Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-27-368/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-10
Bylos Nr.: e2A-27-368/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-11-3-00835-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Mockevičius
Kreditorius: uždarosios akcinės bendrovės „OMG Bubble Tea“
Skolininkas: uždarosios akcinės bendrovės „Sentonis“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-27-368/2025Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00835-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.11; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „OMG Bubble Tea“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. spalio 17 d. papildomos sprendimo pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Sentonis“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „OMG Bubble Tea“, civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „OMG Bubble Tea“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Sentonis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2024 m. birželio 25 d. išdavė teismo įsakymą dėl 216 877,59 Eur skolos, 100 000,00 Eur baudos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą, tai yra 316 877,59 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. birželio 25 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 838,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kreditorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „OMG Bubble Tea“ iš skolininkės UAB „Sentonis“.

2. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismas priėmė skolininkės UAB „Sentonis“ prieštaravimus ir informavo kreditorę UAB „OMG Bubble Tea“ apie teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles pareikšti ieškinį, primokėti trūkstamą 2514,00 Eur žyminio mokesčio dalį.

3. Kreditorei per nustatytą terminą nepateikus teismui ieškinio, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi teismas panaikino 2024 m. birželio 25 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6218-724/2024 ir kreditorės UAB „OMG Bubble Tea“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Sentonis“ laikė nepaduotu.

4. 2024 m. spalio 16 d. skolininkės UAB „Sentonis“ atstovė pateikė prašymas priimti papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. eL2-6218-724/2024 ir iš kreditorės UAB „OMG Bubble Tea“ priteisti UAB „Sentonis“ naudai 1 200,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad teismo procesas byloje buvo užbaigtas nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės ir nepranešus iš anksto šalims. Pažymėjo, jog negalėjo žinoti ar tikėtis, jog kreditorė nepareikš ieškinio ir 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ginčas užsibaigs nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl yra pagrindas netaikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės. UAB „Sentonis“, kurios naudai yra priimta 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis, turi teisę į patirtų advokato pagalbos išlaidų priteisimą iš kreditorės (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Akcentuoja, kad prašomos priteisti 1200,20 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 yra patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyto maksimalaus užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. spalio 17 d. papildomu sprendimu tenkino skolininkės UAB „Sentonis“ atstovės advokatės A. B. prašymą priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisė iš kreditorės UAB „OMG Bubble Tea“ skolininkės UAB „Sentonis“ naudai, 1 200,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas atsižvelgęs, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nebuvo išspręstas skolininkės bylinėjimosi išlaidų, patirtų procese rengiant procesinius dokumentus ir už teisines konsultacijas, bei įvertinęs, kad šios išlaidos pagrįstos rašytiniais dokumentais, nusprendė skolininkės atstovės prašymą tenkinti ir priimti papildomą sprendimą, priteisiant iš kreditorės skolininkės naudai 1 200,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu kreditorė UAB „OMG Bubble Tea“ prašo papildomą sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Papildomame sprendime teismas neanalizuoja aplinkybės, kad skolininkė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikė per vėlai, t. y. praėjus 19 dienų po to, kai buvo priimta 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartis, kuria ginčas baigtas neišsprendus iš esmės. Teismas papildomame sprendime taip pat nevertino aplinkybių, kodėl toks prašymas nebuvo pateiktas anksčiau (t. y. CPK nustatytu terminu): dėl to, kad iš tikrųjų egzistavo aplinkybės įrodančios, kad skolininkė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki 2024 m. rusėjo 27 d. nutarties priėmimo, ar dėl to, kad skolininkė, atstovaujama advokatės, buvo neatidi ir nerūpestinga. Papildomas sprendimas yra iš esmės nemotyvuotas ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

