi tik vaizdo įrašu. Jis klaidingai nutarime nurodė, kad pažeidėjas išvažiavo iš šalutinio kelio, o ne iš kiemo. Tačiau iš kokio pobūdžio kelio asmuo išvažiavo, esmės nekeičia. Šiuo atveju nebuvo užfiksuotas, jog vaizdo medžiagą pateikęs vairuotojas viršijo leistiną greitį, todėl priimdamas sprendimą to nevertino.

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis policijai pateikė anoniminį pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Jis vairavo automobilį, kuriam trukdė pareiškėjo vairuojama transporto priemonė. Visos nusižengimo aplinkybės buvo užfiksuotos vaizdo registratoriumi. Jis važiavo iš namų į centrą. Kadangi Pajūrio gatvė tada buvo remontuojama, jis važiavo per aplinkines gatves. Žinojo, kad Skroblų gatvėje ribojamas greitis iki 30 km/val. Prieš jį važiavo automobilis „Toyota“, o prieš jį iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“. Matė, jog automobilis „Toyota“ dėl to buvo priverstas staigiai stabdyti, jis irgi turėjo pristabdyti. Jis aplenkė automobilį „Toyota“, priartėjo prie „Mercedes-Benz“ automobilio prieš posūkį, norėdamas jį aplenkti. Nepamena, ar rodė lenkimo signalą. Matė, jog priešai neatvažiuoja automobilis. Jis persirikiavo į priešpriešinę juostą, todėl automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas tikrai turėjo suprasti, kad yra lenkiamas. Tada minėto automobilio vairuotojas taip pat metėsi į kairę pusę, todėl jis buvo priverstas stabdyti ir grįžti į dešinę pusę. Jis paspaudė garso signalą, tada kito automobilio vairuotojas jam parodė nepadorų gestą ir lėtai toliau nuvažiavo. Jis suprato, kad vairuotojas yra vietinis Skroblų gatvės gyventojas ir nori daryti savo tvarką kelyje. Automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas galimai važiavo net mažesniu nei 30 km/val. greičiu. Prie įsukant į kitą gatvę, minėto automobilio vairuotojas dar ranka jam parodė į kelio ženklą, draudžiantį važiuoti didesniu nei 30 km/val. greičiu, todėl jis suprato, kad asmuo tokiais veiksmai bandė daryti kelyje savo tvarką. Jis pykčio dėl šio įvykio nejaučia.

Iš 2020 m. birželio 18 d. anoniminio pranešimo apie įvykį matyti, kad buvo pranešta, jog 2020 m. birželio 17 d., 12.55 val., asmuo važiuodamas Skroblų gatve, pastebėjo, kaip priešais važiavusiam automobiliui „Toyota Corolla“, iš kiemo į gatvę išvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarė kliūtį minėtam automobiliui, dėl ko „Toyota“ vairuotojas turėjo stabdyti automobilį (matosi įraše). Aplenkus automobilį „Toyota“, „Mercedes-Benz“ vairuotojas akivaizdžiai pasuko automobilį į gatvės vidurį ir taip blokavo jo automobilį. Vėliau tie Skroblų g. 1 namu pabandė aplenkti „Mercedes-Benz“ automobilį, tačiau jo vairuotojas vėl užblokavo kelią ir vėliau per langą iškišo ranką ir parodė nepadorų vidurinio piršto gestą, tai taip pat matosi vaizdo įraše. Mano, kad toks šio vairuotojo elgesys atitinka chuliganišką vairavimą, yra netoleruotinas ir turi būti baudžiamas, tai padaręs vairuotojas (b. l. 10-11).

