Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-733-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-11
Bylos Nr.
II-733-957/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04962-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-733-957/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04962-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19247-2019 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19247-2019 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje G. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 22 d., 2.35 val., Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g. vairavo automobilį būdama neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,45 promilės girtumo laipsnis, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. skundu prašo pakeisti 2019 m. spalio 22 d. nutarimą ir skirti švelnesnę nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą sankciją be specialiosios teisės atėmimo arba ją paskiriant trumpesniam laikotarpiui.

Pareiškėjos teigimu, ji šventė draugo gimtadienį, nuo 21.00 val. išgėrė apie 2 stiklines sidro. Įvertinusi nedidelį suvartoto alkoholio kiekį (2 stiklinės sidro per 5 val.) ir savo savijautą, nusprendė galinti vairuoti, manė, kad organizmas bus visiškai išskaidęs alkoholį arba likusi dalis bus kraujyje leistina valdyti transporto priemonę. Važiuojant L. Stuokos-Gucevičiaus g., ją sustabdę policijos pareigūnai alkotesteriu 2.35 val. nustatė 0,45 promilės girtumą, dėl to surašė administracinio nusižengimo protokolą. Nesutikdama su rodmenimis, nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje buvo fiksuotas 0,13 promilės mažesnis rezultatas, t. y. kraujo tyrimas atliktas 3.31 val., fiksuotas 0,32 promilės girtumas ir pateikta išvada, jog ji yra blaivi. Skunde taip pat nurodoma, kad visų pirma, pareiškėja sutinka su protokole minimu faktu, kad vairavo automobilį po to, kai dienos metu-vakare teko vartoti alkoholinių gėrimų. Sutinka, kad tai yra netinkamas požiūris į saugų vairavimą ir aplinkinių piliečių atžvilgiu, o kartu ir neatsižvelgimas į galiojančius įstatymus. Pasak pareiškėjos, gailisi savo poelgio ir ateityje žada nerizikuoti savo ir kitų saugumu vairuodama transporto priemonę, po to kai vartojo alkoholio turinčių gėrimų. Antra, pareiškėja mano, kad reikia atsižvelgti į tai, jog praėjus valandai alkoholio kiekis kraujyje buvo žymiai mažesnis nei draudžiama riba ir buvo konstatuota, jog ji yra blaivi. Trečia, policijos pareigūnų alkotesteris parodė, jog viršyta riba, nuo kurios taikoma atsakomybė labai nežymiai. Ketvirta, pati jautėsi puikiai ir žvaliai, todėl pasitikėdama minėtu pojūčiu nusprendė vairuoti pati. Kadangi alkoholį žmogaus organizmas metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, ką parodo ir jos atvejis, jog per valandą koncentraciją sumažėjo 0,13 promilės, todėl praėjus mažiau nei pusvalandžiui nuo policijos pareigūno atlikto matavimo jai apskritai nebūtų buvusi skirta nuobauda. Pareiškėjos teigimu, nepaisant nurodytų aplinkybių, gailisi ir pripažįsta, jog pervertino savo organizmo reakciją į alkoholį, supranta savo kaltę ir sukeltą pavojų visuomenei bei kitų asmenų saugumui, bei mano, kad sankcija per griežta. Pažymi, kad kitų administracinių nusižengimų nėra padariusi, laikosi teisės aktų reikalavimų ir nepažeidinėja taisyklių bei visuomenės normų. Paskirta 800 Eur piniginė bauda ir specialiosios teisės atėmimas vieneriems metams yra per griežtos nuobaudos, kadangi po to jai teks papildomai laikyti vairuotojo egzaminą ir praeiti medicininę švietėjišką atestaciją. Todėl pareiškėja skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatai bei netaikyti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesniam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto V. M. atsiliepimu prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad G. B. pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 6638/2019(01), kurioje nustatyta mažiausia koncentracija jos kraujyje 0,32 promilės etilo alkoholio, kraujas tyrimui paimtas 2019 m. rugsėjo 29 d. 3.31 val. Alkotesteriu patikrinimas vyko 2019 m. rugsėjo 29 d. 2.35 val., t. y. kraujo mėginys paimtas po patikrinimo alkotesteriu praėjus 56 min. Be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų nurodomos aplinkybės dažnai yra susijusios su įprastinėmis, natūraliomis taikomos nuobaudos sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis, kurias vairuotojai turi numatyti prieš darydami teisės pažeidimą, tačiau vis tiek jį sąmoningai daro. Taip elgdami esi jie turėtų prisiimti ir tokių neigiamų pasekmių riziką. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos nuomone, prevenciniai nuobaudos tikslai negalėtų būti pasiekti, jei skiriamos nuobaudos būtų tik simbolinės, t. y. iš esmės nenubaustų pažeidėjo, jei jie būtų nuolat atleidžiami nuo įstatymo numatytų nuobaudų arba paskirtos nuobaudos jiems būtų nuolat švelninamos. Tad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (b. l. 1).

Šalies argumentai

Pareiškėja G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka, kad netinkamai elgėsi ir tas netinkamas elgesys yra blogas pavyzdys ir kitiems asmenims. Ji tikrai turi tą kaltę atpirkti, sumokėti tuos pinigus, bet kadangi nebuvo ta riba labai stipriai peržengta, prašo pasigailėjimo, kad teismas leistų bent jau pusmetį anksčiau atgauti teises, nes jai labai nepatogu važinėti į darbą, yra žiema, šalta, labai nejaukiai dėl to jaučiasi. Labai gailisi ir tikrai riekia pradėti mąstyti blaiviai ir savo draugams tai sakyti. Po šios situacijos labai pasimokė, nes turėjo labai nemalonių pojūčių, reikėjo darbdaviui pasakyti. Visa ši situacija man sukėlė daug streso ir gėdos. Mano, kad šiek tiek per griežta bauda dėl nedidelio pažeidimo ir prižada savo draugams skiepyti, kad negalima taip elgtis, alkoholis turi būti naudojamas namuose ir negalima girtam vairuoti. Tą vakarą buvo bare „Piano man“, Islandijos gatvėje. Važiavo su drauge simboliškai pasveikinti draugą, vakaras šiek tiek išsitęsė, buvo pusė 3 val., ir dėl to važiavo su mašina, nes 9 val. buvo prižadėjusi žaisti tenisą. Nuo išvažiavimo iš baro ją sustabdė ganėtinai greitai ir dar kramtė kramtomąją gumą. Kai pūtė nuvažiavusi į tyrimų centrą. Tas skirtumas yra toks nedidelis, kad labai pikta ir apmaudu, nes ji nėra toks blogas žmogus. Išgėrė tikrai 2 sidro taures ir gėrė iš draugų kokteilių, kad paragauti. Iš baro išvažiavo apie 2.30 val. Sunku pasakyti, kiek laiko iki išėjimo iš baro išgėrė. Gal 15 min. buvo, nėra taip, kad išgėriau ir iš karto išėjau.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Byloje iš esmės nekyla ginčas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nors skunde G. B. nurodė, jog paskirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas vieneriems metams yra per griežti, tačiau neprašė sumažinti paskirtos baudos dydžio, todėl teismas pasisako tik dėl tų klausimų, kurie keliami pareiškėjos skunde, kuriuo ji nesutinka su paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymu.

Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktai G. B. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta sankcijoje nustatyta minimali bauda – 800 Eur ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, kuri taip pat nustatyta minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui.

Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pareigūnas, nustatydamas administracinio poveikio priemonės trukmę, atsižvelgė į tai, jog nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors skundžiamame nutarime nenurodyta, tačiau priimto sprendimo dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės kontekste teismas pažymi, kad G. B. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu, už kurį įstatymo leidėjas numato gana griežtą atsakomybę. ANK 34 straipsnio 3 dalies prasme pastebėtina, kad 2019 m. lapkričio 19 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, G. B. iki šio administracinio nusižengimo padarymo turėjo dvi galiojančias nuobaudas, abu jos padaryti nusižengimai susiję su KET pažeidimais (b. l. 8-9), iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad G. B. nėra teista. Taigi, vertinant nutarimo dalies dėl administracinio poveikio priemonės trukmės parinkimo pagrįstumą, matyti, kad Institucijos pareigūnas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, nors nutarime ir tiesiogiai nenurodyta, tačiau ir į kitų aplinkybių turinį, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareigūnas, nustatydamas administracinio poveikio priemonės trukmę, iš esmės įvertino visas aplinkybes, kurias įstatymo leidėjas įpareigoja įvertinti, bei paskyrė G. B. teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančią administracinio poveikio priemonę, kurios terminas nustatytas minimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui. Nepaisant to, kad G. B. vertinama teigiamai, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau pareiškėjos skunde nurodomos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą spręsti, kad paskirta administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių G. B. administracinio nusižengimo byloje nėra, jų iš esmės nenurodė ir pati pareiškėja. Vairuotojas, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalo elgtis atsakingai ir tinkamai įvertinti savo būklę vairavimo metu. Šiuo atveju pareiškėja vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,45 promilės), tokiais savo veiksmais ji neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, kadangi tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai apie tai, kad nesutikdama su policijos pareigūnų alkotesterio rodmenimis, nuvykus į sveikatos priežiūros įstaigą, atlikus kraujo patikrinimą, jos kraujyje fiksuotas 0,13 promilės mažesnis rezultatas, t. y. užfiksuotas 0,32 promilės girtumas ir pateikiama išvada, kad yra blaivi. Tokie argumentai deklaratyvūs ir tai neturi reikšmės nusižengimo kvalifikavimui, o kartu ir poveikio priemonės dydžio nustatymui, nes pareiškėja neblaivi važiavo miesto ribose, nakties metu, kai vairavimo aplinkybės dėl paros laiko reikalauja didesnio dėmesio sutelktumo, taip sukeldama pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei.

