- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-1449-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01195-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Andrius Ignotas, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- N. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Andrius Ignotas, Jadvyga Mardosevič ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl priteisto išlaikymo vaikams padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. M. 2017 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimu iš atsakovo E. M. priteistą išlaikymą dukroms L.M., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo kas mėnesį po 170 EUR kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukros auga, jų poreikiai didėja, reikalinga pirkti dar vieną dviratį, kompiuterį, drabužius, uniformas, kitus reikmenis. Taip pat išaugo būsto išlaikymo kainos. Dukros dažnai serga virusinėmis ligomis, tad gydymui reikalingos papildomos išlaidos. Į bylą pateikė lentelę ir detalizavo mėnesines dukrų išlaikymo išlaidas, kurios sudaro 680 EUR.
3. Atsakovas E. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dirba UAB „Vilniaus rentinys“ vairuotoju, gauna vidutiniškai 1 185 EUR dydžio darbo užmokestį, tačiau išlaiko savo pensinio amžiaus tėvus, G. J., su kuria veda bendrą ūkį, du vaikus, turi būsto paskolą ir lizingą, į darbą važiuoja nuosava transporto priemone, kas mėnesį išleidžia apie 150 EUR kurui. Bendros atsakovo išlaidos mėnesiui, įskaitant mokamą išlaikymą pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimą, sudaro 931 EUR, tačiau į šias išlaidas nėra įtrauktas maistas, higienos, drabužių ir kitos išlaidos.
4. Atsakovas laiko, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 170 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį – yra per didelis ir atsakovui ekonomiškai nepakeliamas. Pažymėjo, kad visą santuokoje su ieškove įgytą turtą jis paliko ieškovei. Jis galėtų išlaikymą mokėti po 90 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - padidino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-358-763/2015 priteistą iš atsakovo E. M. dukroms L.M. ir F. M. išlaikymą ir priteisė iš atsakovo kas mėnesį po 140 EUR kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas dirba. Ieškovės darbo užmokestis UAB „Victum“ sudaro vidutiniškai 320 EUR per mėnesį, atsakovo UAB „Vilniaus rentinys“- vidutiniškai apie 1 170 EUR. Atsakovas gyvena Švenčionėliuose, o dirba Vilniuje, pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 2700-2017-128946 iš AB DNB (dabar - AB „Luminor“) 2017-08-23 yra paėmęs 5 648,19 EUR vartojimo paskolą lengvajam automobiliui Ford Mondeo įsigyti ir pagal šią sutartį - iki 2022-07-26 kas mėnesį moka bankui vidutiniškai po 115 EUR. 2016-12-27 iš AB DNB atsakovas yra paėmęs 9 646,33 EUR vartojimo kreditą būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir šį kreditą įsipareigojęs mokėti iki 2021-12-27, vidutiniškai kas mėnesį bankui moka apie 185 EUR. Atsakovas moka už komunalines būsto paslaugas apie 150 EUR per mėnesį, apie 300 EUR išleidžia maistui ir kitiems būtiniems poreikiams tenkinti. Taip pat atsakovas kas mėnesį kurui išleidžia apie 150 EUR, nes automobiliu važiuoja į darbą, pas savo pagyvenusius tėvus ir pan. Viso atsakovo išlaidos, įskaitant mokamą išlaikymą vaikams, sudaro apie 1 000 EUR per mėnesį.
7. Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju ieškovės prašoma priteisti pinigų suma vaikams išlaikyti yra per didelė ir atsakovui nepakeliama, tačiau, padidinus priteistą vaikams išlaikymą iki 140 EUR per mėnesį, nebus pažeisti nei vaikų, nei jų tėvo interesai. Priteisus mažesnę išlaikymo sumą vaikams, nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes, jiems augant, neabejotinai didėja ir jų poreikiai, o tuo pačiu didėja ir išlaidos jų išlaikymui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017-12-08 sprendimo civilinėje dalyje Nr. 2-1535-763/2017 dalį toje apimtyje, kurioje teismas atsakovui padidino mėnesinį išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui nuo 90 EUR iki 140 EUR per mėnesį.
9. Apeliantas nurodo, kad iš gaunamo darbo užmokesčio negalės vykdyti priimto teismo sprendimo, kadangi neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, turi du banko vartojimo kreditus transporto priemonei ir būstui. Teismas, nustatęs, jog atsakovo pajamos per mėnesį yra 1 170 EUR, o išlaidos – 1 000 EUR, nepagrįstai sprendė, kad dviejų vaikų išlaikymui atsakovas gali mokėti po 140 EUR per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė vaikų poreikių padidėjimo fakto, neįvertino byloje surinktų įrodymų. Dėl to, nenustatydamas esminių nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimų, teismas nepagrįstai sprendė, jog išlaikymas turi būti padidintas. Be to nustatytas atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 1 170 EUR yra tik vasaros sezono metu, tačiau nebuvo įvertinta, jog atsakovo pajamos ne sezono metu yra apie 761,59 EUR.
10. Apeliantas taip pat prašo prijungti naujus įrodymus – 2018-01-03 pažymą Nr. 44-2017/27 ir 2018-01-03 pažymą Nr. 43-2017/21 apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį.
Atsiliepimas
11. Ieškovė N. M. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad prieš dvejus metus priteista 73 EUR suma neatitinka vaikų poreikių, kadangi kainos yra išaugusios, vaikų poreikiai padidėję. Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nuolat akcentuoja, jog dalį savo lėšų skiria sugyventinės pilnamečių vaikų išlaikymui, tačiau to daryti jis neprivalo, jei dėl to kenčia jo paties nepilnamečių vaikų interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas E. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2018-01-03 pažymą Nr. 44-2017/27 ir 2018-01-03 pažymą Nr. 43-2017/21 apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį ne sezono metu. Šie įrodymai buvo persiųsti ieškovei susipažinimui.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai buvo persiųsti ieškovei ir ji turėjo galimybę su jais susipažinti bei galėjo pasinaudoti galimybe teikti paaiškinimus dėl jų, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.).
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Ši byla nagrinėjama atsakovo E. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai bei nauji įrodymai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
16. CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
17. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.).
18. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006; ir kt.).
19. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.).
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, atsakovas įsipareigojo teikti šalių nepilnametėms dukroms L.M. ir F. M. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 73 EUR kas mėnesį. Taigi šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą.
21. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
22. Bylos duomenys tvirtina, kad šalių nepilnametės dukros gyvena su ieškove, dukroms ieškinio padavimo dieną buvo 14 ir 13 metų. Ieškinio padavimo dienai išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteistas prieš dvejus metus. Ieškovė reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį grindžia tuo, kad, dukroms augant, jų poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui didėja, o viena ieškovė neturi pakankamų galimybių šiuos poreikius pilnai patenkinti. Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė jokiais leistinais ir objektyviais įrodymais, apeliaciniame skunde nesutikdamas, kad dukrų poreikiai padidėjo, savo poziciją iš esmės grindžia tik samprotavimais ir prielaidomis, kuriais remtis teisėjų kolegija neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo (CPK 263 str.).
23. Apeliantas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovo išlaidos yra 1 000 EUR per mėnesį, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas gali mokėti po 140 EUR išlaikymą kas mėnesį kiekvienai iš dukterų, nes tokiu būdu teismas neatsižvelgė į tai, kad bendra išlaidų suma viršys atsakovo pajamas, kurios ne sezono metu yra dar mažesnės nei 1 170 EUR.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ (TAR, 2017-10-12, Nr. 2017-16194) patvirtinta 400 EUR minimali mėnesinė alga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, priteisus mažesnę sumą nei 140 EUR per mėnesį, akivaizdžiai nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai, nes, jiems augant, natūraliai didėja poreikiai ir išlaidos jų išlaikymui. Be to, siekdama mažesnės nei pusės pripažįstamos minimalios išlaikymo sumos priteisimo, ieškovė neturėjo pareigos išsamiai argumentuoti ir pagrįsti dukterų poreikių, kadangi akivaizdu, jog per dviejų metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo pasikeitė pragyvenimo lygis, o, mergaitėms augant, jų poreikiai maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, papildomam lavinimui bei ugdymui didėja.
26. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas taip pat akcentuoja ir prideda įrodymus, kad jis prisideda ir prie sugyventinės pilnamečių vaikų išlaikymo. Tačiau šiuo atveju sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, kad to daryti iš esmės atsakovas neprivalo, nes dėl to negali nukentėti jo paties nepilnamečių vaikų interesai. Tuo tarpu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus pareigą atsakovui uždeda įstatymas (CK 3.192 str.).
27. Aplinkybė, kad atsakovo darbo užmokestis priklauso nuo sezoniškumo, taip pat negali būti pripažinta lemiančia mažinti teismo priteisto išlaikymo dydį, nes, kaip jau minėta, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.).
28. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis nekilnojamojo turto neturi, yra paėmęs vartojimo kreditą būstui įsigyti, moka lizingo įmokas už automobilį, kas akivaizdžiai didina jo paties išlaidas. Tačiau, pažymėtina, kad šias papildomas išlaidas atsakovas prisiėmė savo rizika, įvertinęs finansines galimybes, todėl tokie prisiimti finansiniai įsipareigojimai negali pažeisti nepilnamečių vaikų interesų. Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
29. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.