Iš kartu su anoniminiu pranešimu pateikto vaizdo įrašo, daryto vaizdo registratoriumi, matyt, jog įrašas prasideda, kai į pagrindinį kelią išvažiuoja tamsos spalvos automobilis. Matyti, jog pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė yra priversta pristabdyti ir praleisti į kelią staiga įvažiavusį tamsios spalvos automobilį. Priešpriešais taip pat atvažiuoja kitos transporto priemonės. Automobilio su vaizdo registratoriumi vairuotojas įsitikinęs, jog priešpriešais neatvažiuoja kitos transporto priemonės, aplenkia priešais važiuojantį automobilį „Toyota“, bando iš karto aplenkti ir tamsios spalvos automobilį „Mercedes-Benz“, tačiau pastarasis automobilis to neleidžia padaryti išvažiuodamas į kelio vidurį. Automobiliui su vaizdo registratoriumi, grįžus į savo eismo juostą, automobilis „Mercedes-Benz“ šiek tiek pristabdo. Pravažiavus posūkį, automobilis su vaizdo registratoriumi, išvažiuodamas į priešpriešinę juostą, vėl bando lenkti automobilį „Mercedes-Benz“, tačiau šis vėl išvažiuoja į kelio vidurį, taip neleisdamas jo aplenkti. Automobiliui su vaizdo registratoriumi paspaudus garsinį signalą, automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas iškišęs ranką pro langą parodo nepadorų rankos gestą (vidurinį pirštą) ir toliau važiuoja kelio viduryje. Grįžta prie dešiniojo kelio krašto tik tada, kai priešpriešais atvažiuoja automobilis, po to, vėl grįžta į kelio vidurį ir taip važiuoja, kol baigiasi vaizdo įrašas. Viso vaizdo įrašo metu matyti, jog automobilis „Mercedes-Benz“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juosta, nė karto neparodo kairiojo posūkio signalo (b. l. 21).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo M. N. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad M. N. veiksmai susidariusioje situacijoje, kai jis nesant jokio būtinumo, akivaizdžiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, atliko skundžiamame nutarime aptartus veiksmus, rodo, kad jis elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norėjimą parodyti savo pranašumą kitų vairuotojų atžvilgiu, kas vertintina kaip chuliganiškas vairavimas. M. N. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą nekelia abejonių. Nusižengimas neabejotinai kvalifikuotas tinkamai, paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (b. l. 27-28).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad M. N. ankščiau du kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudų galiojimas yra išnykęs (b. l. 18-19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, institucija, spręsdama M. N. kaltės klausimą ir vertindama jo veiksmus kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, byloje pateiktu vaizdo įrašu bei anoniminiu pranešimu dėl padaryto administracinio nusižengimo, iš kurių padarė išvadą, kad automobilio „Mercedes-Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. N., pažeisdamas KET 9, 103 ir 119 punktų reikalavimus, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į kelią su dvipusiu eismu, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi ir privertė ją stabdyti, tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui, judėdamas toliau be priežasties, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepasitenkinimą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, keitė važiavimo kryptį, taip blokuodamas kelią lenkiančiai transporto priemonei, priversdamas ją lėtinti greitį ir keisti važiavimo kryptį, rodė nepadorų gestą, važiavo per dvi eismo juostas, kuo toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto.