Kartu pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Tuo tarpu ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracines nuobaudas, taip pat ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad įstatymų leidėjas teisės normos sankcijoje nustatydamas nuobaudos ir poveikio priemonės minimalias ir maksimalias ribas, suteikia teismui gana plačias galimybes vertinti kiekvieno asmens individualią situaciją sankcijos ribose, todėl taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtina nustatyti nestandartines, o išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonė yra prievartinio pobūdžio valstybės taikomos atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taigi, skiriamos nuobaudos vienas iš tikslų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes ar nepatogumus, kuriuos nulemia paskirtos baudos dydis ir teisės vairuoti atėmimo trukmė, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, ar iš viso administracinio poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nedidelio veikos pavojingumo, kitų reikšmingų ir netipinių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, kylančių iš padaryto nusižengimo. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, patogesniu gyvenimu, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas ar gyvenimo aplinkybės siejami su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015), o yra sudėtinė jam paskirtos nuobaudos už padarytą nusižengimą dalis.

Nagrinėjamu atveju, G. B. skundu prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas iš esmės nurodė tik tai, kad dėl paskirtos specialiosios poveikio priemonės jai vėl teks laikyti vairuotojo egzaminą bei praeiti medicininę švietėjišką atestaciją. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės G. B. teks perlaikyti vairuotojo egzaminą ir nustatyta tvarka baigti papildomą vairuotojų mokymą, o tai neabejotinai sukels tam tikrus nepatogumus, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, jog juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Teismo vertinimu, G. B. skunde nurodytos aplinkybės, taip pate teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad žiema ir jai šalta važinėti viešuoju transportu, nesudaro pagrindo panaikinti ar švelninti jai paskirtą administracinio poveikio priemonę išeinant už minimalių sankcijos ribų. Be kita ko, G. B. skunde nurodo, kad nesutikdama su alkotesterio rodmenimis, nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje buvo fiksuotas 0,13 promilės mažesnis rezultatas, t. y. kraujo tyrimas atliktas 3.31 val., fiksuotas 0,32 promilės girtumas ir pateikta išvada, jog yra blaivi. Todėl pasak pareiškėjos, praėjus mažiau nei pusvalandžiui nuo policijos pareigūno atlikto matavimo jai apskritai nebūtų buvusi skirta nuobauda. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008). Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad tikrindami G. B. neblaivumą alkotesteriu pareigūnai nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad ir pati G. B. teisme nurodė, kad nuo alkoholio vartojimo iki sustabdymo praėjo ne mažiau kaip 15 minučių, nes tikrai nebuvo taip, kad išgėrė ir iškarto išėjo. Taigi teismas sprendžia kad jos blaivumas buvo patikrintas taip, kaip numato teisės aktai ir alkotesterio instrukcija. Dėl alkotesterio rodmenų patikimumo abejonių nėra, todėl G. B. savo iniciatyva pateikta specialisto išvada, nepaneigia jos kaltės vairavus išgėrus ir nesudaro pagrindo jai švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės termino arba iš viso jos neskirti. Todėl pareiškėjos pateikti motyvai, kad jeigu būtų atliktas patikrinimas praėjus mažiau nei pusvalandžiui, jai nebūtų buvusi apskritai skirta nuobauda, nes ir tuo pagrindu pateikta specialisto išvada, atmestini kaip nepagrįsti.

Vertinant visas kitas G. B. skunde nurodytas aplinkybes atskirai ir kartu su visomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ji charakterizuojama labiau teigiamai, tačiau darytina išvada, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo prasme. G. B. apie neigiamas pasekmes buvo iš anksto informuota įstatymu įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečią sankciją, todėl privalo pilna apimti prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Tokio pobūdžio bylose, siekiant apsaugoti visuomenę nuo itin pavojingų teisės pažeidimų padarinių, svarbus jos prevencinis ir auklėjamasis pobūdis, kuris nukreiptas ne tik į pažeidimą padariusį asmeninį, bet ir kitus asmenis, siekiant užkirsti kelią tokiems nusižengimams ateityje ir neleidžiant formuotis nebaudžiamumo jausmui. Teismo manymu, dėl administracinio nusižengimo padarymo G. B. patiriamos pasekmės (minimali sankcijoje numatyta bauda ir specialiosios teisės atėmimo trukmė) yra adekvačios jos padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Būtina atkreipti dėmesį, kad poreikis G. B. vairuoti transporto priemones egzistavo dar iki nusižengimo padarymo, taigi pareiškėja, dar prieš darydama nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jai dėl šio nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal G. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19247-2019 administracinio nusižengimo byloje, konstatuoja, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. B. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-19247-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas Marijus Kursevičius