8.2. Skolininkė, kuriai šioje byloje atstovauja advokatė, prašymą pavėluotai pateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017), sudaro pagrindą prašymą atmesti. Pažymi, kad remiantis skundo 3–7 punktuose cituota teismų praktika, bylinėjimosi išlaidos pavėluotai skolininko pateikto prašymo pagrindu galėjo būti priteistos vieninteliu atveju – jei būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad skolininkas neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo. Mano, kad skolininkė tokį prašymą pateikti anksčiau galimybę turėjo. Prieštaravimų teikimo metu skolininkė suprato (ir tai nurodė prieštaravimuose), kad šis ginčas negali būti nagrinėjamas teisme, nes šalys sudariusios arbitražinę išlygą ir žinojo, kad kreditorė ieškinio nepateiks, o jei ir pateiks, toks ieškinys bus paliktas nenagrinėtu remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Skolininkė prieštaravimuose nurodė, jog šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražui, tai reiškia, kad bylos nagrinėjimas teisme nėra galimas, taip pat prašė teismo kreditorei išaiškinti, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas kildinamas iš sutarties, kuri numato arbitražinę išlygą. Tai reiškia, kad prašyme nurodytos aplinkybės, kad skolininkė prašymą pateikė pavėluotai dėl to, kad skolininkė negalėjo žinoti, kad kreditorė iki 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo nepateiks ieškinio ir 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ginčas baigsis ginčo neišsprendus iš esmės, neatitinka tikrovės.

8.3. Atkreipia dėmesį, kad iš prašymo priedo – bylinėjimosi išlaidų detalizacijos – matyti, kad visos teisinės paslaugos skolininkei buvo suteiktos iki 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo. Tai reiškia, kad skolininkės atstovė advokatė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo ir galėjo visus procesinius veiksmus (išrašyti sąskaitą skolininkei bei pateikti teismui prašymą) atlikti CPK nustatytais terminais. Pažymi, kad iš prašymo priedo – bylinėjimosi išlaidų detalizacijos – matyti, kad prieš 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimą (t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d.) skolininkės atstovė komunikavo su teismu telefonu dėl teismo įsakymo panaikinimo, todėl 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimas rašytinio proceso tvarka skolininkės atstovei objektyviai negalėjo būti netikėtas ar siurprizinis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkės prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, todėl skolininkė prašymo anksčiau nepateikė išimtinai dėl savo ir / ar savo atstovės neatidumo ir nerūpestingumo. Įvertinus tai, prašymas turėjo būti atmestas, todėl papildomas sprendimas yra nepagrįstas.

8.4. Pažymi, kad papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis yra per didelis, viršija išlaidų dydį, kuris nurodytas Rekomendacijose. Skolininkė į bylą pateikė du dokumentus: prieštaravimus (tame pačiame dokumente buvo suformuotas ir prašymas dėl termino priimti prieštaravimus atnaujinimo), kurio apimtis – maždaug 4,5 puslapio (šis dokumentas yra vienas, jis yra mažos apimties, argumentai ir motyvai iš esmės tokie patys, todėl skaičiuojant priteisiamas bylinėjimosi išlaidas tokio dokumento objektyviai negalima laikyti dviem procesiniais dokumentais); ir prašymą (kuriuo teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus), kurio apimtis – maždaug 3 puslapiai. Rekomendacijų 8.7 punktas numato, kad prieštaravimų kaina, kurią gali priteisti teismas, gali sudaryti iki 549,10 Eur (0,25 koeficientas x 2 196,40 Eur). Rekomendacijų 8.17 punktas numato, kad kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese (įskaitant, bet neapsiribojant, dokumentų, kuriais detalizuojamos patirtos bylinėjimosi išlaidos), parengimo kaina gali sudaryti iki 219,64 Eur (0,1 koeficientas x 2 196,40 Eur). Tai reiškia, kad už skolininkės į bylą pateiktus dokumentus galėjo būti priteista ne daugiau kaip 768,74 Eur (549,10 Eur + 219,64 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Teismas, papildomu sprendimu priteisdamas 1 200,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo Rekomendacijose nurodytų taisyklių.

8.5. Teigia, kad skolininkė iš esmės neneigia kreditorei padarytos žalos fakto, tačiau žalos negali atlyginti dėl to, kad neturi pakankamai finansinių išteklių. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas skolininkei iš kreditorės, kuriai skolininkė, nekokybiškai pagaminta produkcija pridarė nuostolių už daugiau nei 316 877,59 Eur, yra nesąžiningas ir iš esmės pažeidžia protingumo ir teisingumo principus.

Atsiliepimas

9. Skolininkė UAB „Sentonis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo UAB „OMG Bubble Tea“ apeliacinį skundą atmesti; iš UAB „OMG Bubble Tea“ priteisti UAB „Sentonis“ naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Tai, jog papildomame sprendime teismo nurodyti motyvai, kreditorės įsitikinimu, nėra pakankami, nesudaro pagrindo pripažinti, jog papildomas sprendimas yra be motyvų.

9.2. Vertina, kad egzistuoja visos aplinkybės, kurių visuma Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra vertinama kaip sudaranti pagrindą netaikyti CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės. Pirma, byla buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priėmus procesinį sprendimą tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos, t. y. pradėtas teismo procesas buvo pabaigtas nutartimi panaikinus priimtą teismo įsakymą. Antra, nutartis buvo priimta rašytiniame procese, apie kurį šalys nebuvo informuotos. Trečia, atsakovė iki nutarties priėmimo dar nebuvo pateikusi prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Pastebi, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 buvo susiklosčiusi tapati situacija, kaip yra ir šioje byloje. Kasacinis teismas šioje byloje patvirtino, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuri priimto papildomo sprendimo nepanaikino, yra teisėta.

9.3. Paaiškina, tai, jog skolininkė prieštaravimuose nurodė, jog šalys yra sudariusios arbitražinę išlygą, todėl šalių ginčas negali būti nagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nereiškia, jog skolininkė tikrai žinojo, kad kreditorė nepateiks ieškinio, o net jei ir pateiks, toks ieškinys bus paliktas nenagrinėtu, nes skolininkė negalėjo pagrįstai tikėtis, jog kreditorė neginčys šalių sudarytos arbitražinės išlygos.

Šalies argumentai

9.4. Atkreipia dėmesį, jog kreditorė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, visus savo reikalavimus kildino iš šalių 2023 m. kovo 2 d. sudarytos gamybos sutarties (toliau – Sutartis). Kreditorė, prieš pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, neabejotinai žinojo apie Sutarties 13.3 punkte įtvirtintą arbitražinę išlygą. Pažymi, tai, kad kreditorė, žinodama apie egzistuojančią arbitražinę išlygą, pasirinko dėl reikalavimų, kylančių iš Sutarties, kreiptis į teismą, o ne arbitražo teismą, rodo, jog kreditorė nepripažįsta sudarytos arbitražinės išlygos. Skolininkė, atsižvelgdama į tai, jog kreditorė pasirinko nesivadovauti Sutarties 13.3 punkte įtvirtinta arbitražine išlyga, pagrįstai tikėjosi, jog kreditorė, po teismo įsakymo panaikino, pateiks ieškinį, kuriame ji, atitinkamai, ginčys šalių sudarytą arbitražinę išlygą ir bylos nagrinėjimas tęsis. Jei kreditorė būtų pareiškusi ieškinį ir būtų pasirinkusi ginčyti sudarytą arbitražinę išlygą, pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs vertinti, ar yra pagrindas nukreipti šalis į arbitražą, t. y. ar yra pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtu.

9.5. Atkreipia dėmesį, jog tai, kad visos teisinės paslaugos skolininkei buvo suteiktos iki nutarties priėmimo, nepakeičia išvados, jog skolininkė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad kreditorė nepareikš ieškinio, t. y. jog skolininkei daugiau neprireiks teisinių paslaugų iš atstovės.

9.6. Pažymi, jog tai, kad skolininkė, dieną prieš nutarties priėmimą, kalbėjo telefonu su Utenos apylinkės teismu dėl priimto įsakymo panaikinimo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir tenkinti kreditorė apeliacinį skundą. Paaiškina, jog skolininkės atstovė su Utenos apylinkės teismu komunikavo telefonu, siekdama išsiaiškinti, kokia yra bylos situacija, nes kreditorė turėjo iki 2024 m. rugsėjo 20 d. pateikti teismui ieškinį. Iki pat skolininkės atstovės skambučio Utenos apylinkės teismui 2024 m. rugsėjo 26 d., jokie procesiniai veiksmai byloje nebuvo atlikti, t. y. Utenos apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. priimtas teismo įsakymas nebuvo panaikintas. Skolininkė rūpindamasi savo teisėmis ir pareigomis, domėjosi, dėl kokių priežasčių priimtas teismo įsakymas nėra panaikinimas. Skolininkės įsitikinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo paneigti skolininkės teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.7. Akcentuoja, jog šiame ginče nesąžininga ir savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujanti šalis yra kreditorė, o ne skolininkė. Kreditorė žinodama, kad jos reikalavimai, kildinami iš Sutarties, yra nenagrinėti teisme, nes Sutartyje yra įtvirtinta arbitražinė išlyga (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Tai, kad ieškovė, Utenos apylinkės teismui nutartimi panaikinus teismo įsakymą, nepateikė ieškinio (netęsė pradėto teisminio ginčo), rodo, jog kreditorė, pasinaudodama tuo, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 straipsnio 3 dalis), siekė apeiti Sutartyje įtvirtintą arbitražinę išlygą. Toks kreditorės elgesys, skolininkės įsitikinimu, yra nesąžiningas ir rodo, jog kreditorė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

9.8. Kreditorės nesąžiningumą įrodo aplinkybė, jog kreditorė žinodama, kad skolininkės korespondencijos adresas nesutampa su jos nurodytu buveinės adresu, teikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodė teismui tik skolininkės buveinės adresą. Pažymi, kad skolininkė apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik po to, kai antstolis, vykdantis teismo įsakymą, areštavo pinigines lėšas. Skolininkės nuomone, kreditorė žinojo, kad skolininkė, tikėtinai, nepriims dokumentų buveinės adresu, ir teismo įsakymas įsiteisės bei taps vykdytinu, o kreditorė bus pasiekusi savo tikslą apeiti arbitražinę išlygą ir išsiieškoti tariamus nuostolius (plius netesybas) iš skolininkės neįvykus ginčo nagrinėjimui iš esmės.

9.9. Kreditorė neinformavo skolininkės apie pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo nepaisant to, jog šalys, po to, kad kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo, tarpusavyje komunikavo, kreditorė toliau su skolininke tęsė iki tol vystytas taikos derybas dėl tų pačių reikalavimų. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog būtent kreditorė yra nesąžininga šio ginčo šalis, kuri piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

9.10. Atkreipia dėmesį, jog, skolininkė niekada nepripažino kreditorės nurodytų patirtų nuostolių fakto ir jų dydžio ir buvo pasiryžusi šį ginčą spręsti teisminiu būdu iš esmės. Skolininkės įsitikinimu, papildomu sprendimu skolininkei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nepažeidžia teisingumo ir protingumo principų, nes visos skolininkės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl kreditorės nesąžiningų, procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančių, veiksmų.

9.11. Nesutinka su skundo argumentu, jog priteistos per didelio dydžio bylinėjimosi išlaidos. Pagal Rekomendacijas prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo dydis yra 549,10 Eur (0,25 x 2196,40 EUR = 549,10 Eur), todėl vien tik už prieštaravimo pateikimą, gali būti priteisiama iki 549,10 Eur. Pažymi, jog prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo bendruoju atveju yra teikiamas iki teismo įsakymo įsiteisėjimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis), todėl prieštaravimų pateikimas neapima prašymo dėl termino atnaujinimo reiškimo. Prašymas dėl termino atnaujinimo yra kvalifikuotinas kaip atskiras ir procesine prasme savarankiškas nuo skolininko prieštaravimų dėl kreditoriaus pareikšto pareiškimo prašymas.

9.12. Nurodo, kad kreditorė žinodama faktinį skolininkės veiklos adresą, jį slėpė nuo teismo. Dėl šios priežasties skolininkė, faktiškai negavusi teismo siunčiamų dokumentų, praleido CPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 20 dienų terminą ir turėjo, kartu su prieštaravimais, reikšti prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo. Skolininkės įsitikinimu, jos reikšti reikalavimai, t. y. prašymas atnaujinti terminą ir prieštaravimai dėl kreditorės reikalavimų, turi būti vertinami kaip atskiri procesiniai reikalavimai, o ne kaip vienas prašymas ir bendra šių prašymų suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.7 ir 8.16 punktais, sudaro 1 427,66 Eur.

9.13. Kreditorė nepagrįstai maksimalus advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį dėl skolininkės 2024 m. spalio 16 d. teismui teikto prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo skaičiuoja pagal Rekomendacijų 8.17 punktą. Pažymi, kad maksimalus advokato teisinės pagalbos išlaidų dydis dėl šio skolininkės teismui teikto prašymo turi būti apskaičiuojamos pagal Rekomendacijų 8.16 punktą. Paaiškina, jog šio prašymo esmė buvo dėl papildomo sprendimo priėmimo, t. y. šiuo prašymu skolininkė įrodinėjo, jog egzistuoja pagrindas priimti papildomą teismo sprendimą. Skolininkės įsitikinimu, kadangi esminė teikto prašymo dalis yra argumentai dėl papildomo sprendimo priėmimo, šis prašymas turėjo būti kvalifikuojamas kaip dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (pagal Rekomendacijų 8.16 punktą), o ne kaip dokumentas, susijęs su atstovavimu bylų procese (pagal Rekomendacijų 8.17 punktą). Dėl to, vadovaujantis Rekomendacijų 8.16. punktu, maksimalus dydis už šio prašymo pateikimą yra 878,56 Eur, o ne 219,64 Eur.

9.14. Skolininkė, prašydama teismo priteisti 1 200,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus už advokato teikiamą pagalbą nustatyto dydžio, nes šiuo atveju pagal Rekomendacijas bylinėjimosi išlaidų dydis gali siekti iki 2 306,22 Eur. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog skolininkės pateikti prieštaravimai ir prašymas dėl procesinio termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo turi būti vertinamas kaip vienas prašymas – kaip skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo (vadovaujantis Rekomendacijų 8.7 punktu), tokiu atveju maksimalus atsakovės prašomų bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų siekti iki 1 427,66 Eur. Skolininkė yra įsitikinusi, kad jos patirtų bylinėjimosi išlaidų mažinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, nes patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl kreditorės nesąžiningų, procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujančių veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

11. Skolininkė kartus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė kreditorės 2024 m. gegužės 10 d. pretenziją dėl 316 877,59 Eur nuostolių atlyginimo, ir patvirtinimą apie šios pretenzijos išsiuntimą 2024 m. gegužės 13 d. skolininkės atstovei elektroniniu paštu. Nurodė, kad šie įrodymai pagrindžia kreditorės nesąžiningus veiksmus – jog kreditorei prieš iki pareiškimu kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo buvo žinoma, kad: šalys yra sudariusios arbitražinę išlygą ir skolininkės faktinis veiklos adresas skiriasi nuo skolininkės buveinės adreso. Pažymėjo, jog tik kreditorei pateikus apeliacinį skundą iškilo būtinybė įrodinėti, jog kreditorė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

12. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

13. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju skolininkės pateikti nauji įrodymai egzistavo, jai kreipiantis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, be to patikti nauji įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamo papildomo sprendimo pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti skolininkės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl papildomo sprendimo priėmimo

15. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto papildomą sprendimą, kuriuo teismas priteisė iš kreditorės skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant prieštaravimus ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti bei prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Argumentuoja, jog skolininkė prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki teismui priimant nutartį pareiškimą palikti nenagrinėtu, nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo. Skolininkei buvo žinoma, kad šalys yra sudariusios susitarimą perduoti ginčą spręsti arbitražo, todėl skolininkė negalėjo tikėtis, kad kreditorė pateiks ieškinį ir, kad teismas skolininkei siųs procesinius dokumentus. Mano, kad skolininkė turėjo suprasti, jog prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų turi pateikti teismui nutartimi paliekant pareiškimą nenagrinėtu.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2024 m. birželio 25 d. išduotas teismo įsakymą dėl 216 877,59 Eur skolos, 100 000,00 Eur baudos, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 838,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Sentonis“ kreditorei UAB „OMG Bubble Tea“, skolininkei buvo išsiųstas paštu kreditorės pareiškimu nurodytu deklaruotu skolininkės buveinės adresu – Vilnius, Ramybės g. 4-70. Išsiųsti paštu procesiniai dokumentai buvo grąžinti teismui, neįteikus adresatui. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 22 d. išsiuntė skolininkei procesinius dokumentus pakartotinai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, laikė, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai, todėl 2024 m. rugpjūčio 23 d. įsiteisėjusį teismo įsakymą, turintį vykdomojo dokumento galią, išsiuntė kreditorei. Skolininkė 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pateikto pareiškimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atnaujino skolininkei UAB „Sentonis“ terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės UAB „OMG Bubble Tea“ pateikto pareiškimo bei priėmė skolininkės prieštaravimus. Kreditorei per nustatytą terminą nepateikus ieškinio, pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. birželio 25 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6218-724/2024 ir kreditorės UAB „OMG Bubble Tea“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Sentonis“ laikė nepaduotu. Skolininkė 2024 m. spalio 16 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

17. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

18. Tai gi, pirmosios instancijos teismui 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikinus teismo įsakymą, skolininkė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė 2024 m. spalio 16 d. – per devyniolika dienų nuo minėtos nutarties priėmimo, t. y. nepažeisdama CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvidešimties dienų terminą. Esant šioms aplinkybėms pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimo klausimas iškeltas nepažeidžiant įstatymu nustatyto kreipimosi termino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti šių išlaidų atlyginimo klausimą.

19. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas). Taigi papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

20. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas).

21. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017, 29 punktas).

22. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat akcentuojama, kad kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 25 punktas). Pradėto teismo proceso pabaiga laikoma ne tik bylos nutraukimas, bet ir ieškinio palikimas nenagrinėto ar priimto teismo įsakymo panaikinimas (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), kada pradėtoje byloje šalių materialusis ginčas paliekamas neišspręstas, nes nepriimamas baigiamasis teismo sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 23 punktas).

23. Apeliantė skunde remiasi aplinkybe, jog skolininkei buvo žinoma apie šalių susitartą išlygą dėl ginčo perdavimo nagrinėti arbitražo teismui, todėl apeliantės įsitikinimu skolininkė, atstovaujama profesionalės teisininkės advokatės, turėjo suprasti, jog ieškinys nebus pareikštas ir byla bus baigta pareiškimą palikus nenagrinėtu, t. y. bylos neišnagrinėjus iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

24. Pažymėtina tai, kad 2023 m. kovo 2 d. šalių sudarytoje Gamybos sutartyje buvo susitarta dėl išlygos – dėl ginčų kildinamų iš šios sutarties sprendimo arbitražo teisme (Sutarties 13.3 punktas), ir buvo žinoma abiem sutarties šalim (tiek kreditorei, tiek skolininkei). Kreditorė, žinodama apie Sutartyje numatytą išlygą, kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl susidariusios skolos galimai skolininkei pažeidus Sutarties sąlygas.

25. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, o remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios KAĮ 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą.

26. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui vertinant, ar egzistuoja pagrindas taikyti nurodytus procesinius padarinius, būtina nustatyti: 1) ar šalys yra sudariusios įstatymo nustatytos formos arbitražinį susitarimą; 2) ar šalys susitarė būtent dėl kilusio ginčo sprendimo arbitraže; 3) ar nėra pagrindo šalių sudarytą arbitražinį susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl subjektinio ar objektinio arbitruotinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2021, 16 punktas).

27. Tai gi, nagrinėjamoje byloje, šalims Sutartimi susitarus dėl išlygos ginčus spręsti arbitražo teisme, kreditorei pateikus teismui prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė, pagrįstai galėjo tikėtis, kad teismui priėmus skolininkės prieštaravimus, kreditorė per teismo nustatytą terminą pateiks ieškinį, kuriame, be kita ko, prašys šalių sudarytą arbitražinį susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl ieškinyje nurodomų priežasčių, tokiu būdu siekdama ginčo iš esmės išsprendimo teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad skolininkė dėl neatidumo ir nerūpestingumo iki 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime turėjo įvertinti Sutartyje nustatytą išlygą dėl ginčų sprendimo arbitražo teisme ir nurodyti motyvus dėl skolininkės galimybės pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo per CPK nustatytą terminą. Pažymėtina, kad pačiai apeliantei, kurios iniciatyva priimtas teismo įsakymas, procesiniuose dokumentuose iki skolininkė nepateikė prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, neakcentavus, jog ji dėl esamo tarp šalių susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo arbitražo teisme, nepateiks teismui ieškinio dėl skolos priteisimo iš skolininkės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą papildomą sprendimą neturėjo pareigos savo iniciatyva ir nuožiūra įvertinti, ar skolininkė galėjo tikėtis, jog kreditorė per nustatytą terminą nepateiks ieškinio.

29. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka sprendė dėl teismo įsakymo panaikinimo, nepranešdamas apie tai šalims. Akivaizdu, kad skolininkė, negalėdama žinoti, jog kreditorė nepateiks ieškinio, taip pat nebūdama informuota apie teismo posėdį, kuriame buvo panaikintas teismo įsakymas ir kreditorei grąžintas pareiškimas laikant jį nepaduotu ir tuo šioje bylinėjimosi stadijoje pabaigtas teismo procesas, turėjo pagrindą teikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo jau po teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo.

30. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad skolininkės atstovė prieš dieną iki pirmosios instancijos teismui priimant 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kalbėjo su teismo darbuotoju telefonu, nepatvirtina, jog skolininkės atstovei buvo žinoma, jog teismas būtent 2024 m. rugsėjo 27 d. priims nutartį dėl proceso pradėto pagal kreditorės pareiškimą pabaigos.

31. Kaip jau minėta šios nutarties, 18 punkte, skolininkė per CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą 2024 m. spalio 16 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė dėl kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skolininkė iki teismui 2024 m. rugsėjo 27 d. priimant nutartį baigti teismo procesą pagal kreditorės pareiškimą, neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, pagrįstai klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo sprendė taikydamas papildomo sprendimo institutą.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio

32. Apeliantė skunde teigia, kad papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir viršija nurodytas Rekomendacijose, be to, skolininkė į bylą pateikė vieną mažos apimties dokumentą – prieštaravimus, kuriame suformulavo ir prašymą dėl termino priimti prieštaravimus atnaujinimo, todėl skaičiuojant priteisiamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokį dokumentą laiką kaip du procesinius dokumentus ir už prieštaravimus pagal Rekomendacijų 8.7 punktą, galėjo priteisti ne didesnę nei 549,10 Eur (0,25 koeficientas x 2 196,40 Eur) sumą.

33. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

34. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018; 2017-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

35. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, atsižvelgęs, kad skolininkei procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, priimdamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditorės reikalavimo pagrįstumo, atnaujino terminą prieštaravimams pateikti ir skolininkės prieštaravimus priėmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atsiradimui įtakos turėjo skolininkės netinkamas procesinių pareigų vykdymas.

36. Nagrinėjamu atveju kreditorė inicijavo bylos procesą, pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo, tačiau vėliau nepateikė ieškinio teismo nustatytu terminu, kas lėmė bylos proceso pabaigą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkė įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos jai suteikimu, atlyginimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad skolininkė bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl savo kaltės, o dėl kreditorės veiksmų – dėl jos kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir neįvykdyto teismo siūlymo paduoti ieškinį ginčo teisenos tvarka bei primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Aplinkybė, kad kreditorė nusprendė nebepalaikyti savo reikalavimo ir nepateikė ieškinio, negali lemti skolininkės išlaidų neatlyginimo, nes skolininkės kaltės dėl vykstančio proceso nėra ir ji negali nukentėti vien dėl to, kad buvo paduotas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorė, pareiškusi bei vėliau nebepalaikiusi savo reikalavimų, turi atlyginti skolininkei turėtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

37. Skolininkė už advokato paslaugas rengiant prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, už parengtus prieštaravimus dėl kreditorės reikalavimų ir prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašė priteisti iš kreditorės 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2024 m. spalio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir 2024 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).

38. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

39. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8.7 punkte nurodyta, kad už skolininko prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo parengimą yra nustatytas 0,25 koeficientas. Nagrinėjamu atveju skolininkė 2024 m. rugpjūčio 29 d. vienu procesiniu dokumentu pareiškė du reikalavimus – prašymą atnaujinti terminą ir prieštaravimus, už advokato paslaugas išrašytą sąskaitą apmokėjo 2024 m. spalio 16 d., todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų taikytinas 2024 m. antro ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių), kuris tuo metu buvo – 2 196,40 Eur. Taigi, maksimalus priteistinas dydis už prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo parengimą yra 549,10 Eur (2 196,40 Eur x 0,25).

40. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, kad už suteiktas teisines paslaugas, rengiant kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai yra nustatytas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant, į tai, maksimalus priteistinas dydis už prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti parengimą yra 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4).

41. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad, sprendžiant dėl išlaidų patirtų už advokato paslaugas rengiant prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėtų būti taikomas Rekomendacijų 8.17 punktas. Skolininkė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su tokiu apeliantės argumentu ir teigia, jog šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, kadangi kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą, skolininkė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašė teismo jas atlyginti. Skolininkės įsitikinimu, kadangi esminė teikto prašymo dalis yra argumentai dėl papildomo sprendimo priėmimo, šis prašymas turėjo būti kvalifikuojamas kaip dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (pagal Rekomendacijų 8.16 punktą), o ne kaip dokumentas, susijęs su atstovavimu bylų procese (pagal Rekomendacijų 8.17 punktą).

42. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad vertinant išlaidų dydį už advokato paslaugas rengiant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymo priimti papildomą sprendimą reikalavimas (dalykas) yra priteisti bylinėjimosi išlaidas.

43. Rekomendacijų 8.17 punkte nustatytas už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas koeficientas – 0,4. Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitą dokumentą, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), taikomas koeficientas – 0,1. Nagrinėjamu atveju, prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis už tokio prašymo parengimą, apskaičiuojamas taikant Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas koeficientas. Tai, kad skolininkė prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo gausiai citavo teismų praktiką ir nurodė argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei kartu su prašymu pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų už šio dokumento parengimą ir nesudaro pagrindo taikyti Rekomendacijų 8.16 punktą, nes kokius prašyme nurodyti argumentus, sprendžia prašymą rengiantis asmuo ir vien šių argumentų ar motyvų pateikimas, nedaro procesinio dokumento išskirtinai sudėtingesniu.

44. Šiuo atveju, kad už prašymo priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą maksimalus rekomenduojamas dydis, nustatomas pagal Rekomendacijų 8.17 punktą ir jis yra 219,64 Eur ((2 196,40 Eur x 0,1).

45. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijomis maksimalus skolininkės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis gali būti 1 647,30 Eur (549,10+878,56+219,64). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skolininkės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų bendra suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio ir pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomu sprendimu priteisė iš kreditorės skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi ir pagrįstai jų nemažino.

46. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju byla buvo baigta nepriėmus sprendimo iš esmės ir neįvertinus kreditorės apeliacinio skundo 15 punkte nurodytų argumentų dėl galimai skolininkės kreditorei padarytų nuostolių pagrįstumo, taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl skolininkės mokestinių prievolių vykdymo valstybei, todėl nevertintini apeliantės argumentai susiję su skolininkės sąžiningumu, kuriuo apeliantė grindžia skolininkės negalėjimu atlyginti nuostolių dėl galimai nekokybiškai pagamintos produkcijos bei dėl skolininkės galimybėmis atsiskaityti su valstybės institucijomis.

47. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino skolininkės prašymą ir priėmė papildomą sprendimą bei priteisė skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kreditorės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingu atveju būtų paneigta skolininkės, kuri patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl kreditorės iniciatyva pradėto teisminio proceso ir vėliau, kreditorei nusprendus nebetęsti teisminio proceso, būtų nepagrįstai paneigta skolininkės teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties

48. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas gavęs skolininkės prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš kreditorės bylinėjimosi išlaidas, tinkamai pritaikė CPK normas ir pagrįstai priėmė papildomą sprendimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir teisingai sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš kreditorės skolininkei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą panaikinti, todėl papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

50. Skolininkė UAB „Sentonis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Skolininkė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 121,98 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

51. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

52. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas netenkintas, skolininkei UAB „Sentonis“ iš apeliantės priteistina 2 121,98 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. spalio 17 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Sentonis“, juridinio asmens kodas 305283950, iš kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „OMG Bubble Tea“, juridinio asmens kodas 305971338, 2 121,98 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt vieno euro 98 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius