Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-579-999/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-12
Bylos Nr.: 1A-579-999/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14455-2024-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė, Daina Dyburienė
Nuteistasis: D. K.
Advokatai: Evaldas Liutkevičius

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-999/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14455-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1; 2.4.7

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Giedraičio,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei - Valaitei,nuteistojo D. K. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. (toliau – ir nuteistasis, ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), D. K. nuspręsta pripažinti recidyvistu. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo D. K. sulaikymo ir nukreipimo vykdyti šiuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti nepakeistą iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Valstybinės ligonių kasos 180,63 Eur civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilnai, šią sumą išieškant iš D. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu 2025 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2024 m. balandžio 11 d. apie 1 val. prie pėsčiųjų tako esančio suoliuko tarp pastatų (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė L. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą: kilusio žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą L. S. į dešinės akies sritį, nukentėjusiajai pargriuvus ant vejos, tęsdamas nusikalstamą veiką, spyrė jai ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, į dešinės pusės šoną, į rankas, tuo nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelio srityje, abiejų akių vokuose, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, abiejose plaštakose, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje.

2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors D. K. neprisipažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją L. S. ir nurodė, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau tai laikytina jo gynybine pozicija ir atsakomybės vengimu. Tuo tarpu nuteistojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime fiksuotais duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada, kurioje aprašyti L. S. nustatyti sužalojimai, liudytojų R. R. ir R. M. parodymais, nuteistojo naudojamo telefono įvykių analize. Byloje įrodyta, jog tarp smurtinių D. K. veiksmų ir L. S. sužalojimo yra priežastinis ryšys.

3. Teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas, taigi baudžiamojo įstatymo prasme jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas. Taip pat teismas vertino, jog D. K. buvo teisiamas 8 (aštuntą) kartą, yra baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos neįvykdytos, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nukentėjusiajai padarytų trauminių poveikių kiekį, kas rodo nuteistojo agresyvų elgesį ir savikontrolės nebuvimą. Nuteistasis L. S. neatsiprašė, nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios teigimu, bandė ją paveikti, kad ji teisme neduotų parodymų arba duotų neteisingus parodymus. D. K. nepateisino anksčiau jam parodyto teismų pasitikėjimo, nevykdė teismų jam skirtų įpareigojimų ir bausmių vykdymo atidėjimas jam būdavo panaikintas. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, pasikeis, elgsis dorai ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas yra neadekvačios D. K. padarytai nusikalstamai veikai. Todėl nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis bus pilnai įgyvendinta tik nuteistajam paskyrus 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgių naują – išteisinamąjį nuosprendį arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4.1. Apelianto teigimu, jo kaltė pagal inkriminuotą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neįrodyta. Nurodo, jog įvykio dieną 2024 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) mieste nebuvo, savo mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) niekam nepaliko ir tik vėliau sužinojo apie jo vagystę. Mano, kad jo telefonu naudojosi B. T. ir būtent jis galėjo sumušti bei sužaloti L. S., tai atitinka nuosprendyje nurodytus faktus, neva B. T. suvedė nuteistąjį su L. S., su ja gėrė, o vėliau parvedė nuteistąjį iš kažkokio parko į namus. Teigia, jog jeigu apeliantas būtų sumušęs nukentėjusiąją, ji būtų jam iškart kvietusi policiją, apie tai papasakojusi liudytojams R. R. ir R. M.

4.2. Skunde teigia, jog nuosprendyje nurodytos netikslios įvykio aplinkybės: nukentėjusioji nurodė buvusi sumušta prie pastatų (duomenys neskelbtini), tačiau ją liudytojas R. R. parvedė į namus iš kažkokio parko; liudytojas R. R. neva tiesiogiai matė kaip buvo mušama L. S., tačiau nuteistasis bei B. T. jam nebuvo parodyti atpažinimui, o teismo posėdyje liudytojas nurodė nepažįstantis nuteistojo; liudytojas R. R. tvirtino, kad nukentėjusioji pati iš jo mobiliojo telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o L. S. aiškino, kad greitąją medicinos pagalbą jai iškvietė R. R.. Nurodo, kad nors apelianto mobiliojo telefono veikimas buvo fiksuotas devyniose (duomenys neskelbtini) miesto gatvėse, tačiau niekas netikrino, ar nuteistasis ten buvo, pas ką, kokiu tikslu ir su kuo ar vienas.

4.3. Nuteistasis nurodo, kad reikia įvertinti faktą, kad net praėjus 13 – 14 valandų nuo nukentėjusiosios sumušimo, jos girtumas buvo (duomenys neskelbtini) promilės, todėl neaišku, ar ji dar kur nors nebuvo mieste ir su kuo nors negėrė, o vėliau galėjo būti ir kažkieno sumušta. Pažymi, kad niekada neprašė L. S. atsiimti pareiškimo ir nevertė jos pakeisti parodymų, tik paprašė jos neduoti melagingų parodymų teisme. Skunde kvestionuoja liudytojo B. T. parodymų teisingumą, jog jis nepažįsta nuteistojo, tačiau jis, kaip nepažįstamas asmuo, parvedė liudytoją namo. Pažymi, kad teismas nevertino galimai duotų liudytojų ir nukentėjusios melagingų parodymų, kas buvo privaloma atlikti, siekiant nustatyti byloje visas aplinkybes.

4.4. Teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog apeliantas turi sugyventinę, kuri netrukus turi gimdyti, yra ieškantis darbo asmuo ir ruošiasi įsigyti verslo liudijimą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. K. skundas atmestinas.

6. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, pagal apeliacinio skundo argumentus įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, pagrįstai pripažinti įrodymais, sprendžia, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog D. K. veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia minėtų išvadų ir nesuponuoja pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl nuteistojo kaltės

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020, 2K-15-648/2024). Viena iš svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K- 587- 697/2015, 2K-189-648/2016, 2K-23-697/2019). BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

9. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-458/2020). Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

10. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kilusio žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą L. S. į dešinės akies sritį, nukentėjusiajai pargriuvus ant vejos, tęsdamas nusikalstamą veiką, spyrė jai ne mažiau 10 kartų į galvos sritį, į dešinės pusės šoną, į rankas, tuo nukentėjusiajai L. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimus – poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelio srityje, abiejų akių vokuose, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, abiejose plaštakose, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kas atitinka fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį D. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o tokias išvadas padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimo, tinkamai argumentuodamas ir nurodydamas, kurie byloje esantys duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę bei kurie duomenys paneigia nuteistojo versiją, kad jis įvykio dieną nebuvo (duomenys neskelbtini) mieste ir nežalojo nukentėjusiosios L. S.. Tai, kad nuteistasis byloje surinktus įrodymus vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad byloje priimtas nuosprendis yra nepagrįstas. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar rodančiomis, kad teismas priėmė sprendimą remdamasis prielaidomis.

12. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino tik jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, tuo tarpu byloje apklaustų liudytojų, nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo nuosekliai ir detaliai išanalizuoti visi šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, vertinant juos ne selektyviai ir nesuteikiant nei vienam išskirtinės reikšmės, tačiau priešingai – visus įrodymus jungiant į logišką įvykių grandinę, kuri paneigia nuteistojo iškeltą įvykių versiją, jog jis nebuvo įvykio vietoje ir nemušė nukentėjusiosios. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, iš naujo jų nekartos, o tik akcentuos esminius šiai teisinei situacijai aktualius aspektus.

13. Nuteistasis D. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2024 m. balandžio 11 d. nebuvo (duomenys neskelbtini) mieste, buvo kaime. Nors L. S. pažįsta ir anksčiau gyveno jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kai jį uždarė į areštinę porai parų, jų draugystės baigėsi, grįžęs jis vyko gyventi į kaimą pas brolį, adresu (duomenys neskelbtini). Po to, kai su L. išsiskyrė, kartais susitikdavo ir išgerdavo alkoholio. Jis (duomenys neskelbtini) rajone nuomojosi butą, ten kartais išgėrinėdavo. L. kartais ateidavo pas jį į butą su savo drauge. Paskutinį kartą ją matęs tik 2024 m. sausio mėnesio pirmomis dienomis, iki nagrinėjamo įvykio prieš nukentėjusiąją jis nesmurtavo, sužalojimų nepadarė ir nežino, kas juos galėjo padaryti. Mano, kad L. jį apšneka, nes jo pavydi, kadangi pas jį atsirado jaunesnė mergina. Negali paaiškinti aplinkybės, jog jo telefonas balandžio 10 d. buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) mieste, netoli įvykio vietos, nors jis (duomenys neskelbtini) nebuvo. Jis tą dieną su L. telefonu nekalbėjo, nes jo telefonas buvo pavogtas, tą dieną jis nebendravo telefonu ir su B. T., šio asmens jis nepažįsta. Nors prieš teismo posėdį jis liepė nukentėjusiajai sakyti, kad ji nieko neatsimena, tačiau neliepė jai keisti parodymų, tik norėjo, kad viskas vyktų trumpiau ir greičiau (2 t., b. l. 115-121).

14. Bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės, juo labiau, kad šią versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

15. Nukentėjusioji L. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji su nuteistuoju yra buvę sugyventiniai, vėliau išsiskyrė. D. K. jai skambindavo, siūlydavo susitikti, o 2024 m. balandžio 10 d. jai visą dieną skambino. Ji tuo metu buvusi pas draugę, gėrė ir nekreipė dėmesio į skambučius, tačiau pergėrus atsirado drąsos, po ko atsiliepė ir sutarė susitikti su nuteistuoju. Nuėjusi prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, prie suoliuko, pamatė nuteistąjį su B. T., kuris ją pasitiko ir pasakė, kad D. K. sėdi ant suoliuko. Nukentėjusioji kartu su B. T. nuėjo prie to suoliuko, ten atsisėdo ir su D. K. dėl kažko susiginčijo, tuo metu B. T. sėdėjo šalia. D. K. atsistojo ir sudavė nukentėjusiajai kumščiu į skruostą, tuo metu ji taip pat buvo atsistojusi. Po smūgio ji nukrito ant žolės, tada D. K. ją pradėjo spardyti, koja sudavė apie 10 kartų. Jai visur labai skaudėjo, buvo pataikyta į galvą. Gali būti, kad ji krito ant pilvo, nes džemperis buvo visas kruvinas. Iš kažkur atsirado R. M., kuris atbėgęs ją pakėlė ir parvedė namo. Parėjus namo, nukentėjusioji užmigusi, o ryte nuėjusi į tualetą pamatė, kad bėga kraujas iš nosies, veidas buvo dvigubas. Ją pamatęs R. R. iškvietė greitąją pagalbą, kadangi ji buvo visa sumušta, vos paeinanti. Po sumušimo sekančią dieną jai skambino nuteistasis, tačiau nukentėjusioji neatsiliepusi. Teigia, kad nuteistojo neapšneka, jokio pavydo dėl jo nejaučia. D. K. jai sakęs, kad ji pasakytų teisme, jog nieko neatsimena, nuolat skambinėjo ir prašė keisti parodymus, siūlė jai už tai ir pinigų, tačiau ji meluoti negali (2 t., b. l. 115-121).

16. Liudytojas R. R. parodė, kad yra nukentėjusiosios kaimynas, nuteistojo nepažįstantis. Jis matęs, kad pas nukentėjusiąją buvo mėlynė per pusę veido, ši jam sakiusi, kad ją mušė, sakiusi vardą to asmens, bet liudytojas jo neįsiminęs. Medikus nukentėjusioji išsikvietusi pati iš jo telefono (2 t., b. l. 134-137).

17. Liudytojas B. T. parodė, kad nei L. S., nei D. K. jis nepažįsta, nukentėjusiąją žino tik iš matymo. Įvykio dieną buvo labai daug išgėręs, jau nepaėjo ir dėl girtumo, ir dėl savo ligos, todėl kaltinamasis jį parvedė iš parko į namus, esančius (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 134-137).

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, perskaičius mirusio liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis nurodęs, kad įvykio dieną, nakties metu, išėjęs į kiemą, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, pamatė ant šaligatvio gulinčią moterį. Priėjęs prie moters, pamatė, kad jam tai iš matymo pažįstama moteris, kuri buvo sužalota – jai buvo sumušta galva, matėsi kraujo. Jis nesuprato, ar moteris buvo blaivi, ją pakėlė nuo šaligatvio. Jis palydėjo moterį iki (duomenys neskelbtini) namo. Jis jai pasakė, kad išsikviestų medikus, o pats, ją palikęs prie jos namo, grįžo į savo namus. Jis moters neklausė, kas ją sužalojo, ji irgi jam nieko nepasakojo (1 t., b. l. 105-107).

19. Aptartų liudytojų parodymai patvirtina, kad 2024 m. balandžio 11 d. nukentėjusioji L. S. buvo sumušta, tai nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu parodė pati nukentėjusioji, jos sužalojimus matė ir liudytojas R. R.. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde kvestionuoja nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų nenuoseklumą, tarp jų esančius prieštaravimus, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Vien aplinkybės, kad tam tikros įvykio detalės liudytojų parodymuose nėra identiškos, nesudaro pagrindo jais nepasitikėti. Natūralu, kad praėjus sąlyginai ilgam, t. y. daugiau negu 1 metų laiko tarpui po nagrinėjamo įvykio dienos, apklausiant liudytojus teisminio nagrinėjimo metu, šie gali nevisiškai tiksliai prisiminti įvykio detales, pačią konflikto eigą. Svarbiausia, kad tarp apklaustų liudytojų nebūtų esminių prieštaravimų, ko šioje byloje nebuvo nustatyta. Priešingai, byloje apklausti liudytojai ir nukentėjusioji nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl nukentėjusiosios sumušimo, jo aplinkybių, vietos ir laiko. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojais ir nukentėjusiąja bei jos nurodyta konflikto eiga. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad baudžiamojo proceso metu nukentėjusioji būtų melavusi ar turėjusi tikslą apšmeižti nuteistąjį, taip pat vertintina ir tai, kad nukentėjusioji nereiškė civilinio ieškinio, taigi, jos veiksmuose neįžvelgtinas naudos siekimas iš nuteistojo, dėl ko galėtų kilti abejonės jos parodymų teisingumu. Nepaisant to, nuteistojo kaltę nežymiai sutrikdžius nukentėjusiajai L. S. sveikatą ir sukėlus fizinį skausmą pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, aptariami toliau šioje nutartyje.

20. Nukentėjusiosios apie jos atžvilgiu D. K. naudotą smurtą nurodė 2024 m. balandžio 17 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, paaiškindama, kad 2024 m. balandžio 11 d. apie 1 val. prie suoliuko, esančio tarp pastatų (duomenys neskelbtini) pažįstamas D. K. kumščiu sudavė jai į dešinės akies sritį, po ko ji pargriuvo šalia pėsčiųjų tako ant žalios vejos, tada D. K. keletą kartų jai įspyrė į galvos sritį ir dešinės pusės šoną ties šonkauliais, dėl ko galvos srityje atsirado sužalojimai. Dėl D. K. veiksmų ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-6). 2024 m. balandžio 11 d. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo T. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2024 m. balandžio 11 d. 14.03 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra galimai sumušta moteris. Nuvykus nurodytu adresu, rasta L. S., kuri buvo neblaivi, nerišliai aiškino, kad ją nakties metu prie (duomenys neskelbtini) sumušė pažįstamas D. K. ir dar kažkoks asmuo. Ji tiksliai įvykio aplinkybių dėl neblaivumo negalėjo paaiškinti. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ją išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Dėl L. S. neblaivumo ji nebuvo apklausta, ji teigė, kad išsiblaiviusi galbūt tiksliau atsimins įvykio aplinkybes bei įvykio vietą (1 t., b. l. 9-12). 2024 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentele užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), tai yra pėsčiųjų tako dalis ir jo prieigos tarp pastatų, esančių adresais (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21-28). 2024 m. rugpjūčio 2 d. atlikus akistatą tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, L. S. parodė, kad laikosi savo duotų ankstesnių parodymų, t. y. kad D. K. jai 3 kartus skambino 2024 m. balandžio 10 d., prašė susitikti ir pakalbėti. Tada apie 23.30 val. jai vėl paskambino D. K. ir, kadangi ji buvo neblaivi, sutiko susitikti. Maždaug 00.30 val. ji nuėjo prie PC „(duomenys neskelbtini)“, ten jos laukė nepažįstamas asmuo. Jie kartu nuėjo prie stadiono, kur jų laukė D. K., kuris taip pat buvo neblaivus. Ji neatsimena dėl ko, bet tarp jų kilo žodinis konfliktas, nuteistasis jai kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, dėl ko ji pargriuvo ant žolės. Ją gulinčią ant žolės D. K. spardė abejomis kojomis į įvairias kūno vietas, ne mažiau 10 kartų. Tada iš kažkur atsirado R. M., kuris ją pakėlė ir palydėjo į namus. Akistatos metu D. K. nurodė, kad jis tą dieną L. S. nematė, nes nebuvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75-78). Kaip matyti iš šių rašytinių byloje esančių įrodymų, nukentėjusioji nuosekliai tiek policijos pareigūnams, tiek liudytojams, tiek akistatos metu parodė, kad buvo sumušta D. K., konkrečiai nurodydama tiek konflikto vietą, tiek laiką. Atsakant į skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog vien aplinkybė, kad atvykus policijos pareigūnams L. S. nurodė, kad ją sumušė nuteistasis ir dar kažkoks asmuo, byloje esančių duomenų kontekste, nelaikytina esmine ir keliančia pagrįstas abejones dėl 2024 m. balandžio 11 d. įvykio eigos. Kaip pažymėta ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, nukentėjusioji atvykus pareigūnams buvo stipriai neblaivi ((duomenys neskelbtini) promilės), kas, neabejotina, turėjo įtakos jos galimybei tinkamai paaiškinti įvykio aplinkybes. Nepaisant to, ji tiek policijos pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio ir teisminio proceso metu, nuosekliai nurodė, kad ją mušė būtent D. K., todėl aukštesniajam teismui nekyla abejonių dėl smurtinių nuteistojo veiksmų, naudotų prieš nukentėjusiąją.

21. Atmestinas skundo argumentas, jog nukentėjusioji galėjo būti sumušta kitų asmenų, kadangi byloje esanti Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. S. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelio srityje, abiejų akių vokuose, kairiame žaste, kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, kairio riešo sąnario srityje, abiejose plaštakose, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, pilvo dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir kairio kelio sąnario srityje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (t. y. 2024 m. balandžio 11 d. apie 01.00 val. D. K. naudoto smurto). Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešiolikos trauminių poveikių. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 73-74). Kaip matyti, specialisto išvadoje konstatuota, kad L. S. sužalojimų pobūdis, padarymo laikas ir būdas atitinka nukentėjusiosios nurodytą ir kaltinimu D. K. inkriminuotą 2024 m. balandžio 11 d. įvykio eigą.

22. Pažymėtina, jog būtent nuteistojo naudoto smurto pasekmėje padarytus nukentėjusiosios sužalojimus patvirtina ne tik minėta Valstybinės teismo medicinos specialisto išvada, bet ir liudytojo R. M. parodymai. Jo teigimu, būtent nukentėjusiosios nurodytoje vietoje ir laiku jis rado sumuštą L. S., kurią parvedė namo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nei R. M., nei R. R. nenurodė, kad būtų matę patį nukentėjusiosios mušimo veiksmą, todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog nuteistasis ir liudytojas B. T. nebuvo parodyti atpažinimui minėtiems liudytojams.

23. Nors nuteistasis nurodo, kad įvykio dieną net nebuvo (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo sumušti L. S., su ja ir liudytoju B. T. nebendravo telefonu, tačiau byloje esantis D. K. naudojamo mobilaus telefono veikimo fiksavimas paneigia šią versiją. 2024 m. liepos 17 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. B.-Y. tarnybiniame pranešime dėl D. K. telefono (duomenys neskelbtini) analizės nurodoma, kad 2024 m. balandžio 10 d. D. K. mobilaus telefono veikimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) esančių bokštų, telefono veikimas prie kito bokšto nebuvo fiksuotas. D. K. su L. S. bendravo, nes yra įeinančių ir išeinančių skambučių tarp jo naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir L. S. naudojamo tel. Nr. (duomenys neskelbtini): 2024 m. balandžio 10 d. 13:59:43 fiksuotas įeinantis jungimas į tel. Nr.+ (duomenys neskelbtini) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 21:41:52 fiksuotas įeinantis jungimas į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 22:02:03 fiksuotas įeinantis jungimas į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 22:44:01 fiksuotas įeinantis jungimas į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 22:56:45 fiksuotas įeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 22:59:55 fiksuotas įeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 23:06:29 fiksuotas įeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 23:11:28 fiksuotas įeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 23:18:49 fiksuotas įeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 23:22:14 fiksuotas įeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 23:25:20 buvo fiksuotas įeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 23:29:31 fiksuotas įeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. balandžio 10 d. 23:31:53 fiksuotas įeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant B. T. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatytas bendravimas su D. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 10 d. fiksuoti įeinantys ir išeinantys skambučiai: 20:27:46 fiksuotas įeinantis jungimas; 20:29:06 fiksuotas išeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 21:23:41 fiksuotas išeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 21:31:29 fiksuotas išeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 21:33:36 fiksuotas išeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini); 22:30:02 fiksuotas išeinantis jungimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 127-129). 2024 m. birželio 20 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos R. B.-Y. tarnybiniame pranešime dėl D. K. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) analizės nurodyta, kad 2024 m. balandžio 11 d. D. K. mobilaus telefono veikimas fiksuotas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) prie esančių telekomunikacijos bokštelių. Telefono įvykiai fiksuoti nuo 2024 m. balandžio 11 d. 01:28:49 val. iki 2024 m. balandžio 11 d. 07:40:21 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštelio, esančio (duomenys neskelbtini). Veikimo metu šis telefono numeris gavo įeinančias žinutes iš L. S. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. balandžio 11 d. 07:42:38 val. iki 2024 m. balandžio 11 d. 07:43:01 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštelio, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. balandžio 11 d. 10:11:31 val. iki 2024 m. balandžio 11 d. 12:46:53 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštelio, esančio (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 11 d. 10:11:52 val. fiksuotas išeinantis jungimas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. balandžio 11 d. 13:07:16 val. iki 2024 m. balandžio 11 d. 23:17:41 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštelio, esančio (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 11 d. 13:30:04 val. fiksuotas išeinantis jungimas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139-141).

24. Kaip matyti iš pateiktos D. K. naudojamo mobilaus telefono įvykių analizės, nuteistojo telefono veikimas buvo fiksuotas (duomenys neskelbtini) mieste, jis bendravo su nukentėjusiąja ir liudytoju B. T. Tuo tarpu D. K. iškelta versija, kad jo mobilusis telefonas buvo pavogtas, ko pasekmėje juo kažkas naudojosi (duomenys neskelbtini) miesto ribose ir bendravo su nukentėjusiąja, nepasitvirtino. Visų pirma pažymėtina, jog tokiai versijai pagrįsti nuteistasis nepateikė jokių duomenų, t. y. pranešimo policijai apie mobilaus telefono vagystę ar pan. Antra, pavogto mobilaus telefono versiją D. K. pirmą kartą nurodė tik pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 5 d. surengto teisiamojo posėdžio metu po to, kai buvo pagarsinta jo mobilaus telefono įvykių fiksavimo analizė. Dar daugiau, visiškai nelogiška apeliaciniame skunde nurodyta prielaida, jog nuteistojo telefoną galėjo pavogti, juo naudotis bei L. S. sumušti liudytojas B. T., kadangi 2024 m. balandžio 10 d. ne kartą buvo fiksuotas bendravimas tarp paties D. K. telefono ir B. T. mobilaus telefono. Akivaizdu, jog liudytojas B. T., vadovaujantis nuteistojo iškelta versija, pavogęs D. K. mobilųjį telefoną, nebūtų juo skambinęs į savo mobilųjį telefoną, ir atvirkščiai. Taigi, visos paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog versija apie pavogtą mobilųjį telefoną yra tik gynybinė apelianto pozicija, siekiant žūtbūt pagrįsti, neva jis įvykio dieną nebuvo (duomenys neskelbtini) mieste ir nesužalojo nukentėjusiosios. Tačiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visetas paneigia šią versiją ir neabejotinai suponuoja, kad būtent nuteistasis smurtavo prieš L. S.

25. Pažymėtina, kad paties nuteistojo parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs, jis negalėjo paaiškinti tam tikrų esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių, iškeldamas neįtikimas versijas, jog nukentėjusiąją galėjo sužaloti bet kas kitas, tik ne jis pats. Vis tik, įvertinus išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina nuteistojo D. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, jog paties nuteistojo elgesys, skambinant nukentėjusiajai ir prašant pakeisti parodymus, sakyti, kad nieko neatsimena, siūlant už tai pinigų (2 t., b. l. 115-121), taip pat patvirtina jo kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi asmuo, būdamas nekaltas, neturėtų intereso prašyti nukentėjusiojo duoti kitokius parodymus ar teigti, kad neprisimena įvykio. Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė D. K. už nukentėjusiosios L. S. sužalojimą, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį skundo argumentais.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo

26. Skundžiamame nuosprendyje nuteistajam D. K. nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, ji pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta pagrįstai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir D. K. asmenybę.

27. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu jis, būdamas pilnametis, teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją, recidyvisto statuso pripažinimas yra pavestas teismo diskrecijai, tačiau ši diskrecija nėra absoliuti ir privalo būti realizuota vadovaujantis objektyviais teisės kriterijais, įskaitant kaltininko asmenybės vertinimą, anksčiau padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų tarpusavio ryšį, sunkumą bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

28. D. K. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, o 2023 m. gegužės 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. liepos 12 d. nutartimi pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 15 d. baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 5 d. nuosprendžiu. Byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas (1 t., b. l. 162-173) patvirtina, kad D. K. subendrintą bausmę atliko 2023 m. spalio 2 d. Todėl, vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, aptarti duomenys patvirtina, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 11 d.), nuteistasis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už kitas tyčines nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis laikytinas recidyvistu, kuris būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumui už šį nusikaltimą neišnykus ar jo nepanaikinus įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Taigi, ši jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

29. Svarbu ir tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nukreipta į asmens sveikatą. Apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad D. K. nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir, teisėjų kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtina nuoseklų nuteistojo nusikalstamą elgesį ir neigiamą kriminogeninę orientaciją. Atsižvelgiant į D. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios neleidžia apelianto apibūdinti kaip pozityvios, linkusios pasimokyti iš savo klaidų bei ankstesnio patyrimo asmenybės, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakeisti pirmosios instancijos nuosprendį dalyje dėl nuteistojo pripažinimo recidyvistu ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo.

Dėl bausmės

30. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltu pripažintam asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. Nuteistajam D. K. skundžiamu nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesių laikotarpiui.

31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, o būtent: kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinanti aplinkybė ta, jog nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, buvo teisiamas 8-tą kartą (1 t., b. l. 162-173), kad baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos neįvykdytos (2 t., b. l. 1-17). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą - kad sveikatos surikdymą L. S. nuteistasis padarė trauminiais poveikiais, kurių buvo net keliolika, kas rodo jo agresyvų elgesį ir savikontrolės nebuvimą; D. K. nukentėjusiosios neatsiprašė ir nesigailėjo padaręs nusikalstamą veiką; nukentėjusioji nurodė, kad D. K. bandė ją paveikti, kad ji teisme neduotų parodymų arba duotų neteisingus parodymus; nuteistajam anksčiau buvo skiriamos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu ir bausmių vykdymas būdavo atidedamas manant, kad nuteistasis gali pasitaisyti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tačiau D. K. nepateisino teismų pasitikėjimo, nevykdė teismų jam skirtų įpareigojimų ir bausmių vykdymo atidėjimas jam būdavo panaikintas - jis du kartus buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Aptartos tiek nuteistąjį, tiek nusikalstamą veiką charakterizuojantys duomenys sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui skirti D. K. laisvės atėmimo terminą šešių mėnesių laikotarpiui.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už nusikalstamą veiką nuteistajam paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir teisingai nustatė jos dydį. Skundo argumentai, jog nuteistasis turi sugyventinę, kuri netrukus turi gimdyti ir yra dirbantis, nesudaro pagrindo keisti ar švelninti jam paskirtą bausmę. Aplinkybė, kad D. K. turi sugyventinę, jo paties teigimu, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Apeliantas turi suvokti, kad būtent jo pasirinkimas smurtauti apsunkino jo paties ir jo šeimos gyvenimą, todėl jis pats turi prisiimti visą atsakomybę už neigiamas pasekmes, su kuriomis tenka susidurti jo šeimai, neperkeldamas atsakomybės skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui.

Dėl civilinio ieškinio

34. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

35. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš D. K. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 180,63 Eur L. S. gydymo išlaidų (2 t., b. l. 82-83). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gautas prašymas pakeisti reorganizuotą civilinį ieškovą – (duomenys neskelbtini) teritorinę ligonių kasą – po reorganizavimo likusiu juridiniu asmeniu – Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Civilinio ieškovo pakeitimas jo teisių perėmėju neturi įtakos priteistos turtinės žalos dydžiui ar jo pagrįstumui. Analizuojamu atveju pasikeitė tik tai, kieno naudai yra priteistas civilinis ieškinys. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų D. K. veiksmų, Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš D. K. Valstybinės ligonių kasos naudai 180,63 Eur L. S. gydymo išlaidų.

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nustatyta, jog būtent dėl neteisėtų D. K. veiksmų Valstybinė ligonių kasa patyrė išlaidų už nukentėjusiosios gydymą, taip pat atsižvelgusi į tai, kad pareikštas ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, konstatuoja, jog civilinis ieškinys Valstybinei ligonių kasai priteistas pagrįstai. Nepriteisti pareikšto civilinio ieškinio ar mažinti priteistą sumą nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis nekeistinas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų

37. Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu buvo gauta 2025 m. spalio 14 d. pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 145,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. K. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam D. K. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo apelianto valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, tačiau byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba D. K. šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už D. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2025 m. spalio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėDaina DyburienėAlgirdas Giedraitis