Teismas, išanalizavęs vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, apklausęs patį pareiškėją M. N., liudytoją, pateikusi anoniminį pranešimą, V. A., ir nutarimą priėmusį pareigūną N. B., neturi pagrindo nesutikti su institucijos argumentais ir padaryta išvada, jog M. N. keldamas grėsmę eismo saugumui, iš tiesų pažeidė KET taisykles, išvažiuodamas į pagrindinį kelią ir manevruodamas jame, vis išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tai yra važiuodamas kuo toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas M. N. teigė, kad administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodyta, jog jis išvažiavo iš šalutinio kelio, jam inkriminuotas klaidingas KET punkto pažeidimas, kadangi jis išvažiavo iš kiemo teritorijos. Iš byloje esančių duomenų iš tiesų matyti, jog pareiškėjas išvažiavo iš kiemo teritorijos, nutarimą priėmęs pareigūnas teismui patvirtino, jog nurodydamas minėtą aplinkybę bei netinką KET punktą – suklydo. Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ši administracinio nusižengimo protokole padaryta klaida ištaisytina, nurodant, kad M. N. išvažiuodamas iš kiemo teritorijos į pagrindinį kelią, nepraleisdamas juo važiuojančios transporto priemonės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teismui pateiktame skunde bei teisminio bylos nagrinėjimu metu pareiškėjas M. N. neneigė, jog neleisdamas kitai transporto priemonei jo aplenkti, jis kelyje manevravo nerodydamas posūkio signalų bei nesilaikė kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, tačiau neigia tai atlikęs iš chuliganiškų paskatų. Taip pat pareiškėjas nesutinka su tuo, kad išvažiuodamas iš savo namų kiemo į Skroblų gatvę, sukėlė realų pavojų pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, M. N. nurodė, kad jis inicijavo greitį ribojančio ženklo pastatymą Skroblų gatvėje. Jis Skroblų gatvėje važiavo leistinu greičiu, matė, jog už jo važiavęs automobilis, padidinęs greitį norėjo jį lenkti. Pareiškėjo teigimu, manydamas, jog pavojingoje kelio atkarpoje atliktas lenkimo manevras gali sukelti pavojų tiek jam, tiek kitiems eismo dalyviams, minėtam automobiliui išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, neleido jo lenkti. Jis taip elgėsi ne iš chuliganiškų paskatų, o norėdamas, kad kitas vairuotojas laikytųsi Kelių eismo taisyklių.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje tyrimas pradėtas gavus 2020 m. birželio 18 d. anoniminį pranešimą su pateiktu vaizdo įrašu (b. l. 10-11). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A., kuris ir pranešė apie padarytą administracinį nusižengimą, nurodė, jog jam važiuojant Skroblų gatve, prieš jį važiavęs automobilis „Toyota“ buvo priverstas staigiai stabdyti, kai į pagrindinę gatvę iš kiemo išvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“. Jis taip pat dėl to buvo priverstas pristabdyti. Aplenkęs automobilį „Toyota“, priartėjo prie „Mercedes-Benz“ automobilio prieš posūkį, norėdamas jį aplenkti. Kai jis persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą, automobilio „Mercedes-Benz“ vairuotojas taip pat metėsi į kairę pusę, todėl jis buvo priverstas stabdyti ir grįžti į dešinę pusę. Jis paspaudė garso signalą, tada kito automobilio vairuotojas jam parodė nepadorų gestą ir lėtai toliau nuvažiavo. Liudytojo nurodytas aplinkybes tiek dėl automobilio „Mercedes-Benz“ išvažiavimo į pagrindinį kelią, tiek dėl manevravimo kelyje neleidžiant jo aplenkti ir parodyto nepadoraus gesto, patvirtina kartu su anoniminiu pranešimu pateiktas vaizdo įrašas, užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Liudytojas, policijos pareigūnas N. B., kuris priėmė skundžiamą nutarimą, teismo posėdžio metu parodė, jog sprendimą, kad asmuo vairavo chuliganiškai priėmė peržiūrėjęs vaizdo įrašą ir apklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Jam susidarė įspūdis, jog vairuotojas norėjo, kad kiti važiuotų pagal jį. Kadangi pažeidėjas toje gatvėje gyvena, todėl jam atrodo, kad ir kiti turi laikytis jo taisyklių. Tačiau, šiuo atveju, drausminti kitą vairuotoją jis jokios teisės neturėjo, kadangi toje kelio atkarpoje jokių ženklų, draudžiančių lenkti nebuvo.

Vis dėlto, įvertinus byloje esančius duomenis bei pareiškėjo paaiškinimus, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl M. N. chuliganiškų paskatų buvimo, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigta pareiškėjo versija, kad jis, manevruodamas kelyje, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, tokiu būdu neleisdamas už jos važiavusiai transporto priemonei jo lenkti, tai darė siekdamas sudrausminti kito automobilio vairuotoją, kad šis nevažiuotų didesniu nei leistinu 30 km/val. greičiu bei jo nelenktų tokioje kelio atkarpoje, kurioje pareiškėjo teigimu, tai daryti yra pavojinga. Nors išvažiavęs į Skroblų gatvę ir važiuodamas joje, M. N. nesilaikė KET 102, 119 punktų reikalavimų, tačiau, teismo vertinimu, tokius jo veiksmus nagrinėjamu atveju vertinti kaip sudarančius pagrindą konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą nėra pakankamo pagrindo. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta tik tai, kad M. N. išvažiuodamas iš kiemo į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu kelių važiuojančios transporto priemonės, kuri buvo priversta stabdyti, be to, keitė važiavimo kryptį, važiuodamas per dvi eismo juostas, kuo toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, taip blokuodamas kelią lenkiančiai transporto priemonei, priversdamas ją stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Akivaizdu, kad pareiškėjas šiuo atveju pasirinko netinkamą kito vairuotojo drausminimo būdą, tačiau byloje surinkti įrodymai niekaip nepatvirtina, jog šiuos veiksmus jis atliko dėl chuliganiškų paskatų. Byloje surinkti įrodymai taip pat nepaneigia pareiškėjo aiškinimo, jog tolesnis vaizdo įraše užfiksuotas jo elgesys – nepadoraus gesto parodymas – buvo tik netinkama ir neadekvati reakcija į kito vairuotojo garsinio signalo panaudojimą, o ne siekis pademonstruoti visuomenės negerbimą ar savo išskirtinumą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu atsiprašė liudytojo V. A. už nepadoraus gesto parodymą, liudytojas V. A. teigė, jog nuoskaudos dėl tokio pažeidėjo elgesio nejaučia. Įvertinęs aptartus argumentus, teismas daro išvadą, jog pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad M. N. automobilį vairavo chuliganiškai.

ANK 642 straipsnyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už vieną iš jame numatytų alternatyvių veikų: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo jame užfiksuoti net keli M. N. pavojingą vairavimą apibūdinantys objektyvieji požymiai – išvažiuodamas iš kiemo teritorijos į kelią su dvipusiu eismu, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi ir privertė ją stabdyti, taip pat važiavo per dvi eismo juostas, kuo toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, taip blokuodamas kelią lenkiančiai transporto priemonei, priverčiant ją lėtinti greitį ir keisti važiavimo kryptį. Nors pareiškėjas teigia, kad jo veiksmai nekėlė grėsmės eismo saugumui, ir, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais negali sutikti. Pats pareiškėjas M. N. teismo posėdžio metu tvirtino, jog kelio atkarpa, kurioje jis pats važiavo pažeisdamas kelių eismo taisykles, yra pavojinga, kad joje eismas yra intensyvus, yra posūkių, kuriuose reikia lėtinti važiavimo greitį, kad į šį kelią bet kuriuo metu gali išbėgti aplinkiniuose namuose gyvenantys vaikai. Tačiau pats pareiškėjas M. N. išvažiavo iš kiemo į pagrindinį kelią, taip, jog pagrindiniu keliu važiavusi transporto priemonė buvo priversta jį praleisti stabdydama, be to, siekdamas, jog kiti vairuotojai nepažeidinėtų kelių eismo taisyklių, pasirinko tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams pavojingą drausminimo būdą – pavojingai manevravo kelyje, nemažą kelio atkarpą važiuodamas per dvi eismo juostas. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. N. vairuodamas automobilį paeiliui padarė kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, numatytus KET 102 ir 119 punkte, kurie sukėlė pavojingą situaciją, tai yra jis vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas iš kiemo teritorijos į kelią su dvipusiu eismu, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi ir privertė ją stabdyti, tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui, be to, toliau važiuodamas keitė važiavimo kryptį, taip blokuodamas kelią lenkiančiai transporto priemonei, priversdamas ją lėtinti greitį ir keisti važiavimo kryptį, važiuodamas per dvi eismo juostas, kuo toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Tokie M. N. veiksmai atitinka nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Šio administracinio nusižengimo faktas teismui nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.

Dėl išdėstytų motyvų nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas. M. N. pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kadangi byloje nustatyta, jog jis 2020 m. birželio 17 d., 12 val. 50 min., Skroblų g. 1 pr., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz ML320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš kiemo teritorijos į kelią su dvipusiu eismu, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi ir privertė ją stabdyti, tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Be to, važiuodamas keitė važiavimo kryptį, taip blokuodamas kelią lenkiančiai transporto priemonei, priversdamas ją lėtinti greitį ir keisti važiavimo kryptį, važiuodamas per dvi eismo juostas, kuo toliau nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Tokiais veiksmais M. N. pažeidė KET 102, 119 punktų reikalavimus.

M. N. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra pensininkas, M. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant M. N. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą atitinkančią baudą.

ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, M. N. skirtina ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (b. l. 21) ir penkios pareiškėjo pateiktos nuotraukos paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

M. N. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2020 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30-ANR_N-10754-2020.

M. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimt eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti M. N., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtyje ROIK numerį 20117600237, įmokos kodą 1001.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu ir penkias nuotraukas, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė